Mokslo žiniasklaida ir Lietuvos ekonomika

"Gražus kultūrinis J. Adomaičio-Šerno palikimas verčia pasakyti keletą žodžių ir apie šiandieninę mokslo žiniasklaidą, labai reikalingą kuriant žinių visuomenę. Periodinės spaudos lentynos linksta nuo storų, gero popieriaus, puikių iliustracijų žurnalų. Tuzinas tokių skirti panelėms. Bet jų turinys – daugiau nei apgailėtinas – hedonistinio gyvenimo, prabangaus ir tuščio, propagavimas. Tik žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ dar kiek įstengdamas visuomenei teikia intelektualinio peno. Sovietmečiu jo tiražai siekė šimtus tūkstančių, šiandien – šimteriopai mažesni... Buvo bandymų leisti mokslą populiarinančių kitokiu stiliumi žurnalų, bet ir tie projektai žlugo. Tad kokią Lietuvos ateitį matome, į ką kreipiame savo jaunimą?" [1] Apleidome mokslo žiniasklaidą. Pradėjome ardyti universitetus ir kolegijas. Išsilavinimas, kurį turėjome šviesuolių dėka, buvo vienintelis didelis ir tikras mūsų ekonomikos privalumas. Pakeitėme jį dalyvavimu finansinėse machinacijose ir statybų burbule. Tas burbulas sprogo. Ar išsaugosime Lietuvą? Ministras Kreivys sako: Juk ne veltui Šiaurės šalių bankai ir įvairios bendrovės mus laiko savo namų rinka. Tai melas. Jei jie laikytų mus taip artimais, tai negriautų Lietuvos kolegijas bei universitetus absurdiška paskolų sistema ir taip neskandintų skolose būsto pirkėjus. Jie elgiasi su mumis, kaip su naikintinais konkurentais. 1. Minint J. Adomaičio-Šerno 150 metų sukaktį. Libertas Klimka

Klausimai Kubiliui

Vartojimo mokesčių kėlimui galo nematyti. Jie daugiausia gula ant vidutiniokų pečių. Kodėl už krizę, kurią sukėlė bankininkai ir pilaičių statytojai, turime mokėti mes visi?

Kas bus, jei po kito mokesčių pakėlimo organizuosime visuotinį streiką? Gal tai privers praretinti kyšininkų biurokratų eiles? Nebereikės nei mokesčių padidinimo?

Kiekvienas, kas bent kiek pabuvojo Vakaruose, žino, kad streikai yra gal kiek triukšminga, bet normali gyvenimo dalis. Žmonėms pavyksta išsikovoti geresnes sąlygas, todėl jie daro tai net kapitalizmo tvirtovėje JAV. Nusimeskime Rusijos uždėtus pančius. Streikuokime ir mes. Daug kas bijo, kad jaunoje valstybėje taip lengvai pakenksime stabilumui. Taip, galima galvoti, kad mūsų valstybė dar nesutvirtėjusi, jeigu joje valdžią lengvai paima visokie perėjūnai. Bet įtikimiau skamba, kad mūsų valstybė yra visai sustabarėjusi. Kyšininkai biurokratai sunkiais geležiniais pančiais spaudžia Lietuvą. Kiekvienas, įskaitant Kubilių, bando valdyti iš Rusijos paveldėtais totalitarizmo metodais, nes taip jiems lengviausia, ir nieko kito jie nežino. Pasitikėkime Lietuvos visuomene. Kalbėdama su valdžia iš jėgos pozicijų, ji greitai išsklaidys susikaupusią nuodingą korupcinę atmosferą. Ar Kubilius bei Kirkilas, pardavinėjantys Lietuvą bet kam, daugiau sumokėjusiam, yra geresni už Valinską? Ne. Kiek žmonių jie pirmiausia apgavo, o po to sunaikino. O klounas bent lieka klounu. Protestuokime prieš tikruosius grobuonis. Laikas išvalyti Tėvynę. Konservatoriai stengiasi nukreipti dėmesį nuo nevykusio valdymo Lietuvoje. Daug kam įdomus yra ruošiamas pensijų mažinimas. Tie pensininkai, kurie užkrovė Lietuvai kubilinių valdymą, gaus pagal nuopelnus. Bet nukentės ir nekalti žmonės. Neleiskime atimti paskutinį duonos kasnį iš mūsų senelių ir tėvų. Sustabdykime valstybės griovimą.

Pagrindinė Kubiliaus klaida

Recesijos metu auginti valstybės biudžeto deficitą, leidžiant pinigus, yra vienintelė išeitis. Tai padeda išvengti dar didesnės žalos ekonomikai ir biudžetui.

Tokia elementari idėja liko nesuprasta Lietuvos Seime, Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Turime didžiausius bedarbystę bei ekonomikos nuosmukį Europoje. Dėl tokios ekonomikos katastrofos, nesurenkami padidinti mokesčiai. Iškilo grėsmė pensijoms, mokykloms, ligoninėms, policijai ir karinėms pajėgoms. Padidėjo devalvacijos rizika, todėl bankai kelia palūkanas paskoloms litais.

Išeitį parodo Japonija

Nuo vilko bėgote, ant meškos užšokote. Besikratydami komunizmo, perėjote prie laukinio kapitalizmo. Bedarbystė ir ekonomikos nuosmukis Lietuvoje tapo europiniu rekordu.

Teisus Aristotelis. Reikia auksinio vidurio.

Antroji pasaulio ekonomika (Japonija) rinkimuose ką tik atmetė laukinės rinkos reformas, kaip neturinčias saiko ir moralinių pagrindų, bei pernelyg didelę priklausomybę nuo eksporto [1]. Nuo šiol valstybė Japonijoje panaudos savo įtaką remti šeimas su vaikais ir skurdesnius piliečius, kad sustiprinti vartojimą ir visuomenės atsparumą krizei. Ieškau politikų Lietuvoje, su kuriais galėčiau bendradarbiauti, žengiant ir Lietuvai Japonijos pramintu keliu. Kai kas iš mano oponentų teigia, kad Lietuvoje tokias permainas įvesti yra nerealu. Atsakymą į tokią kritiką pateikiu grafo Coudenhove-Kalergi žodžiais. (Grafas įkūrė pirmąjį populiarų judėjimą Europai suvienyti.) "Visos didžiosios istorinės idėjos prasideda utopijų pavidalu ir galų gale virsta realybe. Ar kokia nors konkreti idėja lieka utopine svajone ar tampa realybe, priklauso nuo to, kiek žmonių tiki šiuo idealu ir sugeba veikti jo vardan." 1. Victors in Japan Are Set to Abandon Market Reform By HIROKO TABUCHI

Ko nepasako Kubilius?

Keista skaityti naivius Kubiliaus pasiteisinimus [1].

"...nes mūsų kritimo procentai yra 15 ar 20 proc."

Palygink su: "3a pav. Ekonominių vertinimų rodiklis, proc." - nukritęs daugiau, negu 25 proc.

Kam tas įžūlus melas? Kam tokia kvaila propaganda? Kam mes renkame akiplėšiškus vagis ir durnius į Seimą?

Visi atsidūrėme 2006-tuose metuose Kubiliaus laiko mašinos dėka. Išmokime šokti Kumbaja. Išmokime gyventi iš naujo.

Tik negali mūsų verslai bei dirbantieji šokti. Jų finansiniai stuburkauliai perlaužti nelauktai dideliais mokesčiais. Verslai bankrutuoja dažniau negu kitur. Žmonės lieka be darbo taip pat dažniau ir emigruoja.

Kitos šalys stengiasi padėti verslams. Tame tarpe yra sudaromos sąlygos, kad geri darbuotojai nebūtų masiškai atleisti. Jos priims ir mūsų likusius geriausius kadrus.

Kokią bausmę jūs užsitarnavote už šį smūgį Lietuvai? Mano nuomone, - panašią, kaip didžiausios finansinės piramidės istorijoje kūrėjas: šimtus metų kalėjimo. Juk skriaudą žmonėms padarėte panašią.

Liūdna skaityti apie mūsų politikus. Visiems, įskaitant Kubilių, trūksta išsilavinimo ir sveiko proto. Dauguma užaugę Rusijos šešėlyje ir negyvybingi, be drąsos ir energijos, reikalingų, ir mokantis, ir valdant valstybę.

Reikia jaunimo. Reikia Vakaruose igijusių realaus gyvenimo patyrimo. Trynimasis Briuselio rūmuose to neduoda.

1. Andrius Kubilius. Ekonomika: realybė, mitai, priežastys ir pasekmės

Krizė ir Vyriausybė

„Vyksta globalūs dalykai, žmonės tai tikrai supranta. Jie suvokia, jog esame didelės, smunkančios sistemos dalis. Esu optimistas ir manau, kad vyrauja ne apatiškumas, o suvokimas“ [1].

Lietuvoje ekonomikos nuosmukis yra didžiausias Europoje. Netikėtina, kad dauguma lietuvių yra čia blogiausia sistemos dalis. Unikalus mūsų Vyriausybės bandymas perkelti visas krizės pasekmes ant šiandienos mokesčių mokėtojų pečių yra tai, kas daro mus blogiausiais.

Keiskime Vyriausybę.

1. Ar po krizės liksime tokie patys? Rimantas Varanauskas „Lietuvos žinios“. Politologo L. Bielinio mintys

Raketos, monetos ir mes

Šaunuoliai, kauniečiai. Raketų technologijos labai sustiprintų mūsų gynybą. Nėra geresnio laiko, nei krizės metas, kad vystyti naujas kryptis. Juk geriausi specialistai būtent dabar lengviausiai surandami.

Parama jums yra geriausias mūsų mokesčių panaudojimas [1].

1. Mokslininkai kloja pamatus raketų pramonei20