Lietuva tampa lietuviškai kalbančių teisininkų kraštu.

Vidutiniškai kas mėnesį emigravimą į užsienį deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Nesukūrę tinkamos šaliai ekonomikos, šio srauto nesustabdysim. Mes, verslininkai, sunkiai galime ką nors rimtesnio kurti, nes trūksta jaunų išsilavinusių kadrų.

Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.

Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.

Lenkai žymiai geriau tvarkysis Vilniuje, kai mes dauguma emigruosime

_Tuo metu R. Vaitkus užsimena, kad [Vilniaus] universitetą pavertus viešąja įstaiga bus atvertos durys šv. Jonų bažnyčios atidavimui į Bažnyčios rankas. „Matome tokį pavojų, nes vykdant sutartį su Šventuoju Sostu ir žinant Lietuvos katalikų bažnyčios norą susigrąžinti visus religinius pastatus, neoficialiai išsakytas noras ir dėl šv. Jonų bažnyčios“, – sakė prorektorius.

Pasak jo, tokių dalykų nebūtų galima padaryti, jei valdžios tarp senato ir tarybos būtų subalansuotos.

N. Putinaitė tokius nuogąstavimus atmeta. „Gąsdinimus tarybomis girdime jau senai, šįmet gąsdinimai tarybomis suintensyvėjo – kad tarybos gali ar atiduoti kažkam, ar išdraskyti kažką. Juk yra vidiniai tarybos nariai – jei jie nepritars, tarybos sprendimai iš viso nepriimami, svarbiausiems sprendimams priimti neužtenka balsų“, – aiškino viceministrė [1]._


Ajajai... Steponavičius su Putinaite ieško būdų pašildyti rankas prie Viniaus universiteto pastatų valdymo. Utelės. Va kodėl mes neužsitarnavome teisės tvarkyti Vilnių, ką apie tai berašytų The New York Times. Vardan savo tvartelių, griauname šį kultūros centrą, kaip Landsbergis sugriovė Lietuvos ekonomiką.

1. Reformai nepasiduodantis VU nori likti išskirtinis. 2011 11 29 / 10:21 / Mindaugas Jackevičius. DELFI

Kuo baigiasi Snoro bankrotas?

Šis bankas yra pernelyg didelis. Draudimo fonde lieka žymiai mažiau pinigų, negu reikia grąžinti išmokomis. Dėl krizės, skolinti tokioms valstybėms, kaip Lietuva, niekas nenori. Todėl atgauna ne visi. Tiems, kurie tuo netiki, reikia mažiau plepėti, daugiau pagalvoti. Dar pasakykit, kad iš atimtų Snoro turtų jums kiekvienam po lėktuvą duos. Bankininkai žinojo, ką ruošia žioplys Andrius Kubilius. Jų laikraštis tai išspausdino prieš šią, neva tai labai slaptą, operaciją. Visi investiciniai turtai yra seniai tolimose salose. Fonde tikrai yra mažiau pinigų, negu priklauso žmonėms pagal įstatymą.

A.Kubiliui atrodo, kad tokie veiksmai yra normalūs. Jis sukelia ar nors pagilina krizę, po to vaizduoja kietą kovotoją su nuodėmingais kaltaisiais, nukentėjusiais nuo tos krizės. Davatkoms patinka toks kovingas gaidelis. Jos balsuoja už jį, vargšelės.

Kas bus, jei A.Kubiliaus krizės gilinimui prireiks nacionalizuoti skandinavų bankų filialus Lietuvoje? Vargšai mes, Lietuvos verslo žmonės ir dirbantieji.

_Kodėl stvėrė tik dabar?

Vis dėlto, šiai dienai žiniasklaidoje paskelbta ar jai nutekinta informacija leidžia manyti, kad „Snoras“ buvo įsivėlęs į didelio masto tarptautinį pinigų plovimą. Tikrai buvo ne karčema, o bankas prie pinigų kryžkelės, kurioje pynėsi kelių valstybių ir kelių oligarchų interesai.


Kol mūsų valdžia derina savo versijas ir šlifuoja kaltinimus „Snorui“, jos galima paklausti: kodėl imta veikti tiktai dabar, nors esama ženklų, kad veikimui ruoštasi senokai. Ir kodėl viskas įvykdyta pagal pačias blogiausias šios vyriausybės viešųjų ryšių tradicijas [1]?_


Pradėta veikti dabar, nes artėja Seimo rinkimai. Šiems valdantiesiems reikia ryškesnės kietų kovotojų su rusais etiketės. Davatkos pensininkės imlios tokiam melui. Vėl balsuos už gelbėtojus nuo rusų. O Lietuvos ūkis niekur nedings ir viską iškentės. Dirbantieji juk patys kalti, kad neina balsuoti.

1. Šalia kelio ne karčema, o bankas. 2011 11 18 / 12:37 /.Arūnas Brazauskas. Lietuvos radijas ir televizija.

Iškastinis kuras ir mes

Jei ir toliau vežame iškastinį kurą, tai ir vėl priklausome nuo iškastinio kuro kainų. Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalims modernizuojantis, iškastinio kuro kainos auga.

Vienintelė išeitis: pasekti Vokietijos, Japonijos ir kitų technologiškai pažangių kraštų pavyzdžiu ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo politikos.

Dalelės ore

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius pataria padidėjus aplinkos oro taršai uždengti langus drėgnu audiniu, susivynioti į drėgną audinį ir atsargiai šliaužti kapinių link.

G.Songaila: Paprastoji A. Kubiliaus filosofija – kur ji veda?

_Ar premjerui iš tiesų svarbu, kai Švietimo ir mokslo ministerija nevykdo savo pareigų, kurios valstybei yra gyvybiškai svarbios? Kad ji iki šiol taip ir neturi seniai kartu su Ūkio ministerija žadėto parengti Lietuvai reikalingų kompetencijų žemėlapio? Kad jos net neplanuoja imtis įstatymu apibrėžtų svertų formuoti kvalifikuotų specialistų rengimo politiką, nes jos vienintelė strategija – tai laisvoji rinka, konkuruojant dėl ketinančio studijuoti jaunuolio apsisprendimo, svetingai išleidžiant juos į užsienį? Bet užtat A.Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė jau parengė pasiūlymus „dėl universiteto tinklo optimizavimo“. Kas išdrįs šią Vyriausybę apkaltinti nieko neveikimu?_

2011 lapkričio 10 d. 13:26