Slogus Dalios Grybauskaitės ir jos kompanijos vadovaujamas politinis spektaklis baigiasi

Lietuvos deleguotas eurokomisaras  Vytenis Andriukaitis solidarizuojasi su Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išreikšta parama gilesniems ryšiams tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos Ekonominės Sąjungos.

Tai ne tik taikos mūsų kaimynystėje klausimas (kuris yra ypatingai svarbus). Tai ir galimybės išgyventi lietuviams Lietuvoje klausimas. Gėda užsižaidusiems karu kitiems mūsų politikams. Imkite pavyzdį iš Vytenio Andriukaičio ir Jeano Claude'o Junckerio.

Ar migrantai yra Trojos arkliai?

Taip, jie yra. Bet ne tiems, apie kuriuos pagalvojote. Lietuvos jėgos struktūros nori prisišaukti emigrantų, kad panaudoti mūsų baimę migrantų atžvilgiu ir žymiai padidinti elektroninį sekimą Lietuvoje, panaudojant gautas žinias, kad laimėti politinę valdžią rinkimuose. Apie tai papasakojo naivuolis ministras Skvernelis (žiūrėk čia).

Nereikia mums migrantų tokia kaina.

Kas darosi su nauju Darbo kodeksu?

Yra neblogas straipsnis, lyginantis socdemų stumiamą per Seimą naujajį Darbo kodeksą su tuo, kas yra konkuruojančiose dėl darbo jėgos su mumis šalyse ir su tuo, ką turime dabar. Išvada šiame straipsnyje: Naujasis socdemų darbo kodeksas žymiai pablogina darbuotojų sąlygas, lyginant su šalimis, į kurias mes emigruojame (žiūrėk čia). 

Tai reiškia, kad mūsų stambusis kapitalas nori išspausti iš lietuvių dar truputį trumpalaikio pelno. Tam stambusis kapitalas naudoja parsidavusius niekingus šliužus socdemus su jų supuvusiu Darbo kodeksu, kad prispausti dirbančiuosius, priversti toliau arti už vienus iš žemiausių atlyginimų Europoje. Kadangi tai dar labiau paskatina emigraciją, tokia politika yra pražūtinga Tėvynės išlikimui. Stambųjį kapitalą tai nejaudina, jų pinigai greitai bus Vietname, kur dar yra daug tokių durnių, kokių daygybė buvo neseniai Lietuvoje.

Sustabdykime socdemus ir jų sėbrus konservatorius. Užtenka parsidavusiems kiaulėms karaliauti Seime ir naikinti mūsų tautą.

Kaip JAV priima pabėgėlius?

Norintys gauti prieglobstį JAV, turi pateikti prašymą, gyvendami užsienyje. Tokie prašytojai yra kruopščiai patikrinami, tik maždaug pusė iš turinčių norą prašyti prieglobsčio įleidžiami į JAV po patikrinimų [1].

Europos Sąjunga turi sukurti panašią sistemą. Pabėgėliai Libane, Jordanijoje ir Turkijoje yra, palyginus, saugūs. Galima skirti daugiau pinigų jų išlaikymui ten. Pabėgėlius reikia tikrinti ten pat, nepraleidžiant nekontroliuojamas minias per išorines Europos Sąjungos sienas.

JAV sienų kontrolę vykdo federalinė valdžia pagal vieningus visoms JAV kriterijus. Mūsų sienų saugumą pabėgėlių problemoje sprendžia daugiausia graikai, su kuriais mūsų, lietuvių, daugumos nuomonė šiuo atveju nesutampa. Mes norėtume daugiau tvarkos, negu graikai gali ir nori įsivesti. Svarbu ir, kad JAV geriau integruoja pabėgėlius į savo visuomenę, negu tai daro, pavyzdžiui, Prancūzija (apie kurią tiek daug naujienų šiuo klausimu), Belgija ar Vokietija. Mums vertėtų pasimokyti iš JAV.

1. "Unlike the refugees in Europe, those seeking resettlement in the United States must apply from abroad. They don’t arrive until formally admitted, and about half of those seeking refugee status are approved."

Kas laukia mūsų medicinos?

Mes Lietuvoje dabar turime amerikietišką sveikatos draudimo sistemą. Patys asmeniškai mokame už sveikatos draudimą. Toliau draudimo įstaiga moka medikams už paslaugas. Ši sistema nėra patvari. Ji atveda prie, palyginus, didelių medikų paslaugų kainų ir blogos paslaugų kokybės, pasireiškiančios ankstyvomis mirtimis (žiūrėk JAV pavyzdį, lyginant su kitomis šalimis, 1 pav.).




1 pav. Vertikali ašis rodo gimimo momentu laukiamą gyvenimo trukmę, metais. Horizontali ašis rodo išlaidas sveikatos apsaugai vienam gyventojui, tūkstančiai dolerių per metus.

Kaip veikia Silicio slėnis? Ir prie ko čia mes?

Žmonės, vadinami angelais-investoriais, skiria nedideles jų asmeninių pinigų sumas (nuo 50 000 dolerių iki 2 mln. dolerių kiekvienam startuoliui atskirai iš kelių startuolių, žinodami, kad šie startuoliai yra nepatikrinti ir dauguma bus nesėkmingi, bet tikėdamiesi atrasti nors vieną sėkmingą. Kai tokie sėkmingi atsirenka veikloje, toliau investuoja jau kiti žmonės, dirbantys kompanijoms, vadinamoms venčurinėmis,  didesnes sumas pinigų (nuo dviejų iki dešimt mln. dolerių), žinodami,kad nesekmės šansas toliau yra mažesnis.

Kol mes neturime tokių investuotojų, visi mūsų lietuviški slėniai yra anekdotas, pasaka mūsų, rinkėjų, apgaudinėjimui. Lietuvoje startuoliams dalinamos paskolos ar valdžios parama. Silicio slėnyje pinigus skiria privatus žmogus, žinantis sritį, kurioje investuoja, ir rizikuojantis, kad uždirbti, ne kvailas bankas ar dar kvailesnė valdžios institucija. Ir Lietuvos startuoliai, prisiėmę paskolų, negali pernelyg daug rizikuoti ir kurti kažką visai naujo.

Šiuolaikinio psichiatrinio gydymo pradininkas Joelis Elkes su pagyrimu baigė vidurinę mokyklą Kaune

Toliau mokslus tęsė Londone [1]. Joelis Elkes pirmasis pritaikė šiuolaikinę klinikinių tyrimų techniką psichiatrinio vaisto chlorpromazino tyrimui, tuo įtikindamas gydytojus, kad vaistai, keičiantys neurotransmiterių (kaip dopaminas) veikimą, gali apraminti ligonius taip pat gerai, kaip ir lobotomija.

 Joelis Elkes yra geras pavyzdys, kaip mums, Lietuvos piliečiams, siekti prasmingos veiklos šių dienų moksle ir medicinoje.


 Chlorpromazinas
 
 
  
1. "Joel Elkes was born on Nov. 12, 1913, in Konigsberg (now the Russian city of Kaliningrad), in what was then eastern Prussia, to Miriam Albin and Elkhanan Elkes. His father, a prominent doctor, became a medical officer in the Russian Army during World War I and the Russian Revolution, after which the family settled in Kovno (now Kaunas), then the capital of the newly formed Lithuanian Republic."