U.S. News: Yellen Sees High Gasoline Prices Persisting

"WASHINGTON – America’s Treasury Secretary Janet Yellen said elevated gasoline prices -- near $5 a gallon -- are likely to persist, but she doesn't see a slowing U.S. economy slipping into recession.

Disruptions in global oil markets caused by sanctions imposed upon Russia are likely to keep oil prices elevated, she said Thursday. Oil prices typically drive gasoline costs.

She said President Biden's decision to release oil from the strategic petroleum reserve this year was the main tool the administration had to put downward pressure on prices.

"President Biden has done, I think, what he can do about that," she said. "But it's unlikely that gas prices are going to fall anytime soon."

President Biden said earlier this month that there was no near-term fix for high prices at the pump.

Still, while acknowledging high inflation and risks of an economic slowdown persist, Ms. Yellen said that she doesn't believe the U.S. will see an economic recession in the near term.

"I know people are very upset, and rightly so, about inflation," Ms. Yellen said at a New York Times event, "but there's nothing to suggest that a recession is in the works."

The U.S. economy contracted in the first quarter of this year, after growing rapidly following a brief recession in 2020. The Federal Reserve Bank of Atlanta estimates that the economy will grow at a 0.9% annual rate in the second quarter, a significant slowdown from last year's pace.

Inflation is hovering above 8%, its highest levels in four decades, and has presented a vexing challenge for the Biden administration. The White House has struggled in its messaging on the issue. Ms. Yellen and other administration officials have recently embarked on a renewed campaign to try to improve Americans' view of the economy.

The Treasury secretary recently said she was wrong when she projected in early 2021 that inflation wasn't likely to pose a problem for the U.S. economy.

Ms. Yellen maintained that there are bright spots in the economy, while pointing to the Fed's tightening monetary policy and Russia's sanctions as among factors that pose risks to the global and domestic outlook. The Federal Reserve is raising interest rates and taking other steps as part of an aggressive effort to cool inflation, which some economists and market forecasters believe could trigger a recession

"It's an art," the former Fed chairwoman said of the central bank's policy. "That could result in a recession, but we're in a very strong economy."

She said she believes there is a path for the Fed to engineer a so-called soft-landing, a scenario in which the central bank successfully cools inflation without triggering a substantial pullback in the labor market and overall economy.

She pointed to strength in the labor market and household savings as factors buoying the U.S. economy currently.

Given those underlying strengths, she said it was surprising how negatively many Americans' view the economy.

Ms. Yellen said it was difficult to convince Americans of the economy's merits. That is because many Americans' shape their views of inflation based on gas prices, which set a record high this week, according to AAA.

"Inflation expectations are driven by gas prices, at least at the household level. That is what people see and how they think about inflation," she said.” [1]

It seems that sanctions upon Russia are having a political price for USA government since the sanctions are increasing gasoline prices. How big is the political price? We will see soon during the upcoming elections in November.

 

1.  U.S. News: Yellen Sees High Gas Prices Persisting
Omeokwe, Amara; Duehren, Andrew. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 June 2022: A.5.

 

Švedija ir Suomija padės NATO atremti Rusiją ir Kiniją Arktyje

„Trys Rusijos povandeniniai laivai, iš pažiūros aprūpinti 16 balistinių raketų su daugybe branduolinių galvučių, vienu metu pralaužė ledą netoli Šiaurės ašigalio 2021 m. kovą. Netrukus prie laivų prisijungė du MiG-31 orlaiviai ir sausumos kariai, dalyvaujantys Umka-2021 m. - Rusijos karinėse pratybose Arktyje, kurios signalizavo apie naują ir pavojingą erą poliariniam regionui ir pasauliui.Tačiau Švedijos ir Suomijos įstojimas į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją suteikia galimybę suvaldyti Kremliaus strategiją dėl dominavimo Arktyje ir Šiaurės ašigalyje.

 

    Dėl klimato kaitos Arktis vis dažniau tampa laivybai tinkamu jūrų keliu. Didžiausia ledo danga 2017 m. pasiekė žemiausią rekordinį lygį – 5,57 mln. kvadratinių mylių. Vienas modelis rodo, kad iki 2035 m. vasarą Arkties vandenyne beveik nebeliks ledo, nors kai kurie ekspertai teigia, kad 2040 m. vidurys yra realesnis. Tai reiškia, kad valstybės, besiribojančios su Arktimi, įskaitant JAV ir Rusiją, turės didžiulį vaidmenį nustatant, kas turi prieigą prie šio energijos ir mineralų turtingo regiono išteklių ir juos kontroliuoja, taip pat kas dominuoja naujus jūrų kelius pasaulinei prekybai. Remiantis 2009 m. Amerikos energetikos departamento ataskaita, keturiasdešimt trys iš beveik 60 didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių, kurie buvo aptikti Arktyje, yra Rusijoje. Vienuolika yra Kanadoje, šeši Aliaskoje ir vienas Norvegijoje.

 

    Atsižvelgdama į tai, Rusija aktyviai naudojasi jūros ledo traukimosi pranašumais, kad militarizuoti regioną. JAV Aliaskos vadavietė pranešė, kad 2020 metais netoli Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonos aptiko daugiau Rusijos karinių orlaivių, nei bet kuriuo kitu metu nuo Šaltojo karo. 2007 metais Rusijos Dūmos narys Arturas Čilingarovas vadovavo povandeninei ekspedicijai į Šiaurės ašigalį ir jūros dugne įtvirtino Rusijos vėliavą. Vėliau jis pareiškė: „Arktis yra rusiška“.

 

    Nors Kinija nėra Arkties šalis, Pekinas taip pat parodė didelį susidomėjimą šiuo regionu. Kinai ne tik stebi turtingus Arkties energijos telkinius (galbūt 30 % neištirtų pasaulio gamtinių dujų atsargų), bet ir žino, kad nauji laivybos maršrutai per Arktį sudarytų maždaug 8000 mylių ilgio maršrutą iš Rytų Azijos į Europą. Dabar eina, dažniausiai kertant Sueco kanalą, tai yra maždaug 13 000 mylių. Laivai sutaupytų nuo 10 iki 15 dienų kelionės.

 

    Kinijos verslo interesai pateikė pasiūlymus dėl Arkties nekilnojamojo turto. 2016 m. Kinija bandė nusipirkti seną karinę bazę Grenlandijoje, kol Danija užblokavo pirkimą, kaip paslaugą JAV. 2018 m. Kinijos bendrovė netgi bandė statyti oro uostą netoli JAV bazės Tulėje, Grenlandijoje, ir vėl nesėkmingai. Dar labiau nerimą kelia tai, kad Kinijos pareigūnai bandė nupirkti Suomijos Kemijarvi oro bazę Laplandijoje, tariamai siekdami atlikti Arkties tyrimus. Suomija blokavo pardavimą, pagrįstai baimindamasi, kad planai išplėsti oro uostą, kad būtų galima skraidinti didelius Kinijos orlaivius, gali turėti kitų, labiau grėsmingų tikslų.

 

    JAV lėtai kuria savo Arkties strategiją. 2017 metų Nacionalinio saugumo strategijoje regionas paminėtas tik vieną kartą, o 2018 metų Krašto apsaugos strategijoje – visai ne. Nors Bideno administracija dar nepaviešino savo 2022 m. nacionalinės gynybos strategijos, Pentagonas 2019 m. paskelbė Arkties strategijos dokumentą, o oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas turi savo versijas. Tačiau tai pavieniai dokumentai, kuriuose neplanuojama koordinuoti operacijų ar išteklių – jau nekalbant apie kitas NATO nares, tokias, kaip Kanada, kurios taip pat turi gyvybiškai svarbių Arkties klausimų.

 

    NATO nepasisekė daug geriau – jos bendrame pareiškime po 2021 m. viršūnių susitikimo „Tolioji Šiaurė“ buvo paminėta lygiai vieną kartą, tačiau tai gali pasikeisti. Švedijoje ir Suomijoje ji įgis valstybių, galinčių vadovauti Arkties strategijai. Iki šiol garsiausia NATO saugumo Arktyje šalininkė buvo Norvegija. Kovo mėnesį jis surengė 30 000 karių Arkties karines pratybas Cold Response, kuriose dalyvavo Suomijos ir Švedijos pajėgos.

 

    Dabar visos trys Šiaurės šalys galės dirbti siekdamos apsaugoti Arktį per NATO. Tiek Suomija, tiek Švedija atsineša nemažai. 

 

Suomija yra ledlaužių laivų statybos lyderė, o Švedijos laivynas turi tylų ir labai efektyvų povandeninį laivyną, kuris bus labai svarbus poliarinei gynybai.

 

    Iš aštuonių valstybių, kurios yra nuolatinės Arkties tarybos – pagrindinio tarpvyriausybinio forumo, koordinuojančio Arkties politiką, narės – visos, išskyrus Rusiją, yra arba netrukus bus NATO narės (JAV, Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Švedija ir Suomija).  Aljansas turi galimybę sukurti tvirtą Arkties strategiją, kad sulaikytų Rusiją ir Kiniją. Labai svarbu, kad NATO ateičiai saugotų laivybos laisvę ir gausius Arkties gamtos išteklius.

 

    Pirmiausia NATO turėtų vykdyti bendras pratybas Arktyje, ypač karinio jūrų laivyno ir balistinės raketinės gynybos pratybos. Rusija galėtų panaudoti tolimojo nuotolio raketas ir karinio jūrų laivyno išteklius Rusijos Arktyje, kad keltų grėsmę NATO Atlanto vandenyne arba Baltijos jūroje. Aljansas turi pademonstruoti gebėjimą atremti šią grėsmę, o tai turėtų apimti darbą su ne Arkties NATO narėmis, tokiomis, kaip Baltijos respublikos.

 

    Aljansas taip pat turėtų parengti informavimo programą, skirtą Arkties čiabuviams, kurie taip pat yra atstovaujami Arkties taryboje, kaip nuolatiniai nariai per įvairias čiabuvių organizacijas. Norvegija, Danija (kuri valdo Grenlandiją) ir Kanada jau dirba su savo vietiniais gyventojais, siekdamos pagerinti santykius, įskaitant karines operatyvines procedūras. NATO turėtų daryti tą patį ir aiškiai parodyti, kad stiprus ir atsparus aljanso buvimas naudingas visiems regiono žmonėms.

 

    NATO taip pat būtų protinga pasinaudoti birželio mėn. vykusiu viršūnių susitikimu Madride, kad sukurtų Arkties strategijos darbo grupę, kuri galėtų planuoti ir koordinuoti bendrą atsaką į Rusiją bei Kiniją, be kita ko, sukurdama didelio aukščio nepilotuojamų orlaivių tinklą, kuris nuolat stebėtų regioną. ir dalytis žvalgybos informacija bei duomenimis, įskaitant palydovinius ryšius, tarp sąjungininkų.

 

    Kitas aljanso viršūnių susitikimas taip pat turėtų surengtas virš poliarinio rato. Pasirinkus tokį Norvegijos miestą, kaip Tromsė ar Bodas, būtų akivaizdu, kad NATO rimtai žiūri į grėsmes šiam regionui.

 

    V. Putinas mano, kad Arktis yra išskirtinis Maskvos anklavas. NATO ir Vašingtonas turi parodyti priešingai: Arkties regiono laisvo ir atvirumo išlaikymas yra geriausia politika mūsų atitinkamiems nacionaliniams interesams, taip pat pasauliniam stabilumui ir taikai.

    ---

    P. Hermanas yra Hadsono instituto vyresnysis bendradarbis ir knygos „Vikingų širdis: kaip skandinavai užkariavo pasaulį“ autorius" [1].

 

Ruoštis karui Arktikoje naudinga ir todėl, kad turėsime rusiško stiliaus kailinių kepurių, todėl tie keliese, kurie išliks po branduolinio ginklo panaudojimo, galės veikti branduolinės žiemos sąlygomis visur pasaulyje.  

1.  Sweden and Finland Will Help NATO Counter Russia in the Arctic
Herman, Arthur. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 June 2022: A.17.

Sweden and Finland Will Help NATO Counter Russia and China in the Arctic

"Three Russian submarines, seemingly equipped to carry 16 ballistic missiles with multiple nuclear warheads, simultaneously broke through the ice near the North Pole in March 2021. The boats were soon joined by two MiG-31 aircraft and ground troops participating in Umka-2021, a Russian Arctic military exercise that signaled a new and dangerous era for the polar region and the world. But Sweden's and Finland's accession to the North Atlantic Treaty Organization provides an opportunity to contain the Kremlin's strategy for domination of the Arctic and North Pole.

Thanks to climate change, the Arctic has increasingly become a navigable sea route. The maximum ice coverage hit the lowest level on record, 5.57 million square miles, in 2017. One model suggests the Arctic Ocean could be largely free of ice in summer by 2035, although some experts say the mid-2040s is more realistic. This means that nations bordering the Arctic, including the U.S. and Russia, will have an enormous stake in who has access to and control of the resources of this energy- and mineral-rich region as well as the new sea routes for global commerce the melt-off is creating. Forty-three of the nearly 60 large oil and natural-gas fields that have been discovered in the Arctic are in Russia, according to a 2009 American Energy Department report. Eleven are in Canada, six in Alaska and one in Norway.

With this in mind, Russia has been active in taking advantage of the retreat of sea ice to militarize the region. U.S. Alaska Command reported that it intercepted more Russian military aircraft near the Alaska Air Defense Identification Zone in 2020 than at any other time since the Cold War. In 2007, Artur Chilingarov, a Russian Duma member, led a submarine expedition to the North Pole and planted a Russian flag on the seabed. Later he declared: "The Arctic is Russian."

While China isn't an Arctic country, Beijing has also shown a keen interest in the region. Besides eyeing the Arctic's rich energy deposits (perhaps 30% of world's unexplored natural-gas reserves), the Chinese know new shipping routes through the Arctic would provide a route from East Asia to Europe that is about 8,000 miles long. The one most often traversed now, which runs through the Suez Canal, is roughly 13,000 miles. Ships would save between 10 to 15 days of travel.

Chinese business interests have made bids for Arctic real estate. In 2016, China attempted to buy an old military base in Greenland before Denmark blocked the purchase as a favor to the U.S. In 2018 a Chinese company even tried to build an airport near the U.S. base at Thule, Greenland, again without success. More alarmingly, Chinese officials tried to buy Finland's Kemijarvi air base in Lapland, ostensibly to conduct Arctic research. Finland blocked the sale, reasonably fearing that plans to expand the airport to handle large Chinese aircraft could have other, more sinister purposes.

The U.S. has been slow in developing an Arctic strategy of its own. The region is mentioned only once in the 2017 National Security Strategy and not at all in the 2018 National Defense Strategy. Although the Biden administration has yet to make public its 2022 National Defense Strategy, the Pentagon did issue an Arctic strategy document in 2019, and the Air Force and Navy have their own versions. But these are isolated documents with no plans for coordination of operations or resources -- let alone with fellow members of NATO, such as Canada, that also have a vital stake in the Arctic.

NATO hasn't done much better -- its joint statement after the 2021 summit mentioned "the High North" exactly once -- but that could change. In Sweden and Finland, it will gain nations capable of leading Arctic strategy. Until now, the loudest advocate inside NATO for security in the Arctic has been Norway. In March it conducted Cold Response, a 30,000-strong Arctic military exercise, including forces from Finland and Sweden.

Now all three Nordic nations will be able to work to secure the Arctic through NATO. Both Finland and Sweden bring quite a bit to the table. Finland is a leader in icebreaker ship building, while the Swedish navy has a quiet and highly effective submarine fleet, which will be crucial for polar defense.

Of the eight nations that are permanent members of the Arctic Council -- the principal intergovernmental forum for coordinating Arctic policy -- all but Russia are or soon will be NATO members (the U.S., Canada, Denmark, Norway, Iceland, Sweden and Finland). The alliance has an opportunity to develop a robust Arctic strategy to contain Russia and China. It's vital that NATO protect freedom of navigation and the Arctic's abundant natural resources for the future.

The first order of business for NATO should be conducting joint exercises in the Arctic, especially naval exercises and ballistic-missile-defense drills. Russia could use long-range missiles and naval assets in the Russian Arctic to threaten NATO in the Atlantic or the Baltic. The alliance needs to demonstrate a capability to meet that threat, which ought to include working with non-Arctic NATO members like the Baltic republics.

The alliance should also develop an outreach program for the Arctic's indigenous peoples, who are also represented on the Arctic Council as permanent members through various indigenous peoples' organizations. Norway, Denmark (which governs Greenland) and Canada already work with their indigenous populations to improve relations, which includes military operational procedures. NATO should do the same and make clear that a strong and resilient alliance presence benefits all the people living in the region.

NATO would also be wise to use its June summit in Madrid to establish an Arctic Strategy Task Force that can plan and coordinate a joint response to Russia, among other things by creating a network of high-altitude unmanned aircraft to keep persistent watch over the region and share intelligence and data, including satellite links, among allies.

The alliance should also hold its next summit above the Arctic Circle. Choosing a Norwegian city such as Tromso or Bodo would clearly demonstrate that NATO takes threats to this region seriously.

Mr. Putin believes the Arctic is Moscow's exclusive enclave. NATO and Washington need to demonstrate the opposite: Keeping the Arctic region free and open is the best policy for our respective national interests as well as global stability and peace.

---

Mr. Herman is senior fellow at the Hudson Institute and author of "The Viking Heart: How Scandinavians Conquered the World."” [1]

 

 Preparing for war in the Arctic is also beneficial because we will have Russian-style fur hats so that those who survive the use of nuclear weapons will be able to operate in nuclear winter conditions anywhere.

 

1.  Sweden and Finland Will Help NATO Counter Russia in the Arctic
Herman, Arthur. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 June 2022: A.17.

Automobilių gamintojai prašo ES pristabdyti perėjimą prie elektromobilių

"BERLYNAS – Europai artėjant prie teisinio draudimo prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais patvirtinimo, automobilių gamintojai ragina skirti daugiau laiko tam, kad pereiti prie elektromobilių.

 

    Europos Parlamento įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo planą, į kurį įtrauktas pasiūlymas po 2035 m. uždrausti pardavinėti naujus automobilius, varomus įprastiniais, vidaus degimo, varikliais. Tai daro naują spaudimą automobilių gamintojams ir tiekėjams paspartinti perėjimą, kurį dauguma jau pradėjo - nuo įprastų automobilių prie elektromobilių.

 

    Kadangi milijonai darbo vietų Europos Sąjungoje priklauso nuo automobilių pramonės, vadovai perspėja, kad per greitas judėjimas gali ypač smarkiai pakenkti automobilių dalių tiekėjams. Per greitas perėjimas gali sukelti didelio darbo vietų skaičiaus praradimą tuo metu, kai pasaulio ekonomika ir taip įtempta, sakė jie.

 

    Vokietijos automobilių pramonės asociacijos prezidentė Hildegard Muller teigė, kad Europa nėra pasirengusi visiškai pereiti prie elektrinių transporto priemonių. Ji teigė, kad nepakanka įkrovimo, didelės reguliavimo spragos ir trūksta saugių žaliavų, reikalingų automobiliams ir akumuliatoriams gaminti, tiekimo.

 

    „Šiuo sprendimu atsisakoma pripažinti, kad didelėje Europos dalyje nėra pakankamai įkrovimo infrastruktūros“, – sakė ji. „Todėl dar per anksti pasiekti tokį tikslą.

 

    Nors balsavimas parlamente yra vienas ilgesnio proceso žingsnis, jis padidina tikimybę, kad pasiūlymas uždrausti vidaus degimo variklius ilgainiui taps įstatymu.

 

    Automobilių pramonė patiria didžiulį spaudimą dėl tiekimo grandinės sutrikimo, dėl nuolatinio puslaidininkių trūkumo, didėjančių degalų ir žaliavų kainų bei sankcijų Rusijai.

 

    Dėl Europos Komisijos, bloko vykdomosios institucijos, pasiūlymo dar turi būti deramasi, įtraukiant Komisijos, parlamento ir ES vyriausybių atstovus. Parlamento balsavimas parodo jo poziciją derybose.

 

    „Taikydami šiuos standartus sukuriame aiškumą automobilių pramonei ir galime paskatinti automobilių gamintojų naujoves bei investicijas“, – sakė Nyderlandų parlamento narys Janas Huitema, vadovausiantis deryboms dėl siūlomų taisyklių.

 

    Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmuosius keturis metų mėnesius, naujausio laikotarpio, kurio turimi duomenys, naujų automobilių pardavimas ES sumažėjo 14,4 proc., palyginti su prieš metus, iki 2,9 mln.

 

    Naujų elektromobilių pardavimų augimas lenkia bendrą naujų automobilių rinką. ACEA duomenimis, naujų elektra įkraunamų transporto priemonių – akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių ir įkraunamų hibridų – pardavimas sudarė apie 19 % visų naujų automobilių pardavimų ES per pirmuosius tris metų mėnesius. Dyzelinu ir benzinu varomų transporto priemonių rinkos dalis toliau mažėja ir sumažėjo iki 52,8% per pirmąjį ketvirtį parduotų naujų automobilių, pranešė ACEA. Likusią rinkos dalį sudaro nedidelė dalis transporto priemonių, varomų gamtinėmis dujomis ir kitais kuro šaltiniais.

 

    Nepaisant elektromobilių augimo, pramonės lyderiai teigia, kad ateitis vis dar neaiški, ir paragino ES kartu su savo planu finansuoti įkrovimo infrastruktūros kūrimą ir žaliavų užtikrinimą. Pramonės lyderiai teigė, kad bent jau įpusėjus turėtų būti peržiūros laikotarpis, suteikiantis laiko perjungti pavaras, jei elektromobilių rinka nėra pasirengusi uždrausti įprastines transporto priemones.

 

    „Atsižvelgiant į nepastovumą ir neapibrėžtumą, kurį kasdien patiriame visame pasaulyje, bet koks ilgalaikis reguliavimas, trunkantis ilgiau, nei šį dešimtmetį, šiuo ankstyvuoju etapu yra per anksti“, – sakė Oliveris Zipse'as, ACEA prezidentas ir BMW AG generalinis direktorius."

 

Kai visos naujos transporto priemonės bus tik elektromobiliai, rinka suteiks finansavimą žaliavoms ir įkrovimo infrastruktūrai. Perėjimo prie elektromobilių pauzė nereikalinga.

1.  Business News: Auto Makers Ask EU For Pause in EV Shift
Boston, William. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 June 2022: B.5.

Auto Makers Ask EU For Pause in EV Shift

"BERLIN -- As Europe moves closer to approving a legal ban on the sale of new cars with internal combustion engines, auto makers are calling for more time to make the shift to electric cars.

Lawmakers in the European Parliament on Wednesday approved a plan for cutting greenhouse gas emissions that includes a proposal to ban the sale of new cars that run on conventional engines after 2035. That puts fresh pressure on auto makers and suppliers to accelerate a shift most have already started from conventional cars to electric vehicles.

With millions of jobs in the European Union dependent on the auto industry, executives are warning that moving too fast could hurt automotive-parts suppliers especially hard. A too-quick shift could lead to big job losses at a time when the global economy is already strained, they said.

Hildegard Muller, president of the German Association of the Automotive Industry, said Europe wasn't ready for a full shift to electric vehicles. She said there was insufficient charging, big gaps in regulation and a lack of secure supplies of raw materials needed to build the cars and batteries.

"This decision refuses to accept that there is not enough charging infrastructure in large parts of Europe," she said. "It is therefore simply too soon for such an objective."

Though the vote in parliament is one step in a longer process, it increases the chances that the proposal to ban combustion engines will eventually become law.

The auto industry is under immense pressure amid supply chain disruption from a continued shortage of semiconductors, rising prices for fuel and raw materials and the sanctions on Russia.

The proposal from the European Commission, the bloc's executive body, must still go through negotiations involving representatives from the commission, parliament and EU governments. The parliament's vote represents its position going into negotiations.

"With these standards, we are creating clarity for the car industry and can stimulate innovation and investments for car manufacturers," said Jan Huitema, a member of the parliament from the Netherlands who will lead negotiations on the proposed rules.

During the first four months of the year, the latest period for which data is available, new-car sales in the EU dropped 14.4% compared with a year ago, to 2.9 million vehicles, according to the European Automobile Manufacturers' Association, or ACEA, an industry lobby group.

Growth in new electric car sales has been outpacing the overall market for new cars. Sales of new electrically chargeable vehicles -- battery electric vehicles and plug-in hybrids -- accounted for around 19% of all new car sales in the EU in the first three months of the year, according to ACEA. The market share of diesel- and gasoline-powered vehicles continues to decline, falling to 52.8% of new cars sold during the first quarter, ACEA said. The rest of the market is made up of a small percentage of vehicles powered by natural gas and other fuel sources.

Despite the momentum for EVs, industry leaders say the future is still uncertain and have called on the EU to accompany its plan with financing for building charging infrastructure and securing raw materials. Industry leaders said at the very least there should be a review period at the halfway point, providing time to shift gears if the market for EVs isn't ready for a ban on conventional vehicles.

"Given the volatility and uncertainty we are experiencing globally day-by-day, any long-term regulation going beyond this decade is premature at this early stage," said Oliver Zipse, president of ACEA and CEO of BMW AG." [1]

Financing for raw materials and charging infrastructure will be provided by the market as soon as all new vehicles will be only EVs. The pause in EV shift is not needed.

 

1.  Business News: Auto Makers Ask EU For Pause in EV Shift
Boston, William. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 June 2022: B.5.

2030 metais Lenkijos keliuose pasirodys pirmieji autonominiai automobiliai

"Autotransporto instituto ekspertų teigimu, 2030 metais Lenkijos keliuose turėtų atsirasti autonominės transporto priemonės, kurios bus nulinės emisijos, sunaudos mažiau energijos, sumažins eismo įvykių skaičių ir profesionalių vairuotojų deficitą.

– Tačiau, kol autonomizacija pas mus ateina visam laikui, reikia išspręsti daugybę teisinių, infrastruktūrinių ir technologinių iššūkių, kuriems reikia sisteminio ir koordinuoto požiūrio. Pavyzdžiui, įstatymas yra kliūtis, kuri daugeliu atvejų atsilieka nuo techninės plėtros. Ši technologija dar nėra pakankamai sėkminga, kad būtų galima susidoroti su kiekvienu galimu kelio scenarijumi. Taip pat kyla klausimas dėl brangios infrastruktūros kūrimo, kuri bus savotiškoje simbiozėje su „rytojaus“ automobiliais. Taip pat labai svarbu didinti socialinį sąmoningumą ir pripažinimą robotizuotoms transporto priemonėms – aiškina prof. Marcin Ślęzak, Automobilių transporto instituto direktorius, konferencijos organizatorius.

Įgyvendinant projektą atliktas, tyrimas rodo, kad per 67 proc. apklaustų eismo dalyvių nerimauja dėl transporto priemonių be vairuotojų, o beveik 79 proc. ekspertų kaip kliūtį savaeigių transporto priemonių populiarėjimui nurodo nepasitikėjimą naujomis technologijomis. - Visuomenės pritarimas yra pagrindinis bet kokios naujos technologijos sėkmės veiksnys. Saugumas yra žmonių prioritetas. Vairuotojai nepriims ir nepasitikės išmaniosiomis transporto priemonėmis, kol neįsitikins, kad ši nauja technologija yra saugi ir patogi naudoti. Tačiau, norint gauti tokį patvirtinimą, būtina suformuluoti atitinkamus reglamentus, pagrįstus naujų sprendimų standartizavimu, taip pat didinti žinias ir informuotumą per mokymus ar informacines kampanijas, – sako Małgorzata Pełka, Autonominių ir autonominių reikalų kompetencijos centro vadovo pavaduotoja. 

 

Autonominės transporto priemonės, kurios Lenkijos keliuose turėtų pasirodyti jau 2030 m., bus nulinės emisijos, sunaudos mažiau energijos, taip pat sumažins eismo įvykių skaičių ir profesionalių vairuotojų deficitą. Skaičiuojama, kad automatizavimas, tik sunkiasvorių transporto priemonių atveju, gali sumažinti vairuotojų poreikį iki 10 procentų, o papildomai keliais milijardais sumažins degalų sąnaudas ir transporto priemonės eksploatavimo išlaidas. 

 

Norint paspartinti šią transporto raidą, reikės koordinuotos valstybės politikos ir sumanaus investicijų finansavimo. Išlaidos bus susijusios ne tik su automobiliais. Investuoti taip pat reikės išmaniajai infrastruktūrai, kuri palaiko ryšį su transporto priemonėmis. Taip pat atrodo būtina keisti transporto įpročius ir įpročius bei pasirūpinti saugumu, ypač mišraus eismo – įskaitant automatines ir klasikines transporto priemones. Svarbus automatizavimo sėkmės veiksnys taip pat yra efektyvaus ir saugaus duomenų srauto užtikrinimas."

O mes, Lietuva, ką mes darom? Žinote, kai atsiskyrėme nuo Lenkijos, suvaikėjome. Va dabar perkame vaikiškus turkiškus dronus, aitvarus ir balionus. Leidžiame juos į Ukrainos pusę ir džiaugiamės, kaip mažyliai, fotografuojamės laikraščiams, nors esame pagyvenę, sustorėję ir visai nesimpatiški. Geriau atiduotume tuos žaislus tikriems mažyliams, o patys eitume lauko tualetams baudas skirti, nes tų tualetų kvapas žiauriai kompromituoja visą Lietuvą visokių pabėgėlių akyse. Todėl anie nesustoja, o toliau bėga. Į Vakarus.  Ne bėda. Ir mes paskui bėgame. O tai jau bėda.

 

In 2030, the first autonomous cars will appear on Polish roads

"According to experts from the Motor Transport Institute, autonomous vehicles should appear on Polish roads in 2030. They will be zero-emission, less energy-consuming, reduce the number of road accidents and reduce the deficit of professional drivers.

- However, before autonomization comes to us for good, there are many legal, infrastructural and technological challenges to be solved, which require a systemic and coordinated approach. For example, the law is a barrier, which in many cases does not keep up with technological development. The technology is not yet successful enough to deal with every potential road scenario. There is also the issue of building an expensive infrastructure that will be in a kind of symbiosis with the cars of "tomorrow". It is also very important to increase social awareness and acceptance for robotic vehicles - explains Prof. Marcin Ślęzak, director of the Motor Transport Institute, organizer of the conference.

The research carried out as part of the project shows that over 67 percent of the surveyed road users are afraid of driverless vehicles, and nearly 79 percent. experts point to the lack of trust in new technologies as a barrier to the popularization of self-controlled vehicles. - Public acceptance is a key success factor for any new technology. Safety is a priority for people. Drivers will not accept and trust intelligent vehicles until they are sure that this new technology is safe and comfortable to use. To obtain such approval, however, it is necessary to formulate appropriate regulations, based on the standardization of new solutions, as well as to increase knowledge and awareness through training or information campaigns - says Małgorzata Pełka, Deputy Manager of the Competence Center for Autonomous and Connected Vehicles at ITS.

 

According to ITS, autonomous vehicles, which should appear on Polish roads already in 2030, will be zero-emission, less energy-consuming, will also reduce the number of road accidents and reduce the deficit of professional drivers. It is estimated that automation, only in the case of heavy goods vehicles, can minimize the demand for drivers by up to 10 percent, and will additionally reduce the costs of fuel consumption and vehicle operation by several billion. 

 

In order to accelerate this evolution in transport, a coordinated state policy and skilful financing of investments will be needed. The expenses will not only concern the fleet. Intelligent infrastructure that communicates with vehicles will also require investment. It also seems necessary to change transport habits as well as take care of safety, especially in mixed traffic - including automated and classic vehicles. An important factor in the success of automation is also ensuring an efficient and safe data flow."

 

And we, Lithuania, what are we doing? You know, when we seceded from Poland, we turned out childish. Right now we buy children's Turkish drones, kites and balloons. We let them out into the direction of Ukraine and we enjoy making the photo pictures of us for the newspapers like toddlers, even though we are old, fat and completely unsympathetic. It would be better to give those toys to real little ones, and we would go to the outdoor toilets to fine them, because the smell of those toilets brutally compromises the whole of Lithuania in the eyes of all kinds of refugees. Therefore, they do not stop, but continue to run. To the West. No problem. And then we run together with them. And that's already a problem.