Innovative but very unusual power plant

“A Chinese energy company has successfully tested an experimental balloon-type wind turbine that can generate power over cities and land.

 

The S2000 airborne wind energy system (AWES) developed by Beijing-based Linyi Yunchuan Energy Technology is a large, helium-filled aircraft that is equipped with 12 wind turbines. The aircraft soars hundreds or even thousands of meters into the air to take advantage of stable wind speeds at higher altitudes, which spin turbines and generate electricity. It is then transmitted down a tether to the ground, where it can feed into the power grid.

 

During the test flight, the manufacturers lifted the S2000 to an altitude of 2,000 meters over Sichuan province and generated 385 kilowatt-hours of electricity. That’s enough to power the average U.S. household for about 13.3 days, according to usage data from the U.S. Energy Information Administration.

 

According to the Global Times, the S2000 is 60 meters long, 40 meters high and 40 meters wide. The total power of the system is 3 megawatts. The developers say the new technology has several potential applications. “One is in areas that are not connected to the power grid, such as border posts, where it can be used as a relatively stable traditional energy source,” explains Weng Hanke, technical director of Linyi Yunchuan Energy Technology. “Another is to supplement traditional ground-based wind power systems, creating a three-dimensional approach to energy supply.”

 

If implemented on a large scale, this approach could have transformative potential for countries with limited land area for onshore wind farms – such as many continental European countries, as well as those without the shallow seabeds required for offshore wind farms – such as Japan. However, further testing will be required to ensure that the tethered cable is reliable and delivers stable power to the grid.

 

In all but the most remote rural areas, a 2,000-metre cable could pose a dangerous obstacle to aircraft. In the UK, the Civil Aviation Authority requires those wishing to fly tethered balloons above 60m to apply for special permission – to avoid endangering aircraft sharing the airspace with the balloon.

 

In addition to safety concerns, the S2000 will also have to undergo rigorous testing to ensure the system is suitable for reliable commercial use. Standard wind turbines require regular maintenance, and this aircraft can be more complex and expensive to service, as it will have to return to the ground for each repair.

 

Wind turbines can generate more energy where the wind energy density – a measure of the amount of wind energy that can be used at a given altitude – is higher. For example, offshore wind turbines can capture higher and more consistent wind speeds over open water. These offshore turbines can also be significantly larger than their land-based counterparts – the mast of the DEW-26 MW-310 offshore turbine from Chinese manufacturer Dongfang Electric reaches a height of 185 m. Floating wind turbines can also be enormous – for example, the recently launched record-breaking floating wind turbine from China’s Huaneng Group has a tower that reaches 152 m. For example, the average offshore wind speed considered suitable for a wind turbine located 90 m above sea level in US waters is 7 meters per second.

 

However, it is difficult to give an exact wind speed at different altitudes, as it depends on location and weather conditions. Aerospace group Omnidea estimates that wind energy density increases by about a factor of six between 100 and 2,500 meters, and the average wind speed at 2,500 meters is 15 m/s (54 km/h). This shows the potential efficiency that can be achieved by better exploiting higher-altitude wind speeds with tethered flying wind turbines, such as the S2000, Live Science reports.”

Sukūrė inovatyvią, bet labai neįprastą elektros jėgainę

"Kinijos energetikos įmonė sėkmingai išbandė eksperimentinę oro baliono tipo vėjo jėgainę, galinčią gaminti energiją virš miestų ir sausumos objektų.

 

Pekino „Linyi Yunchuan Energy Technology“ sukurta oro vėjo energijos sistema (AWES) „S2000“ yra didelis, helio pripildytas orlaivis, kuriame yra 12 vėjo jėgainių. Orlaivis pakyla šimtus ar ir trūkstančius metrų į viršų, kad galėtų pasinaudoti stabiliu vėjo greičiu didesniame aukštyje, kuris suka turbinas ir gamina elektrą. Tada ji perduodama žemyn tvirtinimo kabeliu į žemę, kur gali patekti į elektros tinklą.

 

Bandomojo skrydžio metu gamintojai pakėlė „S2000“ 2000 metrų aukštį virš Sichuano provincijos ir pagamino 385 kilovatvalandžių elektros energijos. Tai pakankamai, kad vidutinis JAV namų ūkis galėtų naudotis elektra maždaug 13,3 dienos, remiantis JAV energetikos informacijos administracijos pateiktais naudojimo duomenimis.

 

 Kaip praneša „Global Times“, „S2000“ yra 60 m ilgio, 40 m aukščio ir 40 m pločio. Sistemos bendra galia yra 3 megavatai. Kūrėjai teigia, kad naujoji technologija turi keletą galimų pritaikymų. „Vienas iš jų – tai vietovės, kurios nėra prijungtos prie elektros tinklo – pavyzdžiui, pasienio postai, kur ji gali būti naudojama, kaip palyginti stabilus tradicinis energijos šaltinis“, – aiškina „Linyi Yunchuan Energy Technology“ technikos direktorius Wengas Hanke. – Kitas – papildyti tradicines antžemines vėjo jėgainių sistemas, sukuriant trimatį požiūrį į energijos tiekimą.“

 

Jei šis požiūris būtų įgyvendintas dideliu mastu, jis galėtų turėti transformacinį potencialą šalims, kuriose yra ribotas plotas antžeminėms vėjo jėgainėms – pavyzdžiui, daugeliui Europos žemyninių šalių, taip pat toms, kuriose nėra seklių jūros dugnų, reikalingų jūros vėjo jėgainėms – pavyzdžiui, Japonijai. Tačiau norint užtikrinti, kad pritvirtintas kabelis būtų patikimas ir tiektų stabilią energiją į tinklą, reikės atlikti papildomus bandymus.

 

Visose, išskyrus atokiausias kaimo vietoves, 2000 ilgio kabelis galėtų būti pavojinga kliūtis orlaiviams. Jungtinėje Karalystėje Civilinės aviacijos administracija reikalauja, kad tie, kurie nori skraidyti pririštais balionais aukščiau 60 m, kreiptųsi dėl specialaus leidimo – kad būtų išvengta pavojaus orlaiviams, kurie dalijasi oro erdvę su balionu.

 

Be saugumo problemų, „S2000“ taip pat turės būti atlikti griežti bandymai, siekiant užtikrinti sistemos tinkamumą patikimam komerciniam naudojimui. Standartinės vėjo jėgainės reikalauja reguliarios priežiūros, o šis orlaivis gali būti sudėtingesnis ir brangesnis aptarnauti, nes kiekvienam remontui jis turės grįžti ant žemės.

 

Vėjo jėgainės gali generuoti daugiau energijos ten, kur vėjo energijos tankis – vėjo energijos, kurią galima panaudoti tam tikrame aukštyje, matas – yra didesnis. Pavyzdžiui, jūros vėjo jėgainės gali sugauti didesnį ir pastovesnį vėjo greitį, virš atviro vandens. Šios jūrinės turbinos taip pat gali būti žymiai didesnės nei jų sausumos atitikmenys – Kinijos gamintojo „Dongfang Electric“ jūrinės turbinos „DEW-26 MW-310“ stiebas siekia 185 m aukštį. Plaukiojančios vėjo turbinos taip pat gali būti milžiniškos 0 pavyzdžiui, neseniai pristatytos rekordiškai didelės Kinijos „Huaneng Group“ plaukiojančios vėjo turbinos bokštas siekia 152 m. Pavyzdžiui, vidutinis jūros vėjo greitis, laikomas tinkamu vėjo jėgainėms, esančioms 90 m aukštyje JAV vandenyse, yra 7 metrai per sekundę.

 

Tačiau sunku nurodyti tikslų vėjo greitį įvairiuose aukščiuose – nes jis priklauso nuo vietos ir oro sąlygų. Aerokosminė grupė „Omnidea“ apskaičiavo, kad 100–2500 m aukštyje vėjo energijos tankis padidėja maždaug šešis kartus, o vidutinis vėjo greitis 2500 metrų aukštyje yra 15 m/s (54 km/val). Tai parodo potencialų efektyvumą, kurį galima pasiekti, geriau išnaudojant didesnio aukščio vėjo greitį su pririštomis skraidančiomis vėjo turbinomis – pavyzdžiui, „S2000“, rašo „Live Science“.”

 

Why can all Poles work, but we can't?

“The Lithuanian economy is growing successfully. In terms of gross domestic product growth, we have been among the leaders of the European Union (EU) for a decade. However, the paradox is that the unemployment rate in the country remains around 6-7 percent, exceeding the EU average and almost twice as high as in other fast-growing countries, such as Poland or the Czech Republic. How is it possible that an expanding economy still does not “take”tens of thousands of people into the labor market?”

 

This is one of the biggest riddles of the Lithuanian labor market, which economists often refer to as structural unemployment. Although GDP is growing, this growth does not always directly correlate with the creation of new jobs for those people who are currently unemployed.

 

Here are the main reasons why the Lithuanian economy does not “take” all the free hands:

 

Skills mismatch: This is a critical problem. Most of the growth is generated in high-value-added sectors (IT, biotechnology, engineering) that require specific skills. Meanwhile, a significant proportion of registered unemployed (about two-thirds of young unemployed at certain periods) do not have the necessary qualifications.

Regional exclusion: Jobs are created in large cities (Vilnius, Kaunas), while the highest unemployment remains in remote regions, such as Ignalina (12.4%) or Kelmė district (11.4%). Low population mobility and a lack of housing in growing centers prevent people from moving to where there is work.

Social support traps and the shadow: Economists mention the problem of “moral hazard”, when for some individuals social benefits or work in the shadow become more financially attractive than the minimum wage in the official sector.

Comparison with neighbors: Although unemployment in Lithuania fluctuates around 6.6–7.1%, in Poland and the Czech Republic it historically remains one of the lowest in the EU (around 2.6–3.1%). In these countries, the industrial structure is more even, and the manufacturing sector is able to absorb more of the medium-skilled workforce than Lithuania's service- and high-tech-oriented growth.

Long-term unemployment: A significant share of the unemployed have lost their work skills or have other obstacles (health problems, addictions, debt burden) that prevent them from returning to the market even when demand is high.

 

Why can all Poles work, while we can't?

 

This question often arises when comparing the Lithuanian and Polish labor markets.

Here are some reasons:

 

Market size and economies of scale: Poland has over 37 million inhabitants. A large domestic market makes it easier for businesses to survive, create more jobs and maintain lower prices, which stimulates consumption and production Eurostat.

Industrial structure: Poland has maintained a strong industrial sector and manufacturing base. Lithuania is more focused on services and high added value (IT, biotechnology), where specific qualifications are required, so it may be more difficult for unskilled workers to find work.

Labor mobility: In Poland, regional policy is more balanced. In Lithuania, there is a large gap between Vilnius/Kaunas and the regions, where the lack of jobs is a real problem according to the Lithuanian Employment Service.

Tax environment: In Poland, various benefits are applied to small businesses and young workers (e.g., "zero" GPM for persons under 26 years of age), which encourages early entry into the labor market.

 

Landsbergis is guilty. He ruined Lithuania. Let's put him in prison for life together with other criminal figures of that time.

 

 

Kodėl lenkai visi gali dirbti, o mes - ne?

 

“Lietuvos ekonomika auga sėkmingai. Pagal bendrojo vidaus produkto didėjimą jau dešimtmetį esame tarp Europos Sąjungos (ES) lyderių.Tačiau paradoksas – nedarbo lygis šalyje išlieka apie 6–7 procentus, viršija ES vidurkį ir yra beveik dvigubai aukštesnis nei kitose sparčiai augančiose šalyse, tokiose, kaip Lenkija ar Čekija. Kaip gali būti, kad besiplečianti ekonomika vis dar „nepasiima“ dešimčių tūkstančių žmonių į darbo rinką?”

 

Tai viena didžiausių Lietuvos darbo rinkos mįslių, kurią ekonomistai dažnai įvardija, kaip struktūrinį nedarbą. Nors BVP auga, šis augimas ne visada tiesiogiai koreliuoja su naujų darbo vietų kūrimu tiems žmonėms, kurie šiuo metu yra bedarbiai.

 

Štai pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos ekonomika „nepasiima“ visų laisvų rankų:

 

    Kvalifikacijų neatitikimas: Tai kritinė problema. Didžioji dalis augimo generuojama aukštos pridėtinės vertės sektoriuose (IT, biotechnologijos, inžinerija), kuriems reikia specifinių įgūdžių. Tuo tarpu nemaža dalis registruotų bedarbių (apie du trečdalius jaunų bedarbių tam tikrais laikotarpiais) neturi reikiamos kvalifikacijos.

    Regioninė atskirtis: Darbo vietos kuriasi didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune), o didžiausias nedarbas išlieka nutolusiuose regionuose, pavyzdžiui, Ignalinos (12,4 %) ar Kelmės r. (11,4 %). Mažas gyventojų mobilumas ir būsto trūkumas augančiuose centruose trukdo žmonėms persikelti ten, kur yra darbo.

    Socialinės paramos spąstai ir šešėlis: Ekonomistai mini „moralinės rizikos“ problemą, kai daliai asmenų socialinės išmokos ar darbas šešėlyje tampa finansiškai patrauklesni nei minimalus atlyginimas oficialiame sektoriuje.

    Palyginimas su kaimynais: Nors Lietuvoje nedarbas svyruoja apie 6,6–7,1 %, Lenkijoje ir Čekijoje jis istoriškai išlieka vienas žemiausių ES (apie 2,6–3,1 %). Šiose šalyse pramonės struktūra yra tolygesnė, o gamybos sektorius sugeba absorbuoti daugiau vidutinės kvalifikacijos darbo jėgos nei Lietuvos į paslaugas ir aukštąsias technologijas orientuotas augimas.

    Ilgalaikis nedarbas: Nemaža dalis bedarbių yra praradę darbinius įgūdžius arba turi kitų kliūčių (sveikatos problemos, priklausomybės, skolų našta), kurios neleidžia jiems grįžti į rinką net ir esant didelei paklausai.

 

Trumpai:  

Kodėl lenkai visi gali dirbti, o mes - ne?

 

Šis klausimas dažnai kyla, lyginant Lietuvos ir Lenkijos darbo rinkas.

Štai keletas priežasčių:

 

    Rinkos dydis ir masto ekonomika: Lenkija turi virš 37 mln. gyventojų. Didelė vidaus rinka leidžia verslui lengviau išgyventi, kurti daugiau darbo vietų ir išlaikyti žemesnes kainas, kas skatina vartojimą ir gamybą Eurostat.

    Pramonės struktūra: Lenkija išlaikė stiprų pramoninį sektorių ir gamybos bazę. Lietuva labiau orientuojasi į paslaugas ir aukštąją pridėtinę vertę (IT, biotechnologijos), kur reikalinga specifinė kvalifikacija, todėl nekvalifikuotiems darbuotojams rasti darbą gali būti sunkiau.

    Darbo jėgos mobilumas: Lenkijoje regioninė politika labiau subalansuota. Lietuvoje stebima didelė atskirtis tarp Vilniaus/Kauno ir regionų, kur darbo vietų trūkumas yra reali problema Lietuvos užimtumo tarnybos vertinimu.

    Mokestinė aplinka: Lenkijoje taikomos įvairios lengvatos smulkiajam verslui ir jauniems darbuotojams (pvz., „nulinis“ GPM asmenims iki 26 metų), kas skatina ankstyvą įsitraukimą į darbo rinką.

 

Landsbergis kaltas. Sugriovė Lietuvą. Sodinkime į kalėjimą iki gyvos galvos kartu su kitais kriminaliniais to meto veikėjais. 

 

A stern warning from the US to Europe seeking to rearm

Most Western Europeans do not want to go to war. Trump knows this. The rearmament of Western Europe benefits Trump only in one case - if Western Europeans spend that extra money buying US weapons developed before the era of drones. If Western Europeans buy European weapons, Trump does not benefit from it at all. Therefore, the pressure is on.

 

This insight aptly captures the current tension in transatlantic relations. Donald Trump views NATO not only through the prism of security, but also through the prism of the trade balance.

Here are some key aspects that complement the “stern warning”:

 

The “Buy American” policy: For the Trump administration (both past and present), armaments are a business. The US pressure to increase defense budgets to 2% or 3% of GDP is directly related to the expectation that orders will be received by US defense giants such as Lockheed Martin or Raytheon.

 

European strategic autonomy: EU leaders, especially Emmanuel Macron, are calling for “strategic autonomy” – that is, developing and purchasing European weapons. From Trump’s point of view, this is nothing more than protectionism that reduces US influence and profits.

 

Technological lag: The “drone era” mentioned here is a critical point. Much of the weapons sold to the US (e.g. F-35 fighter jets) are extremely expensive, traditional projects. If Europe were to invest in cheaper, next-generation technologies (drones, autonomous systems), it would disrupt the old sales model of the US military-industrial complex.

 

Public aversion to war: Research by the European Council on Foreign Relations (ECFR) shows that a large proportion of Western Europeans would prefer diplomatic solutions to direct military conflict. Trump is using this as leverage: “if you don’t want to fight wars yourself, pay us to protect you (and buy our equipment).”

 

Trump is essentially giving Europe an ultimatum: arming without US orders will be treated not as aid to NATO, but as economic hostility.

 

“The administration of US President Donald Trump has threatened European countries with a corresponding response if the European Union, in its efforts to more effectively rearm the continent, gives priority to local weapons manufacturers, reports Politico.

 

The US Department of Defense opposes any efforts by the European Union to restrict US arms manufacturers’ access to the European market and warns that such actions would provoke a corresponding response.

 

The American administration expressed such a tough position, which had not been announced before, during consultations with the European Commission in early February, in response to a request from the European Union executive branch for governments and industry to express their comments on European arms procurement rules.

 

“The United States strongly opposes any changes to the Directive that would limit the ability of U.S. industry to support or otherwise participate in national defense procurement in European Union member states,” the U.S. administration wrote in a statement ahead of planned updates to European Union defense procurement legislation.

 

“Protectionist and restrictive practices that could force powerful American companies out of the market while allowing the largest European defense companies to continue to profit from access to the U.S. market are the wrong path,” the position states.

 

Such comments from Washington highlight a paradox in U.S. strategy in Europe: while the Trump administration repeatedly tells Europeans that it wants them to shoulder the bulk of the continent’s conventional defense burden, Washington would not want this to happen at the expense of American defense companies.

 

Politico previously reported that US Deputy Secretary of State Christopher Landau attacked NATO allies in Europe during a closed-door summit in December for favoring their own defense industries over American weapons manufacturers. The US State Department is one of the authors of Trump’s contribution to the European Commission survey.

 

In recent years, the European Commission, concerned about a potential conflict with Russia, has been trying to increase the share of European weapons in the bloc’s arsenal and public procurement. For decades, Europe has been heavily dependent on American military equipment, from F-35 fighter jets to HIMARS artillery systems and Patriot air defense systems. Practically two-thirds of the bloc’s weapons imports come from the US.

 

Such a harsh response from the Trump administration could put a damper on the European Commission’s broader “Buy European” industrial initiative. The test is how far European countries are prepared to go in increasing their independence from the US, which has become an unpredictable partner under Trump.

 

The European Commission is expected to present a revised version of the 2009 public procurement directive in the third quarter. It is not yet clear whether the revised document will include any solutions that will benefit local producers.

 

The EU provides an advantage to local companies, for example in the €150 billion worth of arms loans under the SAFE program, as well as in arms purchases that Ukraine can make using the recently agreed €90 billion loan. European Union funds can only be used to purchase military equipment if at least 65 percent of the value of the equipment is manufactured in Europe.

 

The Pentagon warns in its commentary that any decision to include a “Buy European” clause in the future procurement directive would incur the wrath of the US.”