Kodėl visas Lietuvos elitas supuvo?

 

 

Skvernelis, Starkevičius, Eligijus Masiulis, Paluckas – visas Lietuvos politinis spektras gyvena ir veda politiką didelių kyšių pagrindu. Rusai juos pradėtų gaudyti ir rimtai bausti, knygų jie neparašytų. Vakarai nepaiso, nes Vakarams reikia tik mūsų pigios darbo jėgos ir rinkų. Todėl visas mūsų elitas yra prieš rusus ir mūru už Vakarus.

 

 

“Prokurorės prašyme dėl S. Skvernelio neliečiamybės naikinimo minima 51.000 Eur suma.

 

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašys Seimo panaikinti parlamentaro Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę.

 

Papildyta informacija iš prokurorės kreipimosi

 

Generalinė prokurorė N. Grunskienė šiandien pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Seimo nario S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo“, – ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

 

S. Skvernelio neliečiamybę siekiama naikinti norint jam pareikšti įtarimus.

 

Skelbiama, kad N. Grunskienės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovų, darbuotojų ir kitų asmenų, veikusių organizuotoje grupėje, galimai įvykdytų korupcinių ir kitų veikų.

 

Prokuratūra nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie politiko galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje.

 

Šis straipsnis numato, kad valstybės tarnautojas savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 18.500 Eur vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

 

Generalinio prokuroro pateiktas prašymas dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo yra nagrinėjamas ir priimamas Seime, tam reikia ne mažiau nei 71 parlamentaro sutikimo.

J. Olekas: minima 51.000 Eur suma

 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia gavęs generalinės prokurorės N. Grunskienės kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

 

„Yra prašymas Seimui sutikti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Tai, matyt, kad pirmiausia pats Seimo narys apsispręs, ar reikia sudaryti komisiją, ar jis pats atsisako savo neliečiamybės ir tada Seimas spręs“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė J. Olekas.

 

Parlamento vadovo teigimu, šis klausimas yra įtrauktas į antradienį vyksiančio Seimo posėdžio darbotvarkę.

 

J. Olekas taip pat sakė, kad prokurorės rašte yra įvardinta 51.000 Eur suma.

 

„Aš dar negaliu komentuoti, nesu susipažinęs su visomis detalėmis, kurios yra. Gavęs šitą informaciją, norėjau informuoti jus, kad nebūtų kokių nors neaiškumų. (...) Kiekvienas toks atvejis suduoda tam tikrą smūgį ir Seimo autoritetui, ir turėtų, man atrodo, visi žmonės, einantys į politiką, galvoti, ar jie gali dalyvauti politikoje“, – nurodė jis.

Prokuratūra: kyšių gavo už palankumą vertinant VAT veiklą

 

N. Grunskienės rašte Seimui, kurį matė BNS, nurodoma, jog politikas per keletą kartų priėmė ne mažiau kaip 51.000 Eur kyšių grynaisiais pinigais už politinį palankumą vykdant įgaliojimus, susijusius su VAT veikla.

 

Dokumente teigiama, jog nuo 2025 metų birželio mėnesio buvęs tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko, jo patarėjas Aurelijus Šapranauskas ir kiti asmenys kiekvieną mėnesį gautus kyšius skirstė nusikalstamos grupės nariams ir kitiems asmenims, tarp jų ir S. Skverneliui.

 

Nurodoma, kad šios aplinkybės fiksuotos vedamoje apskaitoje, kurioje S. Skverneliui priskirtas slapyvardis „Krabas“.

 

J. Kornijenko laikotarpiu nuo praėjusių metų birželio iki lapkričio kyšius kiekvieną mėnesį perduodavo S. Skvernelio patarėjai Agnei Silickienei. Pastaroji per keletą kartų nuo 5.000 iki 10.000 siekiančių kyšių sumomis parlamentarui perdavė 51.000 Eur.

 

„Saulius Skvernelis priėmė ne mažiau kaip 51.000 Eur kyšių grynaisiais pinigais už jo politinį palankumą vykdant įgaliojimus, susijusius su VAT veikla, t. y. politinio palankumo vertinant VAT veiklą gavus skundus užtikrinimą, VAT direktoriaus J. Kornijenko ir kitų organizuotoje grupėje dalyvaujančių asmenų tarnybinių pozicijų VAT užtikrinimą, taip pat VAT darbuotojų parinkimą, taip sudarant galimybes organizuotos grupės nariams kyšininkauti“, – nurodoma rašte.

 

Ikiteisminiame tyrime dėl korupcijos Augalininkystės tarnyboje įtarimai pateikti 14 asmenų.

 

Rašte nurodoma, jog J. Kornijenko ir kiti asmenys, veikdami organizuotoje grupėje, 2025 metų vasarį–gegužę sutarė iš įmonėms atstovaujančių asmenų pareikalauti kyšio už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą, fiziškai netikrinant krovinio ar jam net nesant Lietuvos teritorijoje.

 

„Susitarė (...) priimti (...) iš bendrovių gaunamus grynuosius pinigus, kiekvieną mėnesį ne mažesnės kaip 250 MGL (18.500 Eur) bendros vertės kyšius už J. Kornijenko, kaip VAT direktoriaus, palankumą, ir sąlygų gauti sertifikatus netikrinant krovinio sudarymą – gaunant ne mažiau kaip 250 Eur kyšį už kiekvieną juridiniam asmeniui išduotą fitosanitarinį sertifikatą gabenamiems augalų ir augalinių produktų kroviniams“, – teigiama jame.

 

Prokuratūros teigimu, nuo 2025 metų birželio iki gruodžio per A. Šapranauską už VAT Kauno ir Alytaus teritorinių padalinių darbuotojų išduodamus fitosanitarinius sertifikatus organizuotos grupės nariai priėmė ne mažiau kaip 1,112 mln. Eur kyšį.

 

Šio dalį organizuotos grupės nariai pasidalino tarpusavyje ir perdavė valstybės politikams, tarp jų ir S. Skverneliui, už „politinį palankumą“.

S. Skvernelis stabdo narystę partijoje

 

S. Skvernelis sako stabdantis narystę savo vadovaujamoje Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, tačiau parlamentaro mandato tikina neatsisakysiantis.

 

„Šią akimirką mūsų politinei jėgai svarbiausia judėti pirmyn, todėl priėmiau sprendimą – stabdau savo narystę partijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė politikas.

 

„Esame stipri bendruomenė ir turime ne vieną visuomenės pasitikėjimą jau įgijusį lyderį, kurie tikiu, leis partijai ir toliau išlikti konstruktyvia bei tęsti pradėtus darbus“, – nurodė buvęs Seimo vadovas.

 

Jis taip pat pabrėžė, kad neapsisprendė, ar atsisakyti teisinės neliečiamybės supaprastinta tvarka.

 

„Dar pagalvosiu, nežinau, nemačiau teksto, paties kreipimosi, tai pažiūrėsim, pasitarsim su advokatais, priimsim sprendimą (dėl supaprastintos tvarkos – BNS)“, – ketvirtadienį BNS sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.

 

Be kita ko, pats politikas iš Seimo trauktis nežada: „Aš apsisprendęs, neatsisakysiu mandato“.

 

Komentuodamas Generalinės prokuratūros sprendimą kreiptis į Seimą dėl jo neliečiamybės, politikas tvirtino esantis nustebęs.

 

„Nustebau, nesitikėjau, bet priėmiau šitą žinią ramiai. Sunku pasakyti kol kas, ką toliau darysime – ginsimės teisinėmis priemonėmis“, – nurodė S. Skvernelis.

 

Vasario pradžioje tiriant galimą korupciją Augalininkystės tarnyboje S. Skvernelis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

 

Tuo metu bandyta apklausti ir konservatorių Kazį Starkevičių, tačiau pastarasis duoti parodymus teisėsaugai atsisakė. Kiek vėliau politikas atsisakė Seimo nario mandato ir sustabdė narystę konservatorių partijoje.

 

Siekdama nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, prokuratūra ketvirtadienį BNS teigė negalinti suteikti informacijos, ar K. Starkevičiui įtarimai šioje byloje jau yra pareikšti.

 

Ikiteisminiame tyrime dėl korupcijos Augalininkystės tarnyboje įtarimai pateikti 14 asmenų.

 

Tarp įtariamųjų yra Jurijus Kornijenko, jį Augalininkystės tarnybos vadovu paskyrė K. Starkevičius, būdamas žemės ūkio ministru. Įtarimai taip pat pareikšti tarnyboje dirbusiai buvusiai S. Skvernelio patarėjai Agnei Silickienei.

 

Tyrimo duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai reikalauti ir gauti stambūs kyšiai už tokių krovinių gabentojams Augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

 

Anksčiau kratų metu rasta 1,3 mln. Eur grynųjų, aštuoni kilogramai apie 1 mln. Eur vertės aukso, sprogmenų, kokaino."

Orbit komentaras

 

“Eligijus Masiulis su savo tuščia viskio dėžute rūko kamputyje… Šių dienų herojus - kelių policijos inspektorius Imti išmoko dar 1998 m. Trakuose. Gen. komisariate jau ėmė stambiai (iš ko pasistatė namą) per ūkinę dalį kuravusį kanclerį algirdą + reikaliukai su darka, bieliausku ir ko… Vėliau sekė kabineto 339 nuotykiai, kuriuos vainikavo keliuko istorija. Na o įsidrąsinęs ir su neliečiamybės aura susigyvenęs pradėjo imti konkrečiai…”

 

 

Šaltiniai: G. Palucko žmonai pareikšti įtarimai

 

“Buvusio premjero socialdemokrato Gintauto Palucko žmonai Ilmai pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, ketvirtadienį pranešė „Delfi“ naujienų portalas. Tai jam patvirtino du nesusiję šaltiniai.

 

Generalinė prokuratūra šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė, pažymėjusi, kad šiuo metu apie tyrimą pateikta visa viešintina informacija.

 

„Šiuo metu apie tyrimą yra pateikta visa viešintina informacija, kuri bus papildyta vėliau, kai tai nebekenks tyrimui“, – nurodė Rita Stundienė, Generalinės prokuratūros atstovė.

 

Panašų atsakymą BNS pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Renata Keblienė.

 

„Kol kas yra tyrėjų ir tyrimą kontroliuojančių prokurorų pozicija, kad šiuo metu bet kokia detalesnė informacija gali pakenkti tyrimui“, – sakė R. Keblienė.

 

„Tyrimo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir vertinami duomenys“, – nurodė STT atstovė.

 

Pasak STT, šis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Baudžiamajame kodekse numatytų korupcinių nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo.

 

Pati I. Paluckė informacijos apie jai pareikštus įtarimus nekomentavo.

 

Socialdemokratas G. Paluckas nekomentuoja informacijos apie jo žmonai teisėsaugos pareikštus įtarimus.

 

„Nieko nekomentuosiu. Jūs klausiate teisėsaugos institucijų, jos pateikia atsakymus, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė ekspremjeras. – Aš nieko nei tvirtinsiu, nei neigsiu. Jūs turite tokią informaciją, tokia apimtimi, kokią pateikė teisėsaugos institucijos. Daugiau nieko negaliu komentuoti.“

 

„Jokių tyrimo momentų aš tikrai nekomentuosiu. Komentuoja teisėsaugos institucijos, kiek pateikia informacijos, tiek jos yra“, – pridūrė jis.

Našta partijai netaps

 

Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, sako, kad politikas netaps didesne našta partijai.

 

„Aš nemanau, kad ponas Paluckas tapo didesne našta po šiandienos paskelbtos informacijos, manau, kad jis laikysis savo žodžio, bet sulaukime prokuratūros žingsnių, kada jie bus ar jų nebus. Dabar spekuliuoti ateitimi yra labai sudėtinga“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė socdemų vedlys.

 

„Žodis buvo toks, kad jis apsvarstymuose ir apmąstymuose, ką darytų, jeigu generalinė prokurorė ateis į Seimą ir prašys panaikinti jo teisinę neliečiamybę, jis yra svarstymuose, (...) kaip turėtų elgtis, bet dar sprendimų nėra priėmęs“, – tikino M. Sinkevičius.

 

LSDP pirmininkas tikino daugiau žinių apie paskelbtą informaciją neturintis, taip pat sakė nežinantis, ar generalinė prokurorė ketina kreiptis dėl G. Palucko teisinės neliečiamybės panaikinimo.

 

Jis taip pat pabrėžė, jog kolega – patyręs politikas, todėl sprendimus priims tinkamai įvertinęs ir savo aplinkybes, ir partijos situaciją.

 

BNS rašė, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai vasarą po žurnalistinių tyrimų apie politiko praeitį, kai „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ informacija parodė, jog G. Paluckas įsigijo ir vadovavo bendrovei „Sagerta“, kuriai buvo suteikta 180.000 Eur nežinomos kilmės negrąžintų paskolų.

 

Taip pat kelti klausimai ir dėl politiko brangaus būsto Vilniuje įsigijimo.

 

G. Paluckas vasarį STT dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

 

Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kreditinio sukčiavimo, pradėtą „Laisvės TV“ ir „Sienai“ pranešus apie premjero įmonei „Garnis“ suteiktą lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

 

Teisėsaugai pradėjus šiuos tyrimus, G. Paluckas pernai rugpjūtį pasitraukė iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų, bet liko partijoje ir Seime.”

 

Lithuania does not need integration, but fewer migrants, because when there are many migrants, integration does not work

“A new political reflex has taken hold in Lithuania. As soon as the question of rapidly growing migration is raised, the answer is one – we need to strengthen integration.

 

Now, Vilnius Mayor Valdas Benkunskas, who can no longer hide the scale of foreigners, supported by the chairman of the Conservative Party Laurynas Kasčiūnas, is proposing more Lithuanian language courses, more integration projects, more cultural programs for newcomers. Of course, not for the employers who bring migrants, but for taxpayers’ money.

 

As if the problem were not the scale of migration, but only that newcomers do not yet speak Lithuanian well enough.

 

The question: should integration really be the main goal of our migration policy? Or is the most important task something else entirely – to reduce the scale of migration to a level that the state can actually control?

 

The numbers show that the situation is changing much faster than we can imagine.

 

During the first three decades of independence in Lithuania The number of foreigners living in Lithuania was approximately 58 thousand.

 

However, the situation has changed radically over the past few years. The number of foreigners in Lithuania has increased to more than 220 thousand. In 2023 alone, about 67 thousand foreigners arrived in the country.

 

This means that Lithuania, which until recently was considered one of the most homogeneous in Europe, is becoming one of the fastest changing countries in a very short time.

 

In Sweden, out of almost 10 million residents, about 1.5 million were born outside this country. There, the situation has already turned into street battles between immigrant gangs and power structures.

 

According to these figures, Lithuania has already come 2/3 of the way to Sweden. Only not in a few dozen, but in just a few years.

 

Integration can only work when migration flows are relatively small and society has enough time to react. When migration becomes a mass phenomenon, integration stops working.

 

This is not a theoretical assumption - it is an experience that many Western European countries have already gone through countries.

 

Germany, France, the Netherlands and Sweden have invested huge sums in the integration of migrants for decades. Programs, projects and social initiatives have been created. It turned out that all this was in vain.

 

When the number of migrants becomes very large, parallel communities begin to form. People live in the same territories, but their social life takes place separately. And no amount of integration can change this.

 

For this reason, in many European countries today, the discussion is not about strengthening integration, but about limiting migration.

 

This does not mean that integration has become completely unimportant. However, it is recognized as a secondary measure that can only work when migration policy itself is controlled.

 

In Lithuania, it is said that migration is limited by quotas. However, it is worth looking at the numbers themselves.

 

The economic migration quota in Lithuania is about 40 thousand people per year.

 

If such rates continue for ten years, Lithuania will have almost half a million new residents from abroad.

 

In other words, quotas are currently does not restrict mass immigration, but simply legalizes it.

 

Business organizations claim that Lithuania lacks workers, that there will soon be no one left to work.

 

At first glance, this argument seems logical. However, it has another side.

 

Importing cheap labor can become a convenient but short-term strategy. It is easier for companies to bring in workers from abroad than to invest in automation, technology, or employee training.

 

In the long run, this can create an economic model that is based on cheap labor, not high productivity. Without going into the social consequences of mass immigration here.

 

Those businesses that today earn hundreds of millions in Lithuania due to migrant labor do not make any additional contribution to investing in the latest technologies to the extent that the need for jobs in the transport, construction, and manufacturing sectors would be rapidly optimized. On the contrary, business lobbyists are pressuring the government to further increase immigrant quotas or to seek migrants for business in “more culturally appropriate countries.”

 

It is obvious that in order to become a country with an advanced economy and avoid the mistakes of Western migration policy, we must tighten quotas, at least halving the number of migrants admitted per year, and adopt a law that would no longer allow economic migrants to extend their work visas. These would be the first real steps in fundamentally responding to the problems of mass immigration.

 

Integration spells can give us only an imaginary sense of security and comfort, which will suddenly evaporate when faced with reality. Which may already be too late to fix.

 

***

 

Dovilas Petkus is a member of the National Unity party.”

 

 

Lietuvai reikia ne integracijos, o mažiau migrantų, nes kai migrantų daug, integracija neveikia

“Lietuvoje įsitvirtino naujas politinis refleksas. Vos tik pasigirsta klausimas apie sparčiai augančią migraciją, atsakymas būna vienas – reikia stiprinti integraciją.

 

Štai užsieniečių masto nebegalintis nuslėpti Vilniaus meras Valdas Benkunskas, palaikomas konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno, siūlo daugiau lietuvių kalbos kursų, daugiau integracijos projektų, daugiau kultūrinių programų atvykėliams. Aišku, ne už darbdavių, kurie migrantus atsiveža, o už mokesčių mokėtojų pinigus.

 

Tarsi problema būtų ne migracijos mastas, o tik tai, kad atvykėliai dar nepakankamai gerai kalba lietuviškai.

 

Klausimas: ar tikrai integracija turėtų būti pagrindinis mūsų migracijos politikos tikslas? O gal svarbiausia užduotis yra visai kita – mažinti migracijos mastą iki tokio lygio, kurį valstybė realiai gali suvaldyti?

 

Skaičiai rodo, kad situacija keičiasi daug greičiau, nei spėjame suvokti.

 

Per pirmuosius tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius sudarė maždaug 58 tūkstančius.

 

Tačiau per kelerius pastaruosius metus situacija radikaliai pasikeitė. Užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo iki daugiau nei 220 tūkstančių. Vien 2023 metais į šalį atvyko apie 67 tūkstančius užsieniečių.

 

Tai reiškia, kad Lietuva, kuri dar visai neseniai buvo laikoma viena homogeniškiausių Europoje, per labai trumpą laiką tampa viena sparčiausiai besikeičiančių šalių.

 

Švedijoje iš beveik 10 milijonų gyventojų maždaug 1,5 milijono yra gimę ne šioje šalyje. Ten šiuo metu situacija jau tapo gatvių mūšiais tarp imigrantų gaujų ir jėgos struktūrų.

 

Lietuva, pagal šiuos skaičius, jau nuėjo 2/3 Švedijos kelio. Tik ne per keliasdešimt, o vos per kelerius metus.

 

Integracija gali veikti tik tuomet, kai migracijos srautai yra palyginti nedideli ir visuomenė turi pakankamai laiko reaguoti. Kai migracija tampa masiniu reiškiniu, integracija nustoja veikti.

 

Tai nėra teorinė prielaida – tai patirtis, kurią jau perėjo daugelis Vakarų Europos šalių.

 

Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ar Švedija dešimtmečius investavo milžiniškas sumas į migrantų integraciją. Buvo kuriamos programos, projektai, socialinės iniciatyvos. Paaiškėjo, kad visa tai veltui.

 

Kai migrantų skaičius tampa labai didelis, ima formuotis paralelinės bendruomenės. Žmonės gyvena tose pačiose teritorijose, bet jų socialinis gyvenimas vyksta atskirai. Ir jokia integracija to pakeisti negali.

 

Dėl šios priežasties daugelyje Europos valstybių šiandien jau vyksta diskusija ne apie integracijos stiprinimą, o apie migracijos ribojimą.

 

Tai nereiškia, kad integracija tapo visiškai nesvarbi. Tačiau ji pripažįstama kaip antrinė priemonė, kuri gali veikti tik tuomet, kai pati migracijos politika yra kontroliuojama.

 

Lietuvoje sakoma, kad migracija yra ribojama kvotomis. Tačiau verta pažvelgti į pačius skaičius.

 

Ekonominės migracijos kvota Lietuvoje siekia apie 40 tūkstančių žmonių per metus.

 

Jeigu tokie tempai išliks dešimt metų, Lietuvoje atsiras beveik pusė milijono naujų gyventojų iš užsienio.

 

Kitaip tariant, kvotos šiuo metu ne riboja masinę imigraciją, o tiesiog ją legalizuoja.

 

Verslo organizacijos teigia, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų, kad tuoj neliks, kam dirbti.

 

Iš pirmo žvilgsnio šis argumentas atrodo logiškas. Tačiau jis turi ir kitą pusę.

 

Pigios darbo jėgos importas gali tapti patogia, bet trumpalaike strategija. Įmonėms paprasčiau atsivežti darbuotojų iš užsienio, nei investuoti į automatizaciją, technologijas ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

 

Ilgainiui tai gali sukurti ekonominį modelį, kuris remiasi pigiu darbu, o ne aukštu produktyvumu. Čia nesiplėtojant apie tai, kokias socialines pasekmes sukelia masinė imigracija.

 

Tie verslai, kurie šiandien Lietuvoje uždirba šimtus milijonų dėl migrantų darbo, neneša jokio papildomo indėlio, siekiant investuoti į naujausias technologijas tiek, kad būtų sparčiai optimizuojamas darbo vietų poreikis transporto, statybų, gamybos sektoriuje. Priešingai, verslo lobistai spaudžia valdžią dar labiau didinti imigrantų kvotas arba ieškoti verslui migrantų „kultūriškai tinkamesnėse šalyse“.

 

Akivaizdu, jog siekdami tapti pažangios ekonomikos šalimi bei išvengti Vakarų migracijos politikos klaidų, turime griežtinti kvotas, bent perpus mažindami per metus įleidžiamų migrantų skaičių, ir priimti įstatymą, kuris ekonominiams migrantams darbo vizos pratęsti nebeleistų. Tai būtų pirmi realūs žingsniai iš esmės reaguojant į masinės imigracijos problemas.

 

Integracijos burtažodžiai gali mums suteikti nebent įsivaizduojamą saugumą ir komforto jausmą, kuris staigiai išgaruos susidūrus su realybe. Kurią taisyti jau gali būti per vėlu.

 

***

 

Dovilas Petkus yra partijos „Nacionalinis susivienijimas“ narys.”