Po rinkimų Lenkijoje – Lietuvos politikų nerimas dėl gerų santykių ir ateities

"Lietuvos parlamentarai sutaria, kad šansų, jog dabartinei Lenkijos valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ pavyks suformuoti vyriausybę – nedaug. Dalis Seimo narių mano, kad Lenkijoje pasikeitus valdantiesiems, tokių pačių gerų santykių su lenkais, kokie yra dabar, gali ir nepavykti išlaikyti.

 

E. Gentvilas: šansų, kad „Teisei ir teisingumui“ pavyks suformuoti vyriausybę – nedaug Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad preliminarūs rinkimų Lenkijoje rezultatai rodo, kad kaimyninės valstybės visuomenėje įvyko lūžis. „Lūžis įvyko. Lenkijos visuomenė pamatė, kad teismų reforma, šalti arba blogėjantys santykiai su Europos sąjunga tikrai nėra tai, ko nori Lenkijos progresyvioji visuomenė. Jie koncentravosi, didesnę paramą suteikdami tai proeuropietiškai partijų daliai, kuri sudėjus gali turėti 51 proc., na o mandatais ir 58 proc. balsų galėtų formuoti vyriausybę“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

 

Parlamentaras mano, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vyriausybę visų pirma pasiūlys suformuoti daugiausiai palaikymo susilaukusiai partijai – „Teisė ir teisingumas“ (PiS). „Prezidentas Duda, kuris konstituciškai duoda pavedimą formuoti vyriausybę, yra Kačinskio pastatytas ir proteguotas prezidento rinkimuose žmogus. Todėl, man atrodo, kad dabar bus ieškoma sprendimo, kad Duda siūlytų vis tik Kačinskio partijai „Teisei ir teisingumui“ formuoti Vyriausybę, duoti šansą pabandyti“, – sakė politikas. „Tai čia bus iššūkis toms mažosioms partijoms „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“, ar jos nepasiduos pagundai persimesti į Kačinskio pusę“, – taip pat pažymėjo jis. Visgi, E. Gentvilas mano, kad šansų, jog „Tiesei ir teisingumui“ pavyks suformuoti vyriausybę – nedaug.

 

A. Mazuronis: Lietuvai naudingiau, jei būtų išlikusi dabartinė dauguma Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigia nesantis įsitikinęs, ar valdžios pasikeitimas Lenkijoje būtų naudingas Lietuvai. „Nesu įsitikinęs, ar tai Lietuvai išeis į naudą, nes su šia dabartine Lenkijos valdančiąja dauguma, nepaisant visų jos problematiškų santykių tiek su Vokietija, tiek su Europos Sąjunga, Lietuva turėjo labai puikius santykius“, – Eltai sakė A. Mazuronis. „Aš su viltimi žiūriu, kad pavyks išlaikyti esamą santykių lygį, bet, žinoma, reikės įdėti pastangų ir papildomos energijos tam, kad tie santykiai išliktų tokie, kokie yra ir su naująja dauguma, jeigu ji bus suformuota. Todėl, Lietuvai, man atrodo, būtų buvę naudingiau, kad dabartinė dauguma būtų išlikusi“, – taip pat pažymėjo jis.

 

S. Skvernelis: klausimas, kaip skirtingoms Lenkijos opozicinėms partijoms pavyks surasti sutarimą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad daugiausiai balsų surinkusi dabartinė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ turės teisę bandyti suformuoti vyriausybę. Visgi, pasak jo, klausimas, ar tai L. Kačinskio vadovaujamai partijai pavyks. „Yra išankstiniai duomenys, kurie būna Lenkijoje pakankamai tikslūs, tai, panašu, kad gali būti sunku laimėjusiai partijai suformuoti vyriausybę „Teisė ir teisingumas“, matyt, laimėjo. Klausimas, ar sugebės jie suformuoti vyriausybę, ar ne, bet tokią teisę jie turės“, – Eltai sakė politikas.

 

S. Skvernelis taip pat kelia klausimą, kaip pakankamai skirtingoms Lenkijos opozicinėms partijoms pavyks atrasti sutarimą tarpusavyje.

 

Lenkijoje sekmadienį vyko parlamento rinkimai. Užsidarius balsavimo apylinkėms buvo paskelbta balsavusių rinkėjų apklausa. Apklausos rezultatai rodo, kad 36,8 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už „Piliečių koaliciją“ (KO). Tuo metu 13 proc. rinkėjų balsavo už „Trečiąjį kelią“ (TD), kurį sudaro Lenkijos valstiečių partija (PSL) ir „Lenkija 2050“, 8,6 proc. – už „Naująją kairę, 6,2 proc. – už kraštutinės dešinės „Konfederaciją“, o 2,4 proc. – už „Nepartinius vietos valdžios aktyvistus“ (BS), 1,2 proc. už „Lenkiją yra viena“ (PJJ), o 0,2 proc. – už kitas partijas.”