„Labas rytas. „Isaias“ tapo pirmuoju šio sezono Atlanto vandenyno uraganu. Jis juda Meksikos įlankos pakrantės link.
Turime ir daugiau naujienų, įskaitant pranešimą apie tai, kokie universitetiniai išsilavinimo laipsniai yra pelningiausi. (Anglų kalbos studijos prie jų nepriskiriamos.) Vis dėlto pirmiausia pakalbėkime apie karą su Iranu.
Traukimasis
Karas su Iranu turėjo tapti Amerikos galios demonstravimu – dar vienu JAV kariuomenės veiksmų aprėpties pavyzdžiu. JAV pajėgos jau buvo sunaikinusios tris Irano branduolinius objektus ir išvedusios Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro iš jo rezidencijos Karakase. Prezidentas D. Trumpas šį konfliktą pavadino trumpa „išvyka“ į Artimuosius Rytus, kurios tikslas – neleisti Iranui sukurti branduolinio ginklo. Praėjus vos daugiau nei savaitei, jis pareiškė, kad karo tikslai „iš esmės pasiekti“.
Praėjus maždaug septyniems mėnesiams, taip manančiųjų liko nedaug. Kaip praneša mano kolegos Davidas Sangeris ir Ericas Schmittas, šis karas ne sustiprino, o nuolat varžė JAV galią.
Štai kad ir praėjusį savaitgalį įvykęs skubotas tuzino bombonešių „B-1“ išvedimas iš Didžiojoje Britanijoje esančios oro bazės. Iš pradžių administracija tai menkino: esą išgirdus apie grėsmę, verta elgtis atsargiai; lėktuvai nuolat perkeliami iš vienos vietos į kitą – nieko sudėtingo! (Nors, kaip pranešė Ericas, tai iš tiesų gana sudėtinga.)
Pirmadienį Didžiosios Britanijos ir JAV pareigūnai įvardijo tą grėsmę: gauta konkrečios ir patikimos informacijos, kad Irano remiami asmenys planavo surengti dronų atakas prieš lėktuvus ir JAV karius tiesiai iš vietos už oro bazės tvoros.
Atidžiai stebintiems karą – o tai ir daro Davidas bei Ericas – operacija, kurios metu lėktuvai buvo grąžinti į bazes Jungtinėse Valstijose, tapo „dar vienu akivaizdžiu pavyzdžiu, kaip D. Trumpas ir jo gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ne kartą buvo priversti trauktis ir atšaukti karines pajėgas, kurios į Artimuosius Rytus bei Didžiąją Britaniją buvo dislokuotos kaip atgrasymo priemonė“. Tai svarbu, nes, kaip teigiama, tokie atsitraukimai parodo iraniečiams, kad jie gali priversti supervalstybę sprukti.
Pasikeitęs mūšio laukas
Irano bepiločiai orlaiviai jau pakeitė Pentagono požiūrį į savo pažeidžiamumą. Dabar nebepakanka tiesiog laikyti pajėgas už raketų veikimo zonos ribų. Bepiločius orlaivius ir kibernetinius ginklus galima panaudoti beveik bet kur, o tai iš esmės keičia mūšio lauko sampratą.
Žinoma, karo pradžioje Jungtinės Valstijos sunaikino Teherano karinį jūrų laivyną. Taip pat ir oro pajėgas. Be to, JAV karinė jūrų blokada stipriai pakenkė Irano ekonomikai. Tačiau, kaip rašo Davidas ir Ericas:
Tai nesutrukdė iraniečiams priversti amerikiečių orlaivius ir personalą pasitraukti iš anksčiau saugių bazių – vis toliau ir toliau nuo Irano. Amerikiečių personalas buvo evakuotas iš bazių Bahreine, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare – visos jos buvo pasiekiamos Irano raketoms ir bepiločiams orlaiviams. Kai kurios iš šių bazių buvo taip smarkiai apgadintos, kad Pentagone beveik nėra noro jas atstatyti; jei Kongresas skirs lėšų, jos bus perkeltos į saugesnes vietas.
Dėl viso to Jungtinėms Valstijoms sunku išlaikyti pasaulio lyderės įvaizdį. Amerikiečių pajėgos vis dar gali siųsti bombonešius į taikinius užsienyje, tačiau dabar jiems tektų kilti iš bazių pačiose JAV, o tai reikalauja daug laiko ir degalų. (Be to, jiems ima stigti raketų.) Lėktuvnešių grupės vis dar gali patruliuoti regione, tačiau jūrininkai nebegali apsirūpinti atsargomis iš bazės Bahreine, nes Iranas ją sunaikino.
Dabar karinio jūrų laivyno tiekimo grandinė driekiasi iki Diego Garsijos – salos Indijos vandenyne, esančios daugiau nei 2 000 mylių atstumu. Kelionė iki ten trunka savaites ir, vėlgi, reikalauja daug degalų. Išlaidos auga.
Nepriklausoma spauda
Žinoma, administracija situaciją vertina visiškai kitaip. Dalyvaudamas kampanijoje prieš kadencijos vidurio rinkimus, D. Trumpas pareiškė, kad Iranas atsidūrė ties žlugimo riba. Praėjusią savaitę jis sakė, kad karas baigsis „iškart po rinkimų“. Davidas ir Ericas itin griežtai pabrėžė skirtumą tarp savo pateikiamos informacijos ir Trumpo pozicijos. Apie prezidentą jie rašo: „Jis tvirtina, kad bet koks pasakojimas apie Irano pažangą tėra „melagingos naujienos“ (angl. *fake news*), kurias skleidžia žiniasklaidos priemonės, rašančios apie šaudmenų trūkumą ir kitas nesėkmes vien todėl, kad yra nelojalios šaliai.“
Faktų patikra: netiesa.“ [1]
1. America in Retreat. Sifton, Sam. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 8, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą