What to do if somebody gets very sick in case of Covid-19?

"One colleague, who is over 60, already has a plan if she feels ill. She’ll check her oxygen measurement, and if it’s less than normal, she’ll consult an outbreak map online and survey the surrounding states. She’ll pick the closest city with the smallest number of cases. Then she’ll drive there and hope that her age won’t be considered when it comes to the care she gets [1]."

Kokia nauda iš dažnos ejakuliacijos?

Galvojate, kad daugiau malonumo ir vaikų? Naivu.

"Bent 21 kartą per mėnesį ejakuliavusių vyrų santykinė prostatos vėžio rizika buvo 20 proc. mažesnė, palyginti su vyrais, ejakuliavusiais keturis–septynis kartus per mėnesį."

 

Su antikūnų testais Vokietija bando suprasti, kas yra svarbu, išlaisvinant ekonomiką ir blokuojant koronavirusą

Antikūnai parodo, kad jūs jau sirgote Covid-19,  net jei to nepastebėjote, ar galvojote, kad tai buvo sloga. Vokiečiai tikrina antikūnų prieš koronavirusą koncentraciją tam pačiam žmogui daug kartų, žiūrėdani, kaip ilgai išlaikomas imunitetas.

O Lietuvoje? Nuobodu, zirzena musės, miškas ūkanoja... Lietuvoje verslininkai moka daug pinigų spaudai, kad išspausdintų verslininkų zirzenimą, kaip jiems trukdo karantinas gauti viršpelnius, kaip sunkiai mūsų mokesčių pinigai juos, mylimus verslininkus, pasiekia. Jei dešimtadalį tų, spaudai išleidžiamų, pinigų skirti išsiaiškinimui, kas svarbu iš to, ką su koronavirusu darome mes, lietuviai, būtų daug naudos patiems Lietuvos verslininkams. Deja, proto trūkumas yra akivaizdus.

Kas darosi su testais Lietuvoje?

"Pasak tyrėjų, pakankamai aukšto lygio testavimas yra būtinas, norint nustatyti daugumą užsikrėtusių žmonių ir atskirti juos nuo sveikų žmonių. JAV apie 20 procentų ištirtų iki šiol buvo teigiami viruso atžvilgiu, tyrėjų teigimu, šis rodiklis yra per didelis.
„Jei turite labai aukštą teigiamą rodiklį, tai reiškia, kad tikriausiai yra nemažai žmonių, sergančių šia liga, kurių jūs dar netestavote“, - sakė Ashish Jha, Harvardo visuotinio sveikatos instituto direktorius. „Jums reikia sumažinti teigiamų testų procentą, nes pagrindinis mūsų ekonomikos palaikymo elementas yra įsitikinimas, kad identifikuojate kuo daugiau užkrėstų žmonių ir juos izoliuojate“.
Tyrėjai teigė, kad išplėsti testai gali sumažinti normą iki 10 procentų, o tai yra maksimali norma, rekomenduota Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Vokietijoje šis skaičius siekia 7 procentus, o Pietų Korėjoje - arčiau 3 procentų.
Norint pasiekti 10 procentų lygį, kurį siūlo tyrėjai, reikia atlikti daugiau testų - mažiausiai maždaug 152 testus 100 000 žmonių.
Tyrėjų rekomenduojamo bandymo lygio tikslas būtų ištirti beveik visus, kuriems pasireiškia lengvi ar sunkūs Covid-19 simptomai, ir vidutiniškai 10 kontaktų kiekvienam asmeniui, kurio viruso testas yra teigiamas."

 Na o kas darosi Lietuvoje?

"Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė skaičiuoja, kad iš 90 atvejų, atmetus susijusius su „Vilnika“, būtų nustatyti 38 koronaviruso atvejai: „Skaičiuojant teigiamus atvejus šimtui tyrimų, tai būtų apie 0,7 proc., kai įprastai turime ar 0,6, ar 0,9 proc., tad skaičius nebūtų išskirtinis. Bet jei skaičiuojame su „Vilnika“, tai jau yra 1,6 atvejo, bet manęs nestebina toks išaugimas: prognozės rodė tai pagal pirmus užsikrėtimus, kai matėme, kad vienu metu apsikrėtė daug žmonių“.

Taigi, Lietuvoje dabar mes turime 1,6 teigiamus atvejus šimtui tyrimų, t.y. Lietuvoje situacija su tyrimais yra tokia: 10/1,6 lygu 6,25 kartų geresnė negu rekomenduota PSO, 7/1,6 lygu 4,4 kartų geresnė, negu etalonu laikomoje Vokietijoje ir 3/1,6 lygu 1,9 kartų geresnė negu testavinmo pirmūnėje Pietų Korėjoje. Arba mūsų atrankos testavimui kriterijai blogi (testuojame daug sveikų, kaip arkliai, ir sėdinčių namuose švogerių pagal šiandieninio lietuviško gyvenimo stilių), arba mūsų situacija Lietuvoje yra tikrai labai gera.
 

Remdesiviras

"Ketvirtadienį „Stat“, puiki medicinos naujienų svetainė, pranešė apie keletą nutekėjusių 3 fazės klinikinių vaistų tyrimų rezultatų Čikagos universitete. Iš 113 pacientų, kuriems buvo sunkus Covid-19 atvejis ir kurie kasdien buvo gydomi Remdesivir infuzijomis, dauguma buvo išrašyti iš ligoninės savaitės bėgyje, o tik du mirė.

Čikagos istorija vis dar yra anekdotinė. Į tyrimą nebuvo įtraukta kontrolinė grupė."

Kada koronavirusas visiškai žūsta?

Koronavirusas visiškai žūsta, kai jį 15 minučių paveikia 92 ℃ temperatūra, nustatė prancūzų mokslininkų iš Provanso universiteto grupė.

Tai gali padėti airiams palyginus greitai sustabdyti koronaviruso infekcijas

"Airijoje dislokuota 1 000 valstybės  tarnautojų, kurie atliktų kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu paiešką. Remiantis Europos visuomenės sveikatos patarimais, kontaktai apibrėžiama kaip žmonės, su kuriais buvo kontaktuojama akis į akį per du metrus 15 minučių, arba tie, su kuriais dvi valandas sergantis praleido toje pačioje patalpoje. Tam sudaromas kiekvieno asmens, su kuriuo sergantis artimai bendravo, per 48 valandas iki simptomų atsiradimo, sąrašas."

Kai mes daugumoje Lietuvoj sėdime namuose, vargu ar mums reikia tiek daug valstybės tarnautojų pagalbos, kiek mes jos turime dabar. Gal tegul visi tie tarnautojai irgi atlieka kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu paiešką? Greičiau baigsim karantiną, bus visiems geriau? Kaip jums atrodo?

Kas lėmė, kad Vakarų valstybės iš esmės pačios sukūrė prielaidas savo deindustrializacijai?

"Šios epidemijos metu Vakarų valstybių ekonomikoms rimtą smūgį sudavė ir sutrikęs gamybai reikalingų komponentų tiekimas iš Kinijos. Štai 2020 m. sausį–vasarį paskelbus griežtas karantino priemones ir sustabdžius žymią dalį gamybos, tapo akivaizdžios masinės gamybos iškėlimo iš Vakarų valstybių pasekmės. Vakarų deindustrializacija prasidėjo dar 1960 metais. Jei pradžioje didžioji dalis gamybos kėlėsi į „Azijos tigrus“ (Japoniją, Singapūrą, Taivaną, Malaiziją, Pietų Korėją ir kt.), tai nuo 1990 m. akivaizdžiu šio proceso lyderiu tapo Kinija.

Ypač deindustrializacija paspartėjo po 2008–2009 m. prasidėjusios ekonominės krizės. Nors dalyje Vakarų valstybių pramonės produkcijos ir toliau auga, tačiau augimas yra žymiai lėtesnis nei kitų valstybių. Taip pat dėl konkurencingumo praradimo iškeliami ištisi sektoriai (pavyzdžiui, lengvosios pramonės).
Kas lėmė, kad Vakarų valstybės iš esmės pačios sukūrė prielaidas savo deindustrializacijai? Visų pirma, verslas (ypač stambios korporacijos) buvo suinteresuotos savo pelno didinimu (ir atitinkamai kaštų mažinimu). Daugelio įmonių valdyme pradėjo dominuoti ne savininkai, turintys tam tikrų sentimentų konkrečiai vietovei, įmonės ar šeimos istorijai ir ilgalaikes veiklos strategijas, o samdomi vadybininkai, suinteresuoti pelno maksimizavimu, dažnai mažiau kreipiant dėmesį į reputaciją, pasekmes visuomenei ir t.t.

Jeigu, nesant rimtų muitų ir kitų apribojimų, galima mokėti žymiai mažesnius atlyginimus, neturėti reikalų su profsąjungomis, nesilaikyti darbo saugos, ekologinių ir kitų reikalavimų, kodėl to nedaryti? Juolab kad taip pasielgs konkurentas ir nukonkuruos savo kaina.

Augant gerovei, Vakaruose verslui iškilo dilema, kaip išlaikyti pelno normas? Viena iš galimybių buvo technologinis progresas (įskaitant robotizaciją), kitas – dažnai vergiškomis sąlygomis galintys dirbti darbuotojai besivystančiose valstybėse. Trumpalaikėje perspektyvoje antrasis kelias daliai verslo pasirodė patrauklesnis. Tačiau šis procesas nebūtų buvęs įmanomas be Vakarų valstybių vyriausybių pagalbos. Būtent prekybos, finansinių srautų judėjimo ir kitų barjerų sumažinimas sukūrė sąlygas gamybos iškėlimui. Šiuos sprendimus lėmė tam tikros dominuojančios ideologinės nuostatos, aktyviai propaguojamos dalies intelektualų ir remiamos verslo. Žemos pridėtinės vertės (pavyzdžiui, tekstilės), taršių gamybos sektorių iškėlimas buvo vertinamas kaip natūralus procesas pakeliui į vadinamąją post-industrinę (žinių – paslaugų ir t.t.) ekonomiką. Vakaruose turėjo likti aukštos pridėtinės vertės pramonė, moksliniai tyrimai, vertingų prekės ženklų ir kitos intelektinės teisės.

Tokios politikos rezultatai yra abejotini, kadangi taip vadinamas perėjimas į poindustrinę ekonomiką (o iš tikro ekonomiką, kurioje vis didesnį svorį turi paslaugų sektorius) neužtikrino spartaus ekonomikos augimo, o dalyje Vakarų valstybių ir atskirų regionų iš esmės lėmė akivaizdžiai stebimą degradaciją. Šios koncepcijos kritikai atkreipia dėmesį, kad iškėlus žymią dalį pramonės, su ja kartu keliasi ir moksliniai tyrimai, o vėliau ir aukštos pridėtinės vertės produkcijos kūrimas. Paslaugų sektorius negali sukurti pakankamo kiekio kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų. Be to, tik nedidelė dalis paslaugų gali būti ne suvartojama valstybių viduje, o eksportuojama. O dalį paslaugų, kurias lengva eksportuoti (pavyzdžiui – IT), taip pat aktyviai kelia į žemesnių kaštų valstybes.

Daugelio Lietuvos regionų gyventojams apie deindustrializacijos žalą taip pat neverta pasakoti, kadangi jie puikiai pamena neigiamus ekonominius ir socialinius procesus (nedarbas, nusikalstamumo augimas, alkoholizmas, emigracija ir t.t.), vykusius, užsidarius gamybos įmonėms. Apibendrinant, deindustrializacija – vienas svarbiausių vidurinės klasės nykimo veiksnių. Prastėjantys užsienio prekybos balansai (ES beveik du kartus daugiau importuoja iš Kinijos, nei eksportuoja į šią valstybę, Lietuva – daugiau nei 4 kartus daugiau importuoja, nei eksportuoja) prisideda prie gyvenimo lygio kritimo Vakarų valstybėse, augančios turtinės nelygybės ir valstybių skolų.

O ir valstybės, į kurias iškeliama pramonė, nenori likti tik žemos pridėtinės vertės produktų tiekėjomis. Iš pradžių buvo „Azijos tigrai“, tapę rimtais Vakarų konkurentais, dabar šiuo keliu sparčiai žengia Kinija. Jei anksčiau Pekinas bent jau išoriškai tenkinosi žemesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyba (aukštesnės pridėtinės vertės grietinėlę leisdama ir toliau nusiimti Vakarų korporacijoms), šiuo metu situacija sparčiai kinta.

Jau 2015 m. Kinija paviešino ambicingą 10 metų planą „Pagaminta Kinijoje – 2025“ (angl. Made in China – 2025), kuriame atvirai reiškiamos ambicijos į dominavimą daugelyje ateities aukštųjų technologijų sektorių. „Huawei“, „Xiaomi“, plataus masto technologinių įmonių įsigijimai Vakaruose yra tik šio proceso aisbergo viršūnė.

Ne tik Kinija, bet ir patys Vakarai planuoja pasinaudoti būsimuoju technologiniu lūžiu – perėjimu prie „Pramonės 4.0“. Robotizacija, 3D spausdinimas, nano ir kitos technologijos sukurs galimybes išvengti pigios darbo jėgos faktoriaus ir susigrąžinti gamybą į Europą. Tiesa, šis technologinis lūžis pats iš savęs nespręs, o gal ir pagilins, socialines problemas – tokiai pramonei reikės labai mažai darbo rankų.
Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimai, kad JAV ir Japonijos vyriausybės planuoja įmonėms dalinai padengti gamybos sugrąžinimo iš Kinijos kaštus. Europoje kol kas girdimi tik pavienių politikų ir verslo raginimai imtis analogiškos praktikos, aiškiai artikuliuotos EK ir nacionalinių valstybių vyriausybių pozicijos šiuo klausimu nėra."

Teisingai, deindustrializacija – vienas svarbiausių vidurinės klasės nykimo veiksnių. Vakarų vidurinė klasė yra gausi. Ramiai nuo scenos ji nenueina. Globalizacijos laimėtojams atsiranda politinių ir ekonominių problemų (pvz. prezidento D.Trumpo iškilimas JAV ir JAV muitai Kinijos prekėms). Tai yra tik pradžia. Europa gali įvesti tokius muitus, apsisaugodama nuo teršiančių aplinką gamybos procesų išvežimo į labiau atsipalaidavusias šalis.

P2 ir P3 kaukės

"JAV ekspertai rekomendavo N95 chirurginę veido kaukę, kaip geriausią apsaugą nuo koronaviruso. Kaukė turi 99% BFE (bakterinis filtravimo efektyvumas). N95 yra JAV atitikmuo europiečių P2 ir P3 kaukėms, iš kurių P3 siūlo aukštesnę apsaugą."

 Toliau aptarsime amerikietišką N95 kaukę.

„N95 yra labiausiai atpažįstama ir veiksmingiausia kaukė. Jo pavadinimas reiškia, kad ji gali užblokuoti mažiausiai 95 procentus mažiausių dalelių - 0,3 mikrono - kurias sunkiausia išfiltruoti. Vidutinis žmogaus plaukas yra apie 70–100 mikronų.
Šios kaukės, kurios yra skirtos vienkartiniam naudojimui, yra pagamintos iš poliesterio ir kitų sintetinių pluoštų, įskaitant susipainiojusių pluoštų sluoksnius, kurie veikia kaip filtras, kad dalelėms būtų sunkiau praeiti.
Įsitikinkite, kad tarp kaukės krašto ir jūsų odos nėra tarpų. Tai apima nosies gabalėlį, kuris yra prispaudžiamas prie veido. Daugelis sveikatos priežiūros ir kitų darbuotojų kasmet atlieka tinkamumo testus, kuriais patikrinama, ar nėra oro nutekėjimo ir ar kaukės yra tinkamo dydžio ir tinkamos. (Jei turite veido plaukus, tinkamai nesusitvarkysite. Šios kaukės taip pat netinka vaikams.)
Kai kurių N95 modelių priekyje yra iškvėpimo vožtuvai, kurie palengvina kvėpavimą. Tos kaukės dažnai naudojamos statybose. Kaukė su vožtuvu neturėtų būti naudojama steriliose vietose, tokiose kaip ligoninės operacinės."

 Įkvepiant, kaukė turi standžiau prisiglusti prie jūsų veido. Tai rodo, kad nėra didelių plyšių. Jei su tokia kauke kartą į savaitę vaikštote į parduotuvę, galite džiovinti tą kaukę visą savaitę. Tokio džiovinimo metu virusas pats neteks biologinio aktyvumo, nieko kito daryti nereikia.
Jei galite, nevaikščiokite visą dieną su viena kauke ant veido. Kaukė sudrėksta valandų bėgyje.

N95 face masks

 "The N95 is the most recognizable and effective mask. Its name means it can block at least 95 percent of tiny particles — 0.3 microns — that are the hardest to capture. An average human hair is about 70 to 100 microns wide.

These masks, which are designed for single use, are made with polyester and other synthetic fibers, including layers of tangled fibers that act as a filter to make it harder for particles to pass through.

Make sure there are no gaps between the edge of the mask and your skin.

This one mask includes a nose piece that is molded to your face. Many health care and other workers do annual fit tests that check for air leakage and ensure that masks are sized and fit properly. (If you have facial hair, you won’t get a proper fit. They don’t fit well on children, either.)

Some N95s have exhalation valves on the front, which make it easier to breathe. Those masks are often used in construction. A mask with a valve should not be used in areas that are meant to be sterile, like hospital operating rooms."

 When inhaling, the mask should fit more snugly against your face. This indicates that there are no large cracks. If you go to the store with such a mask once a week, you can dry that mask all week. During such drying, the virus itself will lose its biological activity, and nothing else needs to be done. If you can, do not go around all day long with one mask on your face. The mask gets wet in hours.

Ar persirgę Covid-19 įgauna imunitetą nuo pakartotinio užsikrėtimo šia liga?

"Roberto Kocho institutas Berlyne kalba apie imunitetą, kuris gali trukti iki trejų metų. Pradiniai tyrimai parodė, kad žmonėms, kurie užsikrėtė Sars CoV-2, atsirado specifiniai antikūnai. Remdamiesi eksperimentais su gyvūnais su beždžionėmis-rezusais, ankstesnio viruso Sars išvadomis, taip pat pagrįstumo prielaidomis, ekspertai galvoja, kad pasveikę pacientai turi tik labai mažą pakartotinio užsikrėtimo riziką. “Tačiau neaišku,„ kaip reguliariai, tvirtai ir kokiam laikui sukuriama ši imuninė būklė “. Norint tiksliau tai nustatyti, reikia atlikti serologinius išilginius tyrimus.

Virologas Christianas Drostenas iš Charité Berlyne taip pat pasirinko šią temą savo podcast'e, pavadindamas: "pakartotinis užkrėtimas išlieka mažai tikėtinas". Jame jis pasakoja apie vieną ankstyvųjų tyrimų, vykusių vasario pradžioje su devyniais Miuncheno pacientais. Jie parodė, kad virusą ne visada galima aptikti vienodai gerai, ypač vėlyvoje ligos eigoje, kai virusų krūvis gerklėje ir plaučiuose smarkiai sumažėja. Tai gali būti neigiamas testas ir šiek tiek vėliau dar vienas teigiamas testas.

Jam patinka tai aiškinti jo studentams, sako Drostenas, tokiu būdu: „Auksinės žuvelės plaukioja dideliame vandens baseine ir jūs bandote jas ištraukti su kibiru. Kartais tai pavyksta, kartais ne - tačiau nėra abejonės, kad tame baseine yra auksinių žuvelių."

Nėra katastrofa turėti astmą ir Covid-19?

"Didžiausia rizika numirti Niujorke nuo Covid-19 sukeliančios gretutinės ligos yra šios: hipertenzija, diabetas, aukštas cholesterolio kiekis, koronarinių arterijų liga, demencija ir prieširdžių virpėjimas - tai irgi tam tikra širdies liga. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kita kvėpavimo takų liga, tačiau ja serga senesnė demografija, nei astma, užima septintą vietą. Inkstų ligos, vėžys ir širdies nepakankamumas užbaigia šį sąrašą. Astmos šiame sąraše nėra."

Kaip turtingiausia Europos valstybė vertina jos pajėgumus kovoje su koronavirusu?

"Vokietijos kanclerė A.Merkel išsamiai paaiškino mokslą, kuriuo remiasi jos pačios veiksmų planas.

Anot jos, pagrindinis kintamasis, į kurį žvelgė vyriausybė, yra vadinamasis koronaviruso dauginimosi faktorius - žmonių, kuriems užkrėstas asmuo perduoda šį virusą, skaičius.

Šiuo metu šis veiksnys Vokietijoje yra maždaug 1, o tai reiškia, kad kiekvienas sergantis asmuo užkrečia vieną naujai užkrėstą asmenį. Jei šis koeficientas padidėtų net iki 1,1, Vokietijos sveikatos apsaugos sistema pajėgumus išsaugotų iki spalio mėnesio, sakė ji. Vėliau būtų pernelyg daug ligonių, kad visus tinkamai aptarnauti,neturint išvengiamų mirčių.

Jei būtų leista pakilti iki 1,2 - taigi iš penkių užkrėstų žmonių vienas užkrečia ne vieną, o du papildomus žmones, ši riba būtų pasiekta iki liepos mėn.

Turėdami 1,3, - tęsė p. Merkel, - iki birželio mėn. pasiektume savo sveikatos priežiūros sistemos ribą.

„Taigi jūs galite matyti, kokia maža mūsų laisvė“, - sakė ji, „visa raida priklauso nuo infekcijų, kurias galime atsekti skaičiaus“."

Aišku, tas  viruso dauginimosi faktorius labai priklauso nuo to, su kiek žmonių mes pabendraujame, nesisaugodami epidemijos metu. Karantinas padeda šį faktorių ryškiai sumažinti. Lietuvoje šis faktorius yra nežinomas. Mes judame, kaip ežiukas rūke (pagal uoslę?). Sakot baldų parduotuvės atnešė dėžutę su eurais? Ai, tada gal leidžiam jiems prekiauti, tik būtinai su dezinfekcinio skysčio buteliukais, išdėstytais ant prekystalių. Beje, o kada Eligijaus Masiulio teismas, kas žinote?

Ar tikrai mes norime viską gaminti Vokietijos rinkai, o patys svarbiausius dalykus pirkti tik Kinijoje?

Draugą pažinsi nelaimėje. Lietuvos padėtis pasirodo nestabili krizių atveju. Ką padarome, parduodame vokiečiams. Ko mums reikia, perkam iš kinų. ES valstybių sienos tarp ES narių tapo uždarytos prekybai medicininiais reikmenimis, kai mums teko kovoti su Covid [1]. Gerai, kad Kinija kažkokio stebuklo dėka jau buvo suvaldžiusi situaciją su Covid jos viduje ir galėjo mums pardavinėti medicininius reikmenis, nors ir brangiai. Kitą kartą gali tokio reto sėkmės faktoriaus ir nebūti. Tada visi Lietuvos medikai sirgs, o ne daugelis, kaip dabar. Bus mums gėda. Reikia po krizės sugrąžinti medicininių reikmenų gamybą iš Kinijos į Lietuvą. Žmonių pasaulyje daug. Sekanti krizė ir pandemija mus laukia už kampo.

Na o Palucko siūlymas, kad verslininkai kauptų Lietuvos valstybės nupirktas bulvių atsargas krizės atvejui, yra naivus. Kai miršti nuo labai užkrečiamos ligos, tai negalvoji apie bulves.

1. "Medicinos prekių, įskaitant kaukes ir kitas asmenines apsaugos priemones, respiratorius, ventiliatorius, testų rinkinius ir eksploatacines medžiagas, eksportas į ES valstybes nares faktiškai sustabdytas dėl eksporto ES viduje draudimų, kuriuos vykdė kelios valstybės, ES valstybės narės. Nepaisant visoje Europoje įvestos eksporto leidimų tvarkos, kai kurios valstybės narės ir toliau laikosi nacionalinių eksporto draudimų."

Kodėl Lietuvoje skleidžiama "geroji naujiena", kad koronaviruso grėsmė yra nedidelė?

Kad tokiu melu pagerinti verslo apyvartą.

"Pasak „Luminor“ ekonomisto Ž. Maurico, kol panika dėl koronaviruso nesibaigs, pirkėjų srautai išliks sąlyginai nedideli. „Tą, matyt, supranta ir dalis verslo. Todėl esminis tikslas yra įtikinti gyventojus, kad arba grėsmė yra nedidelė, kas nėra visiškai neteisinga, arba tos grėsmės nebėra. Tik tada galime tikėtis proveržio apyvartų atsigavime“, – sakė „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas."

Kad grėsmė yra nedidelė, yra melas. Kaip sako ponas bankininkas Ž.Mauricas, tai yra ne visiškas, o dalinis melas. Grėsmės dydis priklauso nuo to, kam koronavisrusas tą grėsmę sukelia. Kiekvienam iš mūsų grėsmė yra didelė. Koronavirus yra nepaprastai užkrečiamas, koronaviruso nešiotojus sunku surasti. Todėl kiekvienam iš mūsų yra didelė grėsmė užsikrėsti bei susirgti. Kiekvienam iš mūsų yra didelė grėsmė pradėti jausti dusulį antroje ligos pusėje, kyla grėsmė likti invalidu visam gyvenimui su pažeistais plaučiais ar net sėklidėmis, jei jas turite. Kiekvienam iš mūsų yra didelė grėsmė jausti baimę, kad numirsime. Grėsmė numirti šio susirgimo metų bėgyje išauga kiekvienam iš mūsų dešimtis kartų. Taigi, grėsmė numirti nuo koronaviruso kiekvienam iš mūsų yra didelė.

Kad grėsmė yra nedidelė, nėra visiškai neteisinga, nes grėsmė yra nedidelė bankams ir kitam Lietuvos verslui bei Lietuvos valdžiai. Jiems vienintelė grėsmė, kad mirčių pasidaro tiek daug, kaip Niujorke. Mirštantys netelpa ligoninėse, numirėliai netelpa morguose, grabus reikia užkasti didžiulėse bendrose tranšėjose. Tokie vaizdai blogai atrodo per televizorių bei internete, neskatina mus pirkti, trukdo verslui gauti pelnus ir valdžiai auginti BVP. Bet tokių vaizdų grėsmė tikrai yra nedidelė. Reikia būti tokiam kvailam, kaip Niujorko gubernatorius Cuomo, kad laukti tokio sprogimo, ilgai nieko nedarant, tik kasdien karksint per televizorių siaubo apimtai publikai, kad, girdi, bus dar blogiau.

Į kur bėga pasaulio turtingiausieji nuo koronaviruso?

"Kaimiški JAV Vakarai vilioja daugelį, nes atrodo, kad tai kitoks pasaulis. Tai yra dykuma be kilpų ir moralinių miesto spąstų, apgyvendinta mitinių žmonių - bohemiškos slidinėjimo grupės, dulkėto kaubojaus. Šis romantiškas fasadas ypač traukia stresą patiriantį superpilietį, nes jis tą fasadą sieja su gamta ir prarastu mažo miestelio charakteriu.

Dabar tokios mažos pasiturinčios bendruomenės, slypinčios Vakaruose ir kitose atokiose JAV dalyse, yra naudingos, kaip vietos pasislėpti nuo pandemijos.

Išsiplėtusi per 4216 kvadratinių mylių laukinę šalį, įskaitant Grand Tetono ir Jeloustouno nacionalinius parkus, Tetono grafystė yra beveik trisdešimt kartų didesnė už Rhode salą. Visoje toje vietoje ištisus metus gyvena tik apie 23 000 žmonių. Vienintelėje apskrities ligoninėje „St. John's Health“ yra 24 ventiliatoriai ir mažėjantis asmeninių apsaugos priemonių kiekis.

Vienas vietinis gydytojas pasakoja: „Pažįstu miesto gydytoją, kurio buvo paprašyta nuvykti į kažkieno rūmus, kai tik atvažė privatų ventiliatorių, kad įsitikintume, ar jis veikia.“ Sutrikęs dėl šio medicininių atsargų kaupimo, šis asmuo teigė, kad gydytojas atsisakė."

Kokios Lietuvos verslininkų ir juos aptarnaujančios Lietuvos valdžios perspektyvos atsigauti po koronaviruso?

Nulinės perspektyvos. Visi šitie svarstymai ir svajonės labai palaisniui išeiti iš karantino, sklindantys pasaulyje, yra toks pat melas, kaip ir svarstymai, kad geros kaukės padeda tik medikams, o kitiems yra nenaudingos. Istorija apie kaukes buvo melas, atsiradęs dėl kaukių trūkumo. Singapūro pavyzdys parodo, kad palaipsnis atsisakymas nuo karantino Lietuvoje ir Amerikoje taip pat yra melas.

"Singapūro mieste, kurį sudaro 5,7 milijono žmonių nedidelio dydžio rajone, yra 140 žmonių, atsidavusių apsirgusiųjų ryšiams atsekti, dirbančių kartu su policija. Prieš mėnesį Singapūras galėjo kiekvieną dieną testuoti 2 000 žmonių. Tai prilygsta maždaug 115 000 žmonių testavimui JAV. Tada JAV testavo vos dešimtadalį šios sumos.

Singapūras visuomet teikė nemokamus tyrimus ir medicinos priežiūrą visiems piliečiams; visai neseniai jis visiems išplatino daugkartinio naudojimo veido kaukes.
Singapūro pareigūnai buvo atsargūs. Kol parduotuvės ir restoranai buvo atviri, žmonėms buvo liepta laikytis atokiau vienas nuo kito, o daugiau nei 10 žmonių susibūrimai buvo laikomi nerekomenduojamais.

Singapūro pareigūnai nuo pandemijos pradžios tikrino ir karantinavo visus keliautojus iš užsienio. Jų kontaktų atsekimas yra geriausias pasaulyje. Kiekvieną kartą, nustatę infekciją, jie įsipareigoja nustatyti jos kilmę per dvi valandas. Jie skelbia internete, kur identifikuoti užkrėsti žmonės dirba, gyvena ir praleidžia laiką, kad būtų galima nustatyti galimus kontaktus. Jie vykdo karantiną ir tokių kontaktų izoliavimą, apkaltindami kriminaliniais nusikaltimais tuos,  kurie pažeidžia karantino įsakymus.

Ir vis dėlto paskutinę savaitę jie įvedė karantino apribojimus visai šaliai. Visi darbuotojai migrantai bent dvi savaites apsiriboja savo namais. Šalies piliečiai gali palikti namus, bet tik nusipirkti maisto ar vaistų ar sportuoti. Tas, kas pažeidžia taisykles, arba leidžia laiką su kitais, kurie nėra jų namų ūkyje, gali būti įkalintas, nubaustas 7000 JAV dolerių ekvivalentu arba abiem.

Tai, ką darė Singapūras,  rodo, kad tai, ką dauguma diskutuoja JAV ir Europoje, yra nepaprastai mažai. Dabartinės aplinkybės blogai veikia mūsų galimybes ilgą laiką išlikti be karantino.

„Tiesiog nėra taip, kad visus metus galėsime išlaikyti atvirą didžiąją šalies dalį“, - sako Pensilvanijos universiteto visuotinių iniciatyvų žinovas Ezekielis Emanuelis. „Jei Singapūras to negali padaryti, aš neįsivaizduoju, kaip mes manome, kad galime. Kaip minėjau, tai bus kalneliai su keliomis atidarymo bangomis ir pasikartojančiu daliniu uždarymu.“"

Taip kad tie, kurie sėdite namie, ramiai sau sėdėkite, pernelyg nedžiūgaukite ir nesiveržkite užsikrėsti. Mūsų valdžia vėl sako nesamones, kaip ir su tomis kaukėmis. Norint tikrai išeiti iš karantino, reikia investuoti į kovą su koronavirusu žymiai daugiau pinigų, negu dabar investuoja mūsų ponai. Melo ir vėl trumpos kojos.

Kodėl mes įtemptai stebime rusus ir taip apsišikome su žiauriai nelauktai mums pasirodžiusiu koronavirusu?

"JAV prezidento D. Trumpo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro jau atkreipė dėmesį į svarbų įpročio pakeitimą: Amerikos priklausomybės nuo pasaulinių tiekimo grandinių, ypač vaistų ir kritinės medicinos įrangos srityse, nutraukimą. Čia gali būti suprantamesnis „Amerika yra svarbiausia“ instinktas. Jei JAV niekada neleistų sau būti priklausoma nuo Kinijos ginklų, kodėl ji leistų sau priklausyti nuo Kinijoje pagamintų veido kaukių? Ar nuo Kinijoje pagamintų kritinių vaistų ir ventiliatorių?

Tris dešimtmečius buvo gerai finansuojama gynybos lobistinis mechanizmas, išleidęs milijardus eurų ir dolerių žemės ir kosmoso jutiklių sistemoms, skirtoms aptikti priešiškų raketų paleidimus, sukūrimui, ir palyginti mažai per šį laiką buvo pastangų sukurti pasaulinę kylančių virusų stebėjimo sistemą. Net jei ir būtų tokia sistema, tai viso pasaulio šalys dažnai yra suinteresuotos paneigti faktus - esminė problema, dėl kurios ponas Trumpas ir jo pagalbininkai skundžiasi, kai jie pagrįstai kaltina Kiniją, kad ji pasidalino per mažai duomenų apie tai, kas vyko Uhane, kur virusas pirmą kartą buvo aptiktas."

Valdžiai naudinga, kad mes pultume vartoti

Paprastai aš rašau apie tai, kas naudinga visiems lietuviams - paprastiems dirbantiesiems, turtingiems verslininkams ir valdžios atstovams. Deja, šiandien mūsų interesai išsiskiria. Turtingiems verslininkams ir valdžios atstovams yra svarbiausia gaivinti ekonomiką. Jiems reikia, kad mes eitume ir vartotume daiktus ir paslaugas. Mums gi reikia saugotis. Šis koronavirusas yra kaip pasiutęs laukinis žvėris. Niekada neatspėsi, ką jis puls ir nugalabys. Jauni, sportiški ir normalios kūno masės taip pat lengvai žūsta nuo jo, kaip ir mažiau sveiki [1]. Kodėl - nežinome.

Todėl mums naudinga minimaliai naudotis naujomis laisvėmis, kurias mums duoda valdžia, palaipsniui atleisdama karantino vadeles. Pakentėkime.

1."Politikai, verslininkai, epidemiologai ir net gydytojai teigia, kad 20–30 metų žmonės, kurie suserga, jau turi medicininių problemų arba yra nutukę, tačiau tada, iškart tai išgirdę, turime paguldyti jauną ir sportišką pacientą prie ventiliatoriaus, kur jis numiršta taip ir neatsigavęs. Koronavirusas yra impulsyvus, puola įnirtingiau vienus žmones, nei kitus."

Švedai ir Stalinas

Švedai turi kartais daugiau koronaviruso aukų, negu kaimynystėje gyvenantys ir panašaus turtingumo lygio norvegai. Paprastai kalbant, švedų valdžia dėl koronaviruso neuždarė restoranus, ir švedai tuose restoranuose pragėrė tų žmonių gyvybes.

Kas toliau? Stalinui tūkstančiai papildomų mirčių problemų nesukeltų. Demokratinei valdžiai gali būti kitaip. Galima švedų valdančiuosius teisti už genocidą. Netekę maitintojų, gali reikalauti kompensacijos. Galima netekti net valdžios sekančių rinkimų metu. Nekantriai laukiam tęsinio.

Koronoviruso aukos Lietuvoje

"Pranešama, kad viena jų – Vilniaus Santaros klinikose užgesęs pacientas nepriklausė rizikos grupei. Negana to, dar maždaug prieš mėnesį 49 metų vilnietis buvo kraujo donoras. Jo gyvybę Vilniaus medikai bandė gelbėti specialia aparatūra – praėjusį šeštadienį vyras buvo prijungtas prie Esktrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) sistemos, dar vadinamos dirbtinės kraujotakos sistema."

Norintiems greičiau, negu galima, baigti karantiną

Kaip sako elektrikai, jums daug geriau pilna izoliacija, negu įžeminimas.

ES krizių metu

"Reikėtų dėti bendras pastangas, kad būtų nustatytos pramonės šakos, kuriose dėl vietinės gamybos ekosistemos trūkumo ES yra ypač pažeidžiama, ir nustatant prioritetus. Jau daug metų žinojome apie per didelę priklausomybę nuo importo vaistų ir medicinos įrangos tiekimo grandinėse, nors tai buvo lengviau ignoruoti, kai mes negyvenome krizės metu.

Reikia organizuoti ES gamybos strategiją, kad ji atitiktų šią akimirką, būtų daug geresnė nei dabartinis pavienis metodas gaminti milijonus daiktų, kurių sveikatos priežiūros darbuotojams reikia sutvarkyti, kad padėtų sergantiesiems europiečiams.
Kita ES ekstremali situacija gali būti išpuolis prieš mūsų elektros tinklą ar vandens tiekimą arba stichinė nelaimė, dėl kurios pasaulinės tiekimo grandinės sustingsta. Ar turime akumuliatorių gamybos pajėgumų, kad galėtume nedelsdami įjungti šviesas? Ar galime gaminti turbinas, kad užtvankos veiktų? Ar krizės metu galime pasigaminti išmanųjį telefoną ES, kad europiečiai galėtų toliau bendrauti?

ES teks įveikti koronaviruso krizę gamybos sektoriuje, kuris nėra sukurtas tam, kad ją įveiktų. Turime išspręsti šį trūkumą, prieš prasidedant kitai krizei, ir turėtume pradėti tai daryti dabar. Laikas sukurti XXI amžiaus demokratijos arsenalą: tokį, kuris išsaugos mus per būsimas krizes ir atgaivintų ekonomiką, kuriai žūtbūt reikia atnaujinimo."