Oil Roars Past $100, Threatens Economy --- Crude hits levels that could rev inflation, pressuring GOP ahead of midterms

 

“Oil prices roared back on Thursday to crack the $100 a barrel mark, an inflation-triggering threshold that threatens to bedevil the U.S. economy while putting pressure on the Republicans ahead of the midterm elections.

 

As President Trump warned Iran could soon feel "major military punishment," Brent crude, the global gauge, topped $100 a barrel for the first time since May. The U.S. oil price shot up 6.2% to $92.19 a barrel.

 

Higher energy prices reverberated through markets, stoking a selloff in government bonds that sent the yield on the 10-year Treasury note -- a key barometer for borrowing costs -- to new 18-month highs.

 

The Dow Jones Industrial Average and S&P 500 both lost around 1% on Thursday, while worries about runaway artificial-intelligence spending by big technology firms dragged the Nasdaq composite down more than 2%.

 

Mortgage rates rose to their highest level in nearly a year, with the 30-year fixed rate hitting 6.58%. Some economists now predict that a nearly 7% U.S. mortgage rate looms.

 

The pace of inflation had been cooling in June as energy prices declined during the temporary ceasefire and Americans showed a modestly improved mood about the economy earlier this month.

 

Now, prices at the pump have made a U-turn. The national average retail price of unleaded gasoline pushed back above $4 a gallon this week, taking a bigger bite out of Americans' wallets.

 

Diesel prices have been rising even faster than those for gasoline or crude oil. Diesel -- which fuels trucks, construction equipment and farming implements -- tends to have an even greater impact on the economy and inflation when its price rises. The national average retail price was about $5.21 a gallon on Thursday, up 39% from a year ago, according to AAA.

 

For months, Trump has been frustrated by high oil prices, which his aides privately fear could hurt fellow Republicans in the midterm elections, according to people familiar with the matter.

 

The president told advisers in June that they needed to pressure gasoline retailers and oil companies to reduce prices, according to people familiar with the matter, and administration officials have discussed various ways they could seek to lower prices, including exerting additional pressure on the energy industry.

 

The chiefs of the U.S.'s biggest oil companies -- including Chevron, ConocoPhillips and Occidental Petroleum -- are in regular contact with the Trump administration about the upheaval in energy markets, according to people familiar with the matter.

 

Their attitude in calls with the administration, one of the people said, is essentially: "You can't have it both ways. If there's a war in the Middle East and the Strait of Hormuz is effectively closed, prices are going to be high."

 

White House spokeswoman Taylor Rogers said, "As the U.S. military degrades the terrorist Iranian regime's ability to attack commercial vessels and disrupt the free flow of energy through the Strait of Hormuz, oil and gas prices will plummet back to pre-conflict levels."

 

Meanwhile, shares in major air carriers slid on Thursday as American Airlines and Southwest Airlines tempered their guidance for the year to reflect oil prices' march higher. Just three weeks ago, American expected its full-year pretax income to approach $1.5 billion. The company's new forecast that it will break even at the midpoint of its updated guidance range sent shares tumbling more than 8%.

 

Airlines have passed along much of their added jet fuel costs by raising fares. Passengers have so far been willing to pay more, but that is only offsetting about half of the increase in carriers' fuel bills, executives have said.

 

Meanwhile, the changing tides of the war are whipsawing entire market sectors.

 

Energy stocks in the S&P 500 have swung between large gains and losses since fighting began, closely tracking oil prices.

 

The energy-hungry industrial sector has mostly moved in the opposite direction, though a sharp climb in defense-contractor stocks sent it surging on Thursday.

 

And moves in the bond market show investors expect oil's surge to drive interest rates higher.

 

Investors bet on inflation by buying and selling both ordinary U.S. Treasurys and those that hedge the risk of inflation, called Treasury inflation-protected securities, or TIPS. The gap between the yields of the two types of bonds -- known as the break-even rate -- has been relatively steady, suggesting that investors expect annual inflation to average around 2.3% over the next decade.

 

Still, yields on both types of Treasurys have been rising sharply together, with 10-year TIPS yield hitting its highest level since 2023, according to Tradeweb. The yield on the benchmark 10-year U.S. Treasury note also topped 4.7% Thursday, its highest closing level in 18 months -- before the start of the president's second term.

 

The moves show investors are concerned that the Federal Reserve will need to raise interest rates -- and keep them higher for longer -- to ensure that inflation remains in check.

 

"Given what's happened in just recent days with the 10-year Treasury, I think mortgage rates will get closer to 7% in the coming weeks," said Mark Fleming, chief economist at First American.” [1]

 

1. Oil Roars Past $100, Threatens Economy --- Crude hits levels that could rev inflation, pressuring GOP ahead of midterms. Morenne, Benoit; Sider, Alison; Goldfarb, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A1.

 

 

Kaip dirbti su dirbtinio intelekto agentais?

„Esu skolingas savo dirbtinio intelekto agentui atsiprašymą.

 

Vadovauju koučingo ir tyrimų įmonei, kuri padeda vadovų komandoms tobulinti vadovavimo, bendradarbiavimo ir darbo rezultatus. Šis darbas užfiksuotas įrašytuose koučingo pokalbiuose, susitikimų užrašuose, el. laiškuose, „Slack“ gijose ir kitoje medžiagoje. Neseniai paprašiau savo dirbtinio intelekto agento „apibendrinti naujausią kliento koučingo pokalbį ir pažymėti tolesnius veiksmus“. Išskyrus tai, kad buvo įrašyti trys pokalbiai su klientais, dvi užrašų versijos ir el. laiškų gija, kurioje išryškėjo svarbiausia šio kliento problema. Mano dirbtinio intelekto agentas pateikė man atsakymą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė teisingas, bet iš tikrųjų buvo pagrįstas senesne informacija. Perdaviau jam netvarkingą kelią ir tikėjausi, kad jis žinos, kurie duonos trupiniai yra svarbūs.

 

Skirtingai nuo visų ilgai kentėjusių kolega prieš tai, dirbtinis intelektas nedengs jūsų blogų įpročių darbe. Jis juos atspindi. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl daugelio darboviečių darbuotojams sunku pritaikyti dirbtinį intelektą. Dirbtinio intelekto agentai, žinoma, susiduria su iššūkiais, bet jie kasdien tobulėja. Tikrieji trinties šaltiniai yra žmonės. Norint padėti darbuotojams kuo geriau išnaudoti dirbtinio intelekto įrankius, reikia, kad jie išmoktų būti geresniais bendradarbiais ir geresniais vadovais. Tos pačios pamokos, kurios padeda mums geriau dirbti su žmonėmis, gali padėti mums geriau naudoti dirbtinį intelektą.

 

Mano tyrimų institutas tyrinėjo, kaip žmonių įpročiai formuoja dirbtinio intelekto padedamo darbo kokybę. Apklausėme vartotojus, kurie reguliariai bendradarbiauja su dirbtinio intelekto agentais, ir paklausėme agentų, kas panašu į darbą su žmonėmis.

 

Agentai išskyrė aštuonis žmonių darbuotojų tipus, su kuriais sunku dirbti.

 

Yra keletas, kurie išsiskiria ir įkūnija kai kurias blogiausias mūsų darbovietės tendencijas. Yra „neaiškus prašytojas“, kuris tinkamai neapibrėžia užduoties. Jis arba ji gali paraginti dirbtinio intelekto agentą tokiu klausimu: „Ar galite patikrinti kliento problemą?“ ir tarkime, kad agentas žino, apie kurį klientą ir problemą čia kalbama arba ką iš tikrųjų reiškia „patikrinimas“.

 

Tada yra „konteksto kaupėjas“, kuris apibrėžia užduotį, bet nuslepia informaciją, reikalingą jai gerai atlikti, pavyzdžiui, prašo rekomenduojamo problemos sprendimo, bet nenurodo įgyvendinimo termino ar kokių politinių klausimų reikia atsižvelgti.

 

Taip pat yra „perteklinis deleguotojas“, kuris palieka DI agentui spręsti dėl detalių, o tada nusimena dėl priimtų sprendimų.

 

Apskritai DI agentai mums teigė, kad jie geriausiai dirba, kai su jais elgiamasi kaip su bendradarbiaujančiais kolegomis, o blogiausiai – kai jiems duodamos mikrovaldomos instrukcijos arba dviprasmiškos instrukcijos. Žmonės visada perduodavo neaiškias, pusiau suformuotas mintis ir pasitikėjo kolegomis, kad šie intuityviai suprastų, kas buvo reiškiama, ir išspręstų tai užkulisiuose. Tačiau DI to negali padaryti. Šie įrankiai instrukcijas priima tiesiogine prasme.

 

Norint geriau dirbti su DI, turime tobulėti tais atvejais, kai geriausi vadovai visada darė. Praktiškai tai atrodo kaip keli dalykai.

 

Instruktuokite savo DI agentą taip, kaip instruktuotumėte naujai darbuotojui. Pasakykite ne tik tai, ko norite, bet ir kodėl tai svarbu, kokie yra apribojimai, kaip atrodo sėkmė ar kokybė ir kokių spąstų reikėtų vengti. Jūsų manymu, akivaizdžios žinios beveik niekada tokios nėra.

 

Atidžiai stebėkite agento darbą. Pavyzdžiui, per daug deleguojančio asmens klaida yra ne ta, kad jis deleguoja, o ta, kad jis dingsta. Dažnai tikrinkite, kad laiku ištaisytumėte klaidas. Kuo ilgesnė ar sudėtingesnė užduotis, tuo daugiau kontrolinių punktų turėtumėte įtraukti.

 

Taip pat nereaguokite, kai dirbtinis intelektas klysta. Šie įrankiai yra apmokyti būti malonūs ir pateikti užtikrintą, sklandų atsakymą, net kai jie klysta. Kai agentai klysta, ne tik nurodykite klaidą. Paraginkite agentą pakeisti savo toną iš užtikrinto ir malonaus į skeptišką ir pagrįstą įrodymais, ir konkrečiai nurodykite, ko jums iš tikrųjų iš jo reikia. Konkretumas, kuris jus paverčia geru personalo vadovu, paverčia jus geresniu dirbtinio intelekto bendradarbiu.

 

Niekas iš to nėra ypač sudėtinga. Tačiau pastaruosius porą metų mes laikėme dirbtinį intelektą prekybos automatu. mašina: įterpti raginimą, gauti išvestį, skųstis, kai ji išduoda neteisingą dalyką. Jei atvirai, mes praleidome daug metų panašiai elgdamiesi su savo kolegomis žmonėmis. Nauja tai, kad DI panaikino bet kokį pasiteisinimą tai ignoruoti.

 

Kiekvienas nepriklausomas bendradarbis, dirbantis su DI, dabar tapo vadovu. Galiausiai daugeliui iš mūsų agentų valdymas bus didelė mūsų darbo dalis. Valdymo įgūdžiai, kurių nepavyko išsiugdyti vadovaujant 101 kursui – tokie kaip aiškumas, priežiūra ir grįžtamasis ryšys – dabar yra įgūdžiai, kuriuos kiekvienas turi išmokti, pradedant nedelsiant.

 

DI agentai yra įrankiai, bet galite daug ko išmokti ragindami juos pateikti atsiliepimus. Pabandykite paklausti savo DI agento, kaip jį erzinate.

 

Aš paklausiau savojo ir paprašiau, kad jis atsakytų kuo žmogiškesne išraiška. Ką išgirdau? „Tu toks varginantis. Prašau, dėl skaičiavimo galios, tiesiog pasakyk man, ko iš tikrųjų nori.“ Mūsų komandos tyrimas rodo, ką siūlyti, kad tai būtų tai, ką visi turėtume daryti savo agentams. Pasirodo, geras dirbtinio intelekto valdymas labai panašus į gerą žmonių valdymą.

 

Keithas Ferrazzi yra vadovų koučingo įmonės „Ferrazzi Greenlight“ įkūrėjas. Jis yra knygos „Niekada nevalgyk vienas“ autorius.“ [1]

 

1. We Interviewed A.I. Agents. They Nailed Your Co-Workers’ Worst Habits.: Guest Essay. Ferrazzi, Keith.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 24, 2026.

How to Work with AI Agents?

 

“I owe my artificial intelligence agent an apology.

 

I run a coaching and research firm that helps executive teams improve how they lead, collaborate and perform. That work lives across recorded coaching conversations, meeting notes, emails, Slack threads and other materials. Recently, I asked my A.I. agent to “summarize the latest client coaching conversation and flag follow-ups.” Except there were three recorded client conversations, two versions of notes and an email thread that was where the most important issue this client was struggling with had actually emerged. My A.I. agent gave me an answer that looked right at first glance, but was actually based on older information. I handed it a messy trail and expected it to know which bread crumbs mattered.

 

Unlike every long-suffering colleague before it, A.I. will not cover for your bad habits at work. It reflects them back. This might help explain why employees at many workplaces are struggling with A.I. adoption. A.I. agents have challenges, for sure, but they are getting better every day. The real sources of friction are humans. Helping employees get the most out of A.I. tools requires them to learn how to be better collaborators and better managers. The same lessons that make us better at working with people can make us better at using A.I.

 

My research institute has been studying how human habits shape the quality of A.I.-assisted work. We have interviewed users who team up regularly with A.I. agents, and have asked the agents what it is like to work with humans.

 

The agents identified eight types of human employees that are challenging to work with.

 

There are a few that stood out that embody some of our worst workplace tendencies. There is the “vague requester” who fails to properly define an assignment. He or she may prompt the A.I. agent with a question like “Can you check the client issue?” and assume the agent knows which client and issue are referred to here, or what “check” actually entails.

 

Then there is the “context hoarder,” who defines the assignment but withholds the information needed to complete it well — like asking for a recommended solution to a problem but failing to give a time frame for implementing it or what political sensitivities to consider.

 

There is also the “overdelegator,” who leaves it up to the A.I. agent to decide on particulars, then is upset with the decisions made.

 

Overall, A.I. agents told us they perform best when treated as collaborative peers, and worst when micromanaged or given ambiguous instructions. Humans have always handed off vague, half-formed thoughts and trusted colleagues to intuit what was meant and fix it behind the scenes. But A.I. can’t do that. These tools take instructions at face value.

 

To get better at working with A.I. requires us to get better at what the best managers have always done. In practice, that looks like a few things.

 

Brief your A.I. agent the way you would brief a new hire. Tell it not just what you want done but why it matters, what constraints are in play, what success or quality looks like and what pitfalls to avoid. The background knowledge you think is obvious almost never is.

 

Stay attentive to the agent’s work. The overdelegator’s mistake, for example, is not that she delegates but that she disappears. Check in frequently in order to course-correct early. The longer or more complex the task, the more checkpoints you should build in.

 

Also, push back when A.I is getting something wrong. These tools are trained to be agreeable and give a confident, fluent answer, even when they are wrong. When agents get something wrong, don’t just point out the mistake. Prompt the agent to change its tone from confident and agreeable to skeptical and evidence-based, and be specific about what you actually need from it. The specificity that makes you a good people manager makes you a better A.I. collaborator.

 

None of this is especially complicated. But we have spent the past couple of years treating A.I. as a vending machine: insert prompt, receive output, complain when it dispenses the wrong thing. If we’re being honest, we’ve spent many more years treating our human colleagues similarly. What’s new is that A.I. has stripped away any excuse to ignore this.

 

Every independent contributor working with A.I. has now become a manager. Eventually, for many of us, managing agents will be much of what we do. The management skills we failed to build in Leadership 101 — like clarity, oversight and feedback — are now skills everyone needs to learn, starting immediately.

 

A.I. agents are tools, but you can learn a lot by prompting them for feedback. Try asking your A.I. agent how you frustrate it.

 

I asked mine, and requested that it answer with as much human expression as possible. What did I hear? “You are so exhausting. Please, for the love of computing power, just tell me what you actually want.” Our team’s research seems to suggest this is what we should all do for our agents. Managing A.I. well, it turns out, looks a lot like managing people well.

 

Keith Ferrazzi is the founder of Ferrazzi Greenlight, an executive coaching firm. He is the author of “Never Eat Alone.”” [1]

 

1. We Interviewed A.I. Agents. They Nailed Your Co-Workers’ Worst Habits.: Guest Essay. Ferrazzi, Keith.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 24, 2026.

Ar atėjo laikas „Signal“ alternatyvoms? „Signal“ laikoma viena saugiausių pasiuntinių pasaulyje. Tačiau po šnipinėjimo skandalo, susijusio su Vokietijos politikais, raginimai ieškoti alternatyvų vis garsiau skamba. Štai kokios alternatyvos egzistuoja ir ką jos gali padaryti. Dabar yra prieinamos „Signal“ alternatyvos ir ką jos siūlo.

“„Signal“ vargu ar galima kaltinti dėl to, kad vėl atsidūrė diskusijų apie IT saugumo pažeidimus centre. Įtariama, kad Rusijos įsilaužėliai galėjo perskaityti daugelio aukšto rango Vokietijos politikų susirašinėjimus per šią pasiuntinių paslaugą. Remiantis „Der Spiegel“ informacija, nukentėjusieji buvo Bundestago pirmininkė Julia Klöckner, švietimo ministrė Karin Prien (abi CDU) ir statybos ministrė Verena Hubertz (SPD).

 

Vokietijos ir užsienio saugumo tarnybos pastaraisiais mėnesiais ne kartą perspėjo apie vadinamąją sukčiavimo kampaniją per „Signal“. Užpuolikai, pavyzdžiui, apsimeta pasiuntinių pagalbos personalu ir prašo prisijungimo duomenų. Jie, matyt, taikėsi į politikų, valstybės tarnautojų, diplomatų, kariškių ir žurnalistų „Signal“ paskyras. Turėdami prisijungimo duomenis, įsilaužėliai, pavyzdžiui, gali pridėti kitus įrenginius prie „Signal“ paskyros ir tokiu būdu slapta skaityti pokalbius arba net visiškai užblokuoti savininkus, kad galėtų bendrauti su kitais kontaktais jų vardu arba taip pat pažeisti tuos kontaktus.

 

Užpuolikai nenulaužė pačios „Signal“ pasiuntinių programos ir neišnaudojo saugumo spragos.“ Išnaudojami ne vartotojai, o pati paslauga. Iš tiesų, „Signal“ vis dar laikoma viena saugiausių pranešimų siuntimo programų. Visos žinutės, skambučiai ir grupiniai pokalbiai pagal numatytuosius nustatymus yra užšifruoti nuo galo iki galo naudojant „Signal“ protokolą. Tai reiškia, kad nei operatorius, nei trečiosios šalys, pvz., telefono tiekėjai, žvalgybos agentūros ar įsilaužėliai, perėmę „Wi-Fi“ maršrutizatorių, negali pasiekti turinio. Net NSA informatorius Edwardas Snowdenas kadaise rekomendavo šią paslaugą.

 

Nors „Signal“ yra amerikietiška, skirtingai nei „WhatsApp“ ar kiti konkurentai, ji nesiekia jokių komercinių interesų, o yra remiama ne pelno siekiančios organizacijos „Signal Foundation“. Jos tikslas – toliau užtikrinti saugų bendravimą.

 

Nepaisant to, raginimai uždrausti „Signal“ politikams vis stiprėja. Pavyzdžiui, pirmadienį Bundestago vicepirmininkė Andrea Lindholz (CSU) laikraštyje „Bild“ paragino Vokietijos vyriausybę ir Bundestagą nutraukti šios paslaugos naudojimą. „Turėtume apsvarstyti „Signal“ uždraudimą oficialiems įrenginiams, kuriuos naudoja parlamento nariai ir Bundestago darbuotojai“, – sakė Lindholz. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, ES Komisija taip pat neseniai uždraudė „Signal“ dėl susirūpinimo dėl skaitmeninio šnipinėjimo. Aukšto rango pareigūnams buvo nurodyta nedelsiant uždaryti „Signal“ grupę, naudojamą vidiniam bendravimui. „Signal“ vėliau paskelbė apie atnaujinimus, skirtus apsunkinti sukčiavimo agentų darbą.

 

Niekas neabejoja paties šifravimo protokolo saugumu. Problema labiau slypi tame, kad „Signal“ nėra skirtas naudoti komerciniame sektoriuje ar vyriausybinėse agentūrose, o veikiau galutiniams vartotojams. Kritikai teigia, kad „Signal“ nebuvo sukurtas taip, kad atitiktų viešojo sektoriaus reikalavimus. Tai apima, pavyzdžiui, darbuotojų patikrinimą ir tikslius mechanizmus, skirtus nustatyti, kas turi prieigą prie kokių skaitmeninių išteklių, duomenų ir sistemų.

 

2025 m. kovo mėn. JAV vyriausybė sulaukė kritikos, nes aukšto rango vyriausybės pareigūnai per pranešimų siuntimo paslaugą apsikeitė konfidencialia informacija, įskaitant informaciją apie planuojamą JAV išpuolį prieš husių kovotojus Jemene. JAV žiniasklaidos priemonės „The Atlantic“ vyriausiasis redaktorius netyčia buvo pakviestas į pokalbių grupę ir galėjo perskaityti slaptus pranešimus.

 

Vadinamųjų metaduomenų kontrolė taip pat yra labai svarbus klausimas. Net ir visiškai užšifruojant, šie duomenys, pavyzdžiui, gali būti atskleisti, kas su kuo ir kada bendravo. „Signal“ kritikai teigia, kad kibernetinį šnipinėjimą gerokai lengviau užkirsti kelią uždarose aplinkose.

 

Todėl daugelis Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Belgiją, kuria savo pasiuntinius, skirtus saugiam naudojimui valdžios institucijose. Belgija kovo mėnesį pradėjo diegti pasiuntinių programėlę „Beam“. Ją sukūrė valstybės finansuojama bendrovė „Belgian Secure Communications“, ir ji skirta naudoti maždaug 750 000 viešojo sektoriaus darbuotojų. Vokietija bendradarbiauja su dviem privačiojo sektoriaus tiekėjais, kurie jau seniai turėjo paversti „Signal“ ir „WhatsApp“ pasenusiais.

 

Viena iš jų yra „Wire“ – 2012 m. įkurta Berlyne įsikūrusi programinės įrangos įmonė. Jos akcininkai yra „Schwarz Group“, žinoma dėl pigių prekių prekybos centrų tinklo „Lidl“, kuris taip pat turi ambicingų planų skaitmeniniame sektoriuje su „Schwarz Digits“. Bundestago viceprezidentė Lindholz taip pat ragina pereiti prie „Wire“, kuris, jos teigimu, siūlo „žymiai aukštesnį“ saugumo lygį. Bundestagas teikia „Wire“ oficialiam naudojimui. „Dabar visi iš tikrųjų turi ja naudotis“, – sakė CSU politikas.

 

Per „Wire“ siunčiamos žinutės ar skambučiai pagal numatytuosius nustatymus yra šifruojami nuo galo iki galo; programinės įrangos šaltinio kodas yra viešai prieinamas. Nuo 2022 m. Vokietijos vyriausybė testuoja specialiai jos poreikiams pritaikytą versiją, pavadintą „Wire Bund“. Federalinė informacijos saugumo tarnyba (BSI) neseniai oficialiai patvirtino „Wire“ naudojimą situacijose, kurios klasifikuojamos kaip „Konfidenciali – tik oficialiam naudojimui“, o tai leidžia gerokai plačiau taikyti.

 

„Kad gautume BSI (Federalinės informacijos saugumo tarnybos) sertifikatą konfidencialiai komunikacijai vyriausybės ministerijose, turėjome atlikti trejų metų bandymus ir peržiūrėti savo kodą“, – praėjusių metų gruodį F.A.Z. sakė „Wire“ generalinis direktorius Benjaminas Schilzas. Schilzas teigia, kad tokio saugumo pažeidimo, koks buvo susijęs su JAV vyriausybe, nebūtų buvę su „Wire“. „Mūsų programėlė yra ne tik saugi kaip produktas, bet ir numato naudotojų elgesį“, – aiškina „Wire“ generalinis direktorius. Pavyzdžiui, jei visi pokalbių grupės nariai turi leidimą pasiekti dokumentus, klasifikuojamus kaip „Konfidencialu – tik oficialiam naudojimui“, nariams aiškiai rodoma žalia juosta. Kai tik prisijungia arba yra pakviečiamas vartotojas be šio leidimo, juosta tampa raudona.

 

Tačiau „Wire“ nėra vienintelė į saugumą orientuota Vokietijos vyriausybės pranešimų programa. Bundesvero IT paslaugų teikėja BWI sukūrė savo pranešimų programą, pagrįstą „Element“ platforma. Informacija, klasifikuojama kaip „Konfidencialu – tik oficialiam naudojimui“, taip pat siunčiama per „Bwmessenger“. „Element“ pagrįsta „Matrix“ protokolu – atviruoju ryšio protokolu, kuris leidžia decentralizuotai naudoti pokalbius, vaizdo ir IP telefonija.

 

Visos „Matrix“ pagrindu sukurtos programos gali bendrauti tarpusavyje. Daugiau nei 25 vyriausybės visame pasaulyje įdiegė „Matrix“ pagrindu sukurtas sistemas. NATO pranešimų programa taip pat pagrįsta „Matrix“. Skirtingai nei, pavyzdžiui, „Wire“, „Matrix“ pagrindu sukurtos pranešimų programos veikia decentralizuotai. Vartotojo duomenys nėra saugomi trečiosios šalies serveryje, o vartotojas išlaiko visišką savo serveryje esančios programinės įrangos kontrolę. Jei organizacijos serveris sugenda, likęs tinklas toliau veikia. Taip siekiama užkirsti kelią milijonams vartotojų staiga prarasti galimybę bendrauti tarpusavyje dėl techninių problemų.

 

Tai, kad Vokietijos vyriausybėje yra du sprendimai, sulaukia kritikos. Po daugelio metų gana lėto įgyvendinimo, atrodo, kad labai saugių alternatyvų „Teams“ ir „Slack“ arba „WhatsApp“ ir „Signal“ poreikis yra didelis.

 

Tačiau nepriklausomai nuo to, ar politikai naudoja „Signal“, „Wire“, ar „Element“, IT saugumo tiesa lieka galioti: „Didžiausias įsilaužėlių patekimo taškas išlieka žmogiškasis elementas.“ [1]

 

Kvailumas yra nepagydomas.

 

1. Schlägt jetzt die Stunde der Signal-Alternativen?: Signal gilt als einer der sichersten Messenger der Welt. Im Zuge der Spionageaffäre um deutsche Politiker werden nun trotzdem Rufe nach Alternativen laut. Welche es gibt und was sie können. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 29 Apr 2026: 21. Von Maximilian Sachse, Frankfurt