Kodėl tradicinis gynybos pirkimų modelis nebeveikia?

“Įsivaizduokime pasaulį, kuriame galingiausias ginklas yra ne naikintuvas, tankas ar raketa, o greitas programinės įrangos atnaujinimas.

 

Vos per kelias valandas gali atnaujinti fronte naudojamų dronų programinę įrangą ir paversti milijonus kainuojančias priešo elektroninės kovos sistemas beveik neveiksmingomis.

 

Tai – ne mokslinė fantastika, o šiandienos realybė. Tokius dronų programinės įrangos atnaujinimus kariai nuolat atlieka, prieš panaudodami juos realiame mūšio lauke.

 

Siekdami prisitaikyti prie itin sparčiai besikeičiančio mūšio lauko, kariai sukūrė „Brave1“ – gynybos inovacijų ekosistemą, kuri suvienija programuotojus, startuolius, inžinierius, investuotojus ir karius į vieną nuolatinį technologijų kūrimo bei diegimo ciklą.

 

Svarbi šios sistemos dalis – „Brave1 Market“ – skaitmeninė platforma, kurioje kariniai daliniai už patvirtintą priešo technikos ar gyvosios jėgos sunaikinimą gauna e. taškų (angl. ePoints), o jų koviniai rezultatai realiuoju laiku atsispindi specialiame reitinge.

 

Sukauptus taškus galima panaudoti kaip vidinę skaitmeninę valiutą – įsigyti naujų dronų, elektroninės kovos priemonių, robotinių sistemų ar jų komponentų. Taip karinės technikos įsigijimo procesas tapo greitesnis, skaidresnis ir lankstesnis, o karinių dalinių vadams buvo suteikta galimybė patiems spręsti, kokių technologijų konkrečiu metu labiausiai reikia jų užduotims vykdyti.

 

Visa tai rodo, kad ateities konfliktus vis labiau lems ne vien ginklų kiekis ar jų galia, o gebėjimas greitai kurti, atnaujinti ir diegti programinę įrangą.

 

Ilgus viešųjų pirkimų ciklus pamažu keičia technologijų startuolių sparta, o programinis kodas šalia kasdien modernėjančių bepiločių sistemų tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio karo ginklų.

 

Daugiau nei 50 metų Vakarų gynybos pramonė kūrė vis didesnes ir brangesnes ginklų sistemas. Tačiau šiandien karą vis dažniau lemia ne tankai ar naikintuvai, o programinė įranga.

 

Problema ta, kad tradiciniai gynybos pirkimai vyksta pernelyg lėtai. Kol parengiamos techninės specifikacijos, įvyksta konkursai, pasirašomos sutartys ir pagaminama įranga, praeina ne vieni metai.

 

Kai sistema pagaliau pasiekia kariuomenę, jos programinė įranga neretai jau būna pasenusi, o licencijuotos ir uždaros architektūros sistemų programinės įrangos atnaujinimas dėl sudėtingų techninių, teisinių ir sutartinių procedūrų gali užtrukti metus.

 

Šiuolaikiniame konflikte viską gali pakeisti per naktį sukurtas programinės įrangos atnaujinimas. Naujas elektroninės kovos sprendimas gali akimirksniu padaryti neveiksmingus šimtus dronų arba, priešingai, grąžinti jiems pranašumą. Todėl mėnesius ar net metus trunkantys sprendimų priėmimo procesai tampa rimtu trūkumu.

 

Būtent todėl kariai sukūrė „Brave1“ – gynybos inovacijų ekosistemą, veikiančią pagal technologijų startuolių principus.

 

Šiandien „Brave1“:

 

    vienija daugiau kaip 3200 įmonių;

 

    vysto daugiau kaip 4500 gynybos technologijų produktų;

 

    yra skyrusi daugiau kaip 500 inovacijų dotacijų, kurių vertė viršija 11 mln. JAV dolerių.

 

Platforma sujungia programuotojus, inžinierius, startuolius, investuotojus ir karius į vieną nuolatinį kūrimo ciklą. Perspektyvios idėjos gali būti įvertintos, finansuotos ir išbandytos gerokai greičiau nei tradicinėje gynybos sistemoje.

 

Tokios tarptautinės bendrovės, kaip „Airbus“ ir „Palantir“, taip pat prisideda prie karių pažangių duomenų ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo.

 

„Brave1“ daugiausia dėmesio skiria ne milijardus kainuojančiai technikai, o technologijoms, kurios šiandien keičia karo pobūdį:

 

    dirbtiniu intelektu valdomiems dronams;

 

    elektroninės kovos sistemoms;

 

    autonominiams antžeminiams robotams;

 

    kompiuterinės regos sprendimams;

 

    bepilotėms jūrų platformoms.

 

Vienas svarbiausių šios ekosistemos principų – atvirumas. Skirtingai nei tradicinėje gynybos pramonėje, kūrėjai dalijasi programiniu kodu, techniniais sprendimais ir inžinerine patirtimi, todėl naujos technologijos tobulinamos gerokai sparčiau.

Brangi sunkioji karinė technika sėkmės nebegarantuoja

 

Didžiausią šiuolaikinio karo revoliuciją sukėlė ne nauja raketa ar tankas. Ją sukėlė ekonomika.

 

Dešimtmečius buvo manoma, kad brangiai karinei technikai sunaikinti reikia ne mažiau brangios ginkluotės. Tankui – prieštankinės raketos. Lėktuvui – modernios oro gynybos sistemos.

 

Tačiau ši logika sparčiai keičiasi.

 

Tokios inovacijų ekosistemos, kaip „Brave1“, parodė, kad milijonus kainuojančias sistemas galima neutralizuoti naudojant pigią komercinę elektroniką, atvirą programinę įrangą ir dirbtinį intelektą.

 

Šiandien įprastas komercinis FPV dronas, papildytas 3D spausdintuvu spausdintais komponentais ir maždaug 50 eurų kainuojančiu dirbtinio intelekto moduliu, gali kainuoti apie 500 eurų [1].

 

Tačiau svarbiausia jo dalis – ne plastikas ar elektronika, o programinė įranga. Būtent ji leidžia dronui tiksliai aptikti, atpažinti ir sunaikinti šarvuotąją techniką, kurios vertė gali siekti dešimtis milijonų eurų.

 

Tai iš esmės keičia konflikto ekonomiką.

 

Kai vienas pigus dronas gali sunaikinti dešimtis ar net šimtus kartų brangesnę techniką, keičiasi ne tik ginkluotė – keičiasi visa karo logika.

 

Šiuolaikiniame konflikte vis svarbiau tampa ne tai, kas pagamina brangiausią ginklą, o tai, kas greičiausiai geba kurti, atnaujinti ir pritaikyti programinę įrangą prie nuolat besikeičiančių mūšio lauko sąlygų.”

 

1. Pigiuose dronuose dirbtinio intelekto (DI) moduliai veikia naudojant kompaktiškus lustus, mašininį matymą ir optinio sekimo algoritmus. Šios sistemos leidžia dronams atpažinti taikinius ir skristi be nuolatinio ryšio.

Kaip tai veikia techniškai

•           Skaitmeniniai signalų procesoriai (SoC): naudojami maži, mažai energijos naudojantys lustai, kurie atlieka skaičiavimus tiesiogiai drono viduje (onboard).

•           Kompiuterinė rega: vaizdas iš paprastos kameros siunčiamas į supaprastintus neuroninių tinklų modelius (pvz., YOLO tipo), kurie aptinka objektus pagal formą ar spalvą. Tai yra supaprastinti neuroninių tinklų modeliai, pritaikyti veikti greitai ir naudoti mažai resursų. Pagrindiniai bruožai: mažesnis parametrų kiekis, grupavimas į tinklelį (grid) ir viena analizės eiga

•           Autonominis valdymas: lustas pats suformuoja komandas skrydžio valdikliui, kai prarandamas ryšys su valdymo pultu arba GPS yra slopinamas.

Pagrindiniai pranašumai

•           Atsparumas trukdžiams: veikia visiškoje radijo tylioje zonoje, kur elektroninė gynyba negali užblokuoti drono signalo.

•           Maža kaina: nereikia brangių palydovinių ar lazerinių sistemų, pakanka bazinės kameros ir pigaus mikrovaldiklio.

•           Greita reakcija: sprendimai priimami realiuoju laiku per kelias milisekundes tiesiog drono viduje.

Demographic Challenges

“Lithuania is experiencing a demographic crisis. The Prime Minister stated that this year he intends to initiate an agreement between parties and state institutions on demography.

 

The Conservatives have already prepared their plan, which “aims to ensure a long-term, election-cycle-independent state strategy that would halt the aging of the population, promote fertility, and create a favorable environment for families.”

 

One cannot disagree with the goal, but one must seriously doubt whether the aforementioned goals will be realized.

No measures have been found to stimulate the birth rate yet

 

Conservative leader Laurynas Kasčiūnas claims that “birth rates are critically low: approximately 0.99 children per woman, when the level that ensures generational change is 2.1 children.”

 

Official statistics are more positive, but in essence gloomy and confusing. In terms of total fertility rate (TFR), the average number of children a woman will have in her lifetime, Lithuania’s rate (1.11) is one of the lowest in the European Union (EU). In 2024, only Malta (1.01) and Spain (1.10) had lower rates. The EU average was 1.34 children per woman. Latvia (1.24), Estonia (1.18), and even Germany (1.36) have higher fertility rates.

 

The situation in South Korea is much bleaker. Tens of billions of dollars have been spent on family policy over the past few decades, but the fertility rate has fallen to around 0.7–0.8. Although the fertility rate increased slightly in 2024 and 2025, it still stands at only around 0.8 children per woman. It is predicted that by 2050, South Korea will lose around 13 percent of its current population, and by 2100, population will be reduced by more than half.

 

So far, no measures have been found to increase the birth rate to a level that ensures generational renewal. Many demographic and economic studies in Europe show that various financial incentives more often accelerate the birth of already planned children, bringing forward the time of their birth, than affecting the final number of children.

 

Children are born earlier to take advantage of the financial incentives, but they do not have more children. Thus, financial incentives more often change when people have children, but much less often change how many children they ultimately decide to have.

 

France has maintained one of the highest birth rates in Europe thanks to a wide package of measures: generous benefits, a wide network of childcare services, tax breaks and better opportunities to reconcile work and family. Migration has played a significant role.

 

First-generation immigrant women from many Muslim countries have more children on average than women born in France, but the gap is narrowing with each generation. In 2025 The total fertility rate has fallen to 1.56 children per woman. It is expected to fall further in the future.

 

Properly managed immigration may be the solution

 

The declining birth rate can be partly offset by migration, by inviting foreigners to come and work. This practice is particularly widespread in the small Gulf states. In some of them, the native population is only a small minority, in the United Arab Emirates and Kuwait it is about 10-13 percent of the total population.

 

The largest groups of workers in these countries are from India, Bangladesh and Pakistan. These workers usually work on fixed-term contracts and, even after spending decades in the Gulf states, are usually unable to acquire citizenship and can therefore be expelled from the country without major legal obstacles.

 

EU rules would complicate efforts to carry out such a “cleansing”. But as the situation changes, rules and norms may change.

 

For the current government and many residents, mass immigration is undesirable and unacceptable. Laurynas Kasčiūnas represents the majority, arguing that “immigration policy must be controlled and correspond to the possibilities of the Lithuanian labor market and integration. The survival of the state, its economic and defense power depend on our people.” Migration, as well as permanent residence permits, will be restricted, and the granting of citizenship will be even rarer.

 

In mid-2026, the exact annual distribution of foreigners by citizenship has not yet been announced, but at the beginning of 2025, about 217 thousand foreigners lived in Lithuania, i.e. approximately 7.5 percent. of the country's total population. The situation has not changed significantly over the year.

 

If migration is restricted, it is necessary to determine which people, which nationalities, we will allow in. Business, of course, would give priority to Russian speakers, since many are employed in the transport and logistics sector and most often travel east, not west, where Russian is spoken, not English.

 

So, in fact, priority is given to residents of the territories of the former “evil empire”. But it is not necessary to satisfy the desires of business, there are values ​​that are more precious than the glitter of money or modest growth of the gross domestic product (GDP).

 

Now Russian speakers are more easily integrated, you can talk to them. But the situation is changing. English is becoming a lingua franca, an international language of communication. Lithuanian youth speak English well, I would say, even enviably well. The share of Russian speakers is declining and will continue to decline in the future. After a few years drivers will have to be able to communicate in English at least minimally

 

Some Lithuanian officials, such as the former director of the Migration Department Evelina Gudzinskaitė, have called for efforts to attract more workers from the Philippines and other Asian countries.

 

I agree with this idea. Many Filipinos are Catholic, so they are culturally close to Lithuanians. They are hardworking, peaceful and law-abiding, used to working in foreign countries, so they could be invited to work in Lithuania in transport, health care, nursing and other areas, reducing the number and percentage of Russian speakers.

 

If the birth rate were to grow, the increase would be insignificant, so the need for greater migration would not be reduced. With some exceptions, Lithuanian officials have been quite passively waiting for the problem to resolve itself.

 

Fairytale solutions to problems occur in fairy tales, not in the unruly real world.

 

Lithuanian officials would be wise to demystify the Russian threat and reduce the size of the defense budget. Russia has not attacked and will not attack a NATO country, except in the most exceptional and unlikely circumstances. However, the number of births will continue to be significantly lower than what is needed to maintain population stability.

 

There are no known and proven measures to ensure long-term growth in the birth rate in developed countries. Therefore, it is obvious that strategies need to be developed that would mitigate some of the negative consequences of this trend and prepare for a future in which the greater threat and challenge will be a population shortage, not a surplus.

 

Let us hope that such strategies will be formulated in time to avoid some of the worst possible consequences.”

 

The Ministry of National Defense indicates that defense spending in 2026 will amount to 5.38 percent. GDP or 4.79 billion euros. That is a lot of gold teeth and golden spoons.

 

 

 

Demografijos iššūkiai

“Lietuva išgyvena demografijos krizę. Premjeras teigė šiemet ketinantis inicijuoti partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos.

 

Konservatoriai jau parengė savo planą, kuriuo „siekiama užtikrinti ilgalaikę, nuo rinkimų ciklų nepriklausomą valstybės strategiją, kuri stabdytų visuomenės senėjimą, skatintų gimstamumą ir kurtų palankią aplinką šeimoms.“

 

Negalima nepritarti siekiui, bet reikia rimtai abejoti, ar minėti siekiai bus įgyvendinti.

Priemonių gimstamumui paskatinti kol kas neatrasta

 

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad „gimstamumo rodikliai kritiškai žemi: maždaug 0,99 vaiko vienai moteriai, kai kartų kaitą užtikrinantis lygis – 2,1 vaiko.“

 

Oficiali statistika labiau teigiama, bet iš esmės niūri ir gluminanti. Pagal bendrą gimstamumo rodiklį (angl. Total fertility rate) – vidutinį vaikų skaičių, kurį moteris pagimdytų per savo gyvenimą – Lietuvos rodiklis (1,11) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). 2024 m. tik Maltos (1,01) ir Ispanijos (1,10) rodikliai buvo žemesni. ES vidurkis siekė 1,34 vaiko vienai moteriai. Latvijoje (1,24), Estijoje (1,18), net Vokietijoje (1,36) gimstamumas didesnis.

 

Pietų Korėjos padėtis gerokai niūresnė. Per kelis dešimtmečius šeimos politikai išleista dešimtys milijardų dolerių, bet gimstamumas nukrito iki maždaug 0,7–0,8. Nors 2024 ir 2025 m. gimstamumo rodiklis šiek tiek padidėjo, jis vis dar siekia tik apie 0,8 vaiko vienai moteriai. Prognozuojama, kad iki 2050 m. Pietų Korėja neteks apie 13 proc. dabartinės populiacijos, o iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažės daugiau kaip perpus.

 

Kol kas nerasta priemonių gimstamumui didinti, kad jis pasiektų kartų kaitą užtikrinantį lygį. Daugelis demografijos ir ekonomikos tyrimų Europoje rodo, kad įvairios finansinės paskatos dažniau paspartina jau planuotų vaikų gimimą, paankstina jų gimdymo laiką, negu paveikia galutinį vaikų skaičių.

 

Vaikai gimsta anksčiau, kad būtų galima pasinaudoti finansinėmis paskatomis, bet jų negimsta daugiau. Taigi, finansinės paskatos dažniau pakeičia, kada žmonės susilaukia vaikų, bet daug rečiau pakeičia, kiek vaikų jie galiausiai nusprendžia turėti.

 

Prancūzija išlaikė vieną aukščiausių gimstamumo rodiklių Europoje dėl plataus priemonių paketo: dosnių išmokų, gausaus vaikų priežiūros paslaugų tinklo, mokesčių lengvatų ir palankesnių darbo bei šeimos derinimo galimybių. Nemažą vaidmenį turėjo migracija.

 

Pirmosios kartos imigrantės iš daugelio musulmoniškų šalių vidutiniškai turi daugiau vaikų nei Prancūzijoje gimusios moterys, bet skirtumas mažėja su kiekviena karta. 2025 m. bendrasis gimstamumo rodiklis sumažėjo iki 1,56 vaiko vienai moteriai. Numatoma, kad ateityje toliau smuks.

 

Sprendimu gali tapti tinkamai suvaldyta imigracija

 

Mažėjantį gimstamumą galima iš dalies atsverti migracija, kitataučių pakvietimu atvykti ir dirbti. Ši praktika itin paplitusi mažose Persų įlankos šalyse. Kai kuriose jų vietiniai gyventojai sudaro tik nedidelę mažumą, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kuveite – apie 10–13 procentų visų gyventojų.

 

Šiose šalyse didžiausios darbuotojų grupės yra iš Indijos, Bangladešo ir Pakistano. Šie darbuotojai dažniausiai dirba pagal terminuotas darbo sutartis ir, net praleidę dešimtmečius Persijos įlankos valstybėse, paprastai neturi galimybės įgyti pilietybės, taigi gali būti be didesnių teisinių kliūčių išsiunčiami iš šalies.

 

ES taisyklės apsunkintų pastangas įvykdyti tokį „apsivalymą“. Bet, kintant padėčiai, gali keistis taisyklės ir normos.

 

Dabartinei valdžiai ir daugeliui gyventojų masinė imigracija yra nepageidaujama ir nepriimtina. Laurynas Kasčiūnas atstovauja daugumai, tvirtindamas, kad „imigracijos politika turi būti kontroliuojama ir atitikti Lietuvos darbo rinkos ir integracijos galimybes. Valstybės išlikimas, jos ekonominė ir gynybinė galia priklauso nuo mūsų žmonių.“ Migracija, kaip ir leidimas nuolat gyventi, bus ribojami, pilietybės suteikimas – dar retesnis.

 

2026 m. viduryje tikslaus metinio užsieniečių pasiskirstymo pagal pilietybę dar nebuvo paskelbta, bet 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 217 tūkst. užsieniečių, t. y. maždaug 7,5 proc. visų šalies gyventojų. Per metus padėtis smarkiai nepakito.

 

Jei migracija ribojama, reikia nustatyti, kokius žmones, kokių tautybių įsileisime. Verslas, be abejo, skirtų pirmenybę rusakalbiams, nes daugelis įdarbinti transporto ir logistikos sektoriuje ir dažniausiai keliauja į rytus, ne į vakarus, kur kalbama rusiškai, o ne angliškai.

 

Tad faktiškai pirmenybė skiriama buvusios „blogio imperijos“ teritorijų gyventojams. Bet neprivalu tenkinti verslo norų, esama vertybių, kurios brangesnės negu pinigų blizgesys ar kuklus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.

 

Dabar rusakalbiai lengviau integruojami, su jais galima susišnekėti. Bet padėtis keičiasi. Anglų kalba tampa lingua franca, tarptautine bendravimo kalba. Lietuvos jaunimas gerai, sakyčiau, net pavydėtinai gerai kalba angliškai. Rusiškai kalbančiųjų dalis smunka ir ateityje toliau smuks. Po kiek laiko ir vairuotojai turės mokėti bent minimaliai bendrauti anglų kalba

 

 

Kai kurie Lietuvos pareigūnai, kaip buvusi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, yra raginę stengtis pritraukti daugiau darbuotojų iš Filipinų ir kitų Azijos šalių.

 

Pritariu tai minčiai. Daugelis filipiniečių yra katalikai, tad kultūriškai artimi lietuviams. Jie darbštūs, taikūs ir įstatymus gerbiantys, pripratę dirbti užsienio valstybėse, tad būtų galima juos kviesti dirbti Lietuvoje transporto, sveikatos apsaugos, slaugos ir kitose srityse, mažinant rusakalbių skaičių bei procentinę dalį.

 

Jei gimstamumas augtų, padidėjimas būtų nežymus, todėl didesnės migracijos poreikis nebūtų sumažintas. Išskyrus kai kurias išimtis, Lietuvos pareigūnai gana pasyviai laukė, kad problema išsispręstų savaime.

 

Pasakiški problemų sprendimai vyksta pasakose, o ne nepaklusniame realiame pasaulyje.

 

Lietuvos pareigūnams būtų išmintinga demistifikuoti Rusijos grėsmę ir sumažinti gynybos biudžeto dydį. Rusija nepuolė ir nepuls NATO šalies, išskyrus išskirtiniausias ir mažiausiai tikėtinas aplinkybes. Tačiau gimimų skaičius ir toliau bus gerokai mažesnis, nei reikia gyventojų skaičiaus stabilumui išlaikyti.

 

Nėra žinomų ir patikrintų priemonių, kaip užtikrinti ilgalaikį gimstamumo augimą išsivysčiusiose šalyse. Todėl akivaizdu, kad reikia parengti strategijas, kurios sušvelnintų kai kuriuos neigiamus šios tendencijos padarinius ir parengtų ateitį, kurioje didesnė grėsmė ir iššūkis bus gyventojų trūkumas, o ne perteklius.

 

Tikėkimės, kad tokios strategijos bus suformuluotos laiku, kad būtų išvengta kai kurių blogiausių galimų pasekmių.”

 

Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad 2026 metų gynybos išlaidos siekia 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų. Tai labai daug auksinių dantų ir auksinių šaukštų.

 

 

Šiems verslo įkūrėjams nereikia darbuotojų

„Benas Broca praėjusį gruodį įkūrė įmonę, kuri siūlo dirbtinio intelekto įrankius verslininkams. Jis jau pritraukė 10 000 mokančių klientų ir šiais metais planuoja gauti 10 mln. USD pajamų.

 

Vieno dalyko jis nepritraukė: jokių kitų darbuotojų.

 

40-metis priklauso verslininkų klasei, kurie patys kuria, o vėliau dažnai ir vadovauja naujoms įmonėms.

 

Dirbtinio intelekto įrankiai atsako į Broca el. laiškus, padeda rašyti ir derinti kodą, atsako į klientų užklausas, registruoja naujus prenumeratorius ir grąžina pinigus, kai kyla problemų.

 

Broca mėgaujasi savo galimybe savarankiškai priimti bet kokius norimus sprendimus, dažnai iš savo saulės nutvieksto Sausalito, Kalifornijos, svetainės. „Manau, kad kompromisai duoda drungnus rezultatus“, – sakė jis.

 

Kadaise tam tikro dydžio verslui valdyti reikėjo komandos. Dirbtinis intelektas apverčia šią prielaidą aukštyn kojomis, ir vis daugiau pradedančiųjų verslininkų tai daro vieni.

 

Mokėjimų bendrovės „Stripe“ analizė rodo, kad yra tūkstančiai individualių operatorių bendrovės platformoje, kurie generuoja daugiau, nei 1 mln. USD pajamų, o jų skaičius padvigubėjo nuo 2023 iki 2025 m. Per tą patį laikotarpį individualių operatorių, peržengusių 10 mln. USD ribą, skaičius beveik patrigubėjo.

 

Anksčiau žmonės, neturintys verslo kontaktų ar ypatingų žinių, galbūt nežinojo, kaip įgyvendinti savo idėjas, teigė Ernie Tedeschi, „Stripe“ vyriausiasis ekonomistas. „Dabar DI gali būti integruotas verslo partneris“, – sakė jis.

 

DI gebėjimas atlikti įvairias administracines užduotis daro jį potencialiai naudingu pradedant individualius verslus daugelyje sričių. Tačiau technologijos gebėjimas atlikti ir pagrindines technologijų užduotis, tokias kaip kodavimas, daro šią sritį ypač populiaria.

 

Analizuodamas surašymo biuro duomenis, Bank of America instituto ekonomistas Taylor Bowley nustatė, kad tarp visų pramonės šakų per pastaruosius metus informacijos sektoriuje naujos verslo programos išaugo labiausiai – beveik 45 %. Tuo pačiu metu informacijos sektoriaus pareiškėjų, teigiančių, kad planuoja samdyti darbuotojus, skaičius sumažėjo labiausiai iš visų matuojamų pramonės šakų.

 

Šis surašymo duomenų rinkinys nestebi individualiai veikiančių įmonių. Tačiau skaičiai rodo, kad tiek technologijų, tiek kitų sričių srityse paraiškų skaičius yra stabilus tarp įmonių, kurios greičiausiai samdys darbuotojus, tačiau kitur jų skaičius paprastai auga. Ekonomistai teigia, kad tai stiprus ženklas, jog individualiai dirbantys verslininkai kyla.

 

„Pradžios kartelė dar niekada nebuvo tokia žema“, – teigė Julianas Weisseris, San Franciske įsikūręs akseleratorius, skirtas individualiai dirbantiems technologijų srityje. Akseleratorius, kuris siūlo steigėjams pradinį finansavimą ir mentorystę mainais už akcijų paketą, per paskutinį ciklą pritraukė 4500 pareiškėjų į 10 laisvų vietų – beveik penkis kartus daugiau nei praėjusių metų gegužę, kai buvo paleista.

 

Savarankiškai dirbti su dirbtiniu intelektu vis dar gali būti stebėtinai brangu. Broca teigė, kad jis prarado pinigus daugelio klientų sąskaitose, mokėdamas už prieigą prie „Anthropic“ platformos „Claude“, kad galėtų vykdyti savo klientų užklausas – ši dirbtinio intelekto bendrovė, kaip ir kitos, ima mokestį pagal naudojimą.

 

Nuo to laiko jis perėjo prie nemokamų atvirojo kodo dirbtinio intelekto modelių iš Kinijos.

 

Broca teigė, kad iš investuotojų surinko 30 mln. dolerių ir tuo pačiu metu sutaupė milijonus atlyginimų. nes jam nereikėjo programinės įrangos inžinierių komandos.

 

Kita rizika: jei vienam verslininkui lengva pradėti dirbtinio intelekto padedamą verslą, juos nukopijuoti taip pat gali būti lengva. Tai kelia nerimą tokiems įkūrėjams kaip Troy Johnstonas, kuris vienas valdo dirbtinio intelekto padedamą verslą Orlande, Floridoje.

 

„Visi turi kardą ir mes visi dabar galime ištraukti „Excalibur““, – sakė 40 metų Johnstonas, kuris panaudojo dirbtinį intelektą kurdamas programėlę, kuri padeda žmonėms kuo geriau išnaudoti kredito kortelių privilegijas. Įmonė uždirba apie 3000 USD pelno per mėnesį, neturėdama jokių darbuotojų, ir toliau auga.

 

Ką vieno asmens verslas reikš darbo rinkai, dar reikia pamatyti. Apklausos parodė, kad amerikiečiai nerimauja, kad dirbtinis intelektas pakeis darbo vietas, o geriausi ekonomistai taip pat svarsto šią galimybę. Tačiau dirbtinis intelektas taip pat sukuria daug naujų darbo vietų, o savarankiškai dirbantys verslininkai rodo, kaip technologija gali atverti duris ir apriboti įsidarbinimo galimybes.

 

„Jei visi samdo mažiau darbuotojų, bet atsiranda keturis kartus daugiau įmonių, kaip tai paveiks darbuotojų skaičių?“ – sakė Rembrand. Koningas, Harvardo verslo mokyklos docentas, tyrinėjantis verslumą. Jis yra neseniai atlikto tyrimo, kuriame nustatyta, kad iš 50 000 tyrėjų tirtų startuolių tie, kurie daugiausia dėmesio skyrė dirbtiniam intelektui, paprastai dirbo su 25 % mažiau darbuotojų.

 

 

Koningas taip pat mano, kad lanksti įdarbinimo aplinka, dėl kurios kai kurie žmonės įklimpo į ilgas darbo paieškas, paskatino daugiau žmonių išbandyti savo jėgas kuriant verslą.

 

 

Kai kurie įkūrėjai nurodo skirtingus motyvus. „Tai tobula po pandemijos perdegimo ir prioritetų persvarstymo audra, taip pat klestintis dirbtinis intelektas ir suvokimas, kas įmanoma“, – sakė 39 metų Samiras Ahmadas, gyvenantis Breinigsvilyje, Pensilvanijos valstijoje.

 

 

Prieš dvejus metus Ahmadas nusprendė palikti darbą korporacijoje, kur  beveik du dešimtmečius dirbo individualiai ir pradėjo konsultavimo bei koučingo verslą.

 

Jis matė socialinių tinklų įrašus, kuriuose buvo giriamas dirbtinio intelekto (DI) paprastumas ir privalumai, kurį jis naudojo verslo planui parengti ir rinkodarai padėti. „Tai buvo tarsi mano personalo vadovas, antrasis pagal vadovybę“, – sakė jis.

 

Vis dėlto verslas per kelis mėnesius išblėso, ir Ahmadas dabar grįžo prie nuolatinio korporacinio darbo komunalinių paslaugų įmonėje.

 

41 metų Claire Vo DI padėjo trumpalaikį impulsą paversti verslu. Ji dirbo visą darbo dieną technologijų vadove, kai 2023 m. pabaigoje pasinaudojo DI, kad padėtų sukurti programėlę, kuri padėtų jai tvarkyti naujų produktų dokumentaciją ir dizainą, o klientai buvo nuo finansinių paslaugų iki sveikatos priežiūros įmonių.

 

„Kopijavau ir įklijavau iš „ChatGPT“, – sakė Vo, gyvenanti San Franciske.

 

Ji įkėlė programėlę į internetą už 1 USD per mėnesį, ir per kelias savaites žmonės ją atsisiuntė tūkstančius kartų. Praėjus beveik trejiems metams, Vo įmonė, kuriai ji devynis mėnesius vadovavo viena, prieš pasamdydama inžinierių, dabar turi 100 000 vartotojų ir šiais metais planuoja gauti septynženklį pelną.

 

 

DI tvarko įmonės rinkodarą, pardavimus ir klientų aptarnavimą.

 

 

Nors DI yra trumpesnis kelias, Vo teigė, kad jos tinklas ir patikimumas pramonėje buvo svarbiausi. „Manau, kad žmonės pervertina, koks lengvas yra DI, ir nepakankamai įvertina, kiek aš padariau, kad pasiekčiau šį tašką“, – sakė ji.“ [1]

 

1. These Business Founders Don't Need Employees. Te-Ping, Chen.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Aug 2026: B1.  

These Business Founders Don't Need Employees

“Ben Broca launched a company last December that offers AI tools to entrepreneurs. He has already added 10,000 paying customers and is on track to bring in $10 million in revenue this year.

 

One thing he hasn't added: any other employees.

 

The 40-year-old is part of a class of entrepreneurs who are launching, and then often running, new companies on their own.

 

Artificial intelligence tools answer Broca's emails, help write and debug code, field requests from customers, sign up new subscribers and grant refunds when issues arise.

 

Broca relishes his ability to make whatever decisions he wants on his own, often from his sun-drenched Sausalito, Calif., living room. "I think compromises make lukewarm results," he said.

 

Once upon a time, running a business of a certain size required a team. AI is turning that assumption upside down, and more aspiring entrepreneurs are going it alone.

 

An analysis by the payments company Stripe shows there are thousands of solo operators on the company's platform that are generating over $1 million in revenue, with their ranks doubling between 2023 and 2025. The number of solo operators crossing the $10 million threshold nearly tripled in that same span.

 

In the past, people without business contacts or particular savvy might not have known how to get their ideas off the ground, said Ernie Tedeschi, Stripe's chief economist. "Now, AI can be a built-in business partner," he said.

 

AI's ability to handle various administrative tasks makes it potentially useful for launching solo businesses in many fields. But the technology's ability to also handle key tasks in tech, like coding, make that field a particular hot spot.

 

Analyzing Census Bureau data, Bank of America Institute economist Taylor Bowley found that among all industries, new business applications in the information sector have seen the biggest percentage increase -- nearly 45% -- over the past year. At the same time, the rate of information-sector applicants saying they plan to hire workers has experienced the sharpest decline of any measured industry.

 

This Census dataset doesn't track solo-operated businesses. But the numbers broadly show -- in tech and beyond -- that applications are flat among businesses likely to hire workers, but generally rising elsewhere. Economists say that is a strong sign that solo operators are on the upswing.

 

"The bar for getting started has never been lower," said Julian Weisser, who runs a San Francisco-based accelerator for solo founders working in tech. The accelerator -- which offers founders seed money and mentorship in exchange for an equity stake -- attracted 4,500 applicants for 10 slots made available in its most recent cycle, nearly five times the number it drew when it launched last May.

 

Going it alone with AI can still be surprisingly expensive. Broca said he was losing money on many customers' accounts while paying to access Anthropic's Claude to run his clients' requests -- that AI company, as well as others, charges based on usage.

 

He has since switched to free open-source AI models from China.

 

Broca said he has raised $30 million from investors and, at the same time, has saved millions in salary since he hasn't needed a team of software engineers.

 

Another risk: If it's easy for one entrepreneur to launch an AI-assisted business, copying them can be easy, too. This creates anxiety for founders like Troy Johnston, who runs an AI-assisted business alone in Orlando, Fla.

 

"Everybody has the sword and we all have the ability to unsheathe Excalibur now," said Johnston, 40, who used AI to code an app that helps people get the most out of credit card benefits. The company makes around $3,000 a month in profit, with no employees, and is continuing to grow.

 

What one-person businesses will mean for the labor market remains to be seen. Polling has shown Americans are worried that AI will replace jobs, and top economists are wrestling with that possibility, too. But AI is also creating lots of new jobs, and the go-it-alone entrepreneurs show how the technology can both open doors and limit employment opportunities.

 

"If everyone's hiring less, but you get four times more firms, what does that do to head count?" said Rembrand Koning, an associate professor at Harvard Business School who studies entrepreneurship. He co-authored a recent study that found that among 50,000 startups the researchers examined, those focused on AI tended to operate with 25% fewer employees.

 

Koning also believes a soft hiring environment that has left some people mired in long job searches has encouraged more to try their hand at launching businesses.

 

Some founders cite different motives. "It's a perfect storm of postpandemic burnout and a re-evaluation of one's priorities, and also booming AI and a sense of what's possible," said Samir Ahmad, 39, who lives in Breinigsville, Pa.

 

Two years ago, Ahmad decided to leave the corporate job he had worked at Verizon for almost two decades to start a solo coaching and consulting business.

 

He had been seeing social-media posts touting the ease and virtues of AI, which he used to chart a business plan and help with marketing. "It was like my chief of staff, a second in command," he said.

 

The business ultimately petered out within months, though, and Ahmad is now back to a full-time corporate role with a utility company.

 

For Claire Vo, 41, AI helped her turn a passing impulse into a business. She was working full time as a tech executive when she tapped AI in late 2023 to help code an app that would help her manage documentation and design for new products, with customers ranging from financial services to healthcare firms.

 

"I was copying and pasting from ChatGPT," said Vo, who lives in San Francisco.

 

She put the app online for $1 a month, and within weeks people downloaded it thousands of times. Nearly three years later, Vo's company -- which she ran solo for nine months before hiring an engineer -- now has 100,000 users and is on track to make seven figures in profit this year.

 

AI handles the company's marketing, sales and customer support.

 

While AI is a shortcut, Vo said her network and credibility in the industry were key. "I think people over-index on how easy AI is and under-index on how much I did to get to this point," she said.” [1]

 

1. These Business Founders Don't Need Employees. Te-Ping, Chen.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Aug 2026: B1.