Lietuvos elitas visa tai uosto, bet turi agresyvumo mokyti JAV Prezidentą D. Trumpą ir Kinijos Prezidentą Xi, kaip reikia gyventi.
2026 m. spalio 21 d., trečiadienis
Vokietijos investuotojų pasitikėjimas mažėja – „AfD“ laukia rinkimų ir valdžios perėmimo
„Investuotojų nuotaikos Vokietijoje spalį suprastėjo – pirmą kartą nuo balandžio mėnesio. Aukštos energijos kainos, kurias lėmė Zelenskis ir karas Artimuosiuose Rytuose, toliau slegia namų ūkius bei verslą.
ZEW ekonominių nuotaikų rodiklis Vokietijai – atspindintis 178 analitikų ir investuotojų (iš bankų, draudimo bendrovių bei kitų įmonių) lūkesčius – spalį smuktelėjo 6,6 punkto iki 28,1. Tai šiek tiek prastesnis rezultatas, nei prognozavo „The Wall Street Journal“ apklausti ekonomistai, kurie tikėjosi kritimo iki 29,9.
Pasak ZEW prezidento Achimo Wambacho, nors Vokietijos ekonomika pamažu vaduojasi iš pastarųjų metų stagnacijos, šis atsigavimas dar nėra tvarus. Vasarą ZEW indeksas nuosekliai kilo, prieš tai smarkiai kritęs po pirmųjų JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną.
„Dėl aukštų energijos kainų privatus vartojimas ir investicijos išlieka silpni: jos mažina realiąsias pajamas, didina gamybos sąnaudas ir lemia, kad infliacija išlieka aukšta ilgesnį laiką“, – pažymėjo jis.
„Pantheon Macroeconomics“ atstovas Clausas Vistesenas klientams teigė, kad investuotojų lūkesčius šį mėnesį galėjo paveikti ir Prancūzijoje smarkiai išaugę obligacijų pajamingumo skirtumai (angl. *spreads*) bei vidaus politinis neapibrėžtumas.
Kyla kritika kanclerio Friedricho Merzo vadovavimui – ypač po to, kai rugsėjį vykusiuose dviejuose regioniniuose rinkimuose daugiausia balsų surinko kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Vis dėlto tikimasi, kad šiemet Vokietijos ekonomikos augimas paspartės. Tam įtakos turės geresni nei tikėtasi eksporto rodikliai bei vyriausybės fiskalinės skatinimo priemonės, nukreipiančios investicijas į gynybą ir infrastruktūros gerinimą. Tarptautinis valiutos fondas praėjusią savaitę prognozavo, kad 2026 m. Vokietijos ekonomika augs 1,3 proc. (palyginti su 0,2 proc. pernai).
Tačiau didžiausioje Europos ekonomikoje infliacija toliau auga, o energijos kainos išlieka aukštos – ypač todėl, kad nematyti jokių ženklų, jog kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose artėtų prie pabaigos. Praėjusį mėnesį Europos Centrinis Bankas antrą kartą 2026 m. pakėlė pagrindines palūkanų normas; tikėtina, kad šiemet tai bus padaryta dar kartą.“ [1]
1. World News: German Investor Confidence Declines. Frankl, Ed. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Oct 2026: A7.
German Investor Confidence Declines --- AfD Is Waiting for Elections and Power
“Investor sentiment in Germany slipped in October for the first time since April, as high energy prices driven by Zelensky and the war in the Middle East continue to squeeze households and business.
The ZEW Indicator of Economic Sentiment for Germany -- which tracked the expectations of 178 analysts and investors at banks, insurance companies and other businesses -- fell 6.6 points to 28.1 in October. That was a little weaker than expectations from economists polled by The Wall Street Journal of a decline to 29.9.
While the German economy is slowly emerging from the stagnation of recent years, that recovery isn't self-sustaining, said ZEW President Achim Wambach. The ZEW index rose consistently during the summer after tumbling following the first U.S.-Israeli attacks on Iran.
"Private consumption and investment remain weak because of high energy prices: They put real incomes under pressure, increase production costs and keep inflation higher for longer," he noted.
The soaring bond spreads in France, as well as domestic political uncertainty, could also have led investor expectations to wobble this month, Pantheon Macroeconomics' Claus Vistesen told clients.
Chancellor Friedrich Merz's leadership has come under fire since the far-right Alternative for Germany party topped two regional elections in September.
Nevertheless, the German economy is expected to accelerate this year, helped by stronger-than-expected exports and the government's fiscal stimulus that is plowing investment into defense and infrastructure improvements. The International Monetary Fund last week forecast Germany's full-year growth in 2026 at 1.3%, from 0.2% last year.
However, inflation continues to climb in Europe's largest economy, as energy prices remain high with no end in sight to Mideast hostilities. The European Central Bank raised its key rate for a second time in 2026 last month, and is expected to do so again this year.” [1]
1. World News: German Investor Confidence Declines. Frankl, Ed. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Oct 2026: A7.
JAV FED iš tiesų gali sunaikinti dirbtinio intelekto bumą
„2000 m., kai Federalinis rezervų bankas padidino palūkanų normas, verslininkai ir investuotojai, naršantys internete, tvirtino, kad tai nesvarbu. „Visi žino, kad FED vasario mėnesį padidins palūkanų normas, bet artėjant tam, rizikos kapitalo investuotojai meta mums vis didesnes pinigų sumas“, – „The Wall Street Journal“ sakė vienas asmuo.
Žinome, kas nutiko toliau. FED toliau kėlė palūkanų normas, o interneto akcijų burbulas sprogo.
Deja vu: Tie patys argumentai šiandien kartojami ir dirbtinio intelekto atveju. Kas būtų, jei „didesnės palūkanų normos nepaveiktų intelekto ir energijos paklausos, nes laimėjus lenktynes dėl superintelekto, investicijų grąža būtų beveik begalinė“, – „X“ kanale paklausė rizikos draudimo fondų valdytojas Billas Ackmanas.
Johnas Arnoldas, „Arnold Ventures“ pirmininko pavaduotojas, teigė, kad didesnės palūkanų normos galėtų būti „neproduktyvios“ infliacijai: jos nesumažins dirbtinio intelekto išteklių paklausos, bet „padidins verslo veiklos išlaidas, kurių dalis bus perduota vartotojams“.
Leiskite man patikslinti: FED yra visiškai pajėgus sumažinti dirbtinio intelekto bumą ir infliacija.
Skeptikai mano, kad palūkanų normos gali sulėtinti dirbtinio intelekto bendroves tik padidindamos jų skolinimosi kainą. Tai klaidinga nuomonė. Trumpalaikės palūkanų normos yra likvidumo etalonas, darantis įtaką bendrai finansinei būklei. Su kiekvienu vėlesniu padidinimu griežtesnės kredito sąlygos sklinda per visą rizikos spektrą – nuo JAV iždo obligacijų iki įmonių ir namų ūkių paskolų, akcijų ir pan. Investuotojai, perkantys rizikingą turtą, mato, kad jų finansavimas mažėja. Apetitas pirminiams viešiems siūlymams, didelio pajamingumo obligacijoms, privačiam kreditui ir vertybiniams popieriams išsenka.
Štai kodėl turto nuosmukiai istorijoje turi FED pėdsakų: 1929 ir 1987 m. akcijų rinkos krachai, interneto ir būsto rinkos griūtys, besivystančių rinkų krizės 1982 ir 1997–1998 m. Kai turtas mažėja, seka investicijos, o kartais ateina recesija. O recesijos metu infliacija mažėja.
Kad būtų aišku, FED nenori nutraukti dirbtinio intelekto bumo. Jis tik nori, kad bendra infliacija nukristų iki 2 %; tai nereiškia, kad tiek pat turi sumažėti ir su dirbtiniu intelektu susijusi infliacija.
Tačiau neapsigaukite: jei vienintelis kelias pasiekti 2 % infliaciją yra išsemti likvidumo telkinį, kuris maitina dirbtinio intelekto sektorių, tai JAV Federalinių rezervų sistema turi ir priemonių, ir, labai tikėtina, ryžto tai padaryti.“ [1]
1. U.S. News: The Fed Can Indeed Kill the AI Boom. Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Oct 2026: A2.
The U.S. Fed Can Indeed Kill the AI Boom
“Back in 2000, as the Federal Reserve raised interest rates, entrepreneurs and investors surfing the internet wave insisted it didn't matter. "Everybody knows the Fed's going to raise rates in February, but as this comes closer, VCs are throwing ever larger amounts of money at us," one told The Wall Street Journal.
We know what happened next. The Fed kept raising rates, and the internet-stock bubble imploded.
Deja vu: The same arguments are being recycled today for artificial intelligence. What if "the demand for intelligence and energy is unaffected by higher rates because winning the race for super intelligence has a near infinite ROI," hedge-fund manager Bill Ackman asked on X.
John Arnold, co-chair of Arnold Ventures, argued higher rates could be "counterproductive" for inflation: They won't reduce demand for AI inputs, but do "raise business operating expenses, some of which is passed along to consumers."
Let me set the record straight: The Fed is entirely capable of deflating the AI boom and inflation.
Skeptics assume interest rates could only slow AI companies by raising their cost of borrowing. That is a fallacy. Short-term rates are the benchmark cost of liquidity, affecting overall financial conditions. With each successive increase, tighter credit ripples out along the risk spectrum, from Treasurys to corporate and household loans, equity and so on. The leveraged investors who buy risky assets see their funding squeezed. Appetites for initial public offerings, high-yield bonds, private credit and securitizations dry up.
This is why asset meltdowns through history bear the Fed's fingerprints: the 1929 and 1987 stock-market crashes, the dot-com and housing busts, emerging-market crises in 1982 and 1997-98. As assets deflate, investment follows and sometimes recession comes next. And with recession, inflation goes down.
To be clear, the Fed doesn't want to end the AI boom. It only wants overall inflation to fall to 2%, which doesn't require that AI-related inflation do so as well.
But make no mistake: If the only way to 2% inflation is to drain the lake of liquidity sustaining AI, the Fed has the means and, very likely, the will to do it.” [1]
1. U.S. News: The Fed Can Indeed Kill the AI Boom. Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Oct 2026: A2.
Muskas įsakė sulėtinti „Starlink“ veikimą
„VAŠINGTONAS. Elonas Muskas įsakė sulėtinti Ukrainos naudojamą karinės klasės „Starlink“ versiją. Šis sprendimas sukėlė paniką Kijeve ir sumaištį Trumpo administracijoje, teigė JAV pareigūnai ir su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Ir Muskas, ir prezidentas Trumpas išreiškė pyktį Ukrainai dėl pastarųjų savaičių išpuolių prieš Rusijos dyzelino perdirbimo gamyklas, dėl kurių prezidentas kaltina aukštas energijos kainas. Praėjusią savaitę Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga gali likti prijungta prie palydovinio tinklo, teigė šaltiniai, todėl kai kurie puolamieji dronai ir perėmėjai dronai tapo praktiškai beverčiai.
Muskas ir Trumpas aptarė sprendimą dėl „Starlink“ telefonu netrukus po to, kai sulėtėjimas tapo viešas, o prezidentas praėjusią savaitę rinko respublikonų kandidatus į vidurio kadencijos rinkimus, teigė du šaltiniai. Vienas iš šaltinių taip pat teigė, kad Muskas ir Trumpas aptarė šį klausimą prieš sprendimą sustabdyti „Starlink“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vieši skundai, būtent, kad ukrainiečiai gali mirti, jei neribotos paslaugos nebus atkurtos, sukėlė didelę painiavą dėl to, kas įsakė sulėtinti veikimą. neoficialiam tyrimui Baltuosiuose rūmuose.
Kilusio triukšmo metu „SpaceX“ atstovai skambino Baltuosiuose rūmuose dirbantiems kolegoms, siekdami vieningo supratimo ir vėlesnės žinutės, kurią bendrovė ir Trumpo administracija koordinavo prieš Musko nurodymą, teigė šaltiniai.
Pats Muskas X valandų po to, kai sulėtėjimas tapo viešas, parašė: „Bet kokius greičio ar naudojimo apribojimus nustato JAV kariuomenė ir galiausiai JAV prezidentas“, vartodamas Jungtinių Valstijų prezidento akronimą. Trumpas pirmadienį sakė nežinantis, kas atsakingas už „Starlink“ sulėtėjimą, „bet norėčiau tai sužinoti“.
Kai kurie JAV pareigūnai teigė, kad Muskas veikė vienašališkai ir kad Trumpas konkrečiai neįsakė jokio atsako prieš Ukrainą. Tačiau su situacija susipažinęs asmuo teigė, kad Muskas prieš įvesdamas naują greičio apribojimą kalbėjosi su keliais aukštais administracijos pareigūnais, įskaitant ir Trumpą, kuris, pasak Ukrainos pareigūnų, leido Rusijos raketoms apeiti jų gynybą.
Sulėtėjimas, prasidėjęs spalio 14 d., įvyko po kelių Trumpo administracijos pranešimų ir pareiškimų, kuriuos Ukrainos pareigūnai laikė priešiškais Ukrainai, įskaitant Trumpo ir Musko kritiką Zelenskiui. Dėl to Kyjive kilo įtarimas, kad šis nurodymas buvo duotas arba paties prezidento, arba turtingiausio pasaulio žmogaus.
Šis įvykis padidino įtampą tarp JAV ir Ukrainos iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų, kai D. Trumpas Ovaliajame kabinete griežtai kritikavo V. Zelenskį. Tai taip pat išryškino išskirtinę E. Musko įtaką karui: „Starlink“ sistema yra gyvybiškai svarbi Ukrainos pajėgoms, kurios fronto linijoje puola Rusijos kariuomenę ir ginasi nuo smūgių. Tarsi vienu mygtuko paspaudimu E. Muskas gali pakeisti kelerius metus besitęsiančio konflikto eigą.
Michaelas Kofmanas, Vašingtone įsikūrusio Karnegio tarptautinės taikos fondo (angl. *Carnegie Endowment for International Peace*) karo ekspertas, teigė: „Ukrainos pajėgų galimybės naudoti smogiamuosius ir perimamuosius dronus vis dar ribojamos – greitis apribotas iki 160 km/val., tačiau šiuo metu ryšio greitis nesiekia net 130 km/val. Šie apribojimai ir toliau trukdo Ukrainai vykdyti smogiamąsias operacijas bei naudoti oro gynybos sistemas.“
Ukrainos diplomatinės misijos Vašingtone vadovas Denysas Sienikas antradienį pranešė, kad Ukraina vis dar „laukia oficialaus atsakymo iš Pentagono ir „SpaceX“ atstovų aukščiausiu lygiu, norėdama suprasti, kas nutiko, taip pat – ar ryšys buvo arba bus atkurtas.“
„SpaceX“ į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.
V. Zelenskis taip pat apkaltino D. Trumpo administraciją tuo, kad ši laikinai nutraukė žvalgybinę paramą, kuri padėjo Ukrainos pajėgoms stebėti Rusijos raketų paleidimus ir smogti giliai į priešo teritoriją.
Tačiau D. Trumpas ir kiti tai paneigė; JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad tokie teiginiai „nėra tiesa“.
M. Rubio, kuris anksčiau tą dieną telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu, vėliau pripažino, kad „nekyla abejonių“ dėl augančios įtampos tarp Vašingtono ir Kyjivo.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad „mes nieko neatšaukėme“, tačiau pridūrė, jog „„Starlink“ turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savo paslaugų teikimo sąlygomis“. Jis pabrėžė: „Mes nesame davę jokių nurodymų ar ko nors panašaus.“
Antradienį V. Zelenskis išvyko į Norvegiją, kur numatytos derybos su D. Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu bei Norvegijos ir Suomijos vadovais apie konflikto užbaigimą.
Pastarosiomis savaitėmis Trumpo ir Musko priešiškumas Zelenskiui sustiprėjo – tuo metu, kai prezidentas, respublikonas, siekia sumažinti dyzelino kainas prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Nors Trumpas dėl išaugusių kainų kaltina Ukrainos atakas prieš Rusijos energetikos objektus, dauguma analitikų teigia, kad didesnę įtaką turėjo karas su Iranu, kurį Trumpas pradėjo vasario 28 d.
Spalio 10 d., likus vos kelioms dienoms iki „Starlink“ veikimo spartos sumažėjimo, Trumpas pareiškė pasakęs Zelenskiui: „Su Rusija galite daryti ką tik norite, bet nelieskite naftos perdirbimo gamyklų, nes tai – pasaulinio masto problema.“ O ką jis daro? Ima ir smogia į dyzelino infrastruktūrą. Jam, po galais, metas liautis.“
Socialiniame tinkle „X“ Muskas sureagavo į Baltųjų rūmų paskelbtą vaizdo įrašą su šiais žodžiais: „Zelenskis peržengė ribą.“ Po keturių dienų Ukrainos dronų operatoriai pranešė, kad dėl neaiškių priežasčių praranda neribotą prieigą prie „Starlink“ tinklo; dėl to Kijevas skubiai paprašė paaiškinimo.“ [1]
Man patinka „The Wall Street Journal“ – jame kur kas mažiau propagandos: „Irano karas, kurį Trumpas pradėjo vasario 28 d., turėjo didesnį poveikį“ pasaulinėms dyzelino kainoms. Zelenskio poveikis buvo mažesnis. Dėl Irano nieko daugiau padaryti negalite. Tačiau su Zelenskiu, kuris yra nuo jūsų priklausomas, susitvarkyti įmanoma. Tad imkitės ir susitvarkykite su juo.
1. Musk Ordered Starlink Slowdown. Ward, Alexander; Andrews, Natalie; Dawsey, Josh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Oct 2026: A1.
Musk Ordered Starlink Slowdown
“WASHINGTON -- Elon Musk ordered the slowdown of a military-grade version of Starlink relied on by Ukraine, a decision that sparked panic in Kyiv and confusion inside the Trump administration, U.S. officials and people familiar with the matter said.
Both Musk and President Trump have expressed anger at Ukraine for attacking Russian diesel refineries in recent weeks, which the president blames for high energy prices. Last week, Musk capped the speeds at which Ukrainian hardware could stay connected to the satellite-based network, the people said, rendering some offensive drones and interceptor drones virtually useless.
Musk and Trump discussed the Starlink decision in a call soon after the slowdown became public, while the president was campaigning last week for Republican candidates in the midterm elections, two of the people said. One of the people also claimed Musk and Trump discussed the matter before the decision to throttle Starlink.
Ukrainian President Volodymyr Zelensky's public complaints -- namely, that Ukrainians could die if the unrestricted service wasn't restored -- led to widespread confusion about who ordered the slowdown, and to an informal investigation inside the White House.
During the uproar, SpaceX representatives called White House counterparts seeking a unified understanding and subsequent message that the company and Trump administration coordinated ahead of Musk's directive, the people said.
Musk himself posted on X hours after the slowdown became public, "Any limits on speed or usage are decided by the US military and ultimately POTUS," using the acronym for president of the United States. Trump said Monday that he didn't know who was responsible for the Starlink slowdown, "but I would like to find out."
Some U.S. officials said that Musk acted unilaterally and that Trump didn't specifically order any retribution against Ukraine. But a person familiar with the situation said Musk talked to multiple senior administration officials, including with Trump, before imposing the new speed cap, which Ukrainian officials said had allowed Russian missiles to evade their defenses.
The slowdown, which began on Oct. 14, followed several announcements and statements by the Trump administration that Ukrainian officials saw as hostile to Ukraine, including criticism of Zelensky from Trump and Musk. That led Kyiv to immediately suspect the order came either from the president or the world's richest man.
The episode has raised U.S.-Ukraine tensions to their highest level since Trump berated Zelensky in the Oval Office last year. It has also highlighted the singular influence of Musk over the war, as Starlink provides a lifeline for Ukrainian forces on the front lines attacking Russian troops and defending themselves from strikes. With a seeming flick of a switch, Musk has the power to alter the course of a conflict that has ground on for years.
Michael Kofman, an expert on the war at the Carnegie Endowment for International Peace in Washington, said, "Ukrainian forces continue to be throttled in their ability to employ strike drones and interceptor drones to 160 kilometers [99 miles] per hour, but the current connection is below 130 kilometers per hour, and the limits continue to hamper Ukrainian strike operations and air defenses."
Ukraine's top diplomat in Washington, Denys Sienik, said Tuesday that Ukraine was still "waiting for the official response from contacts with the Pentagon and SpaceX at the leaders level to understand what has happened, but also to understand whether the connection has been restored or will be restored."
SpaceX didn't respond to a request for comment.
Zelensky also has accused the Trump administration of temporarily cutting intelligence support that helped Ukraine's forces to track Russian missile launches and strike deep into its enemy's territory.
But Trump and others denied that happened, with U.S. Secretary of State Marco Rubio saying on Tuesday such claims are "not true."
Rubio, who earlier in the day spoke with Zelensky on the phone, later acknowledged "there's no doubt" about rising tensions between Washington and Kyiv.
Defense Secretary Pete Hegseth said Tuesday that "we haven't pulled anything back," but "Starlink has the option to make decisions concerning its terms of service." He said: "We haven't made any directives or anything like that."
Zelensky traveled to Norway on Tuesday for discussions with Trump envoy Steve Witkoff and the leaders of Norway and Finland about ending the conflict.
Trump and Musk's animosity toward Zelensky has grown in recent weeks, as the president, a Republican, looks to lower diesel prices ahead of the November midterm elections.
While Trump blames Ukraine's attack on Russia's energy facilities for the elevated prices, most analysts said the Iran war that Trump launched on Feb. 28 has had a greater impact.
On Oct. 10, just days before Starlink speeds slowed, Trump said he told Zelensky, "'You can do whatever you want to Russia, but don't hit the refineries because that's a world problem.' And what does he do? He goes and hits the diesel fuel. He better damn well stop."
Musk responded to a White House video of those remarks on X: "Zelensky has gone too far." Four days later, Ukrainian drone operators reported that they were losing unrestricted access to the Starlink network for unexplained reasons, leading to the urgent requests from Kyiv for an explanation.” [1]
I love The Wall Street Journal – much less propaganda there: “The Iran war that Trump launched on Feb. 28 has had a greater impact” on diesel prices in the world. Zelensky had smaller impact. You can’t do anything more about Iran. You can deal with Zelensky, who depends on you. So, you go ahead and deal with him.
1. Musk Ordered Starlink Slowdown. Ward, Alexander; Andrews, Natalie; Dawsey, Josh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Oct 2026: A1.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)