Socialinės žiniasklaidos įmonės, norėdamos pritraukti mūsų dėmesį ir parduoti savo paslaugas, kursto pasipiktinimą. Dėl to atšaukimo kultūra yra pagrindinis šių dienų Vakarų politinis judėjimas. Atšaukimo kultūra verčia Vakarų politikus įvesti vis daugiau sankcijų kitoms šalims. Sankcionuojame Kiniją (Huawei, kas nors pageidaujate?), sankcijas skiriame Rusijai, ieškome būdų, kaip taikyti sankcijas Indijai ir kitoms Azijos šalims, taip pat Afrikai ir Pietų Amerikai, kurios remia Rusiją.
Priartėjome prie situacijos, kai globalūs Vakarai, mažiau, nei pusė pasaulio šalių pagal plotą ir gyventojų skaičių ir maždaug pusė pagal BVP, sankcionuoja likusią pusę pasaulio šalių.
Kas yra sankcijos? Sankcijos – tai bandymai atkirsti didelę populiaciją nuo išteklių, reikalingų šios sankcionuotos populiacijos išlikimui.
Pusės pasaulio ekonomikos atkirtimas reiškia, kad mes, Vakarai, atsiribojame nuo likusio pasaulio. Mes, Vakarai, mus pačius sankcionuojame. Pasipiktinimas, atšaukimo kultūra, verčia mus tai daryti. Negalime sustoti. Infliacijos šuolis Vakaruose rodo, kad Vakarų sankcijos Vakarams yra tikros.
Štai kodėl turėtume studijuoti Venesuelos, kuriai seniai taikomos griežtos sankcijos, kančias. Venesuela parodo, kas toliau laukia Vakarų ekonomikos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą