"Jei parodysite lietuvį, kuris
nepastebėjo kainų kilimo, galėsite man pasakyti ką nors blogo. Rašau
„nepastebėjo“, nes kai Vilniaus centre sudėtinga prasilenkti su iš pajamų už
įvairius projektus pirktu „Bentley“, supranti, jog duonos ir dešrelių brangimą
pajuto toli gražu ne visi.
Tuo labiau kad kaip tik dabar reikia
sudėlioti, kaip gyvensime artimiausioje ateityje. Vyriausybės posėdyje buvo
apsispręsta dėl patikslinto 2022 metų biudžeto projekto pataisų. Jį atnaujinus
numatyta papildomai lėšų skirti infliacijos pasekmėms švelninti, teikti pagalbą pabėgėliams bei skirti lėšų mūsų šalies infrastruktūrai,
susijusiai su saugumu.
Skamba gražiai. Gerai ir tai, kad šį
kartą nėra mistinių „pajamos didės sumažinus šešėlį“, o viskas kur kas
paprasčiau bei aiškiau. Geras ir noras pamėginti amortizuoti infliaciją ir
apsaugoti pažeidžiamiausių žmonių perkamąją galią. Tą vis tiek reikės daryti,
kai laukiama, kad duona rudeniop brangs dvigubai, o geresnės kiaulienos
kilogramas kainuos daugiau, nei 10 eurų. Kitas niuansas – kai kurios priemonės,
kurios yra valstybės antikrizinių veiksmų klasika, gali tapti druska ant
žaizdos, jei bus naudojamos netinkamai. Pavyzdžiui, milžiniški
infrastruktūriniai projektai, tokie, kaip energetinės jungtys.
Pajamos iš pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų,
gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo
turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų.
Verčiant į liaudies kalbą, kuo
didesnės kainos, tuo daugiau surenkama pajamų į biudžetą, nes pagrindinė jo
dalis – tai PVM.
Tačiau tai nėra gera žinia
piliečiams, nes jų perkamoji galia nebedidės. Teks diržuose pradurti papildomų
skylučių.
Tam tikriems sektoriams šiemet gali
būti sunkiau didinti atlyginimus savo darbuotojams, sako darbdaviai. Verslui
patiriant sunkumų dėl naujų rinkų paieškų bei energetinių išteklių brangimo,
tai didina išlaidas įmonių biudžetuose, dėl ko atlyginimai, kaip sako
ekonomistai, šiemet kils nebe taip sparčiai. Prognozuojama, kad jie galėtų
didėti 3–5 proc.
Tačiau profsąjungų lyderė Inga
Ruzgienė kalbėjo, kad jau šiandien apie 21 proc. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau
skurdo ribos ir sunkiai gali apmokėti
gautas sąskaitas.
Primenu, jau dabar infliacija 14
proc. ir ji tik didėja.
Nekilnojamojo turto vystytojai neoficialiuose
pokalbiuose sako, kad nors kovas buvo „miręs“ mėnuo, balandžio pradžia –
geriausius laikus primenantis pirkimo bumas: žmonės, dirbantys probleminiuose
sektoriuose, skuba imti paskolas ir įsigyti būstą, nes niekas nežino, kas bus
toliau. Iš kitos pusės, iš prekybos dingo sklypai. Jų savininkai tiesiog
laukia.
Iš viso infliacijos pasekmėms
švelninti numatyta skirti 973 mln. eurų, o humanitarei pagalbai nuo korupcijos bėgantiems ukrainiečiams siūloma skirti 370 mln. eurų. Geležinkelių
elektrifikavimo projektams finansuoti numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai
geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų.
Iš viso žmonių pajamoms didinti
Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų. Tai mažiau, nei valstybė gaus
papildomo PVM iš augančių kainų.
Tarp siūlymų – neapmokestinamojo
pajamų dydžio (NPD) didinimas 80 eurų, senatvės pensijų didinimas 5 proc. bei
kita. Tam reikės daugiau, kaip 2 mlrd. eurų.
Kaip visada, pasigirdo balsų imtis
mokestinių pakeitimų. Balsai – iš opozicijos.
Vyriausybei trečiadienį svarstant
biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių, opozicinės Lietuvos
socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlomą priemonių paketą
ragina papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto
produktams.
Kaip rašoma socialdemokratų (LSDP)
pranešime spaudai, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, pasak V.
Blinkevičiūtės, netaiko mokesčių lengvatos maistui, tai Estija, Danija ir
Lietuva. „Maisto produktų kainos balandį pasiekė neregėtas aukštumas.
Prognozuojama, kad maistas brangs ir toliau. Todėl to, ką siūlo valdantieji,
nepakaks. Tad Vyriausybės siūlomas biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių raginame papildyti ir 9
proc. PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams.“
Grįžtant prie biudžeto, viskas
gerai. Tiksliau, netgi pakankamai gerai, tačiau eilinį kartą nėra atsakymo į
kai kuriuos klausimus. Pavyzdžiui, kada pagaliau nutiks švietimo ir valstybės
valdymo reforma? Ar ilgai mes leisime sau prabangą deginti milijardus vien dėl
to, kad vienos ar kitos įstaigos rektorius turi draugų – įtakingų politikų?
Ir iki šiol nėra atsakymo, kaip mus
paveikė ekonominis karas su Kinija. Kokios prognozės ir laukiami nuostoliai dėl
karo Ukrainoje? Ką daryti verslui ir kokia bus parama bei kokia parama
efektyviausia?
Prisimenu neseną susirašinėjimą su
viena ministerija. Čia ne folkloras, o realus pokalbis.
– Kaip keisis sektoriaus būklė ir kokie iššūkiai laukia? Gal galite pateikti bent preliminarią analizę ir įvertinti, kokie
gali būti praradimai?
– Ne. Tam neturime resursų.
– Tačiau Jūsų ministerijoje yra atskiras Analizės departamentas su keliolika
žmonių.
– Taip, bet jie tik renka statistiką ir pildo lenteles, bet neanalizuoja.
– Tačiau lenteles pildo ir tą pačią statistiką renka bent trys jums pavaldžios
įstaigos, gal kas nors gali pateikti kokią nors analizę?
– Ne. Klauskite asociacijų.
Mes paklystame tarp skaičių ir
nematome visumos. Nematome galimybių, ar, jei kas nors jas parodo,
biurokratinis aparatas sukasi taip lėtai, jog jos tiesiog dingsta.
Jei grįšime prie milžiniškų
asignavimų energetiniams projektams ir kariuomenei, nėra atsakymo, kas gaus
šiuos pinigus. Jei tai bus Lietuvos verslas (praleiskime dalį apie tai, kad
visi ES lygūs ir gali dalyvauti konkursuose vienodomis sąlygomis. Lenkai tą
irgi yra girdėję, bet jiems išeina kitaip), puiku. Tai gali tapti puikiu
stimulu atskiriems sektoriams. Jei ne, mes paremsime kažką kita.
Kalbant paprasčiau, dabar vyks kova,
ar šovinius kariuomenei gamins gamykla Giraitėje, ar gamykla netoli Prahos. Kas
statys karinius miestelius ir siųs palapines. Ne visiems darbams ir procesams
reikia superkvalifikuotų darbuotojų ir pajėgumų. Čia – tik politikų sprendimai.
Verslas gali dalyvauti, tačiau ne jis realiai spręs, kas ir kaip vyks.
Kalbant apie kainų mažinimą, galima
ne tik mažinti mokesčius.
Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“
generalinis direktorius, pastebi, kad, kalbant apie eksporto galimybes ir
pajėgumus, būtina įvertinti grūdų kainodarą, kuri keičia situaciją. „Net ir
dabar vykstantis seno derliaus minimalus ukrainietiškų kukurūzų judėjimas ima keisti
kainas. Pastarosios dienos parodė, kad pigesnių kukurūzų bandomosios partijos
mažina Lietuvos pašarinių kviečių patrauklumą.
Galima daryti dar vieną
prielaidą, jog, šiems srautams suintensyvėjus, ūkininkams gali atsirasti dar
viena papildoma bėda – jeigu ūkininkai šį pavasarį pakankamai netręš, derlius
neužaugs iki maistinių grūdų kokybės, ir ims tiesiogiai konkuruoti su
ukrainietiškais kukurūzais, pašariniais kviečiais ar miežiais bei kitais
Ukrainoje užaugintais produktais.
Tai gal ir gera žinia Lietuvos
gyvulininkystės sektoriui, bet Lietuvos ūkininkas turėtų stengtis nepakliūti į
tokią tiesioginę konkurenciją, tad privalo dėti visas pastangas auginti mums
įprastos aukštesnės kokybės kviečius.“
Kalbant paprasčiau, mes galime
įsivežti pigių javų iš Ukrainos, o eksportuoti brangius savus. Kaip tai pavyks,
nežino niekas.
Tačiau tai gali apkrauti darbu transporto sektorių, kuris
prarado dalį krovinių Rytų kryptimi. Ar apsimoka, ar verta? Galbūt galima
paremti transportininkus ir kris maisto kainos? Laimėsime keliuose sektoriuose
iš karto. Niekas neskaičiavo."
Svajuko dramblonės. O iš kur gausite pigių trąšų? Nuo rusiškų ir baltarusiškų atsisakėte. Dabar belieka konkuruoti tik su blogos kokybės ukrainiečių pašarais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą