„Tarptautinė energetikos agentūra šią savaitę pareiškė, kad iki 2040 m. reikės nutiesti arba pakeisti 49,7 mln. mylių perdavimo linijų, kurių pakaktų aplink planetą apsukti 2000 kartų, kad būtų pasiektas klimato tikslas – netoleruoti išmetamų teršalų.
Tai reiškia, kad visi ketina pirkti daugiau metalų iš anglimi kūrenamų gamyklų Kinijoje.
TEA ataskaitoje teigiama, kad investicijos į tinklą reikalingos, norint tiekti papildomą atsinaujinančią energiją, „kadangi pasaulis diegia daugiau elektrinių transporto priemonių, įrengia daugiau elektrinių šildymo ir vėsinimo sistemų ir padidina vandenilio gamybą, naudojant elektrolizę“. Remiantis skaičiavimais, pasaulis iki 2030 metų tinklo atnaujinimui kasmet turi išleisti 600 mlrd. dolerių.
Skirtingai nuo iškastinio kuro ir atominių elektrinių, saulės ir vėjo energijos projektai paprastai yra daug mylių nuo gyventojų centrų. Tai reiškia ilgas perdavimo linijas, kai kurios yra po jūra, kad gautų elektros energiją iš jūros vėjo jėgainių. Norint padidinti ir sumažinti įtampą, reikės dešimčių tūkstančių papildomų galios transformatorių.
Visa tai kainuotų trilijonus dolerių ir pareikalautų didžiulių metalų kiekių.
„Varis ir aliuminis yra pagrindinės kabelių ir linijų gamybos medžiagos“, – teigiama TEA ataskaitoje. Perdavimo linijoms taip pat reikia izoliatorių, tokių, kaip tinklinis polietilenas ir etileno-propileno polimeras – abu gaunami iš iškastinio kuro.
Transformatoriai gaminami iš to paties specializuoto plieno, kuris naudojamas elektromobilių įkrovimo stotelėse. Mažesniems transformatoriams reikalingas neorientuotas elektrinis plienas, naudojamas EV varikliuose. Žaliosios energijos aukso karštinė prisidėjo prie abiejų rūšių trūkumo. Ataskaitoje pažymima, kad transformatorių pirkėjai „laukia daugiau, nei 18 mėnesių“.
Tuo tarpu išsivysčiusios ekonomikos turi pakeisti senstančią įrangą, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo nutraukimo ir pavojų saugai. Pasak TEA, maždaug pusė perdavimo ir skirstymo linijų JAV yra senesnės, nei 20 metų.
Iš kur bus gaunamos medžiagos? Ataskaitoje nekalbama, bet labiausiai tikėtinas atsakymas yra Kinija, kuri dominuoja pasaulinėje vario, plieno ir aliuminio gamyboje dėl savo laisvo aplinkosaugos reguliavimo ir mažų darbo sąnaudų. Per pastaruosius 20 metų pirminio aliuminio gamyba Kinijoje išaugo devynis kartus, o JAV sumažėjo 68 proc.
Metalų gamybai reikia daug energijos, o anglis sudaro 60 % Kinijos elektros energijos. Kitaip tariant, TEA kelias į net nulinį tinklą reikštų daug daugiau CO2 išmetimo, net jei tai nebūtų politinis nestartuolis, o tai yra." [1]
Pasak Bideno, Scholzo ir daugelio kitų Vakarų lyderių, mes, vakariečiai, turėtume nusirengti, nuogi eiti į dykumas, demonstruoti už demokratiją, pasmerkti ir griežtai sankcionuoti Kiniją ir Rusiją. Po visos šios veiklos iš oro stebuklingai atsirastų nauja energijos ekonomika. Šie lyderiai užaugo hipių laikais ir visiškai nesimokė fizikos. Dauguma Kinijos vadovų yra inžinieriai.
1. The Green Power Grid Isn't Coming. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2023: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą