Lietuvos valdantieji jau kariauja, svarbiausia - ekonominį karą

Kaip matyti tekste žemiau, jie jau suorganizavo tokį karą. Kadangi visas pasaulis, išskyrus Vakarus, padeda Rusijai, tai šis ekonominis karas nekenkia Rusijai, kenkia tik mums, Lietuvos gyventojams. Reiškia,  Lietuvos valdantieji kariauja prieš mus, Lietuvos gyventojus.

Dabar jie prašo pinigų, kad pasiruošti konvenciniam karui. Kol yra branduoliniai ginklai, konvencinio karo tarp NATO ir Rusijos iki šiol nebuvo, dabar nėra ir todėl niekada nebus. Tie pinigai, kuriuos mes Lietuvos valdantiesiems duodame, nueina auksiniams šaukštams. Be auksinių šaukštų košė neskani.

Lietuvoje pinigus skirsto Seimas. Išspirkime iš Seimo rinkimų metu visus, valgančius auksiniais šaukštais. Klauskime kiekvieno, ruošiasi šis asmuo karui, ar ne. Jei ruošiasi, ieškokime sekančio.

"Gynybos ekspertai: papildomas procentinis punktas nuo BVP šalies gynybą prailgintų 4 kartus

Reklama publikuota: 2024-05-23 06:00

„4 procentai“

 

Verslo iniciatyva „4 procentai“ didinti finansavimą Lietuvos gynybai iki 4% BVP, kuri plačiai palaikoma ir visuomenės, vis dar laukia politikų pritarimo ir realių įsipareigojimų ambicingai rūpintis šalies saugumu. Ką su didesniu gynybos finansavimu Lietuva galėtų pasiekti? „Verslo tribūna“ pasiteiravo gynybos ekspertų, atsargos pulkininkų Vaidoto Malinionio ir Sauliaus Guzevičiaus, ką 4% BVP gynybai reikštų šalies kariniam pajėgumui ir saugumui.

 

Anot V. Malinionio, jei gynybai būtų skiriama iki 3% BVP, grėsmės atveju Lietuva sugebėtų pati gintis iki 3 dienų, jei turėtų 4% nuo BVP finansavimą, kol sulauktų sąjungininkų pagalbos, Lietuva galėtų gintis keturis kartus ilgiau – iki 12 dienų. Jis akcentuoja, kad finansų reikia proporcingai visoms gynybos sritims: ir reguliarioms karinėms pajėgoms, ir rezervui vystyti.

Planuoti regioninę gynybą

 

„Europoje esančios NATO valstybės nėra pasirengusios su Rusija kariauti sekinimo karo, t. y. ilgo karo, kuris paremtas sekinimu, o jo pagrindiniai principai – valia ir logistika.  Verslas, suprasdamas grėsmių apimtis, jų realumą, ėmėsi iniciatyvos, kad gynybai būtų skiriama 4% BVP.“

 

Ekspertas primena, kad Lenkija tokią savo BVP dalį krašto gynybai jau yra skyrusi, o būdama pafrontės valstybe Lietuva taip pat privalo neatsilikti.

 

„Kad pinigai būtų panaudoti kuo racionaliau, mums reikia galvoti apie regiono gynybą ir sąveikos didinimą – tartis su Baltijos ir Skandinavijos šalimis, Lenkija. Beje, šių šalių ir Vokietijos už gynybą atsakingi parlamentų atstovai neseniai buvo susitikę aptarti aktualijų. Taigi, kalbant apie gynybos finansavimo didinimą reikalingi labai pragmatiški ir protingi žingsniai, būtina išnaudoti NATO galimybes“, – teigia V. Malinionis.

 

S. Guzevičius pritaria, kad 1 procentiniu punktu nuo BVP padidintas gynybos biudžetas net 4 kartus padidintų galimybes atlaikyti priešo puolimą.

Kariuomenę reikia reguliariai auginti

 

„Galima nurodyti daugybę priežasčių, kodėl būtina didinti gynybos biudžetą, bet pirma – per 30 metų mes tam neskyrėme tinkamo finansavimo, o kai kada jis buvo apgailėtinas. Pavyzdžiui, po Rusijos ir Sakartvelo (Gruzijos) 2008 m. karo jis buvo nupjautas iki 0,87% BVP. Taigi, kadangi gynybai neskyrėme pakankamai lėšų ar įsigydavome ne tai, kas reikalinga labiausiai, dabar biudžetą turime skubiai didinti“, – teigia S. Guzevičius.

 

Anot jo, labai svarbu pasakyti, ką mes įsigysime už gynybai skirtus papildomus pinigus, nes tai būtų motyvacija, kodėl reikia didinti finansavimą gynybai. Piliečiai tuomet aiškiai suvoktų, ko reikia ir jų, ir karinių vienetų, ir šalies strateginių objektų saugumui. Jis ypač atkreipia dėmesį į oro gynybą, robotikos sprendimus, oro ir sausumos bei vandens dronus.

 

Pasak V. Malinionio, būtina lygiagrečiai vystyti ir reguliariąsias pajėgas, ir rezervą, nes vienas be kito jie efektyviai neveikia.

 

„Finansuoti gynybos pajėgumus būtina reguliariai, nes su kariuomene, kaip ir su daržovių derliumi, – jei laistysime ir gausiai tręšime tik rudenį, o ne visą auginimo sezoną, derliaus neturėsime. Kariuomenės didesnis finansavimas prasidėjo tik nuo 2014 m. Ir būtina, kad kariuomenės auginimas vyktų nuosekliai ir reguliariai tinkamai finansuojant, nes kitaip derliaus, t. y. tinkamų pajėgumų, neišauginsime, – alegorijomis kalba V. Malinionis. – Todėl iniciatyva „4 procentai“ yra labai svarbi, bet ne mažiau aktualu, kad būtų tokio finansavimo tęstinumas, kuris leistų gynybos pajėgumams vystytis.“

Jau kariaujame

 

S. Guzevičiaus nuomone, labai svarbu, kad nebūtų pasukta klystkeliu ir susikoncentruota įsigyti ką nors viena, – reikia užpildyti didžiausias susiformavusias spragas gynybos sistemoje.

 

„Būtina vystyti viską, gynybos biudžetą paskirstant proporcingai pagal tam tikras formules. Kol kas ypač apverktina oro gynybos situacija, o skyrę siekiamą biudžetą galėtume apsirūpinti trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, kuri apsaugotų piliečius, karinius vienetus, strateginius objektus. Suprantama, kad viskuo iš karto negalėsime apsirūpinti, todėl tai turi būti tęstinis procesas su tinkamu finansavimu, – pritaria kolegai S. Guzevičius. – Beje, žinios iš Krašto apsaugos ministerijos signalizuoja, kad sukama labai geromis kryptimis.“

 

V. Malinionis akcentuoja, kad planuojant pirkimus pirmiausia būtina įvertinti realias grėsmes, antra – terminus, per kuriuos galima įsigyti norimos įrangos ir technikos, o trečia, – „kokie mūsų kritiniai prioritetai vystant gynybos pajėgumus“.

 

„Visi politikai turi suprasti, kad mes jau kariaujame keturiose dimensijose: informacinėje, diplomatinėje, ekonominėje, kibernetinėje, ir tik penktoji – karinė, kaip Ukrainoje, dar nepaliesta, – atkreipia dėmesį V. Malinionis. – Deja, bet demokratija labai prasta organizacija ruoštis karui ir kariauti, nes diskusijos kainuoja be galo daug brangaus laiko, o laikas kare – pagrindinis resursas. Politikai turi daugiau bendradarbiauti ieškant greitesnių sprendimų ir siekiant bendro tikslo. Visi turime tapti sąmoningesni.“

Parodykime, kad mes „spygliuoti“

 

Jis primena seną patarlę „Nori taikos – ruoškis karui“. Todėl, anot eksperto, mūsų pasiruošimas nebus nepastebėtas ne tik Rusijos, bet ir kitų kolektyvinio saugumo organizacijos – NATO – narių. Deja, anot jo, Vakarų šalys per pora ažiotažo metų vis dar nepasimokė ir jų karo pramonė vis dar negeba dirbti visu pajėgumu, o politikai nepriima reikalingų sprendimų.

 

„Jei mes, pafrontės valstybė, ramiai miegosime, tuo užkrėsime ir savo strateginius partnerius. Mūsų užsidegimas turi įžiebti tam tikrus jausmus bei veiksmus ir Vakaruose“, – įsitikinęs atsargos pulkininkas V. Malinionis.

 

„Atgrasyme svarbiausi yra veiksmai: ką mes įsigyjame ir kaip ruošiamės gintis, parodymas, kad mes „spygliuoti“. Taip pat labai svarbu, kas mūsų sąjungininkai, kaip jie pasiruošę mums padėti, kaip jie tai komunikuoja.“

 

V. Malinionis pataria politikams labai įsiklausyti į karinius ir žvalgybos patarimus, nes karo metu būtent jais svarbu vadovautis."

 

Nieko sau reklama. Neturi gėdos.