Koks pajamų lygis reikalingas, kad asmuo būtų laikomas viduriniąja klase? Atskleista suma.

Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko vidurine klase. Tačiau skirtumas tarp pageidaujamų ir faktinių pajamų išlieka didelis. Kokias pajamas gyventojai laiko vidutinėmis ir kokias tendencijas stebi ekonomistai?

 

Bankas atliko apklausą „Vidurinė klasė Lietuvoje 2026“, kuri atskleidė, kiek gyventojų save laiko vidurine klase. Ji atsakė į aktualų klausimą: kiek reikia uždirbti, kad taptum vidurine klase?

 

Nors 57 proc. apklaustųjų save laiko vidurine klase – 2 proc. daugiau nei prieš metus – apklausos rezultatai parodė, kad viduriniosios klasės gyventojai norėtų uždirbti 50 proc. daugiau nei uždirba šiuo metu. Jie mažiau patenkinti savo pajamomis.

 

„Dauguma viduriniosios klasės atstovų gali lengvai patenkinti savo kasdienius poreikius. Tačiau tai nereiškia, kad jie jaučiasi finansiškai patogiai. Žmonės nori ne tik išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį, bet ir kuo greičiau pasiekti savo finansinius tikslus, sukaupti didesnį rezervą ar daugiau investuoti“, – sakė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Ji teigė, kad stipri vidurinioji klasė yra svarbi dėl kelių priežasčių. Pirma, tai didžiausia mokesčių mokėtojų grupė. Stipresnė vidurinioji klasė reiškia mažesnę nelygybę ir skurdą. Šie gyventojai žvelgia į ateitį ir yra geriau pasiruošę nenumatytoms aplinkybėms.

 

Lūkesčiai skiriasi priklausomai nuo grupės: gyventojai, kurie save laiko žemesniąja vidurine klase, norėtų uždirbti 71 proc. daugiau, tie, kurie save laiko elitu, norėtų uždirbti 34 proc. daugiau, o mažas pajamas gaunantys respondentai norėtų uždirbti 91 proc. daugiau.

 

Cvilikienė pažymėjo, kad būsto turėjimas ir taupymas laikomi svarbiausiais viduriniosios klasės požymiais.

 

Gyventojai mano, kad pajamos nėra vienintelis veiksnys, apibrėžiantis vidurinę klasę. Šešiasdešimt du procentai respondentų būsto turėjimą laiko svarbiausiu veiksniu. Beveik pusė (47 proc.) mano, kad viduriniosios klasės pilietis turėtų visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir vis tiek taupyti pinigus. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) gyvenimą be skolų laiko svarbiu atributu, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) nurodė 3–6 mėnesių finansinį rezervą.

 

„Galimybė turėti nuosavą būstą išlieka svarbi. Nemaža dalis respondentų (27 proc.) nurodė, kad jei staiga gautų 10 000 eurų, juos panaudotų savo būsto renovacijai. Tuo pačiu metu auga ir investuoti linkusių gyventojų skaičius – 26 proc. Tai rodo, kad keičiasi žmonių finansiniai prioritetai. Vis daugiau žmonių nori ne tik pagerinti savo gyvenimo kokybę ir įsigyti finansinio turto, bet ir sustiprinti savo finansinę sveikatą“, – sakė A. Tsvilikienė.

 

„Swedbank“ duomenimis, dauguma apklaustųjų viduriniosios klasės atstovais laiko tuos, kurių pajamos į namus siekia 1 500–2 000 eurų per mėnesį. 2018 m., kai apklausa buvo atlikta pirmą kartą, žmonės teigė uždirbantys 1 000–1 900 eurų.

 

Šios grupės žmonės gyvena be finansinio streso. Jie mano, kad jų pajamos turi augti, kad galėtų gyventi orų gyvenimą.

 

„Swedbank“ duomenys rodo, kad jaunų žmonių (25–35 metų) atlyginimai Lietuvoje yra maždaug penktadaliu didesni nei 51–64 metų amžiaus žmonių“, – teigė ekonomistė Greta Ilekytė. „Didesnes jų pajamas lemia ne tik skaitmeninis raštingumas, bet ir anglų kalbos žinios bei didesnis pasitikėjimas savimi. Be to, jauni žmonės paprastai dirba sparčiai augančiose įmonėse, kurios generuoja didelį BVP.“

 

Apklausos respondentų teigimu, žmonės, kurių grynosios pajamos siekia 3000 eurų per mėnesį, jau laikomi aukštesniąja vidurine klase.

 

Tačiau žmonių nuomonė ne visada sutampa su statistiniais duomenimis.

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) vidurinę klasę apibrėžia kaip žmones, kurių pajamos sudaro 75–200 % šalies vidutinio atlyginimo. Lietuvoje tai reiškia žmones, kurių grynasis atlyginimas yra 1060–2520 eurų.

 

„Pagal EBPO apibrėžimą, vidurinioji klasė Lietuvoje nuolat auga; „Sodros“ duomenimis, šiais metais ji pasiekė rekordinius 57 proc. Tačiau šis skaičius taikomas tik dirbantiems asmenims – neapima bedarbių ar savarankiškai dirbančių asmenų, kurių pajamos auga lėčiau nei dirbančiųjų pagal darbo sutartį“, – pažymėjo I. Ilekytė.

 

 

Apklausą 2026 m. gegužės pabaigoje „Spinter tyrimai“ atliko „Swedbank“ užsakymu. Apklausoje dalyvavo 1022 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.“