Atrodo, kad mūsų generolai tuo siekia pasėti baimę, nes nuo
to priklauso jų galimybė susidėti auksinius dantis mūsų sąskaita.
“Ar lietuviai tikrai kvailėja? Naujausias tyrimas rodo, kad
apie pusės suaugusiųjų žinios – minimalios.
Lietuviams
sunku ne tik skaičiuoti, bet ir suprasti elementarią informaciją.
Tarp kitų
pasaulio valstybių atrodome labai prastai – esame ketvirti nuo galo.
Ekspertai perspėja:
problemos šaknys slypi dar mokykloje. O tyrimas – signalas ne tik švietimui,
bet ir visos Lietuvos ateičiai.
Knygų skaitymas – kaip maratonas. Išsikėlus tikslą norisi
tik daugiau.
„Pernai perskaičiau 18, šiemet noriu bent 24. Turiu
išsikėlusi tikslą per vasarą perskaityti bent 10 knygų. Jau skaitau šeštą. Judu
link to tikslo“, – sakė moteris.
„Paauglystėje skaitydavau beveik kiekvieną dieną, dabar –
bent porą kartų per savaitę“, – kalbėjo kita moteris.
Lietuviai labiausiai mėgsta grožinę literatūrą, domisi ir
istorija.
„Apie žmonių gyvenimus, gyvenimiškas situacijas, bet vasarą
norisi kažko lengvesnio“, – sakė moteris.
„Mėgstu skaityti istorines knygas – apie viduramžius, apie
naujuosius amžius“, – kalbėjo pašnekovė.
Ekspertai pabrėžia: skaitymas pakloja pagrindą sėkmingam
gyvenimui.
„Skaitymo
įgūdžiai yra labai svarbūs, nes jie tarsi atveria mums kelią į kitus mokslus,
padeda geriau mokytis ir įgyti kitus labai svarbius įgūdžius“, – teigė
„Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
O šių,
pasirodo, lietuviams trūksta. Naujausias tyrimas rodo, kad beveik pusei
suaugusiųjų sunku ne tik skaityti, bet ir skaičiuoti, analizuoti ar kritiškai
mąstyti.
„Lietuvos rezultatai stebina iš tos liūdnosios pusės. 44
proc. Lietuvos visuomenės turi tik žemus įgūdžius. Tai yra kas antras Lietuvos
visuomenės žmogus“, – sakė L. Masiliauskaitė.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
ataskaitoje vertinta daugiau nei 30 valstybių. Pirmauja Japonija. Lietuva –
ketvirta nuo galo.
„Ketvirti nuo galo? Sunku patikėti, iš tikrųjų. Nes atrodo
pakankamai pasiekę ir žinių turintys“, – stebėjosi moteris.
„Labai nesutinku. Čia nesąmonė, kas čia sugalvojo, nežinau“,
– sakė praeivis.
„Stebuklas. Aš maniau, kažkur arčiau priekio turėtume būti“,
– kalbėjo vyras.
Prasčiau už Lietuvą atrodo tik Lenkija, Portugalija ir Čilė.
„Tokie žmonės geba suprasti tik labai paprastą informaciją.
Jiems sunku suprasti instrukcijas, užpildyti formas ir atlikti tokias, gal
atrodytų, paprastas užduotis“, – aiškino L. Masiliauskaitė.
„Tai mums yra labai rimtas signalas“, – pabrėžė Lietuvos
darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Tendencijas pastebi ir darbdaviai. Gerų specialistų paieškos
užtrunka. O aukštasis išsilavinimas nebūtinai pateisina savo statusą.
„Neturime pakankamai tų darbuotojų, kokių mums reikia –
turinčių technologinių žinių, reikalingų aukštos pridėtinės vertės ekonomikai
kurti“, – sakė A. Maldutytė.
Žemus įgūdžius turintys suaugusieji dažniau susiduria su
laiko, finansų ir motyvacijos trūkumu, sunkiau randa darbą. O Lietuvai, anot
ekonomistų, tokios tendencijos – itin žalingos.
„Mes turėsime problemų su savo ekonomika, su savo darbo
jėga. Saudo Arabija, JAV, Rusija – šitos šalys gali visada remtis gamtiniais
ištekliais. Jie turi ne tik žmones, o mes daugiausia turime tik žmones“, –
kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.
Bazinės žinios įgyjamos dar mokykloje, tad čia, anot
ekspertų, slypi ir visų problemų šaknys. Tą rodo ir kita ataskaita, kurioje
atsispindi Lietuvos penkiolikmečių žinios.
„Estai yra pirmi Europoje, tuo tarpu mes esame tik
dvidešimti Europoje. Tai, kad mokykloje neužtikrinamas bazinis žinių lygis,
vėliau išvirsta į tai, jog suaugę neturime tų gebėjimų, kuriuos turi mūsų
kaimyninių valstybių gyventojai“, – sakė L. Masiliauskaitė.
Ekonomistas A. Bartkus sako, kad švietimo sistemoje
perlenkta lazda. Pamokoms ir namų darbams kartais neužtenka ir 12 valandų,
todėl tikėtis gerų rezultatų sunku.
„Finale mes turime moksleivius, kurie mokyklą pabaigia
nuovargyje. Jie nebenori jokios naujos informacijos, jie nori vieno dalyko –
atsipalaiduoti“, – aiškino A. Bartkus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
EBPO tyrimas atliekamas kas dešimtmetį. Per tą laiką žinių
stokojančių lietuvių tik padaugėjo.
„Prieš 10 metų tas pats tyrimas rodė, kad kas ketvirtas
Lietuvos gyventojas pateko į žemų gebėjimų grupę. Iš tikrųjų rezultatas
prastėja, ir mes rodome didžiausią regresą tarp visų tirtų valstybių“, – teigė
L. Masiliauskaitė.
„Per daug gerai gyvename, viskas paduota, nieko nereikia
daryti. Per daug tingime kažką galvoti, mąstyti“, – svarstė moteris.
„Yra kur pasitempti“, – sakė vyras.
Ataskaitoje nagrinėti tiek raštingumo, tiek skaičiavimo
gebėjimai. Daugiau lietuvių į minimalių žinių lygį pateko būtent dėl skaitymo
įgūdžių.”
Dabar aišku,
kodėl mes į valdžią išrenkame tuos, kuriuos išrenkame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą