Kaip mes kalbame su žmogumi, kuris norėtų dirbti mūsų organizacijoje?

Verslininkas gali pasamdyti artimiausius padėjėjus, galinčius padaryti viską, išskyrus pasamdyti verslininkui artimiausius padėjėjus. Todėl pokalbis su samdomais žmonėmis yra svarbus. Visas šis pokalbis užima apie valandą laiko. Didžiausią šio laiko dalį (apie keturiasdešimt minučių) užima elgesio aptarimas [1]. Jis turi būti konkretus. Klausimų pavyzdžiai:

_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._

Arba:

_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._

Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:

_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._

Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.

Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.

1. How to Get a Job at Google

Kuo matuosime mūsų atlyginimus: papūgomis ar sekretorėmis?

Dažnai kalbant su lietuviais, iškyla idėja:  šios pajamos nevertos dėmesio, tiek pas mus gauna viena sekretorė.  Tada prisimenu vieną mane mokiusį tvarkyti finansus žmogų. Šis mokytojas anksčiau dirbo su brangiai apmokamomis Holivudo žvaigždėmis. Todėl iš jo lūpų ypač įtikinamai skambėjo, kad nesvarbu pajamos, svarbu skirtumas tarp pajamų ir išlaidų. Būna tokie veikėjai, kurie gauna didžiules pajamas, bet išlaidos šiek tiek didesnės. Todėl tie veikėjai skendi skolose.

Išvertus į lietuvių situaciją, išeina taip: Na ir kas, kad tu gauni daugiau, negu tavo sekretorė. Ji uždirba mažai. Išleidžia dar mažiau. Turi sočiai santaupų. O tu išleidi daugiau, negu uždirbi, nes tau honoras neleidžia (literatūrine kalba tas honoras vadinamas, bendruomene, draugais, bendradarbiais ir kita). Dar sekretorė užsiaugina sau maisto, todėl gyvena be konservantų ir kitokių chemikalų. Sekretorė gyvens geriau, ramiau, džiaugsmingiau ir ilgiau, negu tu, apsieidama be bankininkų bendruomenės, nes ji žino, kas yra svarbu.

Genetiškai modifikuotų augalų naudojimas išnaikina įdomiausius ir gražiausius drugelius

Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai yra atsparūs herbicidams. Tai paskatina žemdirbius laistyti herbicidus dideliais kiekiais. Tie herbicidai išnaikina naudingus laukinius augalus, kaip ši karpažolė, kuria maitinasi drugeliai.

Drugeliai be pakankamo maisto katastrofiškai greitai nyksta.  Nyksta ir garsieji Amerikos drugeliai Monarchai [1], kurie kasmet iš Kanados ir JAV skrenda pora tūkstančių kilometrų į Meksiką žiemoti:

Kas galėjo tikėtis, kai pradėjo auginti genetiškai modifikuotus augalus, kad tuo pasirinkimu išnaikinsime tokį grožį?

1. North America’s fauna and flora: Butterfly effect

Americas view - Feb 19th, 19:07

Kodėl švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams?

_Sunku sutikti ir su viceministro (Rimanto Vaitkaus) teiginiais apie tai, jog vidutinio lygio vienos ar kitos Vakarų Europos šalies universitetai neretai nusileidžia mūsiškiams. Tai netiesa. Mūsų geriausi universitetai tik prilygsta Vakarų Europos vidutiniokams, o ne juos lenkia. Taigi tokius pareiškimus reiktų vertinti kaip grynai spekuliatyvius, skirtus įtikinti būsimus studentus pasilikti Lietuvoje. Tikslas – gal ir kilnus, bet metodai abejotini. Juk pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje be dažnai linksniuojamų kembridžų ir oksfordų, yra dar bent 40 universitetų, kurie patenka tarp 400 stipriausių pasaulyje [1]._

Kodėl  švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams? Nes mūsų valdžia tarnauja šalį apraizgiusiems užsienio bankams ir kitoms užsienio monopolijoms [2], kurioms reikia pigios ir supratimo apie padėtį pasaulyje neturinčios darbo jėgos. Kiek ilgai leisime išdavikams valdžioje komunistų metodais durninti Lietuvą? Neilgai, nes jau yra nemažai atkutusių Lietuvos gyventojų, kurie nori ir sugeba apginti savo interesus. Užtenka tik prisiminti sėkmingą žemaičių kovą su Chevrono skalūnų dujų pramone. Monopolijos ir oligopolijos yra blogis, kenkiantis inovacijoms ir kokybei [3]. Šaunuoliai žemaičiai, jūs ir vėl rodote kelią mums visiems.


1. A. Lašas. Nereikia meluoti moksleiviams apie mūsų universitetų kokybę  

2. A. Sakalas. Kuo LSDP ir TS-LKD panašios ir kuo jos skiriasi 

• 3. Krugman: Barons of Broadband

Gamtinės dujos ir mes

Visiškai užhermetizuoti gamtines dujas nelengva, todėl toks pilnas užhermetizavimas brangiai kainuoja. Kompanijos nori tik išlaikyti didesnę dalį dujų, nes tai yra pakankamai pigu ir didžiąja dalimi išsaugomas produktas, kurį kompanijos parduoda. O nedideli kiekiai ištrūkstančių dujų kompanijoms nėra svarbu. Tuo tarpu gamtinės dujos yra trisdešimt kartų kenksmingesnės aplinkai, negu anglies dvideginis, gautas sudeginus dyzelinį kurą tokiam pat kiekiui energijos generuoti, kokį duotų ištrūkusios dujos. Mokslininkai ką tik nustatė, kad pakeisti dyzelinį kurą gamtinėmis dujomis nebeapsimoka, nes ištrūkstančios gamtinės dujos yra tiek  kenksmingos aplinkai [1].  Kompanijų lobistų dėka JAV valdžia tų ištrūkstančių gamtinių dujų nebekontroliuoja.

Mes Lietuvoje lobistų dar nedaug turime, todėl čia negalima pradėti uolienų skaldymą dujoms išgauti, neįvedus geros valstybinės ištrūkstančių į orą dujų kontrolės.

1. Study Finds Leaks Negate Benefits of Natural Gas

Viduržemio jūros regiono dieta

Daug informacijos apie mūsų maistą neturi pagrindo, nes klinikinius bandymus su maistu sunku finansuoti. O klinikiniai bandymai tampa medicininių ir socialinių mokslų aukso fondu.

Gera naujiena, kad ką tik baigtas klinikinis bandymas su Viduržemio jūros regiono dieta (Dr. M. A. Martínez-González, Predimed (the prevention/Mediterranean diet)). Tai buvo 7 447 pacientų, šešių metų, randomizuotas kontroliuojamas bandymas. Viduržemio jūros regiono dieta trisdešimt procentų sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, keturiasdešimt procentų sumažino sergamumą diabetu. Pacientai numetė svorį be kalorijų apribojimo.

• 1. A Big Step Closer to Nutritional Science

Kaip pagerinti darbo kokybę šalyje?

Įstatymu reikalaujant, kad stambios bendrovės akcijomis po lygiai išdalintų pusę pelno jų darbuotojams, žymiai padidintų dirbančiųjų suinteresuotumą darbo rezultatais. Tai būtų gerai ir pačioms bendrovėms, ir visai mūsų ekonomikai [1]. Godžiam kapitalistui tiek tepasakysim: Tai, manai, pusės pelno tau mažoka? Juk rizikuoji. Politiniai vėjai pasikeis ir devyniasdešimt procentų tavo pelno nueis į biudžetą mokesčiais. Bus daug blogiau, negu atiduoti kompanijos dirbantiesiems.

• 1. Edsall: Whatever Happened to ‘Every Man a King’?

Kodėl negerai kritikuoti ne pasiūlytą problemos sprendimą, bet asmenį, kuris tą sprendimą siūlo

Jei prasidėjo karas ir badas, o kaimely prie Vilniaus pasirodė šernas, mes ruošiamės jį sumedžioti, o vienas iš mūsų pradeda kritikuoti kito kepurę ir išbaido tą šerną, tai tas kritikuojantis pats susilauktų kritikos, bei liktų alkanas. Todėl niekad nepereik nuo problemos analizės prie asmenybių kritikos, nesakyk žmonėms, kad jie galės aptarti kokią nors problemą tik tada, kai pasidarys angelai. Tai yra blogas tonas darbe su problemomis, išsilavinę žmonės paprastai tokių klaidų vengia, kaip nuodingos gyvatės. Deja, mūsų krašte tokia apmaudi klaida pasitaiko dažnai.

Darbuotojų trūkumas

Verslininkas: rasti kvalifikuotą darbuotoją už minimalų atlyginimą - beveik neįmanoma [1]. Čia priėjo Kindziulis ir sako: kur tu dabar rasi tiek durnių.

1. Verslininkas: rasti kvalifikuotą darbuotoją - beveik neįmanoma 

Ar rimtas verslas yra mūsų natūrinis ūkis?

Dažnos dvi nuomonės, atsakant į mano teiginį, kad natūrinis ūkis yra mūsų charakterio ir mūsų išgyvenimo bei verslo pagrindas, išmokantis mus strateginio mąstymo [1]:

_Tai kada kraustomės į kaimą?_

_Natūrinis ūkis - tai nerimtas verslas._

 Realiai dirbamos žemės galima išsinuomoti lengvai visur, bet ypač Rytų Europoje su jos grandiozišku emigracijos lygiu.

Galima pasakyti, kad verslas, kurio pelnas po mokesčių yra 200 000 eurų per metus yra rimtas, tikras, verslas. Bet jei verslas duoda tik 100 000 eurų per metus tokio pelno? Ar tai yra tikras, rimtas, ar netikras verslas? Nebėra logikos tokiuose svarstymuose. Abiejų šiuo nuomonių paskirtis vienoda: iškelti veiklai labai sunkias, neįmanomas sąlygas  ir nedaryti nieko.

Tas nieko nedarymas turi gerų pusių. Kai visi pavasarį dirba soduose ir daržuose, galima ramiai sau pasivaikščioti Nidoje. Neigiama pusė irgi nemaža: pinigus, skirtus uogoms, vaisiams bei daržovėms, paima restoranai,  Maxima ar kiti pardavėjai. Ir tos uogos, vaisiai bei daržovės, kurias valgo jūsų šeima, yra pagamintos pardavimui. Nėra šis maistas toks sveikas, kokį mes užsiauginame sau. Jūs ir jūsų šeimos gyvensite trumpiau. Bus panašiai, kaip žydiškame sakinyje: stori žmonės trumpiau gyvena, bet užtat daugiau suvalgo.

1. A Farm’s Lessons in Long-Term Planning

Ko reikia, kad sukurtume gerai veikiančią ekonomiką Lietuvoje?

Būtina apsaugoti šalies gyventojus nuo eksplotacijos, aplinkos užterštumo ir finansinių spekuliacijų. Tam reikalingi geri įstatymai, apsaugantys mūsų darbo jėgą, mūsų aplinką, bei mūsų investuotojus. Tokiu būdu pakeliamas gyventojų pasitikėjimas tvarka valstybėje, todėl pradeda augti daugumos gerovė, todėl sustoja emigracija.

1. The Case for a Higher Minimum Wage

Audžiau nurimęs aukso svajones Aušros spinduliais; Lėkė jos, skrido, pilnos malonės, Padangių keliais.

Lietuvos valdantieji entuziastingai primena apie  sunkumuose paskendusius graikus, su džiaugsmu perkančius ginkluotę dideliais kiekiais. Dabar žinom, apie ką  Lietuvos valdantieji svajoja. Graikijos ginklų pirkėjai gavo tiek kyšių iš vokiečių, rusų ir kitų ginklų gamintojų, kad nebegali prisiminti, kiek kas davė [1].

O mūsų valdantiesiems, kad taip Dievas tokį riebų karvelį atsiųstų...  Geriausia, du procentus nuo bendro nacionalinio produkto skirtume ginklams, žymiai daugiau, negu dabar. Būtų visų mūsų Tėvynės išdavikų, pardavusių mus už saują Judo sidabrinių, svajonių išsipildymas.

_Ministras Pirmininkas A. Butkevičius patikino NATO generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną, kad laipsniškas gynybos išlaidų didinimas siekiant 2 proc. nuo BVP yra strateginis Lietuvos prioritetas [2]._ 

Raudonmarškiniai socdemai mėgsta didelius pinigus. Konservatorių kontroliuojama valstybės galva sako tą patį: 

_Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva didins lėšas, skiriamas gynybai [2]._ 

Juk konservatorių savanaudiškumas ir godumas jau tampa legenda Lietuvoje.

1. So Many Bribes, Greek Official Can’t Recall

2. NATO vadovas patikintas: gynybos išlaidų didinimas 

Ar verta lietuviams ieškoti gydymo Indijoje [1]?

Teigti, kad yra pernelyg brangu lietuviams važiuoti gydytis nuo vėžio Indijoje, nederėtų.

Pirmiausia, tai blogai atrodo. Kai lietuvis stovi brangioje Niujorko parduotuvėje prie brangokų kelnių ir sako, kad jis tiek neuždirba, kad tas kelnes pirktų, toks elgesys atrodo gerai. Kova su vartotojiškumu, pasiaukojimas vardan tos Lietuvos (neemigruojant), - kiekvienas gali prisigalvoti kilnių tokio elgesio motyvų. Realiai tas teiginys nėra tiesa. Kiekvienas iš mūsų gali pusę metų vėliau nusipirkti sekantį naudotą automobilį, o tuos pinigus išleisti brangesnėms kelnėms.

Bet, kai lietuvis teigia, kad chemoterapija Indijoje yra per brangi, todėl ligoniui reikia ruoštis Anapilin, skambesys yra visai kitas. Vardan kokios Lietuvos? Ar tos Avulio Lietuvos, kurioje Avulis akiplėšiškai ieško specialisto statybininko darbui už penkis tūkstančius litų per mėnesį, kai Lietuvos rinkoje toks darbas realiai kainuoja septynis (vietoje penkių) tūkstančius litų? Mirti už Avulio Lietuvą?

Kodėl Indijoje? Nes Indijoje susiklostė ypatinga juridinė situacija. Tai yra didžiausia demokratija pasaulyje, turinti daug skurstančių žmonių. Todėl Indija dažnai atima iš Vakarų kompanijos teisę įsigyti patentą brangiam vaistui Indijoje, perduoda tą brangų vaistą Indijos kompanijos gamybai, jei daug skurdžių žmonių miršta nuo vėžio tik todėl, kad tas vaistas yra pernelyg brangus.

Žinau, medicininis turizmas Indijoje, kur kainos maždaug dešimt kartų mažesnės, negu JAV, vis dar yra pernelyg brangus malonumas lietuviams [2]. Bet pinigai yra labai konkretus dalykas. Reikia konkrečiai sužinoti, ar yra prieinama reikalinga terapija, o po to, paskambinti ir paklausti, kiek konkrečiai ji kainuoja. Juk kalbame ne apie brangias kelnes, o apie žmonių gyvybes.

1. http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/sveikata/vaistai-nuo-vezio-per-pazintis-ir-labdara.htm

2. http://www.indian-medical-tourism.com/oncology-india.html

Kaip išmokti kūrybiškumo?

Dvi gerai žinomos strategijos yra divergencinis mąstymas (generuojantis daug idėjų) ir konvergencinis mąstymas (surandantis, kuri iš tų idėjų dirba).

Naudingos veiklos stadijos, įgyvendinant šias strategijas,  yra:

Pirma, išsiaiškinimas, klausiant teisingus klausimus, nes žmonės dažnai nesuvokia pilnai problemą, kurią reikia išspręsti.

Antra, idėjų formavimas - reikėtų atsisakyti vidinio balso, teigiančio, kad nieko padaryti neįmanoma, tokiu būdu atpalaiduojant vaizduotę.

Trečia, idėjos vystymas, arba sprendimo konkretizavimas. Jis gali parodyti, kad pasirinktas sprendimas nedirba, todėl reikia grįžti atgal prie idėjų generavimo.

Ketvirta, idėjos pritaikymas, įskaitant kitų žmonių įtikinimą, kad idėja dirba [1].

Beje, atvira klaidų analizė yra gėris verslui. Mes taip bijome, kad stambesnė klaida bus lemtinga mūsų versle, kad dauguma klaidų yra slepiamos nuo mūsų, verslininkų. Todėl negalime net normaliai mokytis iš klaidų. Na, o jei klaidos yra darbovietėje neleistinos, visi mūsų kūrybiškumo siekiai yra tik tuščios svajonės.

1. The Spark of Creativity, Taught, Tested and Graded

Inovacijoms tinkama ekosistema

Vien tik pildami pinigus į mažas kompanijas (kaip daro Jungtinė Karalystė), daug nepasieksime. Turime, kaip vokiečiai ir kinai, daugiau investuoti valstybės pinigų į mokslo tiriamąjį darbą, sudarydami inovacijoms palankią ekosistemą, kurioje mažos inovatyvios firmos ir net didelės kompanijos klestėtų. Mokesčių mažinimas nukerta galimybę sutelkti reikalingus tam resursus, todėl toks mokesčių mažinimas yra gerai susidariusios padėties palaikymui, bet ne inovacijoms [1].

1. By invitation: Mariana Mazzucato: Startup myths and obsessions

Schumpeter - Feb 3rd, 16:09

Prezidentinė politika trumpai

D. Grybauskaitė pareiškė: „Naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą nutolindami mūsų visų geresnio gyvenimo viltis“ [1].  Nepribaigti komunistai  (kaip Dalia Grybauskaitė) kiekvienų rinkimų metu žada kovoti su nepribaigtais oligarchais, bet visada pažadus pamiršta iškart po rinkimų [2].

Jūsų Ekselencija, privalote jau seniai žinoti jūsų priešus oligarchus, juk valdote tiek metų. Turime policinę valstybę, daugumos pokalbiai yra pasiklausomi.Valdžia nori žinoti apie kiekvieną bobutę kaime, kuri už grašius kerpa kaimynams plaukus ir dar gauna pašalpą, bet Dalia Grybauskaitė niekad neįvardija bent vieno oligarcho. Su kuo kovojate, Jūsų Ekselencija? O gal ta kova yra tik rinkiminis spektaklis? Tada veltui švaistome pinigus Prezidenčių bei Prezidentų išlaikymui.

1. Politologai: didžiausia D. Grybauskaitės stiprybė virto keliomis silpnybėmis 

2. D.Grybauskaitė per antrąją kadenciją imsis nepribaigtų oligarchų

Dalia Grybauskaitė ir euras

Bedarbystė euro zonoje dabar sudaro dvylika procentų [1]. Tai yra daug - devyniolika milijonų. Ekonomika buksuoja ir stoja. Infliacija pavojingai sumažėja [2]. Tendencija, kad pamažu euro zonoje viskas pradės pigti. Tai tik atrodo, kad gerai. Realiai žmonės pradeda laukti, kad viskas toliau pigs ir mažiau perka. Prasideda ekonomikos sąstingis. Kai įsivedame eurą, tai yra ir mūsų sąstingis. Japonai tokiame sąstingyje prabuvo ilgai. Nacionalistas Abe juos dabar išveda. Mes euro zonoje neturime europinių nacionalistų. Išvesti nebėra kam.


Pav.1. Matome, kad bendra infliacija (ryškiausia linija) ruošiasi peržengti nulį [3].

O Dalia Grybauskaitė sako, kad jei turėtume eurą dabar, tai pinigai pliauptų iš gausybės rago [4]. Tokios kalbos naudingos bankams, nes sumažina riziką eurais išduotoms paskoloms. Tokios kalbos yra kenksmingos Lietuvai. Kada nustosime rinkti į valdžią bemoksles entuziastiškas komjaunuoles?

1. Euro zonoje bedarbystė nepakito, o Lietuvoje padidėjo 

2. Inflation in Euro Zone Falls, and a 12% Jobless Rate Doesn't Budge

3. Inflation in the euro area - Statistics Explained - Eurostat - Europa

3. D. Grybauskaitė: su euru Lietuva būtų lengviau išgyvenusi krizę 

Kas liks iš Lietuvos gyventojų?

Iš Lietuvos gyventojų liks tik vienos kaukolės, jei mes skubiai neatsikratysime aukščiausių biurokratų bei teisėjų, socdemų ir konservų (su Dalia Grybauskaite priešaky) klanų. Ir tas mūsų kaukoles tyrinės būtybės, visai nepanašios į mus, bet gana simpatiškos:

Net paprastas gaisras gali sukelti branduolinę katastrofą... Kas toliau?

Gaisras sudaro pusę rizikos, kad katastrofiniuose įvykiuose bus pakenkta reaktoriaus šerdis [1]. Kiek kainuoja vienos atominės elektrinės branduolinė katastrofa šiuo metu? 50 milijardų dolerių kainuoja žmonių iškraustymas, 20 milijardų dolerių - atominės sutvarkymas, 50 milijardų dolerių  - aplinkos išvalymas [1]. Rusija mums už tai jau niekad nesiruoš mokėti. ( Mes nesame Ukraina.) Finansinių problemų turinti ES nemokės taip pat. Kadangi pagrindinis smūgis bus Lietuvos gyventojams, pagrindinės išlaidos irgi teks mums. Kokia turi būti mums nauda, kad mes prisiimtume tokią riziką?


1. "The economics of nuclear power would look even worse if there were another nuclear accident. TEPCO, the owner of the Fukushima plant, estimates that compensation costs for the tens of thousands of people displaced by the accident in Japan will exceed $50 billion and that it will cost about $20 billion to decommission the plant. This does not include the cost of eventually decontaminating the surrounding area, which may also run to $50 billion."  

(A Critique of an Upbeat Assessment of Nuclear Power’s Prospects)

Fizinio darbo nauda sveikatai

Pradėti fizinį darbą net vėliau gyvenime yra taip pat gerai sveikatai, kaip ir atsisakyti rūkymo [1].

1. Exercise to Age Well, Whatever Your Age

Kuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų?

Dauguma vakariečių stebisi, sužinoję, iš kokių pajamų mes sugebame išgyventi. Mes sugebame išsilaikyti visiškai nualintoje šalyje, nes su mūsų kainomis, atlyginimais ir pensijomis neišgyventų daugumaVakarų šalių gyventojų.

Kodėl? Kuo mes skiriamės? Mes esame geresni, nes dauguma mūsų esame daržų, sodų ar ūkelių savininkai bei savininkų šeimos nariai. Nors retai kas parduodame mūsų produkciją, bet mūsų ūkeliai yra svarbi mūsų šeimų išgyvenimo sąlyga. Natūrinio ūkio pajamos sudaro didelę dalį (vidutiniškai 16 procentų) nuo visų namų ūkio pajamų Lietuvoje [1].

Mūsų tie ūkeliai - tai yra tie verslai, kurie sudaro visos Lietuvos išlikimo pagrindą. Todėl dauguma mūsų esame tikri verslininkai ar verslininkų šeimos nariai, būtini mūsų gimtinei.

Pirmoje eilėje, ūkininkavimo patirtis mus išmokė, kad kiekvienas verslas ar kitas rimtas užsiėmimas yra sunkus darbas. Mums juokinga, kai teigiama, kad, neva tai, pinigai tau dirbs, gulėk sau išsižiojęs ir miegok. Jei turi verslą, o ypač jei sukuri naują verslą, tai dirbi tiek, kiek reikia, kad visas darbas ir investicijos nenueitų niekais. Ateina laikas, ir dirbi ilgas valandas. Kitokių verslų nebūna.

Antra, kiekvienas, kas kasmet ruošia žemę pavasarį, moka dirbti tokiomis sąlygomis, kai atpildą už darbą gauname ne iškart. Kiekvienas, kas stengiasi gražiai išlyginti lysves prieš sodinimą, jaučia, kaip nepasitenkinimas savo paties darbo kokybe verčia tobulėti.

Trečia, kiekvienas, kas ilgai galvoja, kaip išsaugoti nuo vagių turtą, esantį gamtoje, žino, kiek rūpesčio ir pastangų reikia verslo apsaugojimui priešiškoje aplinkoje, tame tarpe ir nepaliekant verslo žiopliems, apsisaugoti nesugebantiems, paveldėtojams.

Ketvirta, mūsų ūkelių dėka mes mokame sudaryti pinigų, sėklų, technikos, laiko ir kitus rezervus. Vidutinė šeima Lietuvoje atideda į santaupas 4,45 procento pajamų [2], nors mūsų kainų ir pajamų santykis yra vienas iš blogiausių Europos Sąjungoje.

Mokėjimas išsaugoti laiko ir pinigų rezervus yra labai svarbus. Tai yra laisvės pagrindas. Jei turi laiko ir pinigų rezervų, gali padaryti tai, ko pats nori. Jei neturi - darai, ką kiti žmonės tau sako.

Penkta, mokame įsisavinti naujoves, tame tarpe išbandyti naujus augalus, bei gyvūnus, nustatyti sėklų daigumą, paskaičiuoti, kiek ir ko mums reikia. Tai reiškia, kad mums prieinami pastovaus mokymosi bei tyrimų metodai, kurie reikalingi mūsų darbo tobulinimui.

Ši kultūra yra būtina sekmei bet kokioje veikloje [3]. Vaikai ir vaikaičiai dažniausiai gauna šią kultūrą iš tėvų bei senelių. Todėl šeima išlieka svarbiausių verslumo bei sėkmingo darbo įgūdžių mokymo universitetu Lietuvoje.

Mes esame konkurencingai verslių žmonių šalis.  Tuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų. O tie mūsų ūkeliai yra tvarios ir ekologiškai švarios ūkinės veiklos pavyzdys, kuriam taip pat priklauso ateitis.

1. Gyventojų pajamų, išlaidų 

2. Namų ūkių biudžetų tyrimas

3. What Drives Success?

Sveiko pirkto maisto mėgėjams

Jūs perkate ne tai, ką jūsų vaizduotė piešia. Realiai jūs perkate tai, ką gamintojai jums paruošia, maksimaliai padidindami, jų, gamintojų naudą. Net tariamai ypatingai jūsų sveikatai naudingas itališkas alyvų [1] aliejus dažnai  yra skirtingų, gautų ne vien tik iš itališkų alyvų, riebalų ir chemikalų mišinys, užtikrinantis didžiausią naudą gamintojui [2].

Ko kito jūs tikitės? Kad žmonės nustos rūpintis patys savimi ir jų vaikais? Kad visi pradės rūpintis tik jūsų sveikata? Pasaulio bamba?

Norite gyventi sveikai?  Eikite ir užsiauginkite sveiko maisto sau patys.

1. Alyvos arba alyvuogės.

2. Food Chains

O kodėl - nežinau... Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau...

Skysti akumuliatoriai yra patogūs, nes pakrautus energija skysčius galima suleisti į dideles požemines saugyklas, o, kai reikia papildomos energijos - iš tų saugyklų išsunkti. Bėda tik, kad tokie akumuliatoriai buvo brangūs, nes naudojo brangų metalą vanadį. Dabar pavyko vanadį pakeisti antrachinonais. Kadangi antrachinonai yra gana pigūs organiniai junginiai, tai antrachinonų struktūrą bei kitas savybes galima optimizuoti sinteze. Optimizuoto antrachinonų panaudojimodėka kilovatvalandės saugojimo kaina nukrito nuo aštuoniasdešimt vieno dolerio iki aštuonių dolerių. Tai turėtų sukelti atsinaujinančių elektros šaltinių panaudojimo revoliuciją [1].

Tik nesakykite šito Mazuroniui. Sugadinsite aplinkos ministrui nuotaiką. Mat jo tikslas - kuo daugiau užteršti Lietuvos aplinką. O kodėl - nežinau...

• 1. Next

Giant batteries

Ar teisingai mes išsirenkame valdžią?

Socialdemokratai Lietuvoje yra daugiausia susirūpinę, kaip mažinti mokesčius užsienio monopolijoms. Apie progresinius mokesčius ar nekilnojamo turto mokesčius mūsų socialdemokratai tik pakalba. Lietuvos socialdemokratai aiškiai yra stambaus kapitalo partija [1]. 

Lietuvos konservatoriai atidavė Lietuvos studentus, kaip potencialius vergus, didiesiems skandinavų bankams. Tipiškas konservatorių ekonominis projektas atrodo liūdnai: milžiniško Barklays banko informacinių technologijų padaliniui atiduoti šešis milijonus litų, kad tas padalinys Lietuvoje sukurtų 500 darbo vietų penkeriems metams [2]. Tikrai Lietuvos konservatoriai taip pat yra liberali, kosmopolitinė, stambaus kapitalo interesų partija, niekinanti Tėvynės bėdas [3], nors nesidrovinti vadintis Tėvynės sąjunga.

Todėl 19 procentų Lietuvos gyventojų, tame tarpe 21 procentas mūsų vaikų,  gyvena žemiau skurdo ribos (748 litai vienam asmeniui per mėnesį). Tokie tragiški skaičiai yra blogesni, negu kitur Europoje, išskyrus tokias vargo prispaustas šalis, kaip Graikija [4]. Ir toks katastrofiškas skurdas gimtinėje tęsiasi po to, kai didžioji dalis negalinčių išgyventi emigravo.

Ar yra pasaulyje pavyzdžių, įrodančių, kad Lietuvoje galime kitaip pasukti valstybės vairą, galime susitvarkyti geriau? Yra. Pažvelkime į Braziliją, kurioje turtinė nelygybė per paskutinius dešimt metų ženkliai sumažėjo, keturioms dešimtims milijonų brazilų išėjus iš skurdo. Brazilijoje nedarbas yra rekordiškai žemas. 

Kaip tai padaroma? Brazilija turi aukštą minimalų atlyginimą. Nepatinkančius darbuotojus ten labai sunku atleisti iš darbo. Programa Bolsa Família tiesiog dalina pinigus motinoms, kurios gyvena neturtingai, jei tik jų vaikai lanko mokyklą bei yra atvedami pas medikus. Ši programa žymiai sumažino skurdą. Brazilijoje valdantieji rūpinasi ekonomika ir verslais ne užsieninių verslų labui, o gerinant  šalies gyventojų gyvenimo sąlygas [5].  

Kada išsirinksime ir mes tokią normalią valdžią? Bent jau išsirinktume Prezidentę ar Premjerą, kurie vengtų fotografuotis auksinių baldų fone, kalbėdami visą laiką apie kovą su bedarbyste ir skurdu... Bet politiniai vėjai keičiasi. Lietuvos žmonių atsisakymas įsileisti Chevron kenkėjiškam skalūninių dujų išgavimui ir įsileisti Hitachi didžiulio nuostolingo atominio reaktoriaus statybai, nepaisant socialdemokratų ir konservatorių bandymų mus akiplėšiškai parduoti šioms monopolijoms, rodo, kad gimtinėje pinigų maišai jau gali ne tiek daug, kiek galėdavo anksčiau.

1. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/asakalas-nebeaisku-ka-remia-socialdemokratai-eilinius-piliecius-ar-verslo-magnatus.d?id=15603766#ixzz2rB4FmzEw

2. Lietuva pirko dar vieną investuotoją

3. http://www.propatria.lt/2012/10/vytautas-sinica-du-konservatizmai-kiek.html

4. Skurdas Lietuvoje didėja, skursta ir dirbantieji 

• 5. Nocera: Does Brazil Have the Answer?

Lietuvos socdemai ir konservatoriai

Nematau skirtumo tarp konservatorių ir socdemų darbuose. O žodžiais socdemai yra daugiau melagiai, todėl jie man nepatinka labiau net, negu konservatoriai.

Pripučiama burinė valtis [1]

Tai firmos Tiwal produkcija. Burės paviršius yra iki septynių kvadratinių metrų.

1. Gummiboot für die Golftasche

Kodėl Jungtinėje Karalystėje skalūnų dujos nenumuš dujų kainų?

Nes Jungtinėje Karalystėje yra skirtinga aplinka, kurioje amerikoniški išgavimo kiekiai neįmanomi. Europoje yra stipresnė gamtos apsauga [1]. Bet svarbiausias skirtumas, kaip ir Lietuvoje, tos dujos Jungtinėje Karalystėje nebepriklauso žemės savininkams, o priklauso valstybei.  Amerikoje tos dujos priklauso žemės savininkams. Todėl europiečiai žemės savininkai niekada neleis dujas išgauti tokiais kiekiais, kaip Amerikoje.

1.Why Shale Gas Won't Conquer Britain

V.Landsbergio šeima pasipelnijo iš lenkų žemių grobimo Vilniaus krašte - štai kodėl V.Landsbergis kursto nesantaiką tarp tautų

_Lenkų parlamentaras A.Gurskis teigia, kad dabartinėje Lietuvoje finansinės baudos už lenkiškus gatvių pavadinimų užrašus – tai tik ledkalnio viršūnė, nes “lenkai susiduria su diskriminacija ir persekiojimu įvairiose gyvenimo srityse”.

Tėvams sakoma, kad jeigu jų vaikai baigs lenkišką mokyklą, tai gero darbo Lietuvoje negaus. Parlamentaro nuomone, tai yra sąmoningas lenkų mažumos lietuvinimas.

Pasak lenkų parlamentaro, tai Vytautas Landsbergis įsuko antilenkiškumo spiralę lietuvių tautoje.

“Lenkus panaudojo savo tautiečių bauginimo objektu ir tapo savotiškos lenkų išstūmimo iš Vilniaus ir Vilniaus krašto politikos pradininku. Daug žemės šiose teritorijose buvo grąžinta ne tikriesiems jos šeimininkams ir jų palikuonims, o perduota lietuviams, kurie buvo skatinami apsigyventi šiose vietovėse, kurios priklausė lenkams. Taip pat V.Landsbergio šeima yra šios politikos beneficiantė” – apibendrina faktus Lietuvos ir Lenkijos seimų parlamentinės asamblėjos, kurios tikslas gerinti abiejų šalių santykius, vicepirmininkas {1]._

Lietuvoje niekas niekad nepamiršta, kur yra kieno žemė. Vienintelė išeitis V.Landsbergiui - demoralizuoti ir išvaikyti lenkų tautinę mažumą, kurios žemių grobime V.Landsbergis dalyvavo.

 Svetimšalių perėjūnų Landsbergių vieta yra kalėjime, o ne Europos parlamente. Gėda mūsų valdžiai. Gėda mums, kad aukštiname tokius žmones mūsų tarpe.

1. Lenkijos žiniasklaida - apie tai, dėl ko kaltas V. Landsbergis 

Konservatoriai ir socialdemokratai

Konservatoriai ir socialdemokratai seniai kartu išduoda Tėvynę, veikdami užsienio bankų ir kitų monopolijų naudai. Euro prievartinis įvedimas yra tik vienas pavyzdys. Atominė elektrinė yra antras. Tokių pavyzdžių yra daug. Žala, padaryta Tėvynei, daugeliu atvejų yra didelė ir nepataisoma. Neveltui šie žmonės susitikinėja slapta.

Konservatoriai ir socialdemokratai yra viena korumpuota jėga su dviem galvomis. Vienykimės ir mes, kad išstumtume išdavikus iš Lietuvos politikos ir ekonomikos [1,2].

1. Slapta susitikę socialdemokratų ir konservatorių vadovai: tęsiame labai gražią tradiciją 

2.J. Valatka. LSDP ir TS-LKD politika: ar skiriasi? 

Lietuva ir Antrasis mašinų amžius

Sulaukėme Antrojo mašinų amžiaus. Mašinos tampa skaitmeninės: sudėtingos funkcijos įsisavinamos, o po to gauti algoritmai atkuriami ir paskirstomi beveik nemokamai. Mooro dėsnio dėka kompiuterių galimybės auga eksponentiškai: pradžioje vos pastebimai,  po nedidelio skaičiaus padvigubėjimų jos tampa įspūdingai didelės (pavyzdžiui, automobiliai vairuoja save patys, nereiks vairuotojų. greitai gal nereiks ir kasininkių [1]). Galimybės tampa kombinatorinės: Google Maps sistema, suderinta su Waze, leidžia pasižiūrėti, kokiuose keliuose dabar nėra kamščių ir panašiai, nes skirtingų sistemų kūrėjai bendradarbiauja per tinklus.

Nedaug žmonių, kurie valdo šias technologijas, įsigyja daug valdžios [2]. Bet, norint išlaikyti daugumą lietuvių tautos, kuri generuotų pakankamai didelį skaičių dabar konkurencingų talentų, turime organizuoti nemokamą išsilavinimą visiems, nemokamą mediciną visiems ir bazines pajamas visiems, nepriklausomai nuo darbo, kaip apie tai galvoja daugelis šveicarų [3]. Tik taip turėsime stabilią visuomenę, išauklėsime pakankamai didelį, konkurencingą skaičių talentų, kurie gyventų Lietuvoje ir konkuruotų naujos tvarkos pasauly, ir išsilaikysime gimtinėje. Stabilumas užtikrinamas, jei pagalba eina visiems ir nėra pavydo, kaip nėra pavydo Skandinavijoje, o ne tik padedama vargšams, kaip yra JAV ir pas mus dabar.

Sociologai ištyrė atvejį, kai JAV indėnų gentis atidarė lošimo namus ir pradėjo dalintis pelną. Tai nebuvo pinigai, leidžiantys visai nedirbti, bet pastovios ir žymios pajamos. Pagerėjo tėvų bendravimas su vaikais,  todėl sumažėjo vaikų psichinių ligų bei nusikaltimų dažnis vėlesniame jų gyvenime tiek, kad bendruomenėms išėjo pigiau mokėti tuos pinigus, negu nemokėti [4]. Tai būtų aktualu vargo, psichinių ligų ir savižudybių prispaustoje Lietuvoje.


1. Lietuviai kuria išmanųjį, kasininkes pakeisiantį vežimėlį

2. If I Had a Hammer

3. Šveicarija juda link rojaus žemėje 

4. What Happens When the Poor Receive a Stipend?

Euras ir bankai

Euro įvedimas sumažintų riziką bankams. Todėl bankai už eurą visomis keturiomis[1]. Ypač bankiniai daktarai, kaip dr. Nerijus Mačiulis.  Euro įvedimas padidintų riziką mums visiems, nes krizės paaštrėjimo atveju skęstume su visa euro zona, o lenkai su zlotu išliktų plaukioti.

1. N. Mačiulis. Kada lietuviai pamils eurą? (102) (dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

2014 m. sausio 10 d. 10:06)

The Great Gatsby curve

Both Ross Douthat  and editors of this piece [1] did a poor job, discussing  “the Great Gatsby curve”.  Indeed, the curve is not applicable to  Douthat family (too small statistical sample size). For the same reason this curve is not applicable to the territories inside the USA.  The points in the curve are separate and quite different from one another countries. USA is also there as one point. By the way, we do not look good in  “the Great Gatsby curve”, if you wanted to ask.

So to state that somehow huge inequality does not lead to waste of talents in our country is laughable, since such a statement is based on misunderstanding of basic statistics.

1. De Blasio’s Long Odds

Kur mes tikrai norime būti?

Andrius Kubilius sako, kad jis norėtų skandinaviškos tvarkos Lietuvoje. Bankų naudai sutverta A. Kubiliaus aukštojo mokslo reforma rodo, kad A. Kubilius nesupranta, apie ką jis kalba.

Svarbiausia, kuo skandinaviška tvarka remiasi: žemas nelygybės tarp piliečių lygis (X ašis paveikslėlyje, Suomija, Norvegija ir Danija turi mažiausią nelygybės lygį) nulemia žemiausią socialinį sustabarėjimą, kai vaikai negali tapti turtingesni, negu buvo jų tėvai (Y ašis paveikslėlyje, vėl Suomija, Norvegija ir Danija turi mažiausią sustabarėjimo lygį).

Mums, mažai, dabar išmirštančiai, tautai yra ypač svarbu paremti mūsų talentingus vaikus, kokiose vargingose šeimose jie begimtų. Be tų talentų mūsų tauta neturi šansų kada nors atsigauti.

(Paveikslėlis paimtas iš:

Great Gatsby curve )

Ateities būdas nuvažiuoti į darbą?

Fordo automobilis  C-Max Solar Energi naudoja sugebėjimą parkuotis nepriklausomai nuo vairuotojo, sekdamas visą dieną saulės zuikutį, kurį stovėjimo aikštelėje prie vairuotojo darbovietės sukuria plastikinio stogo linzė. Per šešias valandas saulės elementai ant automobilio stogo sukaupia iki aštuonių kilovatvalandžių, ko užtenka nuvažiuoti 35 kilometrus [1].

1. From Ford, a Plug-In That Tracks the Sun

Darbo rinkos liberalizavimas ir turtinė nelygybė

 Pasaulio banko duomenimis  darbo rinkos liberalizavimas didina pajamų nelygybę [1]. Kai mes nuolat girdime Swedbank ir kitų užsienio bankų atstovus raginant mus liberalizuoti darbo rinką kuo greičiau, turėkime omeny, kad tai kalba žmonės, nesidomintys taika mūsų visuomenėje. Taip vadinami bankų ekspertai ieško tik jų verslo pelno padidinimo būdų. O kad mes galėtume ramiai gyventi mūsų gimtinėje, turime pasirūpinti patys.

1. Earnings Inequality

Kodėl nepriklausoma Lietuva tebenaudoja despotinius, totalitarinius, valdymo metodus [1]?

Straipsnelyje kalbama apie kalbą, bet kalba ši problema neapsiriboja (masiškas emigravusių pilietybės atiminėjimas, gal kam reikia tokio socialistinės demokratijos pasiekimo?).

Kodėl taip yra? Visi, kurie dabar mus valdo, yra idėjiniai komunistai ir komjaunuoliai. Net žodžiais antikomunistinė, o darbais - komunistinė - Tėvynės Sąjunga. Dalios Grybauskaitės nepadoriai užsitęsusi komunistinė praeitis yra visiems žinoma. O štai kaip Aloyzas Sakalas aprašo Vytautą Landsbergį, dabar bandantį sukurti parazitinę politikų dinastiją ir prastumti anūką į šiltą Europos parlamento kėdę:

_ Kas iš mūsų galėjo numatyti, kad vienos aukštosios mokyklos marksistinių mokslų dėstytojas ir jos komjaunimo organizacijos vadovas, kuris sveikino Raudonąją armiją kaip armiją-išvaduotoją, kuris prašė KGB majoro Nachmano Dušanskio apsaugoti jo šeimą nuo galimų represijų ir kuriam slaptame LKP CK biuro posėdyje buvo nuspręsta išimties tvarka leisti suteikti profesoriaus vardą už nuopelnus Tarybų valdžiai, Viešpaties valia taps rezistentu Nr. 1? Visa tai iš esmės pakeitė pačios rezistencijos sąvoką ir tapo aišku, kuo skiriasi reali rezistencija nuo visokių terleckų ir sadūnaičių vykdytos pseudorezistencijos [2]._

Lietuvą šiandien griauna mus valdantys Rusijos vergai. Kitaip elgtis mūsų valdantieji nemoka.

1. Sovietinis kalbos narvas – tvirtesnis, nei Lietuvos okupacijos laikais

2. A. Sakalas. Nežinomi Viešpaties keliai 

O ką mes paveldėjome iš Rusijos?

Taigi, Rusija yra Mongolų imperijos paveldėtoja [1]. O kaip valdė mongolai? Rinkdami duoklę ar pakartotinai užpuldinėdami ir grobdami turtą. Kaip mes padarėme Smetonos laikų pradžioje? Užpuolėme tuos, kurie turėjo daugiau turto ir atėmėme [2]. Mat jie buvo nepakankamai lietuviški... Juk tai grynai mongoliškas turto perdalijimas, nes mongolai atimdavo iš tų, kurie nepakankamai mongoliški... O po Nepriklausomybės atstatymo vėl perkėlėme savo žemes iš tolimų kaimų į Vilniaus kraštą, lenkai tų žemių nebeatgauna [3],  juk lenkai yra ir vėl nepakankamai lietuviški. Vėl mongoliškas nuosavybės perskirstymas.

Neveltui nedaug dvarų  ir kultūros pas mus išliko, o Vokietijoje viso to yra tiek daug. Skaldydami tokiu būdu mūsų mažą valstybę, palengviname darbą gausiems mūsų priešams. Nieko sau, pasimokėme mes iš kaimyninių Mongolų ir Rusijos imperijų, kaip reikia valdyti.

1. A. Martinkus. Lietuva eurazininkams: lotyniško ir mongoliško pasaulių sandūroje  

2. Agrariniø santykiø evoliucija

3."Rzeczpospolita": Lenkijos prezidentas jaučia sentimentų Lietuvai 

 

Ar mes kuriame kapitalizmą?

Ne. Tik rinką. Jos nematoma ranka, mūsų godumo vedama, kuria įvairias prekes ir paslaugas. Bet mes nesukuriame mūsų gimtinėje pasitikėjimo, kuris tramdytų tą mūsų godumą padorumo ribose. Ne  žemių daužymas ant stogo sugriovė Maximą. Maximą sugriovė jos savininkų godumas be padorumo ribų, sunaikinęs mūsų pasitikėjimą Maxima.Maxima samdo žmones, kurie nepasitiki savininkais, meluoja ir apgaudinėja juos, tik kad įtiktų, nes ir patys savininkai, godumo užspausti, samdo tik pigius darbuotojus, kuriais nebepasitiki.

 Reikia žymiai sustiprinti mūsų valstybę, kad ji galėtų sukurti sąlygas tokiam pasitikėjimui atsirasti. Dirbti galima, tik kai godumas yra padorumo ribose, kai turime šiek tiek pasitikėjimo vieni kitais. Todėl ir emigruojame, nes ieškome to darbą įgalinančio pasitikėjimo kitur, kur jis yra.

Koks bus daugiabučių renovacijos palikimas?

M.Pakalnis rašo [1], kad mūsų sovietmečiu pastatytuose butuose gyvens tik juodieji iš musulmoniškos Afrikos. Niekam nepatiks mažos sovietinės virtuvės. Dar labiau nepatiks mažos sovietinės vonios, kur netelpa skalbimo mašinos. M. Pakalnis atvirai sako, kad dauguma šių dienų statinių yra prastesnės kokybės, nei sovietiniai, bet madingesni.

Nejaugi? Šiuolaikinės skalbimo mašinos su džiovyklėmis, po kurių nereikia lyginti daugumą drabužių, yra pernelyg didelės bet kokioms vonioms. Joms reikia arba atskiros patalpos name, arba didelės, gilios ir aukštos spintos su atvestomis komunikacijomis, bute. Net ir išsivysčiusiose šalyse ne visi butai tokias spintas turi, žmonės skalbia automatinėse privačiose skalbyklose. Mažos virtuvės irgi ne problema tiems, kurie turi mažai laiko ruošti maistą, o tokių dabar miestuose yra dauguma [2]. Nešiojamiems kompiuteriams nereikia tiek vietos, kiek išeinantiems iš mados tarp jaunimo televizoriams [3].

Vienu žodžiu, M. Pakalnio straipsnis yra tipiška architekto paslaugų reklama, šlovinanti būstų projektų pertvarkymą pagal kraštutinę madą. Tai yra Ikea metodas, kai net ir stambūs būvio daiktai daromi prastos kokybės bei deformuojami, daromi vienadieniais, kad greičiau nusibostų, kad priverstų mus ir vėl pirkti. Gaila, kad tokia reklama užmaskuota straipsnio Delfyje pavidalu.

1. M. Pakalnis. Ar įsivaizduojame, koks bus daugiabučių renovacijos palikimas? (I) (91)

2. Urbanization and cardiovascular disease 

3. Are Young People Watching Less TV?

Spermos, ir ne tik spermos, problemos

Nuo 1989 iki 2005 vidutinio prancūzo spermatozoidų skaičius spermos tūrio vienete nukrito trečdaliu  (32,2 procento).  Dar blogiau, per tą patį laiką teisingai susiformavusių spermatozoidų dalis sumažėjo nuo 60,9% iki 52,8%*. Tai liūdna naujiena ne tik tiems, kurie tikisi sulaukti vaikų. Kažkas tyliai kenkia mūsų sveikatai net pačioje sveikiausiai gyvenančioje Europos šalyje.

Prisižiūrėjome serialų per televizorių ar kompiuterį. Visi norime gyventi taip gražiai, kaip gyvena tie, kurie irgi verkia, net  būdami turtingi. Daugelis iš mūsų atradome, kad jei atsisakysime mūsų protėvių sodininkavimo bei daržininkavimo, tai turėsime daugiau laiko lankytis svečiuose ir valgyti kafejuškėse. Bėda, kad tie valgį gaminantys kapitalistai taupo, naudoja daug chemikalų. Gamta prisitaiko ir ginasi, darosi atspari net bjauriausiems chemikalams. Reikia dar bjauresnių, norint nors kiek uždirbti žiaurioje konkurencijoje. Mūsų sveikata,  įskaitant spermos kokybę, tyliai prastėja, nes daugelis pesticidų turi estrogeninių ir anti-androgeninių bei kitų kenkiančių savybių ( PDF). Atliekame grandiozinį eksperimentą su tautos sveikata, bet nieko apie tai nekalbame.

• Yet another study suggests sperm numbers are falling in rich countries 87

Apie žemės drebėjimus, kuriuos galimai sukelia skalūnų skaldymas

Tas skalūnų skaldymas yra hidraulinis. Tai reiškia, kad jėga perduodama skysčiu. Skystis šiuo atveju yra vanduo. Kad tame vandeny neaugtų bakterijos, ir tų bakterijų plėvelės neužkimštų plyšius skalūnuose, per kuriuos turi išeiti dujos, ar nafta, į vandenį pridedama nuodų. Kai dujos ar nafta išeina, kartu išnešamas tas vandenėlis, kuriame dar ištirpsta giliai žemėje esančios radioaktyvios medžiagos.

Toks išsiveržęs atgal vanduo yra netinkamas biologiniams valymui, naudojant bakterijas. Toli vežti tą vandenį yra brangu, nes to vandens yra labai daug. Todėl Chevronai mėgsta tą vandenį suvaryti netoliese atgal į žemę ilgam saugojimui. Specialistai įtaria, kad tai sukelia žemės drebėjimus ten, kur didesni žemės drebėjimai būna retai, pavyzdžiui Oklahomoje, JAV, nes, taupumo sumetimais, to vandens suvaroma vienoje vietoje daug ir žymiai pasikeičia slėgis po žeme [1].

Šaunuoliai žemaičiai, mes dar patys nežinome, nuo ko jūs mus visus išgelbėjote.

1. Drilling Waste Disposal Suspected in a Spate of Oklahoma Earthquakes

By HENRY FOUNTAIN

Filmukas anglų kalba: Man-Made Quakes

Kaip mes pavertėme Lietuvą bananų respublika?

Kodėl leidžiame didžiulėms monopolijoms, valdomoms daugiausia svetimšalių, teršti mūsų žemę, vandenį ir orą, net žudyti mus vardan padidintų pelnų?

Aiškiai nesugebame sukurti šalyje pusiausvyros tarp priešingų jėgų. Šveicarų bendruomenės tokios tvirtos, kad atima iš superturtuolių net jų auksinius parašiutus. O mes, kaip ir Rusijos gyventojai, nesugebame įvesti net progresyvinius mokesčius. Butkevičiaus komunistai juos seniai siūlo, bet viena akimi žiūri, ką pasakys juos globojanti Maxima [1]. O Maximai šie mokesčiai nepatinka, todėl jų neįveda.

Bet yra prošvaisčių ir mūsų padangėje. Tauta griežtai atsisako atominės elektrinės referendume. Tik viena Rusijos išauklėta Grybauskaitė ir gausus Butkevičiaus [3] vadovaujamų komunistų būrys nesuvokia, kad atominio pragaro gimtinėje nebus. Žemaičiai kartu su gausiu rėmėjų iš visos Lietuvos komanda neleidžia sunaikinti klestinčius žemaičių ūkius dėl Chevrono skalūninių dujų pelnų ir otkatų saujelei parazitų Vilniuje [4]. Todėl tikiu, kad ir mes išmoksime tvarkytis gimtinėje.

_1. Socdemai siūlė iki 1 tūkst. litų mėnesio pajamas apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o 1 tūkst. litų viršijančią atlyginimo dalį - 27 proc. tarifu.  (Socialdemokratai progresyvinius mokesčius siūlys)_

2. D. Grybauskaitė sąmoningai nemini referendumo dėl atominės

3. A.Butkevičius: „Dėl atominės elektrinės reikės dar vieno referendumo“

4. J.Valatka. Kolektyvinis verksmas dėl nuskriausto „Chevrono“

Ką reiškia dirbti?

Tai reiškia pagerinti arba bent kontroliuoti situaciją. Daug laiko kiekviename darbe užima surasti, kas šiame darbe yra svarbiausia ir susitelkti ties tuo. Jei to laiko neužtenka, praverčia Coursera ir kiti panašūs kursai, universitetai, korepetitoriai, mokytojai, mūsų srities specialistai, bendramoksliai ir bendradarbiai, konferencijos ar kokia nors šių pagalbos šaltinių kombinacija. Nereikia gailėti resursų tokios pagalbos atlyginimui, tai yra būtina kiekvieno darbo dalis. Skype padaro šią pagalbą prieinama bet kam bet kur.Galima konsultuotis Niujorko specialistų terpėje, pačiam būnant Londone. Reikia tik turėti pinigų ir mokėti šiuo atveju anglų kalbą. Pačiam viską išsiaiškinti yra pigiausia ir geriausia, bet reikia laiko.

Kaip galima sužinoti, ar gerai dirbame? Tik matuojant, ką padarome. Šeimos ūkio darbų geriausias matavimo būdas - suskaičiuoti pinigus atsargose. Pinigų ir atsargos padeda išvengti blogesnių darbų.  Sutaupytų pinigų kiekis parodo, kaip gerai dirbame, didindami skirtumą tarp pajamų bei išlaidų. Beje, geros pinigų atsargos padeda suvaldyti šeimos situaciją ligos ar krizės atvejais.

Daržininkystė bei sodininkystė, ypač Lietuvoje, padeda sutaupyti pinigus. Neveltui sakoma, kad auginti savo daržoves ir vaisius yra tas pats, kaip patiems spausdinti pinigus. Savo išaugintu maistu yra sveikiau maitintis. Daržininkystė bei sodininkystė duoda ypatingą papildomų pajamų šaltinį, nepriklausantį nuo mūsų vergvaldiškų ponų bei klientų įgeidžių. Ta nepriklausomybė žymiai sumažina stresą, didina mūsų sugebėjimą kontroliuoti bent dalį mūsų gyvenimo, kurią negali kontroliuoti ponai politikai, ponai darbdaviai ir ponai klientai. Kartu tai yra nebloga pramoga [1].

1. http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/nauja-a-zacharevicienes-aistra-sodininkyste-ir-darzininkyste.htm#.UqE7afRDuKA

Google ruošiasi robotais pakeisti krovėjus gamyboje ir prekių pristatyme [1]

Šių technologinių laimėjimų pagrindas - didieji duomenys [2] bei koreliacijos.

 Nejaugi dar yra žmonių, kurie galvoja, kad Lietuvos vaikams nereikia mokytis? Verta pasižiūrėti klipukus žemiau nurodytame straipsnyje [1]. Man juokingiausi buvo apie robotą, retkarčiais malonumo dėlei mėtantį siuntinius, ir apie robotus, vaikštančius ant dviejų kojų.

1.Google Puts Money on Robots, Using the Man Behind Android

2. Dideli duomenys: kas tai? 

 

 

Nesakau, kad pardavimai nėra verslas.

 Bet Maksimos daržovių skyriaus vadybininkas, už minimumą dėstantis daržoves lentynose, ir išleidžiamas į tualetą tik tada, kai niekas kitas nėra išleistas, nėra labai rimtas verslininkas.

Kaip pereiti į rimtų verslininkų gretas? Rimtai taupyti pinigus, išmokti dirbti su pinigais, kad prisidengti jais nuo kitų basakojų, treniruojančių šlapimo latakų sfinkterius, pardavėjų konkurencijos. Sfinkteris yra tas daiktas, kuris nutraukia šlapimo čiurkšlę, kai ji netyčia išsprūsta į kelnes.