Marinti badumi mūsų pensininkus yra tik naikinimo pradžia

Tariamas Lietuvos elitas bando naujas idejas, kaip  galutinai sunaikinti Lietuvos pensininkus. Tokios idejos jau aptariamos Lietuvos aukštojo mokslo istaigose. Vienas toks aptarimas net bandymui paleistas visiems prieinamoje spaudoje, kurioje niekas nepasirodo, kas nėra naudinga  tariamam Lietuvos elitui. Taip zonduojama neoliberalizmu nuolat apkrečiamos mūsų visuomenės nuomonė.

"Antradienį žurnalistė Rita Miliūtė savo socialinio tinklalapio paskyroje pasidalijo garso įrašu, kuris, kaip teigiama, darytas Kauno kolegijoje paskaitos metu. Jame dėstytoja atviru tekstu studentams pasakoja apie tai, kad ateityje mirtinai sergantys ir senukai bus eutanazuojami, nes ekonomikai jie yra nenaudingi:" 

Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams. Ta prasme, kad gyventi neleis, nes ekonomikai tai yra nenaudingi žmonės“, – girdima įraše. Tęsdama pasakojimą dėstytoja įvardija kelis šaltinius žiniasklaidoje, kuriuos rekomenduoja paskaityti, taip pat pasidomėti ir knygose aprašoma informacija"."

Primenu, kad eutanazija yra žmogžudystė, panaudojant tam mediku pagalbą. Taip palaipsniui Lietuvos neoliberalai naikina moralinius mūsų tautos pagrindus.

Kodėl skurdžioje Lietuvoje, kurioje autobusu keliauti daugumai yra brangu, nyksta banko skyriai?

Todėl, kad turtingi skandinavų bankų savininkai nori praturtėti dar labiau mūsų, lietuvių, skurdžių sąskaita.

"„To priežasčių toli ieškoti nereikia – spėju, kad tai yra pelno didinimo strategijos dalis. Deja, bet matome skirtingų standartų taikymą vadinamosiose namų ir užjūrio rinkose. Švedijoje, namų rinkoje, tarkime, „Swedbank“ turi 43 skyrius milijonui klientų, o Baltijos šalyse šis rodiklis yra penktadaliu blogesnis“, – sako Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas.

Jo vertinimu, darbuotojų Lietuvos bankuose mažėja dėl akcininkų noro pasiekti kuo didesnį vieno darbuotojo darbo efektyvumą dėl didesnio pelno apatinėje balanso eilutėje."

 

Kaip planuojama atgaivinti Amerikos pramonę

"Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, kaip vieną iš savo pagrindinių tikslų yra įvardijęs pramonės darbų gražinimą į JAV. Tam pasiekti buvo skatinama automatizacija, leidžianti vietos gamykloms konkuruoti su pigesne darbo jėga Kinijoje."

Tuo tarpu Lietuvoje patyliukais skatinamas rusų ir kitų atvežimas iš Ukrainos. Sniečkus neleido, neoliberalai leidžia. Tie rusai ir kiti sutinka dirbti už minimumą. Todėl robotu pirkti nereikia. Todėl Lietuva lieka užstrigusi vidutinių pajamų spastuose ir nebevysto šiuolaikinės pramonės, galinčios konkuruoti su Kinija, Vietnamu ir kitais pigios darbo jėgos kraštais.

Kiek pinigų Amerikoje darbdaviai skiria dirbantiesiems?

"Davidas Kostinas iš „Goldman Sachs“ 
apskaičiuoja, kad vidutinės kompanijos,  esančios
Amerikos akcijų rinkos medianoje, darbo sąnaudos (įskaitant
viska, pradedant atlyginimais ir baigiant akcijų opcionais bei sveikatos draudimu) yra stabilios maždaug 13% kompanijos pajamų lygyje, nepaisant rekordiškai žemo lygio
nedarbo. Bendras darbo užmokesčio augimas JAV kurį laiką įstrigo apie 3% per metus." [1]

"Buhalterinėje apskaitoje pajamos yra pinigai, kuriiuos verslas gauna iš savo įprastos verslo veiklos, paprastai iš prekių ir paslaugų pardavimo klientams."

1.  The Economist February 8th 2020, p. 57. 

Kodėl mus, lietuvius, niekina mūsų pačių verslininkai?

„Europoje visus praeitus metus kainos kilo dėl kiaulių maro Kinijoje, kai Kinija tapo kiaulienos importuotoja ir pagrindinės šalys augintojos puolė aprūpinti šią rinką. Koronovirusas „sugadino" kinų Naujuosius metus ir suvartojimo kiekius, bei tas maistas, kuris atėjo, dabar yra labai lėtai iškraudinėjamas - dalis Kinijos įmonių uždarytos, arba dirba nepilnu pajėgumu. Susikaupė perteklinis kiekis kiaulienos, kuris bus realizuojamas ES viduje. Ko gero, tai buvo iki kritinės ribos pastovėjusi daniška ar prancūziška kiauliena, kuri atvyko gabaliniam fasavimui“, – tarptautinės prekybos niuansus aiškina Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ analitikas ir sako, kad dabar mūsų prekybininkai tiesiog planuoja didžiules akcijas."

  Susikaupė perteklinis kiekis bet kokiu maistu apsimetančių nuodų iš visos Europos - kaip mat atsiranda lietuviškoje Maximoje. Jai dirbate valstybei ir verslininkams beveik nemokamai, tai ir nuodus už tikro maisto kainą suvalgysite. Durnių ir bažnyčioj muša.

Lietuvos biotechnologija

 "Šiandien Lietuvoje veikia gyvybės mokslų mokslinių tyrimų branduolys – Gyvybės mokslų centras, pasaulinio garso šios srities įmonės tokios, kaip Termo Fisher, Teva [1], dešimtys mažesnių biotechnologijų įmonių. Turime per keletą tūkstančių šioje srityje dirbančių žmonių, kuriančių beveik 2 proc. šalies BVP. Tuo neturėtume apsiriboti. Mano akimis, turėtume strategiškai vystyti gyvybės mokslus bei kurti Lietuvos, kaip pasaulinio biotechnologijų centro, prekinį ženklą. Strateginis srities vystymas – tai šiai sričiai sistemingai skiriamos reikšmingos valstybės lėšos, skirtos talentų rengimui, tiksliniam stambių investuotojų pritraukimui, infrastruktūros kūrimui, rizikos kapitalo fondų bei akseleratorių įsteigimui. Turime išsikelti tikslą, kad gyvybės mokslų dalis per ateinantį dešimtmetį pasiektų ne mažesnę kaip 10 proc. nuo BVP dalį, o Lietuvoje veiktų ne mažiau kaip 10 pasaulinio lygio gyvybės mokslų srities įmonių."

2 procentai Lietuvos BVP, tenkantys biotechnologijai, yra nulis. Teva užsiima seniai žinomų tablečių ir kitų panašių vaistų gamyba, inovacijos čia yra, bet jų skaičius gana ribotas.

"1. Būdami pasaulyje pirmaujanti generinių vaistų tiekėja, „Teva“ vaistai pacientams ir vartotojams padeda tokiu būdu, kokį tik gali kelios kitos įmonės. „Teva“ per metus pagamina 120 milijardų tablečių ir kapsulių 70-yje farmacijos ir API priemonių visame pasaulyje. „Teva“ užima lyderio pozicijas (3 geriausių) 25 pasaulio rinkose."

 

.

Lietuvos verslo pagrindas kartu yra ir Lietuvos verslo naikintojas

Kalbame apie migrantus, atvažiuojančius dirbti į Lietuvą.

"Lietuviams mūsų siūlomas atlyginimas – per mažas, o tas atlygis, už kurį dirba kirgizas, tarkime, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), jam yra didelis. Kitas dalykas, nepamirškime, kad yra visokios išmokos, individuali veikla, todėl lietuvių nelabai vilioja ir padidėjęs MMA“, – kalbėjo  darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas."

Darbuotojai iš trečiųjų šalių mūsų ūkį sunaikins, nes jie trukdo sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kadangi pigiu darbu konkuruoja su aukštosiomis technologijomis.