AI Can Help Defend Against Cyberattacks

“When Anthropic recently disclosed a cyber espionage campaign that used artificial intelligence to execute much of the attack autonomously, headlines framed it as a new, uncontrollable threat. But what made the incident most notable wasn't that the attackers used AI to add automation and speed. That's to be expected. It was that Anthropic used AI to detect and stop the campaign. In this case, the attackers were faster. That must change.

 

Cybersecurity is becoming a contest between AI systems used by attackers and their targets. The decisive factor is which side has richer data and better models and can act at machine speed.

 

It's harder to defend a network than to attack it. A defender must monitor every virtual door and window; an attacker need only find one that is ajar. In an AI era when attackers can jiggle every virtual doorknob continuously, human defenders don't stand a chance. What matters is how fast we deploy digital defenders to jiggle those doorknobs -- and tighten them -- beforehand.

 

Consider two attacks in recent years: SolarWinds and Colonial Pipeline. Imagine how AI could have made them more disruptive -- or how AI could give defenders the upper hand, by addressing vulnerabilities beforehand and enabling faster recovery after.

 

In the attack on SolarWinds Corp., someone injected malicious code into the software maker's updates, compromising an estimated 18,000 customers. The attackers inserted the bad code at a point in the software build process that is hard to detect.

 

Today AI can do deep, automated audits of software to detect malicious code that a human reviewer could miss amid millions of lines.

 

In the Colonial Pipeline attack, hackers used a compromised password to gain access to the pipeline's network, causing fuel shortages and panic buying at gasoline stations. AI has made this type of attack more dangerous because it can generate thousands of personalized phishing emails to collect more passwords faster. But today Colonial could also use AI to identify systems with easily compromised passwords and prevent the attack.

 

AI can identify an account acting outside its normal pattern and have AI agents block the account's access immediately.

 

The only question is if adversaries will adopt AI faster than defenders are permitted or encouraged to. Some companies are already pushing to the cutting edge of AI defense -- providing examples others should follow.

 

OpenAI's Aardvark is an AI security researcher that continuously reviews code and suggests fixes before vulnerabilities can be exploited.

 

Cisco's Project CodeGuard is an open-source framework that embeds secure coding practices into workflows, guiding AI assistants to generate secure code.

 

Singapore developed Project Moonshot, an open-source framework to stress-test LLMs against attacks.

 

To encourage adoption of AI defense, the U.S. government must lead by example and modernize regulations that make it hard to train defensive AI models. The U.S. government is the world's largest purchaser of IT services. The Defense and Homeland Security departments should deploy AI defense systems and mandate that government contractors do so as well. Procurement power can accelerate adoption: If you want to sell software to the U.S. military, your code must be vetted by an AI agent. And if anything should be secure from cyberattacks, it should be software used in U.S. military operations.

 

AI isn't perfect and can make mistakes. The Pentagon and DHS should publicly share their data on AI cybersecurity and testing effectiveness. Training cyber defense models and using automation in security operations is challenged by some regulations and standards, such as the Health Insurance Portability and Accountability Act, as well as some U.S. state privacy laws and Europe's General Data Protection Regulation. GDPR requires human oversight for AI decisions that have significant effects, which increases the time it takes to contain breaches, particularly cross-border ones. Attackers aren't constrained by such limits; defenders can't afford to be either.

 

DHS should rapidly build out its AI Information Sharing and Analysis Center to fight malicious use of AI. The National Institute of Standards and Technology's centers to help U.S. companies thwart AI-enabled cyberattacks should become a central place for companies continuously to share data and refine models against evolving attack techniques, simulating attacks and fixing vulnerabilities.

 

The industry needs more transparency about AI models' cybersecurity. Many AI companies already publish performance rankings against objective measures. Insurance providers could help by rewarding companies that adopt an accepted benchmark with lower premiums.

 

The U.S. government could provide tools to help companies implement cyber best practices. The new NIST centers could include technical training for businesses, as well as forums to test the security of autonomous agents in no-fail networks such as those in power systems.

 

We are in an arms race. If we rely on human-speed defense against machine-speed attacks, we will lose. We must build a network of continuously learning, secure defensive agents that can detect, reason and react faster than any human.

 

---

 

Ms. Neuberger is a senior adviser to Andreessen Horowitz and a distinguished fellow at Stanford. She served as the White House's deputy national security adviser for cyber and emerging technology, 2021-25.” [1]

 

1. AI Can Help Defend Against Cyberattacks. Neuberger, Anne.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: A15.

Klaidų išvengimas, atliekant namų apžiūrą --- Inspektoriai linkę būti kruopštūs, bet gali praleisti daug dalykų. "Labai svarbu, kad pirkėjas būtų kuo labiau išsilavinęs."

 

„Jei perkate būstą, tikriausiai, pirmiausia planuojate atlikti namo apžiūrą.

 

Daugelis pirkėjų supranta, kad namų apžiūra gali atskleisti paslėptas problemas, kurių remontas gali kainuoti tūkstančius dolerių.

 

Mažiau žino, ką iš tikrųjų apima patikrinimas, ar jų valstybė reikalauja, kad inspektoriai turėtų licenciją, ar jų inspektorius turi klaidų ir praleidimų draudimą, kuris apima aplaidumą.

 

Pasak Amerikos namų inspektorių draugijos (ASHI), prekybos asociacijos, namų apžiūra ištiria namo „fizinę struktūrą ir sistemas, nuo stogo iki pamatų“. Paprastai tai trunka nuo dviejų iki keturių valandų, tačiau tai priklauso nuo namo dydžio ir būklės.

 

Įprastas namų patikrinimas neapima pelėsių, radono, termitų ir kitų susirūpinimą keliančių sričių, pvz., šulinių ir septinių sistemų, nebent būtų susitarta atskirai.

 

Namo apžiūros kaina skiriasi priklausomai nuo namo dydžio ir vietos bei jo sudėtingumo. Joey Caballero iš 5th Avenue Building Inspections Boynton Beach, Fla., sakė, kad už 2000 kvadratinių pėdų vienos šeimos namo pagrindinį konstrukcijų patikrinimą ima apie 650 USD. Yra papildomų mokesčių už termitų apžiūrą (75–100 USD) arba baseino apžiūrą (100–150 USD).

 

Šiuo metu 35 valstijos reikalauja, kad namų inspektoriai būtų licencijuoti, nors reikalavimai labai skiriasi, teigia Jamesas Thomas, ASHI vykdomasis direktorius. Nors 15 valstijų neišduoda licencijų, kelios iš jų inspektorius reguliuoja įstatymais. Tačiau, pasak inspektoriaus Scotto Johnsono, įstatymų nustatytos gairės paprastai yra ne tokios griežtos nei licencijavimo reikalavimai.

 

Daugelis pirkėjų nežino, kad namų patikrinimas yra tik vizualinis patikrinimas. "Jie nėra invaziniai", - sakė Johnsonas. „Kažkas, parduodantis namą, nenori, kad išlaužčiau grandininį pjūklą, kad jį apžiūrėčiau. Tai reiškia, kad inspektoriai nepateks į palėpę, jei, pavyzdžiui, nėra liuko.

 

Nors dauguma inspektorių yra kruopštūs, ekspertai sako, kad nėra neįprasta ką nors praleisti. „Svarbiausių problemų, kurios perauga į ieškinius, nebūna taip dažnai, – sakė Caballero, – tačiau kartais pasitaiko, kad neveikia lizdas, nes jis buvo paslėptas už sofos.

 

Jei pirkėjas uždaręs sužinos, kad inspektorius kažką praleido, „dauguma inspektorių turės taisyti, jei tai nedidelė problema“, - sakė Caballero. Jei tai rimta problema arba jei inspektorius ką nors sulaužo, Caballero sakė, kad inspektorius taip pat gali susisiekti su savo draudimo bendrove ir pranešti apie pretenziją.

 

Advokatų kontoros „Schwartz Sladkus Reich Greenberg Atlas“ Niujorke partnerė Margery N. Weinstein perspėjo, kad pirkėjas gali neturėti pakankamai kreipimosi, net jei inspektorius padarys klaidą. „Daugelyje susitarimų dėl patikrinimų yra atsakomybės apribojimų, kurie riboja atsakomybę“, – sakė ji. Ji rekomenduoja dirbti su inspektoriumi, kurį siunčia patikimas šaltinis, turintis atitinkamų žinių, pavyzdžiui, teisininkas ar nekilnojamojo turto agentas.

 

Taip pat galite rasti ASHI sertifikuotus inspektorius naudodami paieškos įrankį adresu ASHI.org.

 

Štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš atliekant namų apžiūrą.

 

Pats dalyvauk apžiūroje

 

„Nuostabu, kiek daug mano klientų išleido pusę milijono dolerių, o namuose praleido tik 15 minučių“, – sakė Johnsonas. „Eik į apžiūrą ir sulenk inspektoriui ausį. Tai ypač svarbu pirmą kartą perkantiems būstą“.

 

Būkite atviri, kai lydėte inspektorių po namus ir užduokite daug klausimų. Įsitikinkite, kad inspektorius naudoja visus prietaisus per visą ciklą. Jei aptinkama problema, sužinokite, kiek kainuos remontas ir kaip skubiai jį reikia atlikti.

 

Neatsisakykite apžiūros, jei perkate butą

 

Weinstein teigė, kad tik maždaug pusė jos klientų atlieka patikrinimus, kai jie perka butą Niujorke. Pasak jos, pirkėjas gali nuspręsti praleisti apžiūrą, jei yra susipažinęs su pastatu ir jo valdymu; jei pastatas buvo gerai prižiūrimas, pirkėjai mažiau linkę leisti pinigų vienam butui apžiūrėti.

 

Weinsteino teigimu, reikėtų ne tik tikrinti butus, bet ir patikrinti pastato katilą, stogą ir kitas sistemas. Naujos statybos pastate „inspektorius patikrins statybos kokybę“, – sakė ji. "Ir jei vis dar yra darbų, kuriuos reikia atlikti, jis gali nurodyti dalykus, kuriuos reikia išspręsti paskutinėje apžvalgoje."

 

Neatsisakykite patikrinimo

 

Atsižvelgiant į rinkos, kurioje esate, stiprumą, norint įgyti konkurencinį pranašumą, gali kilti pagunda pateikti pasiūlymą, kuris nepriklauso nuo patikrinimo rezultatų. Weinsteinas sakė, kad tai bloga mintis. Jei būtina atsisakyti nenumatytų atvejų, pavyzdžiui, jei pardavėjas nesutinka, Weinsteinas sakė, kad pirkėjai prieš pateikdami pasiūlymą turėtų bent jau pabandyti įkviesti į namus inspektorių, net jei sutartis nepriklauso nuo patikrinimo.

 

 „Labai svarbu, kad pirkėjas būtų kuo labiau išsilavinęs“, – sakė ji.” [1]

 

1. MANSION --- Counting House: Avoiding Mistakes In a Home Inspection --- Inspectors tend to be thorough, but can miss things. 'It's very important for a buyer to be as educated as possible.' Friedman, Robyn A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: M5.  

Avoiding Mistakes In a Home Inspection --- Inspectors tend to be thorough, but can miss things. 'It's very important for a buyer to be as educated as possible.'

“If you're purchasing a home, you probably plan to get a home inspection first.

 

Many buyers understand that a home inspection can uncover hidden issues that could cost thousands of dollars to repair down the line.

 

Fewer know what an inspection actually covers, whether their state requires inspectors to be licensed, or if their inspector carries errors and omissions insurance, which covers negligence.

 

A home inspection examines a house's "physical structure and systems, from the roof to the foundation," according to the American Society of Home Inspectors (ASHI), a trade association. It typically takes two to four hours, but that depends on the home's size and condition.

 

Unless separately arranged, a typical home inspection doesn't include checks for mold, radon, termites and other areas of concern, such as well and septic systems.

 

The cost of a home inspection varies, depending on the size and location of a home and its complexity. Joey Caballero of 5th Avenue Building Inspections in Boynton Beach, Fla., said he charges about $650 for a basic structural inspection on a 2,000-square-foot, single-family home. There are additional charges to inspect for termites ($75 to $100) or to check out a pool ($100 to $150).

 

Currently, 35 states require home inspectors to be licensed, although the requirements vary widely, according to James Thomas, ASHI's executive director. While 15 states don't issue licenses, several of them regulate inspectors by statute. But statutory guidelines are typically less rigorous than the requirements for licensing, according to inspector Scott Johnson.

 

Many buyers aren't aware that home inspections are visual inspections only. "They aren't invasive," said Johnson. "Someone selling a house does not want me to break out a chain saw to inspect it." That means that inspectors won't access an attic if there's no hatch, for example.

 

While most inspectors are thorough, experts say it isn't unusual to miss something. "Major issues that develop into lawsuits don't happen that much," said Caballero, "but missing that an outlet wasn't working because it was hidden behind a couch happens at times."

 

If a buyer discovers after closing that an inspector did miss something, "most inspectors will have it repaired if it's a minor issue," Caballero said. If it's a significant issue, or if the inspector breaks something, Caballero said the inspector can also contact his insurance company to report a claim.

 

Margery N. Weinstein, a partner at law firm Schwartz Sladkus Reich Greenberg Atlas in New York City, cautioned that a buyer may not have sufficient recourse even if an inspector does make an error. "Most inspection agreements have disclaimers that limit liability," she said. She recommends working with an inspector referred by a trusted source with relevant knowledge, such as a lawyer or a real-estate agent.

 

You can also locate ASHI Certified Inspectors by using the search tool at ASHI.org.

 

Here are some things to consider before the home inspection.

 

Attend the inspection yourself

 

"It's amazing how many of my clients put down a half-million dollars, and they've only spent 15 minutes in the house," said Johnson. "Go to the inspection, and bend the inspector's ear. It's especially important for first-time home buyers."

 

Keep your eyes open as you accompany the inspector around the house, and ask lots of questions. Make sure the inspector runs all of the appliances through a complete cycle. If an issue is discovered, find out what the repair will cost and how urgently it needs to be done.

 

Don't forgo an inspection if you're buying an apartment

 

Weinstein said that only about half of her clients do inspections when they're purchasing an apartment in New York City. A buyer may decide to skip an inspection if they are familiar with the building and its management, she said; if the building has been well maintained, buyers are less inclined to spend money to inspect one apartment.

 

Not only should apartments be inspected, Weinstein said, but the inspector should check the building's boiler, roof and other systems. In a new-construction building, "the inspector will check the quality of the construction," she said. "And, if there is still work that needs to be done, he can point out the items that need to be addressed in the final walk-through."

 

Don't waive the inspection

 

Depending on the strength of the market you're in, it might be tempting to submit an offer that isn't contingent on the results of an inspection in order to gain a competitive advantage. Weinstein said that's a bad idea. If it's absolutely necessary to waive the contingency -- for example, if the seller won't agree to one -- Weinstein said buyers should at least try to get an inspector into the home before submitting a bid, even if the contract isn't contingent on the results.

 

"It's very important for a buyer to be as educated as possible," she said.” [1]

 

1. MANSION --- Counting House: Avoiding Mistakes In a Home Inspection --- Inspectors tend to be thorough, but can miss things. 'It's very important for a buyer to be as educated as possible.' Friedman, Robyn A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: M5.  

Darbuotojai bijo, kad dirbtinis intelektas atims jų darbus. Jiems trūksta didesnio pavojaus supratimo: nesvarbu, ar dirbtinis intelektas juos pakeis. Svarbu, kas kontroliuos žinias, kurias įmonės perima iš savo darbuotojų.

„Įeikite į bet kurį įmonės biurą ir išgirsite tą patį nerimą keliantį pokalbį: ar dirbtinis intelektas pašalins baltųjų apykaklių darbus?

 

Optimistai tikina, kad vietoj prarastų atsiras naujų darbo vietų – juk taip nutiko ir ankstesnėse technologijų revoliucijose. Pragmatikai teigia, kad darbo jėga tiesiog taps produktyvesnė naudojant dirbtinį intelektą ir sukurs daugiau vertės su minimaliu darbo vietų mažinimu. Pesimistai baiminasi, kad pradinio lygio žinių darbuotojai visiškai pasens.

 

Tačiau šiose diskusijose trūksta esminės dinamikos. Šiuo metu darbuotojai potencialiai moko dirbtinį intelektą, kaip padaryti juos pasenusius. Ir jie dažnai to nesuvokia.

 

Įmonės naudojamas AI, vadinamas įmonės AI sistema, gali užfiksuoti viską, ką darote darbe, ir panaudoti šią informaciją mokydamas save. Šios sistemos gali įrašyti jūsų sąveiką platformoje – jūsų rašomus raginimus, kuriamus dokumentus, vykdomas užklausas.

 

Kitaip tariant, įmonė gali sekti ir pareikšti nuosavybės teisę į kiekvieną sistemoje daromą klavišo paspaudimą, kiekvieną idėją, kurią ten dokumentuojate, kiekvieną įrankį, kurį sukuriate naudodami tą platformą. Jis gali nustatyti, kokie metodai veikė geriausiai, kokia el. pašto kalba buvo gauti atsakymai ir kaip jūs kreipėsi į tuos klientus. Ir visos tos žinios gali tapti įmonės AI dalimi, todėl galiausiai ji gali žinoti, kaip atliekate savo darbą, iki vis smulkesnių detalių.

 

Tada ateina pavojinga darbuotojams dalis: AI gali perduoti šią informaciją bet kuriam kitam, kuris atlieka jūsų darbą, arba kai kuriais atvejais tiesiog atlieka patį darbą. Laikui bėgant galite tapti daug mažiau vertingi savo darbdaviui ir daug lengviau pakeisti.

 

Ši dinamika gali iš esmės pakeisti darbdavio ir darbuotojo santykius. Stalai yra tokie dideli ir tokie skubūs, kad abi pusės skuba išsikelti (ar apsisaugoti). Vadovai sparčiai diegia įmonių dirbtinio intelekto sistemas, siekdami padidinti produktyvumą ir konkurencinį pranašumą – ir dažnai neatskleidžia pasekmių darbo saugumui ir privatumui.

 

Tuo tarpu bent kai kurie darbuotojai slapta taiko asmeninius AI įrankius, kartais pažeisdami įmonių politiką, kad jų darbdaviai negalėtų užfiksuoti visko, ką jie žino ir daro.

 

Norėdami suprasti, kas vyksta, turite suprasti, kas iš tikrųjų yra įmonės AI sistemos. Tai skiriasi nuo sąsajų, kurias naudojate namuose. Įmonės AI sistemos yra platformos, kurios integruojasi tiesiogiai į įmonės darbo eigą – pagalvokite apie „Microsoft Copilot“, įterptą į „Word“, „Excel“ ir „Outlook“, arba „Salesforce“ Einstein AI, įtrauktą į santykių su klientais valdymą. Šios sistemos yra įrankiuose, kuriuose jau dirbate. Be to, jie gali užfiksuoti didelę jūsų darbo dalį platformoje, mokytis iš daugelio sąveikų ir įterpti tas žinias į įmonei priklausančią infrastruktūrą.

 

Tai, kas anksčiau gyveno tik darbuotojų galvose, sukurta per ilgametę patirtį ir sunkiai įgytą patirtį, vis dažniau institucionalizuojama realiu laiku. Kai išeisite, bent dalis jūsų žinių pasilieka, įterpta į sistemas, kurias naudos dirbtinis intelektas ir jūsų pakeitimas (jei iš viso reikia pakeisti).

 

Įsivaizduokite, kad esate vyresnysis programinės įrangos inžinierius, derinantis sistemos gedimą. Atliekate daugybę testų, kad išsiaiškintumėte problemą, o kai pamatysite, kad sprendimo nėra dokumentacijoje, sukuriate naują sprendimą. Akivaizdu, kad sprendimu dalijatės su įmone, tačiau visos žinios ir metodai, kuriuos panaudojote problemai spręsti, iš esmės buvo jūsų. Išsiaiškinote sprendimą dėl to, ką žinote ir kaip dirbate.

 

Šiaip taip viskas buvo anksčiau. Tačiau kai dirbate naudodami įmonės AI, sistema ne tik įrašo jūsų sprendimą. Jis gali užfiksuoti jūsų problemos sprendimo būdą: kuriuos klausimus uždavėte pirmiausia, kaip patobulinote paiešką, kai pirmieji bandymai nepavyko, galbūt net logiški žingsniai, vedę jus nuo simptomo iki priežasties. Kai kitą kartą jaunesnieji inžinieriai susidurs su panašia avarija, sistema gali padėti jiems vadovautis jūsų naudojamos metodikos elementais.

 

Jūs nepraradote savo patirties. Tačiau dabar darbdavys taip pat turi prieigą prie pagrindinių šios patirties aspektų, tokia forma, kurią jis kontroliuoja ir gali panaudoti kitiems darbuotojams be jūsų. Jame yra dalinis jūsų mąstymo planas, o kai kurios žinios, dėl kurių jūs kažkada buvote būtinos, dabar yra įmonės turtas, kurį galima atkurti.

 

Atrodo, kad dėl šių revoliucinių pokyčių darbuotojai atsiduria sunkioje vietoje. Tačiau aš tikiu, kad darbuotojai turi alternatyvą – tokią, kuri nėra lengva, bet gali padėti grąžinti galios dinamiką savo naudai.

 

Tiksliau: darbuotojai turėtų apsvarstyti galimybę vengti savo įmonės AI sistemų, kai įmanoma, ir naudoti asmeninius AI įrankius, tokius kaip ChatGPT, Claude, Gemini, Copilot ar dešimtys kitų.

 

Šie įrankiai veikia kitaip ir jų yra visiškai kitokios sąlygos nei įmonės AI. Juos galite pasiekti tiesiogiai. Jums priklauso raginimai, darbo eigos, tinkinimai. Jūsų sukurtos žinios lieka su jumis. Svarbiausia, kad kai išeinate pro duris, dirbtinio intelekto patobulintos galimybės eina kartu su jumis.

 

Galbūt dirbdami su klientais turėsite naudoti savo įmonės AI. Bet visas strateginis mąstymas, kurį darote prieš bendraudami su klientais? Sukurkite tai naudodami asmeninius AI įrankius.

 

Kalbėjausi su regiono viceprezidentu energetikos įmonėje, kuris daro būtent tai: jis naudoja savo įmonės įmonės sistemą, kad atitiktų reikalavimus ir dokumentuotų, tačiau kuria naujus analitinius metodus ir išbando sudėtingus sprendimus asmeniniais AI įrankiais. Romano įžvalgos lieka jo.

 

Tačiau asmeninių AI įrankių naudojimas yra tik pirmas žingsnis, kurį darbuotojai turėtų žengti. Norėdami iš tikrųjų pakeisti galios dinamiką, jie gali veikti kituose frontuose.

 

-- Derėtis iš anksto. Prisijungdami prie įmonės, žmonės turėtų turėti prieigą prie AI įrankių, pvz., intelektinės nuosavybės. Dauguma darbo sutarčių apima darbo metu sukurtą intelektinę nuosavybę, tačiau darbuotojai turėtų išsamiau įsigilinti į įmonės politiką prieš pasirašydami: kas užfiksuojama naudojant įmonės AI? Kiek laiko tie duomenys saugomi? Ar galite naudoti asmeninius AI įrankius įgūdžių ugdymui? Ar galite prašyti ištrinti savo indėlius, jei išeisite?

 

Daugelis kompanijų dar neapgalvojo šių klausimų, o tai reiškia, kad yra vietos nustatyti pagrįstas ribas, kol nesate užsidarę.

 

-- Remti kolektyvinius veiksmus. Individualiai atsisakyti dirbtinio intelekto dažnai neįmanoma, todėl sąjungos ir profesinės asociacijos turi atkreipti dėmesį. Sudarant kolektyvines derybas darbuotojai galėtų reikalauti skaidrumo apie įmonės AI naudojimą ir reikalauti teisingos kompensacijos už sukauptas žinias. Be kolektyvinės valdžios pavieniai darbuotojai ir toliau spaus „sutinku“ dėl susitarimų, kuriais restruktūrizuojami jų darbai, vien todėl, kad jie neturi alternatyvos.

 

Suderinti darbuotojo veiksmai gali pradėti keisti AI skaičiavimą. Darbdaviai gali pastebėti, kad įmonės AI sistemos fiksuoja žinias, tačiau už didelę kainą: jos gali atstumti talentingiausius darbuotojus, tuos, kurie supranta, kad gali sukurti vertingesnių nešiojamų galimybių naudodami asmeninius įrankius.

 

AI laužo tradicinį užimtumo modelį realiuoju laiku greičiau, nei kas nors suvokia. Įmonės ir darbuotojai, kurie supranta šią dinamiką, galės pasinaudoti dirbtinio intelekto pranašumais. Tie, kurie to nedaro, gali atsidurti didžiausios darbo vietos pamainos per visą kartą pralaimėjusioje pusėje.

 

---

 

Matthew Call yra Teksaso A&M universiteto Mays verslo mokyklos vadybos katedros docentas. Su juo galite susisiekti reports@wsj.com.” [1]

 

1. Workplace Technology (A Special Report) --- Workers Are Afraid AI Will Take Their Jobs. They're Missing the Bigger Danger: It isn't whether artificial intelligence is going to replace them. It's who will control the knowledge that companies capture from their employees. Call, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: R1.  

Workers Are Afraid AI Will Take Their Jobs. They're Missing the Bigger Danger: It isn't whether artificial intelligence is going to replace them. It's who will control the knowledge that companies capture from their employees.

“Walk into any corporate office, and you'll hear the same anxious conversation: Will AI eliminate white-collar jobs?

 

The optimists insist that new jobs will emerge to replace the ones we lose -- after all, it has happened in previous tech revolutions. Pragmatists argue the workforce will simply become more productive with artificial intelligence, creating more value with minimal job cuts. And the pessimists fear entry-level knowledge workers will become obsolete altogether.

 

But this debate misses a crucial dynamic. Right now, workers are potentially training AI how to make them obsolete. And they often don't realize it.

 

The kind of AI used by companies, called an enterprise AI system, can capture everything you do at work and use that information to train itself. These systems can record your interactions within the platform -- the prompts you write, the documents you create, the queries you run.

 

In other words, the company can potentially track -- and claim ownership of -- every keystroke you make within the system, every idea you document there, every tool you build using that platform. It can identify what approaches worked best, what email language got responses and how you approached those clients. And all that knowledge can become part of the company AI, so it may eventually know, down to increasingly fine details, how you do your job.

 

Then comes the dangerous part for employees: The AI can pass that information along to anybody else who does your job, or in some cases just do the job itself. Over time, you could become a lot less valuable to your employer -- and a lot more replaceable.

 

This dynamic may fundamentally change the relationship between employer and employee. The stakes are so high and so urgent that both sides are rushing to position (or protect) themselves. Executives are rapidly implementing enterprise AI systems, seeking productivity gains and competitive advantage -- and they often aren't disclosing the implications for job security and privacy.

 

 Meanwhile, at least some employees are secretly adopting personal AI tools, sometimes violating corporate policies, so that their employers can't capture everything they know and do.

 

To understand what's coming, you need to understand what enterprise AI systems actually are. These are different from the interfaces you use at home. Enterprise AI systems are platforms that integrate directly into corporate workflows -- think of Microsoft Copilot embedded in Word, Excel and Outlook, or Salesforce's Einstein AI woven into customer-relationship management. These systems sit inside the tools where you already work. And they can potentially capture much of your work within the platform, learning from many interactions, and embedding that knowledge into company-owned infrastructure.

 

What once lived only in employees' heads, built through years of experience and hard-won expertise, is increasingly being institutionalized in real time. When you leave, at least some of your knowledge stays behind, embedded in systems that will be used by the AI and by your replacement (if a replacement is needed at all).

 

Imagine that you're a senior software engineer debugging a system crash. You run a bunch of tests to figure out the problem, and when you discover the solution isn't in the documentation, you develop a novel workaround. You share the solution with the company, obviously, but the expertise and techniques that you brought to the problem were all yours, in a fundamental way. You figured out the workaround because of what you know and how you work.

 

That is the way things used to be, anyway. When you do your work through enterprise AI, though, the system doesn't just record your solution. It can capture your problem-solving approach: which questions you asked first, how you refined the search when initial attempts failed, potentially even the logical steps that led you from symptom to cause. The next time junior engineers face a similar crash, the system may be able to guide them through elements of the methodology you used.

 

You haven't lost your expertise. But now the employer also has access to key aspects of that expertise, in a form it controls and can deploy to other employees without you. It has a partial blueprint for how you think, and some of the knowledge that once made you indispensable is now a reproducible company asset.

 

These revolutionary changes seem to put workers in a tight spot. But I believe employees have an alternative -- one that isn't easy, but could help move the power dynamic back in their favor.

 

Specifically: Employees should consider avoiding their company AI systems when possible and use personal AI tools like ChatGPT, Claude, Gemini, Copilot or dozens of others.

 

These tools operate on completely different terms than enterprise AI. You access them directly. You own your prompts, your workflows, your customizations. The knowledge you create stays with you. Most critically, when you walk out the door, your AI-enhanced capabilities walk with you.

 

Maybe you're required to use your company's enterprise AI for client work. But all the strategic thinking you do before engaging with clients? Develop that using personal AI tools.

 

I spoke with a regional vice president at an energy company who does exactly that: He uses his firm's enterprise system for required compliance and documentation, but develops new analytical approaches and tests complex decisions in personal AI tools. The novel insights stay his.

 

Using personal AI tools is just the first step employees should take, however. To really change the power dynamic, they can act on other fronts.

 

-- Negotiate upfront. When joining a company, people should treat access to AI tools like intellectual-property ownership. Most employment agreements cover IP created on the job, but employees should dig further into a company's policies before signing on: What gets captured through enterprise AI? How long is that data retained? Can you use personal AI tools for skill development? Can you request deletion of your contributions if you leave?

 

Most companies haven't thought through these questions yet, which means there is room to establish reasonable boundaries before you're locked in.

 

-- Support collective action. Individual opt-out of AI is often impossible, so unions and professional associations need to pay attention. With collective bargaining, workers could demand transparency about the use of enterprise AI and demand fair compensation for the knowledge it gathers. Without collective power, individual employees will keep clicking "accept" on agreements that restructure their jobs simply because they have no alternative.

 

Concerted employee action may start to change the AI calculus. Employers may find that enterprise AI systems do capture knowledge, but at a steep cost: They may drive away the most talented employees, ones who realize they can build more valuable, portable capabilities with personal tools.

 

AI is breaking the traditional model of employment in real time faster than anyone realizes. The companies and employees who understand these dynamics will position themselves to capture AI's benefits. Those who don't may find themselves on the losing side of the biggest workplace shift in a generation.

 

---

 

Matthew Call is an associate professor in the department of management at Texas A&M University's Mays Business School. He can be reached at reports@wsj.com.” [1]

 

1. Workplace Technology (A Special Report) --- Workers Are Afraid AI Will Take Their Jobs. They're Missing the Bigger Danger: It isn't whether artificial intelligence is going to replace them. It's who will control the knowledge that companies capture from their employees. Call, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: R1.  

Technologijos gali padėti žmonėms, sergantiems demencija, likti darbe: senstant visuomenei, vis daugiau darbuotojų susidurs su pažinimo sutrikimais. Galbūt, jie neturi nustoti dirbti taip anksti, kaip jie bijo, kad bus priversti.

„Daugeliui žmonių skaitmeniniai įrenginiai yra savotiškos antrosios smegenys, pasiruošusios padėti atlikti daugybę užduočių. Dėl to jie gali būti transformuojantys grupei, kuri, kaip tikimasi, augs senstant: demencija sergantiems darbuotojams.

 

Jamesas Fletcheris, Bato universiteto skaitmeninės ateities docentas, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjo, kaip demencija sergantys žmonės naudoja technologijas kasdieniame gyvenime. Jo darbas rodo, kad daugelis galėtų likti darbo rinkoje ilgiau nei šiuo metu, naudojant skaitmeninius įrankius bei labiau apgalvotas darbo vietos technologijas ir įmonių politiką.

 

„Wall Street Journal“ kalbėjosi su Fletcheriu apie tai, kaip žmonės, sergantys demencija, galėtų naudoti technologijas, kad galėtų gyventi ilgiau, mažiau stigmatizuotų ir produktyviau. Štai redaguotos ištraukos:

 

WSJ: Kai kurie žmonės mano, kad tie, kuriems diagnozuota demencija, negali pritaikyti naujų technologijų. Ar tokia prielaida teisinga?

 

JAMESAS FLETCHERIS: Demencija yra stipriai susijusi su vyresniu amžiumi, todėl atsiranda platesnis stereotipas, kad vyresni žmonės nenaudoja skaitmeninių technologijų. Istoriškai kartais taip buvo, bet tai nebėra tiesa. Vyresnio amžiaus žmonės vis labiau išmano techniką.

 

Be to, daroma prielaida, kad demencija sergantys žmonės negali naudotis technologijomis. Tačiau kažkas, kuriam šiandien diagnozuota 60 metų, galėjo rašyti tinklaraščius sulaukęs 30 metų ir 40 metų naudojo išmanųjį telefoną, o per 50 metų – socialinius tinklus ir kalbos įrenginius, pvz., Alexa. Šios skaitmeninės priemonės yra jų kasdienybės dalis. Net ir mano tiriamoje grupėje, kurią sudaro demencija sergantys žmonės nuo 60 iki 80 metų, jų skaitmeninis gyvenimas nesibaigia sulaukus tam tikro amžiaus.

 

WSJ: Kokių turite pavyzdžių, kai demencija sergantys žmonės naudoja technologijas, kad būtų galima ilgiau dirbti?

 

FLETCHER: Vienas iš įrankių, apie kuriuos žmonės man kalbėjo apie gerą darbą, yra automatinis planavimas, toks, kokį matote naudodami „Teams“ arba „Google“ kalendorių. Kalbėjausi su žmogumi, kuris atvėrė savo darbo kalendorių šeimai ir kolegoms, kad bet kas galėtų užsukti į susitikimą ir apie tai jį iš anksto įspėtų. Tai veikė gana gerai. Kitas puikus įrankis yra naudoti biometrinius duomenis, o ne prisiminti sudėtingus slaptažodžius.

 

WSJ: Kur dar matote didžiausias technologijų galimybes padėti žmonėms darbe?

 

FLETCHERIS: Demencija sergantys žmonės gali sunkiai orientuotis, galbūt dėl atminties sunkumų, ir žinoma, kad jie klajoja. Tačiau „Google“ žemėlapių ir navigacijos sistemų dėka galime gauti konkrečias nuorodas į vietą realiuoju laiku. Yra keletas įmonių, kurios pagal užsakymą sudaro didelių universitetų, įmonių miestelių ar ligoninių žemėlapius. Šie žemėlapiai turi daugiau kontrasto ir daugiau ženklų, kad būtų lengviau pasiekiami.

 

Kai kurie tyrinėtojai ir kūrėjai dirba su papildyta realybe, todėl jei nešiojate jų akinius su AR ekranu, jie nukreips jus į norimą vietą.

 

WSJ: O kas, jei jus vertina dėl dėmesio problemų?

 

FLETCHERIS: Jei turite dėmesio trūkumo, jums gali būti sunku išlaikyti dėmesį per daugiapakopį procesą – pavyzdžiui, esate profesorius ir ruošiatės paskaitai, bet įpusėjus pamirštate, ką darote. Paprastai turite įjungti kompiuterį, prisijungti prie daugiau nei vieno ekrano, tada atidaryti aplanką, tada spustelėkite dokumentą. Kiekvienas iš šių etapų yra dar viena galimybė vartotojui išsiblaškyti ir viskas subyrėti.

 

Demencija sergantiems žmonėms gali būti tikrai sunku grįžti į vėžes. Vietoj to jie gali naudoti natūralios kalbos sąsają, kurioje galite kalbėti kaip įprastai su savo Alexa įrenginiu, ir jis paima tinkamą aplanką.

 

Kai kuriems žmonėms vėliau gyvenime gali kilti motorinių problemų, todėl bus sunkiau naudotis klaviatūromis, valdymo blokais ir jutikliniais ekranais. Apeiti tai gali būti puikus rezultatas naudojant natūralios kalbos procesorius. Diktuoti natas, o ne spausdinti, yra labai gerai. Yra įrodymų, kad šie natūralios kalbos procesoriai kovoja su senesniais balsais, tačiau jie pasiekia tašką, kai yra patikimi.

 

WSJ: O kas, jei supratimas yra problema?

 

FLETCHER: ChatGPT ir kiti pokalbių robotai yra išmokyti paversti informaciją kitu formatu. Kaip demencijos tyrinėtojas, teisiškai įpareigotas išversti savo dokumentus į tokius formatus, kuriuos būtų lengva skaityti žmonėms, turintiems pažinimo sutrikimų.

 

Galiu paprašyti ChatGPT, Gemini ar Claude paimti mano dokumentą ir perrašyti jį, naudojant tik vieno sakinio sakinius ir vieno skiemens žodžius, nekeičiant reikšmės.

 

 

Prieš penkerius metus man būtų prireikę visos dienos; dabar tai akimirksniu ir visiems nemokama. Tai gali būti taikoma el. laiškams, atmintinėms ar politikos dokumentams neprarandant turinio.

 

WSJ: Dirbate su demencija sergančiais žmonėmis, kurie kenčia nuo afazijos arba sunkiai randa žodžių. Kokios priemonės gali jiems padėti darbo vietoje?

 

FLETCHER: Žmonės dažnai man sako, kad tiksliai žino, ką nori pasakyti, bet kažkas nutrūksta tarp minties ir kalbos. Teksto nuspėjimo didelės kalbos modeliai atlieka būtent tą užduotį, su kuria kovoja žmonės, turintys afaziją, ir jie puikiai sugeba rasti kitą žodį iš eilės.

 

Dabar galite mokyti didelius kalbų modelius naudodami suasmenintus duomenis, pvz., el. pašto ir dokumentų istoriją. Tada jo nuspėjamas tekstas skamba taip pat, kaip jūs.

 

Žinoma, žmogus, sergantis demencija, greičiausiai negalėjo to nustatyti pats. Tai turėtų būti organizacijos lygmens strategija, prieinama demencija sergantiems žmonėms.

 

WSJ: Kaip įsivaizduojate darbo vietą, teikiančią pagalbą demencija sergantiems darbuotojams?

 

FLETCHER: Šiuo metu demencija sergantys žmonės dažnai nelinkę atskleisti informacijos. Jie žino, kad pasekmė gali būti nedarbas. Jei organizacijos turi matomas, patikimas paramos struktūras, žmonės labiau linkę prisistatyti.

 

Kad būtų teikiama nuolatinė pagalba, darbovietėse turi būti reguliariai registruojami darbuotojai, tačiau jie neturi būti įkyrūs. Universitetuose kiekvieną kadenciją reguliariai peržiūrime neįgaliųjų veiksmų planus. Didžiąją laiko dalį jie veikia gerai su minimaliu koregavimu. Mačiau, kad šis procesas virsta HR nustatymais.

 

WSJ: Ką gali padaryti demencija sergantys asmenys, norintys toliau dirbti?

 

FLETCHER: Per pastaruosius 20 metų skaitmeninės technologijos iš esmės pakeitė tai, ką reiškia diagnozuoti demenciją. Socialinė žiniasklaida leido žmonėms, kurie kažkada buvo izoliuoti, rasti vieni kitus, dalytis strategijomis ir kurti bendraamžių paramos bendruomenes.

 

Jei man diagnozuotų šiandien, skyręs laiko ją apdoroti, ieškočiau tų bendruomenių. Netgi vieno kito asmens radimas panašioje situacijoje gali būti prasmingas ir leisti žmonėms suprasti savo diagnozę taip, kaip anksčiau nebuvo įmanoma.

 

Tai dera su mano pagrindiniu patarimu: nenorite laukti diagnozės.

 

Kas trečiam iš mūsų bus diagnozuota, todėl demencija taps tikrai įprasta.

 

Ir mes visi dirbsime ilgiau – tai reiškia, kad statistiškai dirbsime su susilpnėjusiu pažinimu. Taigi mes visi turėtume galvoti apie technologijų diegimą, kad sumažintume savo pažinimo apkrovą.” [1]

 

1. Workplace Technology (A Special Report) --- Technology Can Help People With Dementia Stay on the Job: As the population ages, more workers are going to face cognitive impairment. Maybe they don't have to stop working as soon as they fear. Mitchell, Heidi.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: R6.

Workplace Technology (A Special Report) --- Technology Can Help People With Dementia Stay on the Job: As the population ages, more workers are going to face cognitive impairment. Maybe they don't have to stop working as soon as they fear.

“For many people, digital devices are a kind of second brain, ready to help with any number of tasks. That could make them transformative for a group that is expected to grow as the population ages: workers with dementia.

 

James Fletcher, assistant professor of digital futures at the University of Bath, has spent more than a decade researching how people with dementia use technology in everyday life. His work suggests that many could remain in the workforce longer than they currently do, through the use of digital tools along with more-thoughtful workplace technology and corporate policies.

 

The Wall Street Journal spoke with Fletcher about how people with dementia could use technology to lead longer, less stigmatized and more productive work lives. Here are edited excerpts:

 

WSJ: Some people assume that those diagnosed with dementia can't adopt new technologies. Is that assumption true?

 

JAMES FLETCHER: Dementia is strongly associated with older age, and that brings with it the broader stereotype that older people don't use digital technologies. Historically, that was sometimes the case, but that's not so true anymore. Older people are increasingly tech-literate.

 

On top of that, there is the assumption that people with dementia can't use technology. But someone diagnosed in their 60s today may have been blogging in their 30s and was on a smartphone in their 40s and social media and speech-based devices, like an Alexa, in their 50s. These digital tools are part of their daily routine. Even for the cohort I study, which is people with dementia aged 60 to their late 80s, their digital lives don't end at a certain age.

 

WSJ: What examples do you have of people with dementia using technology to make it possible to work longer?

 

FLETCHER: One of the tools that people have spoken to me about working well is automatic scheduling, the kind you see with Teams or Google Calendar. I spoke to someone who opened his work calendar to family and colleagues so anyone could drop in a meeting and it would alert him in advance. That worked quite well. Using biometrics instead of remembering complex passwords is another great tool.

 

WSJ: Where else do you see the biggest opportunities for technology to support people at work?

 

FLETCHER: People with dementia can struggle with finding their way around, perhaps because of memory difficulties, and they are known to wander. But thanks to Google Maps and navigation systems, we can get specific directions to a place in real time. There are a few companies that do bespoke mapping for big universities or corporate campuses or hospitals. These maps have more contrast and more signage to make them more accessible.

 

There are some researchers and developers working with augmented reality, so if you're wearing their glasses with an AR display, they will navigate you to your desired location.

 

WSJ: What if you're assessed with attention issues?

 

FLETCHER: If you have attention deficit, you may find it difficult to maintain focus through a multistep process -- like you're a professor and you're preparing a lecture, but halfway through, you forget what you're doing. Typically, you have to turn on the computer, log in to maybe more than one screen, then open a folder, then click to a document. Each of those stages is one more opportunity for the user to get distracted and for things to fall apart.

 

For people with dementia, it can be really difficult to get back on track. They can instead use a natural-language interface, where you can speak as you normally do to your Alexa device, and it grabs the right folder.

 

Some people later in life can be affected by motor issues, making using keyboards, trackpads and touch screens more difficult. Bypassing that can be a great outcome of using natural-language processors. Dictating notes instead of typing is very good. There is evidence that these natural-language processors struggle with older voices, but they are getting to a point where they are reliable.

 

WSJ: What if comprehension is an issue?

 

FLETCHER: ChatGPT and other chatbots are trained to transform information into another format. As a dementia researcher, I am legally required to translate my documentation into formats that are easy for people with cognitive impairment to read.

 

I can ask ChatGPT, Gemini or Claude to take my document and rewrite it using only single-clause sentences and single-syllable words without changing the meaning.

 

 

That would have taken me a whole day five years ago; now it's instantaneous and free to everybody. That could apply to emails, memos or policy documents without losing content.

 

WSJ: You work with people with dementia who suffer from aphasia, or difficulty finding words. What tools can help them in the workplace?

 

FLETCHER: People often tell me they know exactly what they want to say, but something breaks down between thought and speech. Text-prediction large language models do exactly the task that people with aphasia struggle with, and they really excel at finding the next word in a sequence.

 

You can now train large language models on personalized data, like your email and document history. Then the text it predicts sounds just like you.

 

Of course, a person with dementia likely couldn't set this up on their own. This should be an organization-level strategy available to people with dementia.

 

WSJ: How do you envision a workplace providing support to employees with dementia?

 

FLETCHER: At the moment, people with dementia are often understandably reluctant to disclose. They know the consequence can be unemployment. If organizations have visible, credible support structures in place, people are more likely to come forward.

 

To provide continued support, workplaces need to have regular check-ins with their employees, but they don't need to be intrusive. In universities, we routinely review disability action plans every term. Most of the time, they work well with minimal adjustment. I could see that process translating to HR settings.

 

WSJ: What can individuals with dementia who want to continue working do themselves?

 

FLETCHER: Over the past 20 years, digital technology has fundamentally changed what it means to be diagnosed with dementia. Social media made it possible for people who were once isolated to find one another, share strategies and build peer-support communities.

 

If I were diagnosed today, after taking time to process it, I would look for those communities. Even finding one other person in a similar situation can be meaningful and allow people to make sense of their diagnosis in ways that weren't possible before.

 

That goes hand in hand with my main advice: You don't want to wait for diagnosis.

 

One in three of us will be diagnosed, so dementia will become really common.

 

 And all of us are going to work longer -- and that means we will statistically be working with diminished cognition. So we should all be thinking about implementing technology to lower our cognitive loads.” [1]

 

1. Workplace Technology (A Special Report) --- Technology Can Help People With Dementia Stay on the Job: As the population ages, more workers are going to face cognitive impairment. Maybe they don't have to stop working as soon as they fear. Mitchell, Heidi.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: R6.