Trumposios maisto prekybos grandinės – ko turėtume pasimokyti iš Europos?

“Prancūzijoje ar Austrijoje įprasta šviežio, ką tik išspausto sūrio paragauti iš vietinių ūkininkų, čia pat suvalgyti vietinio mėsininko pagamintos dešros, užsigeriant vietiniu vynu. Visa tai vadinama trumposiomis grandinėmis.

 

Trumposios grandinės taip pat yra vienas geriausių vaistų prieš nesąžiningas prekybos praktikas – kai pavieniai ūkininkai priversti savo produkciją parduoti tik stambiems perdirbėjams ar perpardavėjams, nes neturi kito pasirinkimo, o šie gali piktnaudžiausi savo padėtimi ir supirkinėti produktus iš ūkininkų net žemiau gamybos savikainos. Taip prieiname prie situacijos, kai ūkininkai yra priversti ne tik paklusti tokiam supirkėjų diktatui, bet ir susiduria su paskutinės minutės sutarčių pakeitimais ar vėluojančiais atsiskaitymais.

 

Neseniai Europos Parlamente svarstėme įstatymų pakeitimus, kuriais tokie piktnaudžiavimai draudžiami. Tačiau tik iš Briuselio to nesutvarkysime.

 

Nesąžininga prekyba žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra ne tik rinkos problema – tai teisingumo, tvarumo ir kaimo gyvybingumo klausimas.

 

Lietuvoje, kur smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai sudaro kaimo regionų pagrindą, šis disbalansas ypač skaudus. Daugelis pieno gamintojų, vaisių ir daržovių augintojų už produkciją gauna neadekvačiai mažai. Pelnai koncentruojasi mažmeninės prekybos įmonėse, kurios be visa ko plečiasi ir monopolizuojasi.

 

Todėl turime toliau stiprinti nesąžiningų veiksmų kontrolę ir užtikrinti kainodaros skaidrumą. Kartu privalome investuoti į struktūrinius sprendimus. Tokie struktūriniai sprendimai egzistuoja Danijoje ir kitose šalyse, kur labai stipriai išplėtota kooperacija. Gerai finansuojami ir profesionaliai valdomi kooperatyvai ir Lietuvoje galėtų suteikti ūkininkams didesnę derybinę galią.

 

Trumposios maisto tiekimo grandinės, ūkininkų turgeliai, tiesioginiai pardavimai, vietinės produkcijos tiekimas mokykloms ir ligoninėms – leistų daugiau vertės išlaikyti regionuose ir mažintų priklausomybę nuo dominuojančių pirkėjų.

 

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas skaičiuoja, kad Lietuvoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių potencialas iš esmės yra neišnaudotas, nors galimybės – didelės. Nors jau daugelį metų šiai sričiai skiriamos reikšmingos investicijos, tačiau realiai jomis dažniausiai pasinaudoja pavieniai, jau turintys finansinius ir administracinius pajėgumus subjektai, o smulkūs ūkininkai paliekami nuošalyje. O trumposios grandinės turėtų sudaryti sąlygas smulkiesiems ir šeimos ūkiams realizuoti produkciją tiesiogiai vartotojui, be perteklinių investicijų ir biurokratinių barjerų.

 

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) parama dažnai orientuota į brangias perdirbimo linijas, patalpų įrengimą ar transportą. Tačiau senosiose ES valstybėse modelis veikia paprasčiau: ūkininkas gali auginti jautieną ir ją realizuoti tiesiogiai, nes skerdimo ar perdirbimo paslaugos teikiamos kaip atskira, samdoma paslauga, kuri apskaitoma atskirai nuo supirkimo kainų. Ūkininkui nereikia turėti savo skerdyklos – jis perka paslaugą ir parduoda jau galutinį produktą.

 

Įdomus kad ir Vokietijos ūkininkų pavyzdys: licencijuotas perdirbėjas iš ūkininkų ar sodininkų atvežtos žaliavos (obuolių, kriaušių, slyvų, kukurūzų) pagamina galutinį produktą – vyną, trauktinę, likerį, džemą ar kitą gaminį, – bet gaminys priskiriamas pačiam ūkininkui. Jam belieka tik susikurti savo etiketę ir susirasti pirkėją.

 

Lietuvoje galėtume taikyti analogišką principą – skatinti ne milijonines investicijas į perdirbimo subjektus, o į paslaugų įsigijimą. Ūkininkas turėtų galimybę nuvežti žaliavą paslaugos teikėjui, o mainais gauti jau pagamintą ir supakuotą galutinį produktą – varškę, sviestą, sūrį ar grietinę. Tai būtų realizuojama kaip nuosava prekė savo prekybos taške ar vietinėje regiono parduotuvėje.

 

Toks modelis praverstų gelbėjant pienininkystės ūkius. Tiesiog reiktų sudaryti sąlygas smulkiesiems pieno gamintojams naudotis perdirbimo įmonių paslaugomis.

 

V. Buivydo teigimu, tokia kryptis neišvengiamai paliestų stambiųjų verslų interesus, siekiančius išlaikyti rinkos dalį. Todėl labai svarbu, kad politiniai sprendimai būtų grindžiami ne siaurais interesais, o visuomenės poreikiais. Trumposios grandinės privalo dūgzti ir suteikti antrą kvėpavimą smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams.

 

Gerindami prieigą prie finansavimo, skatindami kooperaciją ir apsaugodami ūkininkus nuo piktnaudžiavimo, galėtume sukurti teisingesnę ir atsparesnę tvarką, kuri tinkamai įvertintų maisto gamintojus ir užtikrintų kaimo ateitį ateinančioms kartoms.

 

Ir pabaigai nedidelis reziumė. Trumpųjų grandinių esmė – ne brangūs projektai, o kuo trumpesnis kelias nuo ūkio iki stalo. Tuomet ir maistas bus skanesnis, ir žala aplinkai bei klimatui bus mažesnė, ant tvirtesnių kojų atsistotų šeimos ūkiai.”

JAV naujienos: įstatymų leidėjai ragina sudaryti milžiniškas povandeninių laivų sutartis

 

 

„VAŠINGTONAS. Kongreso respublikonai ir demokratai po kelių mėnesių vėlavimų spaudžia Karinį jūrų laivyną sudaryti sutartis dėl mažiausiai 15 povandeninių laivų, teigdami, kad ilgesnis laukimas galėtų pakenkti Karinio jūrų laivyno gamybos bazei, kuria jis remiasi.

 

Kongresas patvirtino net 13 „Virginia“ klasės atakos povandeninių laivų statybą 2023 m. ir penkių „Columbia“ klasės balistinių raketų povandeninių laivų statybą 2025 m. Kol kas nepasirašyta jokių sutarčių, nepaisant to, kad tikimasi, jog 2024 m. bus pasirašyti užsakymai dėl 10 „Virginia“ klasės laivų.

 

Visas sandoris, skirtas „General Dynamics“ elektriniam laivui ir HII „Newport News Shipbuilding“, kurios kartu vadovauja visų Karinio jūrų laivyno povandeninių laivų statybai, gali siekti apie 100 mlrd. dolerių.

 

Abiejų partijų įstatymų leidėjai perspėja, kad vėlavimai gali sulėtinti povandeninių laivų gamybą, kurią Karinis jūrų laivynas pažadėjo paspartinti.

 

Atstovas Robas Wittmanas, Virdžinijos respublikonas, kuris yra Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, jog sutartys yra būtinos, kad pasiųsti signalą įmonėms.

 

„Visiškai tikiuosi, kad Karinis jūrų laivynas greitai imsis veiksmų pagal šią blokinę pirkimo sutartį, kuri sutaupys mokesčių mokėtojų pinigus ir išsaugos povandeninių laivų pramonės bazės sveikatą“, – sakė Wittmanas. Wittmanas, kurio kongreso apygarda ribojasi su „Newport News Shipbuilding“, pažymėjo, kad dauguma povandeninių laivų gamybai naudojamų komponentų yra tokie specializuoti, kad kiekvieną iš jų gamina tik vienas tiekėjas, ir kad sutarčių atidėjimas gali kelti pavojų tokių įmonių gyvybingumui.

 

Atstovas Joe Courtney (demokratas, Konektikutas), atstovaujantis apygardai, kurioje įsikūrusi „Electric Boat“, teigė, kad sutarties pasirašymas yra labai svarbus laivų statytojams ir tiekimo grandinės įmonėms, nes jos stengiasi įdarbinti tinkamus darbuotojus ir išlikti versle. „Yra didžiulis abiejų partijų susitarimas, kad mums reikia plėsti povandeninių laivų laivyną ir kad Kariniam jūrų laivynui laikas judėti į priekį ir pašalinti bet kokią riziką, kurią galėtų sukelti sutarties atidėjimas“, – sakė jis.

 

Karinio jūrų laivyno atstovas atsisakė nurodyti atidėjimo priežastis ar pasakyti, kada bus sudaryta sutartis, tačiau teigė, kad povandeninių laivų gamybos tempų didinimas yra prioritetas.

 

„Karinio jūrų laivyno departamentas supranta, kaip svarbu laiku sudaryti sutartis, siekiant palaikyti stabilų ir nuspėjamą laivų statybos ir tiekėjų darbo krūvį“, – sakė atstovas. sakė.

 

„Virginia“ klasės povandeniniai laivai, kurių Karinis jūrų laivynas jau turi 24, yra nusistovėjusi atakos povandeninių laivų klasė, kurios kiekvienas kainuoja apie 5 mlrd. dolerių ir gali atakuoti taikinius sausumoje ir laivuose jūroje.

 

„Columbia“ klasės povandeniniai laivai yra naujesnio modelio, kurių kiekvienas, kaip tikimasi, kainuos maždaug 9,3 mlrd. dolerių ir gali paleisti branduolinius balistinius raketų ginklus. Abu jie yra varomi branduoliniais varikliais ir gali diskretiškai veikti viso pasaulio vandenyse, leisdami vadams paleisti slaptus smūgius.

 

Šį mėnesį Kongresas patvirtino, kad viceadmirolas Robas Gaucheris vadovaus povandeninių laivų gamybai naujose pareigose, kurios tiesiogiai atsiskaitys gynybos sekretoriaus pavaduotojui Steve'ui Feinbergui.

 

Atidėtos povandeninių laivų sutartys dažnai iškildavo per ketvirtinius pajamų skelbimo pokalbius, o analitikai spaudė vadovus prašyti atsakymų apie sutarčių laiką.

 

„Tiesą sakant, mes nežinome“, kada sutartys bus sudarytos, praėjusį mėnesį bendrovės pajamų skelbimo pokalbio metu sakė „General Dynamics“ generalinė direktorė Phebe Novakovic. „Žinome, kad abi šios sutartys yra sudarytos, paklausa yra ir tiesiog nuo vyriausybės priklauso, kada jos kreipsis į mus.“

 

HII generalinis direktorius Chrisas Kastneris teigė, kad bendrovė „intensyviai bendradarbiauja su „Electric Boat“ ir kariniu jūrų laivynu, kad užsitikrintų paramą“. Jis pažymėjo, kad neseniai Kongreso pritarti gynybos asignavimams 2026 finansiniams metams galėtų padėti užbaigti sandorį.“ [1]

 

1. U.S. News: Lawmakers Urge Mega Submarine Contracts. Weisgerber, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Feb 2026: A3.  

U.S. News: Lawmakers Urge Mega Submarine Contracts

 

 

“WASHINGTON -- Republicans and Democrats in Congress are pushing the Navy to award contracts for at least 15 submarines after months of delays, arguing that waiting any longer could harm the bespoke manufacturing base the Navy relies on.

 

Congress approved the construction of as many as 13 Virginia-class attack submarines in 2023 and five Columbia-class ballistic-missile submarines in 2025. No deals have been signed yet, despite expectations that orders for 10 of the Virginia-class vessels would have been signed in 2024.

 

The entire deal could be valued at around $100 billion for General Dynamics's Electric Boat and HII's Newport News Shipbuilding, which together lead the construction of all the Navy's submarines.

 

Lawmakers from both parties are warning that the delays could slow submarine production, which the Navy has vowed to speed up.

 

Rep. Rob Wittman, a Virginia Republican who is vice chairman of the House Armed Services Committee, said the contracts are necessary to send a signal to companies.

 

"I fully expect the Navy to quickly move forward with this block buy contract, one that will save the taxpayers money and preserve the health of the submarine industrial base," Wittman said. Wittman, whose congressional district borders Newport News Shipbuilding, noted that most components used for making submarines are so specialized that only one supplier makes each of them, and that delaying contracts can endanger such businesses' viability.

 

Rep. Joe Courtney (D., Conn.), who represents the district that is home to Electric Boat, said signing the contract is critical to shipbuilders and supply-chain companies as they try to hire the right workers and stay in business. "There is huge bipartisan agreement that we need to grow the submarine fleet and that it's time for the Navy to move forward and eliminate any risk that a contract delay could cause," he said.

 

A Navy spokesman declined to give reasons for the delay or say when the contract would be awarded but said that increasing submarine production rates is a priority.

 

"The Department of the Navy understands the importance of timely contract awards to support stable, predictable shipbuilding and supplier workload," the spokesman said.

 

The Virginia class, of which the Navy already has 24 submarines, is an established class of attack submarine, each costing around $5 billion, that can strike targets on land and ships at sea.

 

The Columbia class is a newer model submarine, expected to cost roughly $9.3 billion each, that can launch nuclear-armed ballistic missiles. Both are nuclear powered and can operate discreetly in waters around the world, allowing commanders to launch covert strikes.

 

Congress this month confirmed Vice Adm. Rob Gaucher to oversee submarine production in a new position that reports directly to Deputy Defense Secretary Steve Feinberg.

 

The delayed submarine deals have frequently come up during quarterly earnings calls, with analysts pressing executives for answers about the timing of the contracts.

 

"To be quite honest, we don't know" when the contracts will be awarded, General Dynamics Chief Executive Phebe Novakovic said during the company's earnings call last month. "We know that both of those contracts are out there, the demand is there and it's simply up to the government when they come to us."

 

HII Chief Executive Chris Kastner said the company has been "engaged heavily with Electric Boat and the Navy to get it behind us." He noted that Congress's recent passage of defense appropriations for fiscal 2026 could help get the deal finalized.” [1]

 

1. U.S. News: Lawmakers Urge Mega Submarine Contracts. Weisgerber, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Feb 2026: A3.  

World News: Germany Faces Dilemma Over China Trade Ties

What is more dangerous mercantilism for Germany: China's or USA, considering that Germany is worse in building future AI based economy than both of them?

 

China's mercantilism poses a more direct, existential threat to Germany's industrial core (auto, machinery) in the short-to-medium term through manufacturing competition and declining trade, while U.S. mercantilism (like the IRA) challenges its long-term future in AI and green tech. However, with German exports to China falling steeply and a €87 billion deficit in 2025, China's "innovation mercantilism 2.0" is the immediate, more dangerous economic threat.

 

Why China's Mercantilism is More Dangerous for Germany

 

    Direct Industrial Attack: China is shifting from a consumer market to a competitor, with German auto exports to China declining sharply. China’s, "innovation mercantilism 2.0" aims to dominate advanced industries, including EVs and AI-driven manufacturing, directly challenging Germany's traditional strengths.

    Declining Trade & Dependence: German exports to China hit a 10-year low in 2025, and the trade deficit reached a record €87 billion.

    Manufacturing Vulnerability: Unlike the US, which threatens high-tech dominance, China threatens to hollow out the manufacturing base that forms the backbone of the German economy.

 

Why USA's Mercantilism is Also Dangerous

 

    AI/Future Tech Gap: The U.S. is "forging ahead" in AI and the digital economy, while Germany struggles, creating a long-term technological dependency.

 

    Protectionist Subsidies: U.S. policies like the Inflation Reduction Act (IRA) attract German investment away to the U.S. due to better incentives for green tech and AI development.

 

Conclusion

While U.S. policies make it harder for Germany to develop a future AI-based economy, China’s mercantilist policies are actively undermining Germany's current economic foundation, making China's approach more dangerous to Germany's immediate economic stability.

 

“BERLIN -- Long dependent on the U.S. for its security and on China for its growth, Germany is trying to chart its own path. But a pair of high-stakes visits by its new leader to Beijing and Washington in the next week shows the process will be neither easy nor fast.

 

The trips highlight the dilemma facing many middle powers that are seeking to reduce their dependencies on rival great powers, while not exposing their defenses or hurting their economies in the short term.

 

Germany's reliance on U.S. protection has been thrown into question by President Trump's criticism of allies.

 

And China's pursuit of mercantilist policies has emerged as a profound threat to Germany's economy, which for years hitched itself to China's explosive growth.

 

In Beijing on Wednesday for his inaugural visit, German Chancellor Friedrich Merz, long a China skeptic, will try to set a new tone with its biggest trading partner. Less than a week later, he will travel to Washington to seek clarity about future trade relations between the U.S. and Europe in the wake of Trump's bruising trade policies, German officials said.

 

Merz will be sketching a new, twin-track approach this week, the officials said.

 

Merz will avoid confronting Chinese leader Xi Jinping and Trump with public demands and criticism to preserve crucial relationships.

 

At home, he will redouble investments in the military, ensure that vital manufacturing supply chains aren't overly dependent on one country and court alternative trade partners around the globe.

 

"Any smart China policy starts at home," Merz said late Tuesday before boarding his flight. He said Germany is seeking a more balanced relationship with China but added, "It would be a mistake to link this with a decoupling from China."

 

A recent procession of leaders visiting Beijing -- Britain's Keir Starmer, Canada's Mark Carney, France's Emmanuel Macron and Spain's Pedro Sanchez -- has fed talks of a reset between these countries and China to balance an increasingly hostile U.S.

 

But Germany shows how hard it is to rewire relations with China. Germany's carmakers, machine-tool manufacturers and chemicals producers -- critical industries that have sunk huge investments into China during the past three decades -- are fighting brutal competition in a Chinese market where significant overcapacity is leading to deflation and eroding profits.

 

Volkswagen, which once made up to 40% of its sales -- and even more of its profit -- in China, has seen its market share there collapse, forcing it to implement its biggest job cuts and the first plant closure at home in its nearly 90-year history.

 

"From the Chinese point of view, it's Europe that should be making the concessions and seeking closer economic support from China because it's in a weak position," said Noah Barkin, an analyst with Rhodium.

 

"They don't see a need to drive a wedge in the trans-Atlantic relationship because that wedge is already being driven by the Trump administration."

 

Now just under a year in office, Merz has broken with a long tradition of China-friendly chancellors, particularly Angela Merkel, who did much to push German industry to deepen ties with China.

 

China is a revisionist great power that is challenging the global world order, Merz wrote in an article for Foreign Affairs magazine this month. Germany shouldn't sever ties with the country but it should substantially reduce its dependence on it, he said.

 

Meanwhile, Merz has warmed to European Union proposals to curb Chinese imports through tariffs and local content rules for clean technology and cars.

 

Some German officials say they might even support requirements for Chinese direct investors in Europe to share their intellectual property with local joint-venture partners -- a rule that applied for decades to foreign manufacturers in China.

 

The China shock is a brand new reality for Germany. For most of the 21st century, the two countries were symbiotically linked. By selling to China the vehicles, factories and infrastructure that the Asian giant needed to supply the world with cheap consumer goods, Germany could latch on to the country's supercharged growth.

 

This symbiosis has now ended. Imports of Chinese goods to Germany rose 8.8% in 2025, while German exports to China fell 9.7%, sending Germany's trade deficit with China up 33%.

 

Parts of the German business lobby and trade unions, long enthusiastic supporters of free trade, are pushing Berlin to erect barriers to Chinese imports. But Berlin can't afford -- yet -- to burn its bridges.” [1]

 

It seems that Berlin is cutting more and more economic links to Russia, United States and China and dragging EU into economic vacuum, since Germans can’t compete in the world markets without ties with these economic centers. Tanks don’t produce milk and butter, and don’t win wars in drone era. Berlin is running out of ideas what to do next.

 

Germany is experiencing a profound, challenging economic transition, characterized by stagnation and a strategic shift away from reliance on Russian energy and high dependency on Chinese markets. While it is not "cutting all links"—China remained Germany's largest trading partner in 2025—the model of buying cheap energy from Russia and exporting high-value goods to China has broken, leading to a period of industrial restructuring, weak growth (+0.2% in 2025), and rising insolvencies.

Key Aspects of the Current Situation:

 

    Decoupling/De-risking: Trade with Russia has undergone a "dramatic decoupling," with German imports from Russia dropping by nearly 89% as of late 2025. Simultaneously, Germany is attempting to "de-risk" its relationship with China due to unfair competition and trade imbalances, despite Chinese goods still flowing into Germany.

    Economic Performance & Pressures: Germany has suffered from high energy prices, excessive bureaucracy, a skilled worker shortage, and the need for digitization that is not satisfied because of America’s competition for capital and expensive energy in Germany. The economy has been largely stagnant for two years, with high-quality manufacturing jobs declining.

    Shifting Strategy: The government is shifting toward a "new growth cycle" involving massive state investment in infrastructure and defense, aiming for 1.4% growth in 2026. This includes a shift towards "greening" industry, such as investing in hydrogen that also doesn’t fly since the green hydrogen is so expensive.

 

    EU Impact: Germany’s industrial decline and reduced purchasing power have had a dampening effect on the broader EU economy, though its role as the largest EU economy remains.

 

Future Outlook:

Experts project a slow recovery starting in 2026, driven by public spending, but the structural transformation of German industry is expected to be a long-term challenge. No good news for EU.

 

1. World News: Germany Faces Dilemma Over China Trade Ties. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Feb 2026: A7.