„Auksinė“ idėja du Estijoje gyvenančius suomius pavertė milijonieriais

 

„Aukso kainos kilimas ir finansiniai iššūkiai, su kuriais susidūrė Estijos žmonės, sukūrė puikias rinkos sąlygas dviem Estijoje gyvenantiems suomių draugams ir padėjo jiems uždirbti milijonus eurų.

 

2024 m. įkurta Suomijos bendrovė „Kultakiertue“ pernai uždirbo 9,4 mln. eurų grynojo pelno ir, anot leidinio „Kauppalehti“, gali išmokėti 2,9 mln. eurų dividendų. Šiais metais bendrovė planuoja savo savininkams skirti 700 000 eurų, rašo Estijos verslo leidinys „Aripaev“.

 

Bendrovės verslo modelis – siųsti su savo kemperiais ekspertus važinėti po visą Suomiją, kad įvertintų ir supirktų gyventojų atneštus aukso dirbinius.“

 

„Kultakiertue“ – tai suomiška paslauga, kuri, naudodama specializuotus mobilius įrenginius (automobilius/mikroautobusus), tiesiogiai jūsų vietovėje įvertina ir perka auksą ir sidabrą. Galite atnešti sulūžusius ar senus papuošalus, monetas ir medalius nemokamam, neįpareigojančiam įvertinimui. Jei priimsite jų pasiūlymą, galėsite užbaigti pardavimą vietoje.

Klientai šią paslaugą labai vertina dėl paprastumo ir saugumo, leidžiančio saugiai įvertinti savo daiktus privačioje aplinkoje, nereikia jų siųsti paštu.

 

Jei svarstote apie paslaugos naudojimą, galite pasitikrinti būsimas vietas ir rezervuoti privatų susitikimą tiesiogiai „Kultakiertue“ svetainėje.

 

A “golden” idea turned two Finns living in Estonia into millionaires

 

“The rise in the price of gold and the financial challenges experienced by people in Estonia created excellent market conditions for two Finnish friends living in Estonia and helped them earn millions of euros.

 

The Finnish company Kultakiertue, founded in 2024, earned 9.4 million euros in net profit last year and, according to the publication Kauppalehti, could pay out 2.9 million euros in dividends. This year, the company plans to allocate 700,000 euros to its owners, writes the Estonian business publication Aripaev.

 

The company’s business model is to send its experts in campers to drive all over Finland to evaluate and buy gold items brought by residents.”

 

Kultakiertue is a Finnish service that evaluates and purchases gold and silver directly in your local area using specialized mobile units (cars/vans). You can bring broken or old jewelry, coins, and medals for a free, no-obligation valuation. If you accept their offer, you can complete the sale on the spot.

The service is rated highly by customers for its ease and security, allowing you to have your items valued safely in a private environment without the need to mail them in.

If you are considering using the service, you can check the upcoming locations and reserve a private appointment directly on the Kultakiertue website.

 

Another “Vilnia naša” Inscription in the Capital

“Vilnia naša”, translated from Polish, means: “Our Vilnius”. Why is it written like this?

 

Vilnius has long been a Polish majority city. A relatively short time ago, the Russians handed Vilnius over to Lithuania. Lithuania’s claims to Vilnius are based on similar old stories as Israel’s claims to the territory of Israel: ancient history:

 

Vilnius is the historical capital of the Grand Duchy of Lithuania (LDK).

 

Although the city was occupied during the interwar period of the 20th century and, due to the policies implemented, its population was mostly Polish, the Soviet Union (USSR) handed it over to Lithuania in 1939 under the Lithuanian-USSR Mutual Assistance Treaty, in return for the introduction of Soviet military bases. Where are those bases now?

 

This complex historical period is characterized by several important facts:

• Historical affiliation: Since the city was founded in the 14th century by Gediminas (first mentioned in 1323) Vilnius was of interest to Lithuanian historians.

• Interwar occupation: After World War I and the Żeligowski military operation in 1920, the Vilnius region was occupied and later annexed to Poland. Lithuania never recognized this annexation and until 1939 Vilnius was the only constitutional capital in Europe that was part of another state.

• Demographic diversity: Due to the policies carried out during the times of the Grand Duchy of Lithuania and the Polish-Lithuanian Commonwealth, and later – by the Russian Empire, the city became multicultural. During the interwar years, Vilnius was home to large Jewish, Polish, Russian, Belarusian and Lithuanian communities.

 

• Role of the Soviet Union: After the USSR and Germany attacked and divided Poland in September 1939, the Soviet Union occupied Vilnius. However in the treaty signed in 1941, the USSR turned part of the Vilnius region (including Vilnius) to Lithuania in exchange for the right to deploy Soviet crews in the country. Where are those crews now?

 

“In Vilnius, on an electrical panel, police officers found another “Vilnia naša” inscription.

 

According to the Vilnius County Chief Police Commissariat, on Thursday, at about 7:55 a.m., on an electrical panel located on Perkūnkiemio St. in Vilnius, an inscription “Vilnia naša” written in Cyrillic was noticed.

 

The police collected material on the damage to property of small value under the Criminal Code (CC).

 

ELTA reminds that earlier the same inscription was found on a pedestrian bridge on the Vilnius Western Bypass.”

 

Sostinėje – dar vienas „Vilnia naša“ užrašas

“Vilnia naša”, išvertus iš lenkų kalbos, reiškia: “Vilnius mūsų”. Kodėl taip rašoma?

 

Nuo seno Vilnius buvo lenkų daugumos miestas. Prieš ganėtinai trumpą laiką rusai Vilnių perdavė Lietuvai. Lietuvos pretenzijos į Vilnių yra paremtos tuo pat, kaip Izraelio pretenzijos į Izraelio teritoriją – senų laikų istorijomis:

 

Vilnius yra istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostinė.

 

Nors XX a. tarpukariu miestas buvo okupuotas ir jame dėl vykdytos politikos lenkų tautybės gyventojai sudarė didžiąją dalį, Sovietų Sąjunga (SSRS) jo Lietuvai perdavė  1939 m. pagal Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį, atlygindama už sovietinių karinių bazių įvedimą. Kur dabar tos bazės?

 

Šis sudėtingas istorinis laikotarpis apibūdinamas keliais svarbiais faktais:

•           Istorinė priklausomybė: Nuo pat miesto įkūrimo XIV a. pradžioje Gedimino (pirmą kartą paminėta 1323 m.) Vilnius buvo įdomus Lietuvos istorikams.

•           Tarpukario okupacija: Po Pirmojo pasaulinio karo ir 1920 m. įvykdytos Želigovskio karinės operacijos, Vilniaus kraštas buvo okupuotas ir vėliau prijungtas prie Lenkijos. Lietuva šios aneksijos niekada nepripažino ir iki 1939 m. Vilnius buvo vienintelė konstitucinė Europos sostinė, esanti kitos valstybės sudėtyje.

•     Demografinė įvairovė: Dėl LDK ir Abiejų Tautų Respublikos laikų, vėliau – Rusijos imperijos vykdytos politikos ir okupacijos, miestas tapo daugiakultūris. Tarpukario metais Vilniuje gyveno gausios žydų, lenkų, rusų, baltarusių ir lietuvių bendruomenės.

 

•           Sovietų Sąjungos vaidmuo: 1939 m. rugsėjį SSRS ir Vokietijai užpuolus bei pasidalijus Lenkiją, Sovietų Sąjunga užėmė Vilnių. Tačiau jau 1939 m. spalio 10 d. pasirašyta sutartimi SSRS grąžino dalį Vilniaus krašto (įskaitant Vilnių) Lietuvai, mainais į teisę dislokuoti šalyje sovietų įgulas. Kur dabar tos įgulos?

“Vilniuje, ant elektros skydinės, policijos pareigūnai rado dar vieną „Vilnia naša“ užrašą. 

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį, apie 7.55 val. ryto, Vilniuje, ant Perkūnkiemio g. esančios elektros skydinės, pastebėtas užrašas „Vilnia naša“, parašytas kirilica.

 

Policija surinko medžiagą dėl nedidelės vertės turto sugadinimo pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK).

 

ELTA primena, kad anksčiau toks pat užrašas buvo rastas ant Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje esančio pėsčiųjų tilto.”

 

Katastrofa ponui Trumpui gali įvykti greičiau, nei jis mano: pasaulis supranta, kad ponas Trumpas neturi greito sprendimo dėl Hormūzo, pradeda kaupti iškastinį kurą ir visko kainos šoka į lubas

Tiksliai toks scenarijus jau dabar sukelia didžiulius pasaulinės ekonomikos sutrikimus, o „Brent“ žalios naftos kaina šokteli link 85 USD už barelį, JAV ir Irano konfliktui dėl Hormūzo sąsiaurio įsibėgėjant. Panikos kupinas pirkimas ir karinės blokados užblokavo beveik 20 % pasaulio energijos tiekimo, sukeldamos didelę energetinio saugumo riziką.

Laivybos užstrigimo taškų ir išeikvotų pasaulinių naftos atsargų derinys sukelia kaskadinį poveikį visoje pasaulio ekonomikoje:

 

• Energijos rinkos nepastovumas: žlugus birželio mėnesio paliauboms, „Brent“ žalios naftos kaina šoktelėjo link 86,88 USD už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina svyravo apie 79 USD. Tuo tarpu vidaus degalinių kainos išlieka aukštos, o JAV dyzelino vidutinė kaina yra apie 5 USD už galoną.

• Tiekimo grandinės įtampa: Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) Hormūzo krizę pavadino „didžiausiu pasauliniu energetinio saugumo iššūkiu istorijoje“, nes išpuoliai ir blokados sutrikdo tiek žaliavinių, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą.

 

• Platesnė infliacija: Dėl šio šoko didėja kasdienių būtiniausių prekių, žemės ūkio ir transporto kainos, o tai daro didžiulį spaudimą tiek vidaus rinkoms, tiek tarptautinei prekybai.

„VAŠINGTONAS. JAV ir Iranui vėl grumiantis dėl Hormūzo sąsiaurio, kiekvienai tautai laikas savo tikslams pasiekti senka. Kyla klausimas, kurios šalies laikrodis sustos pirmas.

 

Prezidentas Trumpas pirmenybę teiktų sprendimui iki lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimų ir prieš tai, kai naftos kainos vėl pakils iki amerikiečiams skausmingo lygio.

 

Teheranas tikisi, kad jam pavyks išsilaikyti ilgiau nei Trumpui, kol atnaujinta JAV jūrų blokada nesužlugdys jo smunkančios ekonomikos, ir neišprovokuojant dar vieno didelio masto JAV ir Izraelio išpuolio, kuriuo siekiama nuversti islamo vyriausybę.

 

Analitikai teigia, kad kiekviena pusė nusprendė, jog geriausia išeitis – atnaujinti konfliktą žemesniu lygiu, laukiant, kol kita palūš. „Dabar iš tikrųjų svarbiausia ištvermė“, – sakė Hamidreza Azizi, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Irano srities kviestinis bendradarbis.

 

Teherano neatidėliotina užduotis – išlaikyti savo kontrolę Hormūzo sąsiauryje, panaudojant apdaužytą, bet vis dar grėsmingą mažų laivų ir priešlaivinių raketų arsenalą, kad užblokuotų laivams išplaukimą iš Persijos įlankos.“ Tai pasiekus, padidėtų spaudimas Trumpui, kaip ir po karo pradžios, tačiau iki JAV rinkėjų eilės prie balsadėžių liko mažiau laiko.

 

Vašingtonui iššūkis – rasti būdą, kaip išbristi iš šios problemos, nuniokojant Irano karinius objektus, kurie kelia grėsmę laivybai, ir apribojant Irano naftos eksportą atnaujinant jūrų blokadą. Ši strategija konflikto pradžioje turėjo ribotą sėkmę, tačiau ji gali duoti geresnių rezultatų, kai Irano aukų skaičius didės.

 

„Iranas iš esmės mano, kad gali užpulti pakankamai laivų, kad veiksmingai nuslopintų laivybą sąsiauryje“, – sakė Rosemary Kelenic, Vašingtono analitinio centro „Defense Priorities“ Artimųjų Rytų programos direktorė. „Atrodo, kad Trumpas mano, jog JAV rado būdą, kaip išgauti didelius naftos kiekius iš Hormūzo, net jei iraniečiai nebendradarbiauja.“

 

JAV išvalė laivybos kelius prie pietinės Omano Hormūzo pakrantės, kad padėtų komerciniams laivams plaukti per Persijos įlanką. Per pastaruosius du mėnesius JAV pajėgos padėjo daugiau, nei 800 laivų plaukti per vandens kelią, pranešė JAV kariuomenė.

 

Žiūvant paliauboms, Irano Islamo revoliucijos gvardija savo raketomis ir dronais atakavo ir sužlugdė laivus, naudojančius pietinį maršrutą, žudydama ir sužeisdama įgulos narius bei sukeldama nerimą laivybos bendrovėms. Teheranas nori, kad laivai naudotųsi sąsiaurio šiauriniu praėjimu, kuris glaudžiasi prie Irano pakrantės.

 

Išpuoliai kelia grėsmę sustabdyti eismą ir vėl pakelti naftos kainas, kurios praėjusį mėnesį trumpam sugrįžo į prieškarinį lygį.

 

JAV kariuomenė teigė, kad praėjusią savaitę atnaujinti JAV smūgiai tęsėsi antradienį ir trečiadienį, pridurdama, kad jos „pajėgos pradėjo papildomą smūgių prieš Iraną etapą, kad toliau silpnintų Irano pajėgumus, naudojamus atakuoti komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje“. JAV Irano uostų ir laivybos blokada atnaujinta antradienio popietę.

 

Laikas, su kuriuo susiduria abi pusės, atsinaujinus kovoms, tam tikra prasme yra palankus Teheranui, jei tik jis gali suvaldyti konfliktą.

 

„Jie nenori eskaluoti iki tokio lygio, kai eskalacija taptų nevaldoma, kai Trumpas neturi kitų galimybių, išskyrus ekstremalesnes karines priemones,“– sakė Azizi.

 

Nors blokada, greičiausiai, dar labiau pakenks Irano ekonomikai, Teheranas parodė, kad gali absorbuoti tokias išlaidas ir siekia atkurti raketų arsenalus bei oro gynybą, kurie konflikto metu buvo labai pažeisti.

 

JAV vargu ar galės sustabdyti Iraną nuo grasinimų laivybai sąsiauryje, jei smarkiai nepadidins savo karinių pastangų, o dėl daugelio priežasčių to nerizikuoja. Antradienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame įraše buvęs vyresnysis Valstybės departamento derybininkas su Iranu, dabar dirbantis Artimųjų Rytų institute, Alanas Eyre'as teigė, kad konfliktas yra įsišaknijęs vidaus politikoje.

 

Artėjant JAV rinkimams, Iranas turi nerimauti, kad Trumpas gali eskaluoti išpuolius, siekdamas aiškios pergalės, užuot leidęs konfliktui tęstis iki vidurio kadencijos rinkimų. Tačiau tokia strategija Trumpui reikštų didelę riziką, teigė analitikai. Iranas greičiausiai imtųsi atsakomųjų veiksmų prieš JAV sąjungininkus Persijos įlankoje ir net prieš Izraelį. JAV susiduria su raketų perėmėjų, kurios yra labai svarbios, norint sunaikinti atskriejančias raketas, trūkumu, todėl Trumpui sunkiau tempti laiką.“ [1]

 

 

1. World News: Iran, U.S. Face Shrinking Options --- Elections, oil prices constrain Trump; Tehran gambles it can outlast blockade. Cloud, David S; Holliday, Shelby.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 July 2026: A7.  

Catastrophe for Mr. Trump Might Come Sooner Than He Thinks: The world figures out that Mr. Trump has no quick solution to Hormuz, starts hoarding fossil fuels and the prices of everything goes through the roof

That exact scenario is already causing massive global economic disruption, with Brent crude surging toward $85 a barrel as the U.S.-Iran conflict over the Strait of Hormuz escalates. Panic buying and military blockades have choked off nearly 20% of the world's energy supplies, creating severe energy security risks.

The combination of shipping chokepoints and depleted global petroleum reserves is triggering cascading effects across the global economy:

•           Energy Market Volatility: As the June ceasefire collapsed, Brent crude pushed toward $86.88 a barrel, while U.S. West Texas Intermediate (WTI) hovered around $79. Meanwhile, domestic pump prices remain elevated, with U.S. diesel averaging around $5 a gallon.

•           Supply Chain Stress: The International Energy Agency (IEA) has labeled the Hormuz crisis as the "greatest global energy security challenge in history," as attacks and blockades disrupt both crude and liquefied natural gas (LNG) flows.

 

•     Broader Inflation: The shock is driving up costs for everyday necessities, agriculture, and transportation, putting extreme pressure on both domestic markets and international trade.

“WASHINGTON -- With the U.S. and Iran slugging it out over the Strait of Hormuz again, each nation is running out of time to achieve its goals. The question is whose clock expires first.

 

President Trump would prefer a resolution before the November midterm elections and before oil prices rise back to painful levels for Americans.

 

Tehran is hoping it can outlast Trump before a reimposed U.S. naval blockade cripples its reeling economy -- and without provoking another large-scale U.S.-Israeli attack aimed at toppling the Islamic government.

 

Each side has concluded that its best course is to resume the conflict at a low level, while waiting for the other to buckle, analysts said. "It's really about endurance now," said Hamidreza Azizi, a visiting fellow specializing in Iran at the German Institute for International and Security Affairs.

 

For Tehran, the immediate task is to maintain its chokehold on the Strait of Hormuz, using its battered but still formidable array of small boats and antiship missiles to block vessels from exiting the Persian Gulf. Achieving this would raise the pressure on Trump, as it did after the war began, but there is less time before U.S. voters go to the polls.

 

For Washington, the challenge is to find a way to slip out of that knot, by degrading Iranian military sites that threaten shipping and by curtailing Iran's oil exports with a reimposed naval blockade. The strategy had limited success early in the conflict, but it might show better results as the toll on Iran mounts.

 

"Iran basically thinks that it can attack enough vessels that they'll effectively suppress shipping in the strait," said Rosemary Kelenic, director of the Middle East program at Defense Priorities, a Washington think tank. "Trump seems to think the U.S. has found a way to get significant quantities of oil out of Hormuz, even if the Iranians don't cooperate."

 

The U.S. has cleared shipping lanes off the southern Hormuz coast of Oman to help commercial vessels transit the Gulf. During the past two months, U.S. forces have helped more than 800 ships sail through the waterway, the U.S. military has said.

 

As the ceasefire has crumbled, Iran's Islamic Revolutionary Guard Corps hit and disabled ships using the southern route with its missiles and drones, killing and injuring crew members, and alarming shipping companies. Tehran wants vessels to use the strait's northern passage, which hugs Iran's coast.

 

The attacks are threatening to choke off traffic and once again raise oil prices, after they returned briefly to prewar levels last month.

 

U.S. strikes that restarted last week continued Tuesday and Wednesday, said the U.S. military, which added that its "forces began launching an additional round of strikes against Iran to continue degrading Iranian capabilities used to attack commercial shipping in the Strait of Hormuz." The U.S. blockade of Iranian ports and shipping resumed Tuesday afternoon.

 

The ticking clock that both sides face as the fighting resumes in some ways favors Tehran, as long as it can keep the conflict contained.

 

"They don't want to escalate to the point where escalation would get out of control, where Trump is out of options other than more extreme military options," Azizi said.

 

Although the blockade is likely to harm Iran's economy further, Tehran has shown it can absorb such costs and is seeking to reconstitute missile arsenals and air defenses that have been badly degraded during the conflict.

 

The U.S. is unlikely to be able to stop Iran from threatening shipping in the strait without a sharp increase in its military effort, which it won't risk for reasons rooted in domestic politics, Alan Eyre, a former senior State Department negotiator with Iran who is now at the Middle East Institute, said in a social-media post Tuesday.

 

With the U.S. elections looming, Iran has to worry that Trump might escalate attacks, seeking a clear-cut victory instead of allowing the conflict to continue through the midterms. Such a strategy, however, would carry heavy risks for Trump, analysts said. Iran likely would retaliate against U.S. allies in the Persian Gulf and even against Israel. The U.S. is facing shortages of interceptors that are critical for knocking out incoming missiles, making it dicier for Trump to stretch the clock.” [1]

 

1. World News: Iran, U.S. Face Shrinking Options --- Elections, oil prices constrain Trump; Tehran gambles it can outlast blockade. Cloud, David S; Holliday, Shelby.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 July 2026: A7.