“Vilnia naša”, išvertus iš lenkų kalbos, reiškia: “Vilnius mūsų”. Kodėl taip rašoma?
Nuo seno Vilnius buvo lenkų daugumos miestas. Prieš ganėtinai trumpą laiką rusai Vilnių perdavė Lietuvai. Lietuvos pretenzijos į Vilnių yra paremtos tuo pat, kaip Izraelio pretenzijos į Izraelio teritoriją – senų laikų istorijomis:
Vilnius yra istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostinė.
Nors XX a. tarpukariu miestas buvo okupuotas ir jame dėl vykdytos politikos lenkų tautybės gyventojai sudarė didžiąją dalį, Sovietų Sąjunga (SSRS) jo Lietuvai perdavė 1939 m. pagal Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį, atlygindama už sovietinių karinių bazių įvedimą. Kur dabar tos bazės?
Šis sudėtingas istorinis laikotarpis apibūdinamas keliais svarbiais faktais:
• Istorinė priklausomybė: Nuo pat miesto įkūrimo XIV a. pradžioje Gedimino (pirmą kartą paminėta 1323 m.) Vilnius buvo įdomus Lietuvos istorikams.
• Tarpukario okupacija: Po Pirmojo pasaulinio karo ir 1920 m. įvykdytos Želigovskio karinės operacijos, Vilniaus kraštas buvo okupuotas ir vėliau prijungtas prie Lenkijos. Lietuva šios aneksijos niekada nepripažino ir iki 1939 m. Vilnius buvo vienintelė konstitucinė Europos sostinė, esanti kitos valstybės sudėtyje.
• Demografinė įvairovė: Dėl LDK ir Abiejų Tautų Respublikos laikų, vėliau – Rusijos imperijos vykdytos politikos ir okupacijos, miestas tapo daugiakultūris. Tarpukario metais Vilniuje gyveno gausios žydų, lenkų, rusų, baltarusių ir lietuvių bendruomenės.
• Sovietų Sąjungos vaidmuo: 1939 m. rugsėjį SSRS ir Vokietijai užpuolus bei pasidalijus Lenkiją, Sovietų Sąjunga užėmė Vilnių. Tačiau jau 1939 m. spalio 10 d. pasirašyta sutartimi SSRS grąžino dalį Vilniaus krašto (įskaitant Vilnių) Lietuvai, mainais į teisę dislokuoti šalyje sovietų įgulas. Kur dabar tos įgulos?
“Vilniuje, ant elektros skydinės, policijos pareigūnai rado dar vieną „Vilnia naša“ užrašą.
Policija surinko medžiagą dėl nedidelės vertės turto sugadinimo pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą