Tiksliai toks scenarijus jau dabar sukelia didžiulius pasaulinės ekonomikos sutrikimus, o „Brent“ žalios naftos kaina šokteli link 85 USD už barelį, JAV ir Irano konfliktui dėl Hormūzo sąsiaurio įsibėgėjant. Panikos kupinas pirkimas ir karinės blokados užblokavo beveik 20 % pasaulio energijos tiekimo, sukeldamos didelę energetinio saugumo riziką.
Laivybos užstrigimo taškų ir išeikvotų pasaulinių naftos atsargų derinys sukelia kaskadinį poveikį visoje pasaulio ekonomikoje:
• Energijos rinkos nepastovumas: žlugus birželio mėnesio paliauboms, „Brent“ žalios naftos kaina šoktelėjo link 86,88 USD už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina svyravo apie 79 USD. Tuo tarpu vidaus degalinių kainos išlieka aukštos, o JAV dyzelino vidutinė kaina yra apie 5 USD už galoną.
• Tiekimo grandinės įtampa: Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) Hormūzo krizę pavadino „didžiausiu pasauliniu energetinio saugumo iššūkiu istorijoje“, nes išpuoliai ir blokados sutrikdo tiek žaliavinių, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą.
• Platesnė infliacija: Dėl šio šoko didėja kasdienių būtiniausių prekių, žemės ūkio ir transporto kainos, o tai daro didžiulį spaudimą tiek vidaus rinkoms, tiek tarptautinei prekybai.
„VAŠINGTONAS. JAV ir Iranui vėl grumiantis dėl Hormūzo sąsiaurio, kiekvienai tautai laikas savo tikslams pasiekti senka. Kyla klausimas, kurios šalies laikrodis sustos pirmas.
Prezidentas Trumpas pirmenybę teiktų sprendimui iki lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimų ir prieš tai, kai naftos kainos vėl pakils iki amerikiečiams skausmingo lygio.
Teheranas tikisi, kad jam pavyks išsilaikyti ilgiau nei Trumpui, kol atnaujinta JAV jūrų blokada nesužlugdys jo smunkančios ekonomikos, ir neišprovokuojant dar vieno didelio masto JAV ir Izraelio išpuolio, kuriuo siekiama nuversti islamo vyriausybę.
Analitikai teigia, kad kiekviena pusė nusprendė, jog geriausia išeitis – atnaujinti konfliktą žemesniu lygiu, laukiant, kol kita palūš. „Dabar iš tikrųjų svarbiausia ištvermė“, – sakė Hamidreza Azizi, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Irano srities kviestinis bendradarbis.
Teherano neatidėliotina užduotis – išlaikyti savo kontrolę Hormūzo sąsiauryje, panaudojant apdaužytą, bet vis dar grėsmingą mažų laivų ir priešlaivinių raketų arsenalą, kad užblokuotų laivams išplaukimą iš Persijos įlankos.“ Tai pasiekus, padidėtų spaudimas Trumpui, kaip ir po karo pradžios, tačiau iki JAV rinkėjų eilės prie balsadėžių liko mažiau laiko.
Vašingtonui iššūkis – rasti būdą, kaip išbristi iš šios problemos, nuniokojant Irano karinius objektus, kurie kelia grėsmę laivybai, ir apribojant Irano naftos eksportą atnaujinant jūrų blokadą. Ši strategija konflikto pradžioje turėjo ribotą sėkmę, tačiau ji gali duoti geresnių rezultatų, kai Irano aukų skaičius didės.
„Iranas iš esmės mano, kad gali užpulti pakankamai laivų, kad veiksmingai nuslopintų laivybą sąsiauryje“, – sakė Rosemary Kelenic, Vašingtono analitinio centro „Defense Priorities“ Artimųjų Rytų programos direktorė. „Atrodo, kad Trumpas mano, jog JAV rado būdą, kaip išgauti didelius naftos kiekius iš Hormūzo, net jei iraniečiai nebendradarbiauja.“
JAV išvalė laivybos kelius prie pietinės Omano Hormūzo pakrantės, kad padėtų komerciniams laivams plaukti per Persijos įlanką. Per pastaruosius du mėnesius JAV pajėgos padėjo daugiau, nei 800 laivų plaukti per vandens kelią, pranešė JAV kariuomenė.
Žiūvant paliauboms, Irano Islamo revoliucijos gvardija savo raketomis ir dronais atakavo ir sužlugdė laivus, naudojančius pietinį maršrutą, žudydama ir sužeisdama įgulos narius bei sukeldama nerimą laivybos bendrovėms. Teheranas nori, kad laivai naudotųsi sąsiaurio šiauriniu praėjimu, kuris glaudžiasi prie Irano pakrantės.
Išpuoliai kelia grėsmę sustabdyti eismą ir vėl pakelti naftos kainas, kurios praėjusį mėnesį trumpam sugrįžo į prieškarinį lygį.
JAV kariuomenė teigė, kad praėjusią savaitę atnaujinti JAV smūgiai tęsėsi antradienį ir trečiadienį, pridurdama, kad jos „pajėgos pradėjo papildomą smūgių prieš Iraną etapą, kad toliau silpnintų Irano pajėgumus, naudojamus atakuoti komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje“. JAV Irano uostų ir laivybos blokada atnaujinta antradienio popietę.
Laikas, su kuriuo susiduria abi pusės, atsinaujinus kovoms, tam tikra prasme yra palankus Teheranui, jei tik jis gali suvaldyti konfliktą.
„Jie nenori eskaluoti iki tokio lygio, kai eskalacija taptų nevaldoma, kai Trumpas neturi kitų galimybių, išskyrus ekstremalesnes karines priemones,“– sakė Azizi.
Nors blokada, greičiausiai, dar labiau pakenks Irano ekonomikai, Teheranas parodė, kad gali absorbuoti tokias išlaidas ir siekia atkurti raketų arsenalus bei oro gynybą, kurie konflikto metu buvo labai pažeisti.
JAV vargu ar galės sustabdyti Iraną nuo grasinimų laivybai sąsiauryje, jei smarkiai nepadidins savo karinių pastangų, o dėl daugelio priežasčių to nerizikuoja. Antradienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame įraše buvęs vyresnysis Valstybės departamento derybininkas su Iranu, dabar dirbantis Artimųjų Rytų institute, Alanas Eyre'as teigė, kad konfliktas yra įsišaknijęs vidaus politikoje.
Artėjant JAV rinkimams, Iranas turi nerimauti, kad Trumpas gali eskaluoti išpuolius, siekdamas aiškios pergalės, užuot leidęs konfliktui tęstis iki vidurio kadencijos rinkimų. Tačiau tokia strategija Trumpui reikštų didelę riziką, teigė analitikai. Iranas greičiausiai imtųsi atsakomųjų veiksmų prieš JAV sąjungininkus Persijos įlankoje ir net prieš Izraelį. JAV susiduria su raketų perėmėjų, kurios yra labai svarbios, norint sunaikinti atskriejančias raketas, trūkumu, todėl Trumpui sunkiau tempti laiką.“ [1]
1. World News: Iran, U.S. Face Shrinking Options --- Elections, oil prices constrain Trump; Tehran gambles it can outlast blockade. Cloud, David S; Holliday, Shelby. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 July 2026: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą