Taip ilgai nebus. Vokietijoje AfD jau ateina į valdžią, žada vėl aprūpinti mus pigia rusų energija.
Taip ilgai nebus. Vokietijoje AfD jau ateina į valdžią, žada vėl aprūpinti mus pigia rusų energija.
Dėl didelių energijos kainų smarkiai nukentėjo euro zonos pramonės atsparumas – gamybos apimtys nuolat mažėja, blokui artėjant prie sudėtingo žiemos laikotarpio.
Nuo 2022 m. atsisakius pigių rusiškų dujų, tiekiamų dujotiekiais, regionas tapo struktūriškai priklausomas nuo nepastovių pasaulinių rinkų.
Šį pažeidžiamumą dar labiau sustiprino naujas didžiulis energetinis sukrėtimas, kilęs dėl karo Irane ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo; dėl to dujų kainos Europoje pakilo maždaug 50 proc.
Ekonominės pasekmės ypač ryškios euro zonos sunkiosios pramonės ir automobilių gamybos sektoriuose. Tokie pramonės milžinai kaip „Volkswagen“ paskelbė apie plataus masto išlaidų mažinimo priemones ir planus Vokietijoje panaikinti iki 50 000 darbo vietų – tai lėmė smunkantis pelnas ir nekonkurencingos energijos kainos vidaus rinkoje.
Elektros kainos energijai imliai Europos pramonei vidutiniškai yra dvigubai didesnės nei Jungtinėse Valstijose; tai sukuria didelį ilgalaikį konkurencinį trūkumą, dėl kurio dalis gamybos perkeliama už ES ribų.
________________________________________
Mažėjanti pramonės gamyba
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, euro zonos pramonės gamyba sumažėjo 0,5 proc. – tai trečias mėnuo iš eilės, kai fiksuojamas nuosmukis. Palyginti su praėjusiais metais, gamybos apimtys sumažėjo 1,1 proc.
Nors kai kurie aukštųjų technologijų sektoriai (pavyzdžiui, puslaidininkių gamybos įrangos gamyba Nyderlanduose) bei kompiuterių ir elektronikos segmentai išlieka stiprūs, tradicinė automobilių ir chemijos pramonės gamyba smarkiai krito, taip nusverdama žemyn bendrą euro zonos rodiklį.
________________________________________
Atsisakymo nuo rusiškos energijos kaina
Vertinimai dėl bendros ryšių su rusiška energetika nutraukimo kainos skiriasi priklausomai nuo šaltinio, tačiau finansinė našta neabejotinai milžiniška:
• 3 trilijonų eurų vertinimas: Rusijos diplomatinės atstovybės teigia, kad bendri ES ekonominiai nuostoliai dėl šio atsiskyrimo ilgainiui gali siekti 3 trilijonus eurų (3,4 trilijono JAV dolerių) – tai lemtų kainų kilimas, žemesnis gyvenimo lygis ir gamyklų uždarymas. • Energetikos sąskaitų dilema: Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analizė rodo, kad nuo 2022 m. vasario ES šalys Rusijai už iškastinį kurą sumokėjo maždaug 238,4 mlrd. eurų. Nepaisant didžiulių pastangų mažinti priklausomybę, Briuselis pripažįsta, kad visiškas atsisakymas bus įgyvendintas tik 2027 m.
________________________________________
Strigęs perėjimas ir žiemos rizika
Svarbioje Europos Audito Rūmų ataskaitoje įspėjama, kad ES strategija „REPowerEU“ stringa dėl didelio investicijų trūkumo. Valstybės narės paskirstė mažiau nei penktadalį iš 300 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų perėjimui prie švarios energetikos finansuoti.
Dėl to euro zona pasitinka žiemos šildymo sezoną su pavojingai žemu dujų atsargų lygiu – saugyklos užpildytos apie 65–67 proc., palyginti su daugiau nei 80 proc. tuo pačiu laikotarpiu pernai. ES lyderiai dabar skubiai ragina Europos Komisiją taikyti koordinuotą laikiną finansinę pagalbą, kad pagrindinės pramonės šakos nepatirtų žlugimo dėl užsitęsusio kainų spaudimo.
„AfD“ laukia rinkimų. „AfD“ ragina atnaujinti pigios rusiškos energijos pirkimą.
„Euro zonos pramonės produkcija rugpjūtį vėl sumažėjo dėl užsitęsusio susirūpinimo dėl energijos kainų, nes karas Artimuosiuose Rytuose toliau įsiplieskė.
Statistikos agentūra „Eurostat“ ketvirtadienį pranešė, kad pramonės gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 0,5 % po liepos mėnesį prognozuoto 0,3 % sumažėjimo. Rugpjūčio mėnesio rodiklis buvo mažesnis nei „The Wall Street Journal“ apklaustų ekonomistų konsensusas, kuris prognozavo 0,2 % augimą.
Dėl sumažėjusios veiklos regiono pramonės sektoriui tai dar labiau apsunkina kelis mėnesius.
Po stebėtinai atsparaus atsako į karo Irane protrūkį, gamyba visoje 21 euro zonos valstybėje jau tris mėnesius iš eilės mažėja, todėl kyla susirūpinimas, kad didelės energijos kainos ir ekstremalūs orai stabdo ekonomikos augimą.
Nors Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje, gamyba šiek tiek atsigavo po staigaus nuosmukio liepos mėnesį, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje gamyba sumažėjo.
„Vis dėlto pramonė gali būti neatspari aukštesnėms energijos kainoms ir pasauliniam neapibrėžtumui“, – sakė ING ekonomistas Bertas Colijnas.
Rugpjūčio mėnesio rodiklis paskelbtas nepaisant pasitikėjimo ženklų. tarp euro zonos gamintojų, kurie išliko optimistiški.
Pirkimų vadybininkų indeksai liepos–rugsėjo mėnesiais rodė, kad gamybos nuotaikos iš eilės kyla ir pasiekia aukščiausią lygį nuo 2022 m. gegužės mėn.
Tačiau kylančios energijos kainos ir toliau daro spaudimą gamyklų pelno maržoms, kartu apsunkindamos palūkanų normų perspektyvas. Rugsėjį pramonės sąnaudų ir produkcijos kainų infliacijos tempas pakilo iki aukščiausio lygio nuo gegužės mėn.
Tikimasi, kad gamyba rugsėjį vėl padidės, o tai paskatins numatomas transporto priemonių gamybos atsigavimas, teigė M. Fisheris, „Capital Economics“ ekonomistas.“ [1]
1. World News: Industrial Resilience Falters in Eurozone. Don Nico Forbes. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2026: A7.
High energy costs are severely straining Eurozone industrial resilience, forcing consecutive contractions in manufacturing output as the bloc enters a challenging winter.
The phaseout of cheap Russian pipeline gas since 2022 has left the region structurally exposed to volatile global markets.
This vulnerability has been acutely magnified by a massive new energy shock stemming from the Iran war and the closure of the Strait of Hormuz, which has driven European gas prices up by roughly 50%.
The economic fallout is highly visible across the Eurozone's heavy industry and automotive sectors. Prominent industrial icons like Volkswagen have announced sweeping cost-cutting measures and up to 50,000 job cuts in Germany due to collapsing profits and uncompetitive domestic energy pricing.
European energy-intensive industrial electricity prices average roughly double those of the United States, creating an intense long-term competitive disadvantage that is driving some production to relocate outside the EU.
________________________________________
Industrial Output on a Downward Trend
According to the latest Eurostat data, Eurozone industrial production fell by 0.5% in August 2026 compared to July, marking its third consecutive monthly decline. On a year-over-year basis, output is down 1.1%.
While some high-tech sectors—such as Dutch semiconductor machinery manufacturing—and computer/electronic segments continue to show strength, traditional automotive and chemical output have dropped sharply, dragging down the overall Eurozone index.
________________________________________
The Cost of the Russian Disconnection
Estimates regarding the total price tag of severing ties with Russian energy vary depending on the source, but the financial burden is undeniably immense:
• The €3 Trillion Claim: Russian diplomatic missions state total economic losses for the EU from the break could eventually reach €3 trillion ($3.4 trillion) due to price hikes, lower living standards, and factory closures.
• The Energy Bill Trade-off: Analysis from the Centre for Research on Energy and Clean Air (CREA) notes that EU countries have paid Russia approximately €238.4 billion for fossil fuels since February 2022. Despite massive efforts to scale back, Brussels acknowledges that total phaseout will not be fully executed until 2027.
________________________________________
A Faltering Transition and Winter Risks
A critical report from the European Court of Auditors warns that the EU's "REPowerEU" strategy is faltering due to a severe investment deficit. Member states have allocated less than a fifth of the €300 billion in available EU funds intended to finance the clean energy transition.
Consequently, the Eurozone is entering the winter heating season with gas storage levels dangerously low—sitting at around 65% to 67% full, compared to over 80% at the same time last year. EU leaders are now urgently calling on the European Commission to introduce coordinated, temporary financial relief to shield foundational industries from collapsing under the weight of this prolonged price squeeze.
AfD is waiting for elections. AfD is calling to resume buying cheap Russian energy.
“Eurozone industrial output declined again in August under the weight of lingering energy-price concerns as the war in the Middle East continued to flare.
Industrial production fell 0.5% from the previous month, following a downwardly revised 0.3% decline in July, the statistics agency Eurostat said on Thursday. August's reading was below a consensus of economists polled by The Wall Street Journal, which expected output to rise 0.2%.
The fall in activity compounds a tough few months for the industrial sector in the region.
After a surprisingly resilient response to the outbreak of war in Iran, production across the 21-nation euro area has now declined for three consecutive months, raising concern that high energy costs and extreme weather are putting the brakes on momentum.
While production rebounded somewhat in Germany, the eurozone's largest economy, following a steep decline in July, output fell back in France, Italy and Spain.
"Industry may not be immune to higher energy prices and global uncertainty after all," said Bert Colijn, an economist at ING.
August's reading comes despite signs of confidence among eurozone manufacturers, who have remained upbeat.
Purchasing managers' indexes for July through September showed manufacturing sentiment rising sequentially to its highest level since May 2022.
But rising energy costs continue to pile pressure on factory margins, while also complicating the outlook for interest rates. In September, the rate of industrial input cost and output price inflation rose to its highest level since May.
Output is expected to pick up again in September, boosted by an anticipated rebound in vehicle production, said Megan Fisher, an economist at Capital Economics.” [1]
1. World News: Industrial Resilience Falters in Eurozone. Don Nico Forbes. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2026: A7.
“Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimai ir „SpaceX“ tinklo „Starlink“ veiklos sutrikimai atskleidė, koks pažeidžiamas taptų Kyjivas, jei JAV nutrauktų visą paramą – tai keltų grėsmę viskam: nuo dronų atakų iki oro gynybos.
Trečiadienį Ukrainos pajėgos pranešė, kad prieiga prie palydovinio ryšio buvo apribota, o tai sulėtino jų dronų veikimą. Šią savaitę V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina negavo įspėjimų iš partnerių – informacijos, kuri paprastai leidžia oro gynybos sistemoms perimti Rusijos balistines raketas.
Prezidentas D. Trumpas pareikalavo, kad Ukraina liautųsi atakavusi Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir paragino V. Zelenskį atsistatydinti; tai pakurstė nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali nutraukti paramą Kyjivui.
Ukraina sukūrė savų ginklų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV pagalbos, o Europa padidino finansinę ir karinę paramą Vašingtonui traukiantis. Apskritai, kalbant apie gynybą, Ukraina yra daug mažiau priklausoma nuo JAV nei 2022 metais. Tačiau vis dar yra dalykų, kuriuos gali suteikti tik JAV.
„Starlink“
„Starlink“ ir jos karinė versija „Starshield“ išsiskiria unikalia palydovų aprėptimi, signalo stiprumu ir duomenų perdavimo galimybėmis. Kanada ir Europos šalys kuria sistemas, kurios savo mastu ir pajėgumu prilygs „Starlink“, tačiau tai įvyks ne anksčiau kaip 2028 metais, teigia su šių sistemų diegimu susipažinę asmenys.
Įspėjimo sistema
Visą pasaulį apimanti JAV ankstyvojo perspėjimo apie balistines raketas sistema gali aptikti raketos paleidimo metu išskiriamą šilumą; šią informaciją vėliau patvirtina visame pasaulyje išdėstytas raketų sekimo radarų tinklas, teigia Thomas Withingtonas iš Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) – karinei sričiai skirto analitinio centro.
Ši sistema yra „beveik nepakeičiama“, – teigia Vienoje dirbantis karinis analitikas ir „Gady Consulting“ vadovas Franzas-Stefanas Gady.
Kyjivo sąjungininkės Europoje teikia palydovinę ir kitokią iš oro gaunamą žvalgybinę informaciją, tačiau jai trūksta tikslumo, aprėpties ir galimybių, būdingų informacijai iš JAV. Kalbant apie įspėjimus apie raketas, „Europa neturi nieko panašaus ir artimiausius metus neturės“, – sakė F. S. Gady.
Perėmimo sistemos
Ukraina rėmėsi JAV dėl pažangių raketų-perėmėjų, ypač „Patriot PAC-3 MSE“, skirtų balistinėms raketoms numušti. Tačiau dar prieš D. Trumpui atnaujinant spaudimą Kyjivui dėl smūgių į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, šių raketų-perėmėjų atsargos sumažėjo. JAV atsargos buvo išeikvotos Artimuosiuose Rytuose šiais metais ginantis nuo Irano atakų.
Tuo tarpu Europa ir Ukraina siūlo alternatyvas. Prancūzijos ir Italijos sistemos „Samp/T“ gamintojai teigia, kad naujausia jos versija gali kovoti su balistinėmis raketomis. Ši sistema jau gabenama į Ukrainą.
Bent dvi Ukrainos įmonės kartu su Europos partnerėmis kuria balistinių raketų perėmimo sistemas; tikimasi, kad pirmoji iš jų pradės veikti jau 2027 m. viduryje. Viena britų startuolių įmonė teigia taip pat ketinanti gaminti savąją sistemą.
Oro gynybos žemėlapių sudarymas
Ukrainos žvalgybos tarnybos sukūrė savo duomenų bazę apie Rusijos infrastruktūrą ir karinius objektus, derindamos sąjungininkų žvalgybos informaciją, Ukrainos bepiločius orlaivius, žmogiškąją žvalgybą ir kitus šaltinius, įskaitant įsilaužimą į vaizdo stebėjimo kameras Rusijos teritorijoje.
Tačiau JAV taip pat padėjo Ukrainai vykdyti smūgius į Rusijos objektus, teigia su šiomis operacijomis susipažinę asmenys.
Pasak vieno Europos karinio pareigūno, JAV technologijos ir žvalgybos duomenys padėjo Ukrainai patikslinti informaciją smūgiams, įskaitant tikslius duomenis apie taikinių aukštį.
Vienas iš svarbių pajėgumų – JAV vykdomas stebėjimas gali suteikti labai išsamų Rusijos oro gynybos sistemos vaizdą, analizuojant sistemų elektromagnetinius signalus, teigė Withingtonas.
Informacija apie Rusijos oro gynybos sistemos silpnąsias vietas padėjo Ukrainai nukreipti bepiločius orlaivius ir raketas taip, kad jie nebūtų perimti, sakė jis.
Naikintuvai F-16
Ukraina sukaupė naudotų naikintuvų F-16 parką – šiuos orlaivius pastaraisiais metais perdavė Europos sąjungininkės. Dėl atsarginių dalių, techninės priežiūros, programinės įrangos atnaujinimo ir ginkluotės šiems JAV gamybos orlaiviams Kyjivas yra priklausomas nuo JAV.
Už daugelį F-16 tiekimo aspektų moka Ukrainos Europos sąjungininkės iš NATO, dalyvaudamos programoje, vadinamoje „Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašu“ (angl. *Prioritized Ukraine Requirements List* – PURL). Ukrainos sąjungininkės NATO ir kitos šalys, įskaitant Australiją bei Naująją Zelandiją, PURL programai skyrė daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių, ji buvo pradėta įgyvendinti praėjusiais metais.
Dėl PURL programos sustabdymo Ukraina netektų gyvybiškai svarbios įrangos, tačiau Vašingtonas gali nenorėti jos atsisakyti, nes ji generuoja eksporto pajamas JAV gynybos pramonės įmonėms.
Ukrainos turimos F-16 naikintuvams skirtos amunicijos atsargos baigėsi dar prieš kelis mėnesius, o pilotams šie orlaiviai būtini norint numušti reaktyvinius bepiločius orlaivius – taip teigia oro gynybos pareigūnai. Norint gauti atsarginių dalių JAV tiektoms haubicoms „M777“ remontuoti, vis dar reikalingas Vašingtono leidimas, nors šios dalys gaminamos Jungtinėje Karalystėje.“ [1]
1. World News: Ukraine Needs Arms, Intel Only U.S. Can Provide --- Kyiv has developed its own weapons, EU has boosted support, but it isn't enough. Michaels, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2026: A6.
“Warnings by Ukrainian President Volodymyr Zelensky and disruptions to SpaceX's Starlink network have exposed how vulnerable Kyiv would be if the U.S. withdrew all of its support, threatening everything from drone strikes to air defenses.
Ukrainian forces on Wednesday said their access to satellite communications was throttled, slowing their drones. This week Zelensky said Ukraine hadn't received warnings from its partners that usually allow its air defenses to intercept Russian ballistic missiles.
President Trump has demanded that Ukraine stop hitting Russian oil refineries and called for Zelensky to step down, raising the prospect that Washington could cut off its backing for Kyiv.
Ukraine has developed its own weapons to wean itself off U.S. help, and Europe has boosted its financial and military support as Washington pulls back. Overall, Ukraine is much less beholden to the U.S. for its defense from 2022. But there are still things that only the U.S. can provide.
Starlink
Starlink and its military version, Starshield, are unique in their satellite coverage, signal strength and transmission capabilities. Canada and European countries are developing systems that will have some of Starlink's scale and potency, but not before 2028 at the earliest, said people familiar with their rollout.
Warning system
America's globe-spanning ballistic-missile early warning system can detect heat from a rocket launch, which is then confirmed by a worldwide network of missile-tracking radars, said Thomas Withington of the Royal United Services Institute, a military-focused think tank.
It "is close to irreplaceable," said Franz-Stefan Gady, a Vienna-based military analyst and head of Gady Consulting.
Kyiv's European allies provide satellite and other airborne intelligence, but it lacks the precision, scope and capabilities of that coming from the U.S. In terms of missile alerts, "Europe has nothing comparable and won't for years," Gady said.
Interceptors
Ukraine has relied on the U.S. for advanced missile interceptors, particularly Patriot PAC-3 MSE rockets, to shoot down ballistic missiles. But even before Trump renewed pressure on Kyiv over its strikes on Russian refineries, supplies of those interceptors dwindled. U.S. stockpiles were spent in the Mideast this year defending against Iranian attacks.
Meanwhile, Europe and Ukraine are offering alternatives. The makers of the French-Italian Samp/T say their latest version can tackle ballistic missiles. The system is on its way to Ukraine.
At least two Ukrainian companies are working on ballistic-missile interceptors with European peers, with the first expected to come into operation as early as the middle of 2027. A British startup says it is set to produce its own.
Air-defense mapping
Ukrainian intelligence services have developed their own data on Russian infrastructure and military assets using a mix of allied intelligence, Ukrainian drones, human intelligence and other sources including hacked video cameras inside Russia.
But the U.S. also has helped Ukraine conduct strikes on Russian assets, say people familiar with the operations.
U.S. technology and intelligence have helped Ukraine refine its data for strikes, including through precise information on the altitude of targets, according to a European military official.
One crucial capability: U.S. surveillance can give a very detailed picture of Russian air defenses through the systems' electromagnetic signatures, said Withington.
Information on weak spots in Russia's aerial defenses has helped Ukraine to guide drones and missiles to avoid interception, he said.
F-16 jet fighters
Ukraine has gathered a fleet of secondhand F-16 jet fighters, donated by European allies in recent years. Kyiv relies on the U.S. for spare parts, maintenance, software upgrades and arms for the U.S.-made aircraft.
Many of the F-16 supplies are being paid for by Ukraine's European allies in the North Atlantic Treaty Organization, through a program called the Prioritized Ukraine Requirements List, or PURL. Ukraine's NATO allies and others, including Australia and New Zealand, have pledged more than $4 billion to PURL since it was launched last year.
A halt to PURL would deprive Ukraine of vital equipment, but Washington might be reluctant to back out of the program, given it is an export earner for U.S. defense companies.
Ukraine's munitions stocks for the F-16s dried up months ago, and pilots are reliant on the planes to shoot down the jet-powered drones, say air-defense officers. Spare parts to fix the U.S.-supplied M777 howitzer must still get Washington's sign off, even though they are made in the U.K.” [1]
1. World News: Ukraine Needs Arms, Intel Only U.S. Can Provide --- Kyiv has developed its own weapons, EU has boosted support, but it isn't enough. Michaels, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2026: A6.