"Vytenis Šimkus, „Swedbank“
vyresnysis ekonomistas
Praėjusiais metais dujų kaina pakilo į 200
eurų/MWh lygį, daugiau nei 10 kartų didesnį nei Europoje buvo įprasta visą
praėjusį dešimtmetį. Vyravo gan rimtas susirūpinimas, kad Europos pramonės
laukia greitas galas ir nežinia, ar užteks kuro šildymui. Apokaliptinės
prognozės buvo labai toli nuo tiesos ir Europa atsipirko tik stagnacija. Tačiau
tokio masto energetikos šokas vis tik paliko randus Europos ekonomikoje.
2022 metų vasarą Europos energetikos
rinkoje įvyko tiesiog tobula audra, kai keletas sukritusių aplinkybių visiškai
išbalansavo energetikos sistemą. Žinoma, svarbiausias faktorius buvo dėl
sankcijų Rusijai nutrūkęs dujų tiekimas iš Rusijos, tačiau situaciją pablogino
ir kiti įvykiai. Vasaros sausra lėmė sumažėjusią hidroelektros gamybą.
Prancūzijoje, kuri yra didžiausia atominės elektros gamintoja Europoje, sausra
neleido tinkamai aušinti reaktorių. Tai dar labiau augino dujų poreikį elektros
gamybai. Kiekvienas iš šių veiksnių atskirai būtų reikšmingai pajudinęs
energijos kainas, o visi kartu jie sukėlė energijos šoką, nematytą nuo Jom
Kipuro karo, kuomet naftos kaina išaugo daugiau nei keturis kartus.
Kita vertus, ekstremali situacija
ilgai netruko ir Europai sėkmingai pavyko užpildyti dujų saugyklas. Gyventojai
ir verslai parodė, kad energijos vartojimas gali būti lankstesnis, nei iki tol
manyta – dujų suvartojimas, atsižvelgus į itin šiltą žiemą, krito net 20 proc.
Buvo nuogąstavimų, kad 2023–2024 m. žiema bus dar sunkesnė, nes saugyklas
reikės užpildyti visai be rusiškų dujų, tačiau šie nuogąstavimai visiškai
nepasitvirtino. ES pagerinus savo galimybes importuoti suskystintas dujas,
saugyklos yra pilnut pilnutėlės. Be to, visiškai atsigavo prancūzų branduolinės
jėgainės, tai dar labiau sumažino dujų poreikį. Net jei ateinanti žiema būtų
itin atšiauri, antros energetikos krizės bangos nebus.
Tačiau
ne viskas taip gerai. Dujų trūkumo nėra, bet suskystintosios dujos gerokai
brangesnės už tas, kurios atitenka vamzdžiais. Rinkos kaina yra nusistovėjusi
40–50 eurų/MWh intervale. Tai daug žemesnė kaina nei pernai, tačiau ji vis tik
du kartus didesnė nei istorinis vidurkis.
Esant
tokiam kainų lygiui, dalis Europos pramonės yra nelabai konkurencinga
pasauliniu mastu.
Lietuvoje situacija taip pat
reikalauja rimto dėmesio. Nors mes linkę savimi pasidžiaugti, kad pavyko
pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, tačiau energetikos situacija
toli gražu nėra ideali. Lietuva šiuo metu pasigamina vos trečdalį visos
suvartojamos elektros energijos. Dėl menkos vidinės generacijos bei nepakankamų
jungčių elektros kainos yra sistemingai aukštesnės nei vidutiniškai Europoje.
Tai, kad kainos, pasiekusios piką, nukrito, neturėtų tapti pagrindu mums
manyti, jog padėtis galutinai išspręsta. Neseni incidentai Baltijos jūros dugne
tik dar kartą patvirtina būtinybę investuoti į energetinę nepriklausomybę
visais lygiais – vidinės gamybos, tinklo, papildomų jungčių su kaimyninėmis
šalimis ir taip toliau.
Europa yra energetiškai priklausomas
žemynas: importuojame didelius energijos kiekius iš likusio pasaulio. Dėl
stipraus eksporto sektoriaus įprastai Europa turi nuolatinį prekybos perteklių,
tačiau keletą kartų išaugus energijos sąskaitai, ES patyrė gilų tarptautinės
prekybos deficitą. Dėl jo ir tuo metu buvusių žemų palūkanų, stipriai sumažėjo
paklausa eurams, ir tai stipriai kirto per euro valiutos kursą. Galiausiai
energijos šoko sukelta infliacija ir valiutos kurso kritimas pažadino centrinių
bankų baimes, kad susidariusi padėtis gali privesti prie 20 amžiaus aštunto
dešimtmečio situacijos, kai energetikos krizė iššaukė destruktyvią
kainų-atlyginimų spiralę.
Todėl centriniai bankai ėmėsi
sparčiausio palūkanų didinimo per visą euro zonos istoriją. Nors gilios
recesijos dėl energetikos krizės Europoje nebuvo, Europa vis dar trepsi ant
recesijos slenksčio jau metus. Ko nepadarė aukštos dujų kainos, gali pavykti
padaryti per griežtai pinigų politikai. Aukšta infliacija stipriai kirto per
gyventojų perkamąją galią – reali mažmeninė prekyba Europoje nuo įvykių
Ukrainoje pradžios sumažėjo 3,6 proc.
Aukštos
energijos kainos paveikė ir pramonę. Nors bendra pramonės produkcija per tą
patį laikotarpį traukėsi gan santūriai – 3 proc., imli energijai Vokietijos
gamyba šiuo metu yra sumenkusi net 17 proc.
Aukštos energijos kainos išryškino Europos
ekonominio modelio silpnąsias vietas ir bent trumpuoju laikotarpiu padarė mus
neturtingesnius. Kita vertus, sukrėtimas privertė blaiviau pasižiūrėti į
Europos energetikos politiką. Stipriai suaktyvėjo tiek viešosios, tiek
privačios investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, kritinę
infrastruktūrą ar tiesiog energetinį našumą. Nors šios investicijos per naktį
problemų neišspręs, tačiau vykdomos nuosekliai padės spręsti ne tik
konkurencingumo, ekonominio augimo, bet žaliojo kurso iššūkius.
Kas toliau? Trumpuoju laikotarpiu
energetikos poveikis kainoms baigia visiškai išblėsti. Infliacija krenta
sparčiau nei Europos Centrinis Bankas (ECB) tikėjosi, ir gali nukristi žemiau 2
proc. jau kovo mėnesį. Daug lėtesnis kainų augimas leis ECB jau kitų metų
balandį pradėti mažinti bazines palūkanas ir taip kiek padėti šlubuojančiai
Europos ekonomikai. Nors energetikos situacija yra stabili, tačiau šokas paliko
ilgalaikių pasekmių.
Centrinės
Europos šalys, labiau priklausomos nuo dujų, prarado dalį savo konkurencingumo,
tuo metu pietų Europa džiaugiasi santykinai geresne padėtimi. Vokietija, ko
gero, kelia daugiausiai rūpesčių.
Ypač po to, kai konstitucinio teismo
sprendimas pripažino energetikos investicijų fondą pažeidžiančiu fiskalinės
drausmės taisykles, todėl dešimčių milijardų investicijų ateitis tapo miglota.
Senąjį žemyną kamuoja daug struktūrinių bėdų, kurios visos reikalauja sparčių
investicijų, o per griežtos fiskalinės taisyklės gali surišti vyriausybėms
rankas kritiniu metu."
Klounas Vokietijos
kancleris Olafas Scholzas visa tai pavadino istoriniu posūkiu (Zeitenwende). Klouną Zelenskį išrinkę prezidentu, Ukrainos
gyventojai visus Vakarų lyderius pavertė klounais. Sunaikinti turtingiausią rinką pasaulyje ir tuo didžiuotis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą