Kas yra prezidentas Nausėda?

Grybauskaitė buvo mieganti gražuolė. Tyliai vadovavo karui su Rusija, kurio, kaip ir bet kokio pasaulinio branduolinio karo, niekada nebus. Vadovauti neegzistuojančiam karui yra lengva. Todėl Grybauskaitė galėjo tiesiog gulėti stikliniame karste prezidentūros rūmuose ir nieko nedaryti.

Nausėda suprato šitą metodą. Daro tą patį. Vadovauja karui. Nuo vadovavimo Alytaus gaisro stabdymui pasislėpė dukters miegamajame Pietų Korėjoje. Ką nors naudingo daryti yra neprezidentiška.

Nausėda, kaip ir Grybauskaitė, nekenčia valstiečių. Juk valstiečiai, būdami valdžioje, daro tai, kas naudinga Lietuvos žmonėms. Kaip jie drįsta? Ką sugalvojo manipuliatorius Nausėda? Padidinti valstiečiams mokesčius už dyzeliną ir atiduoti tą nedidelę sumą pinigų balsuojantiems už valstiečius pensininkams. Landsbergiška idėja: meskime į Lietuvos šunidę mėsos gabaliuką, kad šunys susipjautų. Ar tokio prezidento mums reikia?

Kodėl nuo senovės katalikiškais esančiuose kraštuose verslas sekasi daug geriau, negu kitur?

"Neseniai atliktas Jonathano Schulzo, Josepho Henricho ir kitų dviejų mokslininkų tyrimas siūlo paaiškinimą. Jie daugiausia dėmesio skiria šeimos struktūrai. Ilgą laiką žmonijos istorijoje žmonės gyveno mažomis grupėmis ir dažnai vedė gimines. Šie įpročiai sustiprino šeimos ryšius, tačiau privertė žmones atsiriboti nuo pašalinių asmenų.

Europoje tai pradėjo keistis maždaug 500AD, kai katalikų bažnyčia pradėjo drausti poligamiją ir vedybas tarp pusbrolių ir pusseserių arba tarp našlių ir jų mirusių sutuoktinių seserų. Šie įsakymai privertė nesusituokusius vyrus rizikuoti ir susitikti su moterimis iš skirtingų socialinių grupių. Straipsnyje teigiama, kad tai sumažino krikščionių „atitikimą ir ištikimybę grupėje“ ir privertė juos labiau pasitikėti nepažįstamais žmonėmis. Plėsdamas bendruomenę už klanų ribų, tas faktas padėjo sukurti platų solidarumą, nuo kurio plėtros gali priklausyti net verslo galimybes. Pasitikėjimas yra svarbus, greitai priimant sprendimus sudėtingoje verslo aplinkoje.

 Norėdami parodyti, kad krikščioniška dogma sukėlė šį poslinkį, autoriai suderina istorinius duomenis apie religijos plitimą su šiuolaikiniais rodikliais. Vietose, kur katalikybė paprastai buvo pagrindinė religija nuo 500-1500AD, žmonės labai vertina nepriklausomybės, nešališkumo ir pasitikėjimo priemones - pavyzdžiui, sutikdami liudyti prieš draugą, kurio neapgalvotas vairavimas užmušė pėsčiąjį. Tokia pati tendencija yra šalyse, kuriose daugiausia gyvena krikščionys migrantai, tokiose kaip Amerika. Tuose regionuose, kurių gyventojai nėra kile nuo viduramžių katalikų, socialinis pasitikėjimas yra mažesnis, o pusbrolių su pusseserėmis santuoka yra gana dažna." [1]

Į Europą dabar bėga daugiausia tokie, iš kurių plataus solidarumo ir gero verslo nelauk.

"Štai arabams pusbrolių ir pusseserių vedybos yra visiškai normalus reiškinys."

1. "God and Mammon; Culture and development." The Economist, 23 Nov. 2019, p. 81(US) 

Kas bus, kai išmanaus namo kompiuterinės programos pasens?

Liksime be namo.

"Todėl reikia ES vartotojams  suteikti „teisę taisyti“ elektrinius prietaisus, kaip kai kuriose JAV valstijose tai jau taikoma automobiliams. Todėl kiekvienas, kuriam priklauso produktas, turėtų turėti galimybę pats taisyti prietaisą, leisti jį remontuoti bet kurioje vietoje arba gauti kitą kompensaciją. Gamintojai taip pat turėtų parduoti atsargines dalis nepriklausomiems remontuotojams pagal įstatymą. Be atsarginių dalių, gamintojai savo klientams turėtų pateikti savo remonto instrukcijas ir diagnostikos priemones bei atskleisti programinės įrangos išeities kodą.

Kaip egzistuoja teisė į informacinį apsisprendimą, reikia „teisės į materialų apsisprendimą“. Negali būti, kad prekės, kuria įsigijome, kaip nuosavybę, likimą nuolat kontroliuoja gamintojas, kuris gali bet kada tą prekę padaryti beverte, pakeisdamas kompiuterine programą."

Kodėl bandymai nuversti prezidentą D.Trumpą yra kenksmingi Amerikai ir Lietuvai?

"Šiam prezidentui, ponui Trumpui, asmeninis interesas yra politinio pobūdžio. Ką tai reiškia jam ir jo šalininkams, labai skiriasi nuo to, ką jis reiškia jo oponentams. Kaip rodo jo dešimtmečius trunkantys pareiškimai, p. Trumpas mano, kad Amerikos lyderystės klasė padarė didžiulę žalą Amerikai, net praturtėjus ir įtvirtinus valdžią per federalinę biurokratiją ir saugant aukščiausių politikų sutarimą.

Pačias „normas“, kuriomis vadovaujasi Vašingtonas, apimančias viską, pradedant Amerikos tikslais užsienio politikoje ir baigiant daugiašalių prekybos sandorių imperatyvu, ir teisėtomis priemonėmis, kuriomis karjeros politikai ir jų šeimos nariai (kaip tie patys Bidenai) gali uždirbti milijonus iš savo ryšių, mato p. Trumpas ir jo rinkėjai, kaip Amerikos negandų šaltinį - nuo nesibaigiančių karų iki mažėjančio gamybos užimtumo, iki abiejų partijų politikų nereagavimo į šalies skausmą.

Šios normos ir „įprastam verslui“ būdinga korupcija yra ne tik abstrakcijos, bet ir politikų, tokių kaip ponas Bidenas ir Hillary Clinton, taip pat Johnas McCainas ir Busho šeima, įkūnijimas. Jie taip pat personifikuojami didžiojoje nuolatinės biurokratijos dalyje - „gilioje valstybėje“.

Nepaisant to, koks jis gali būti grubus ir aklas dėl savo paties bendrininkų trūkumų, ponas Trumpas vis dėlto buvo išrinktas kaip jėga pokyčiams. (Atkreipkite dėmesį, kad p. Trumpas, skirtingai nuo daugelio politikų, kuriuos jis smerkia, praturtėjo prieš įeidamas į politiką.)

Tie, kuriuos ponas Trumpas pažymėjo, kaip nuverstinus, nemato savo keliamos grėsmės Amerikai. Jiems šis prezidentas puola tai, kas švenčiausia Amerikos valdžios tradicijose. Tačiau priemonės, kuriomis ponas Trumpas pasinaudojo tuo metu, kai jam metamas kaltinimas, yra viena iš gerai žinomų jo, kaip prezidento, galių ir jis buvo išrinktas tai padaryti."

Lietuvos chemija paremtas stambusis žemės ūkis turės būti sutvarkytas

"Ypač problemiškas yra per didelis tręšimas. Iš azoto trąšų, naudojamų laukuose, į orą patenka apie 2,3 proc. azoto oksido pavidalu.Tai gerokai viršija numatytą 1,3 proc. vertę. Iš viso šio azoto oksido indėlis į visuotinį atšilimą yra nuo penkių iki dešimties procentų."

 Tai daug.

Ar tikrai teisinga vežti Lietuvos lazerius į Kiniją?

Sprendžiant iš prezidento Nausėdos pareiškimų, Lietuvos verslas galvoja, kad tai yrateisinga ir reikalinga. Toks požiūris nėra naujiena.

"Vakarų bendrovės nebūtinai nori prieštarauti Pekinui, atsižvelgiant į Kinijoje gaunamą pelną. „Panašu, kad jos nemano, jog siurbia kraują, Vakarų pinigus, kad padėtų Kinijai konkuruoti su Vakarais“. Žmonės turėtų „atgaivinti savo gėdos jausmą“, ypač įmonės, siekiančios maksimaliai padidinti pelną, nepaisant nieko kito."

Kaip mums toliau gyventi?

"Pirmasis žingsnis yra atsisakyti kapitalizmo dievinamo individualizmo ir pripažinti tarpusavio priklausomybę, kuri yra būtina ilgalaikiam išgyvenimui. Mes priklausome nuo to, ar mūsų vandens tiekimas yra švarus, o upės - nuo mūsų, kad jų neužnuodytume. Prašome kaimynų stebėti mūsų šunis ar laistyti augalus, kol mes esame toli, ir pasiūlyti mūsų pagalbą natūra. Mes samdome nepažįstamus žmones prižiūrėti mūsų vaikus ar senstančius tėvus ir pasitikime jų užuojauta ir kompetencija. Mes mokame mokesčius ir tikimės, kad išrinktieji išleis tuos pinigus tam, kad keliai būtų saugūs, mokyklos atidarytos, nacionaliniai parkai apsaugoti.

Šie santykiai tarp mūsų ir gamtos pasaulio bei mūsų ir vienas kito liudija tarpusavio priklausomybę, kurią kapitalistinė logika mus skatina  atmesti.

Reprodukcija yra pagrindinis abipusės priklausomybės realizavimas. Mes priklausome nuo bent dviejų žmonių, kurie gali mus padaryti įmanomais. Mes atsirandame kito žmogaus viduje ir gimstame, padedant gydytojams ar artimiesiems. Mes augame aplinkoje ir bendruomenėse, kurios formuoja mūsų sveikatą, saugą ir vertybes. Turime rasti konkrečių būdų, kaip atpažinti šią tarpusavio priklausomybę ir pasiryžti ją sustiprinti."

Kaip jūs drįstate? Teisingai sako Greta

"Gaila, kad 20 ekonomiškai stipriausių šalių vis dar priklauso nuo iškastinių energijos šaltinių, nes keturi penktadaliai jų energijos buvo gaunama iš anglių, naftos ir dujų. Nuo 2015 m. daugiau nei keliolika aplinkos ir klimato grupių pateiktu ataskaitu pavadinimas yra programa: „nuo rudo iki žalio“. Bet toks vardas neparodo tiesos. 20 svarbiausių pasaulio šalių, G 20, klimato politikos tyrimas, atvirkščiai, duoda daugiau blaivių rezultatų. Visų pirma, nė viena iš valstybių neina tokiu keliu, kuris atrodo tinkamas pasiekti temperatūros padidėjimo ribą 1,5, bet ne daugiau kaip du laipsnius Celsijaus, kaip sutarta Paryžiaus klimato susitarime.

G20 klubas vaidina svarbų vaidmenį, saugant ekosistemą, nes jis išmeta apie 80 procentų viso pasaulio išmetamo teršalų kiekio ir  šis    išmetamas teršalų kiekis toliau   auga. Praėjusiais metais 20 didžiausių ekonomikų pagamino 1,8 procento daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei ankstesniais metais."

Nemokamas bakalauro studijas lietuviams?

 Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys Gediminas Kirkilas teigia, kad nauda bus didelė, taip bus užtikrintas platesnis aukštojo mokslo prieinamumas ir mažinama socialinė atskirtis. 

Pagal valdančiųjų pasirašytą koalicinę sutartį, siekiant padidinti valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičių, būtina papildomai iš biudžeto kitiems metams skirti per 6 mln. Eur. Šias lėšas esą būtų galima skirti iš gautų loterijų ir lošimų mokesčių. 2019 m. duomenimis, valstybės finansuojamoms vietoms bakalauro studijose buvo skirta per 9 tūkst. Eur.

Taip tyliai pasibaigtų bandymas iš Lietuvos universitetų padaryti nieko nevertas diplomų parduotuves, kurį realizavo Steponavičiaus ir Kubiliaus vadovaujami vagys.

Sumažinti gyvulių populiaciją

"Praėjusį mėnesį Nyderlanduose įvyko didžiausi per kelis dešimtmečius žemdirbių protestai. Juos sukėlė teismo sprendimas ir vėlesni vyriausybės planai sumažinti azoto oksido išmetimą. Kadangi žemės ūkyje išmetama 70% azoto oksidų, priemonės, kuriomis siekiama sumažinti gyvulių populiaciją, atrodo neišvengiamos.

Aukščiausias Nyderlandų teismas, Valstybės taryba, nutarė, kad Nyderlandų statybos ir žemės ūkio leidimų išdavimo sistema pažeidė Europos Sąjungos buveinių direktyvą, nes nesušvelnino azoto oksido daromos žalos. Nutarimas atidėjo visas paraiškas leidimams gauti. Todėl vyriausybė paskelbė, kad gyvulininkystės ūkiai, esantys netoli pažeidžiamų gamtos draustinių, turėtų būti perkelti, išpirkti savanoriškai arba, pataisius pažeistas saugomas teritorijas, padaryti tvaresniais.

Retai Europoje ūkininkų protestai kyla dėl gamtosaugos, o ne dėl socialinių ir ekonominių problemų. Jie rodo didesnius klausimus apie šiuolaikinių intensyvaus žemės ūkio sistemų suderinamumą su aplinkos ir klimato siekiais. Kitos ES valstybės narės, turinčios azoto perteklių, netrukus gali susidurti su panašiomis politinėmis dilemomis.

Nyderlandų vyriausybė yra įsipareigojusi palaipsniui pereiti nuo intensyvaus ūkininkavimo prie „žiedinio žemės ūkio“, kuriame maistinių medžiagų ciklai būtų uždaryti. Tokie dideli struktūriniai pokyčiai staiga tapo realia galimybe ir visos Europos žemės ūkiui." [1]

Ir Lietuvos, tikėkimės.

1. Nature, 575, 287 (2019 m.)

Už ką ir kokiam laikui Lietuvoje sodina

"Teisingumo ministerija siūlo kelti ribą, nuo kokios turto vertės atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus ir kada už smulkius turtinius nusikaltimus skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 Eur žalą (šiuo metu – 150 Eur). 

Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 Eur žalos (šiuo metu – 250 Eur). Jei žala neviršija 500 Eur, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda. 

Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7.500 Eur žalą. Dabartinė riba – 5.000 Eur.

Taip pat siūloma nustatyti, jog 500-15.000 Eur žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15.000-37.000 Eur būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37.000 Eur ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė – 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba – 12.000 Eur).

E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. 

Anot E. Jankevičiaus, Baudžiamojo kodekso pataisos leistų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, 150 Eur vertės striukės vagystės aiškinimosi procesas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir procesas gali trukti iki pusantrų metų.

Už 250 Eur žalos padarymą žmogui šiuo metu galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už 12.000 Eur žalą – 8-10 metų kalėjimo. Ministras pabrėžia, kad panašios bausmės šiuo metu skiriamos už nužudymą, todėl taip iškraipomas bausmių proporcingumo principas.

S. Mesonienė tvirtina, kad pakeitimai paliestų apie ketvirtadalį visų šiuo metu nagrinėjamų nusikaltimų arba apie nusikaltusių 1.000 asmenų. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6.000 laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis – 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti."

Kiek darbuotojui patinka jo vadovas?

"Lyderio įtakos klausimynas - tai trumpas 5 elementų rinkinys -
klausimynas, kuris nustato, kiek darbuotojui patinka jo vadovas.

Žmonės įvertino savo vadovus / prižiūrėtojus skalėje nuo 1 iki 7: 1) Visiškai nesutinka; 2) šiek tiek nesutinku;
3) Šiek tiek nesutinku; 4) neutralus; 5) Šiek tiek sutinku; 6) šiek tiek sutinku; 7) Visiškai sutinku. 

 

Jei norėtumėte išbandyti tai patys, įvertinkite kiekvieną teiginį, naudodamiesi šia skale, sudėkite savo balus ir tada padalinkite tą sumą iš penkių.


Aš teigiamai vertinu savo vadovą.

Man patinka mano vadovas.

Man patinka dirbti su mano vadovu.

Aš vertinu santykius, kuriuos turiu su mano vadovu.

Aš džiaugiausi mano vadovu.


Vidutinis kiekvieno mėginio „lyderio“ įvertinimo rezultatas buvo apie 5,2. Bet koks aukščiau esantis balas rodo, kad jums jūsų vadovas patinka labiau, nei vidutiniam darbuotojui." [1]

 

 

 

1. By Charn McAllister, Sherry Moss and Mark J. Martinko
OCTOBER 29, 2019, HBR

Lėktuvnešiai

"Lėktuvnešiams   ilgą laiką grėsė povandeniniai laivai. Folklendų karo metu Argentinos karinis jūrų laivynas laikė savo vienintelį lėktuvnešį, kuris dar  plaukiojo, uoste, bijodami britų povandeninių laivų. Dabar jiems vis labiau gresia aukščiau vaterlinijos kylančios vis sudėtingesnės sausumos ir oro raketos, nukreiptos prieš laivus. Norėdami išlikti saugūs, lėktuvnešiai turi būti kuo toliau nuo jūros kranto, taip jų naudingumas mažėja kiekvieną jūrmylę nuo taikinio. Raketų patobulinimai taip pat kelia pavojų lėktuvnešių lėktuvų galimybei padaryti tai, ko iš jų reikalaujama, taip lėktuvnešiams prarandant jų egzistavimo tikslą." [1]

1. "Too big to fail? Aircraft-carriers." The Economist, 16 Nov. 2019, p. 24(US).

Specialistų emigracija iš Lietuvos

"Kai šalis pradeda prarasti daugiau, kaip 20% savo universitetų absolventų, kaip tai daro kai kurios mažos Afrikos šalys, jos ekonomika pradeda nebe taip sparčiai augti, kaip iki to. Daugiau, nei du trečdaliai kvalifikuotų imigrantų pasaulyje persikelia į Ameriką, Britaniją, Kanadą ir Australiją." [1]

Deja, Lietuva praranda kaip tik daugiau, nei 20%  universitetų absolventų:

"Patikimų ir nesenų tyrimų, pateikiančių specialistų (gydytojų, inžinierių, programuotojų ir pan.) emigracijos duomenis bei prognozuojančių jų tendencijas, nėra. Tačiau matyti, kad specialistų emigracijos procesas – Lietuvai vienas pavojingiausių, galinčių sukelti sunkiausių padarinių socialinei infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei. 2002 metais atliktas galimos medicinos specialistų migracijos tyrimas parodė, kad 60,7 % rezidentų ir 26,8 % gydytojų ketina išvykti iš Lietuvos į Europos Sąjungą ar kitas šalis. Pagrindinės planuojamos migracijos kryptys –Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, pagrindinės priežastys – aukštesni atlyginimai,geresnės profesinės perspektyvos ir aukštesnė gyvenimo kokybė. Nors Lietuvos medicinos specialistų bendrosios emigravimo intencijos mažesnės, negu kitų trijų apklausoje dalyvavusių šalių (Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos), emigracija drauge su kitais faktoriais turėtų nulemti, kad, palyginti su 2000 metų lygiu, medikų kiekis Lietuvoje 2015 metais nukris  20 % (iki 296 medikų 100 tūkst. gyventojų neskaičiuojant medicinos administratorių). Tai žymiai mažiau, negu 1990 m. padėtis (401,3 mediko 100 tūkst. gyventojų) ar net 2000 m. būklė (atitinkamai 379,8 mediko), bet taip pat mažiau, negu rekomenduojama 335 medicinos specialistų 100 tūkst. gyventojų proporcija. Labai tikėtina, kad panaši situacija vyrauja ir kituose specialistų emigracijos sektoriuose."

 

1. "Lightbulbs in their luggage; Skilled migrants." The Economist, 16 Nov. 2019, p. 6(US).

Istoriko požiūris į mūsų perspektyvas

"Povilas Gylys. Kaip civilizuoti laukinį kapitalizmą?" - Šis straipsnis puikiai aprašo tų, kurie iš rusų paveldėjo mūsų ūkį ir jų nupirktų politikų begėdiškumą bei godumą. Trūksta tik istoriko požiūrio. Amerikoje dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje žmonės susivienijo, priėmė griežtus įstatymus, išrinko principingus politikus ir taip taikiai sutramdė jų verslininkų godumą. Tai vienintelis kelias ir lietuvių tautai be pilietinio karo išlikti šiame pasaulyje.