Finding a sex partner is important and worth of a big sacrifice

"Deep-sea anglerfish life may question the very foundations of the immune system: in order to mate, they fuse their bodies and thus forego an important part of the immune system. 

Deep-sea anglerfish have a hard time finding a sexual partner in the lightless areas of the oceans. Some species solve this problem by having the tiny males permanently bound with the much larger females after finding the female. The connection goes so far that the two sexes even end up sharing a blood vessel system and the males are completely dependent on the females. Often even several males are attached to one female. Such a close connection is otherwise only known from Siamese twins, who are, however, genetically identical. This is not the case with male and female deep-sea anglerfish. They have different genomes. Therefore, with such an intimate connection, there should actually be a rejection reaction - similar to an unlucky organ transplant.

Why the rejection does not take place, and which adaptations in the immune system of the fish were necessary in order for such a connection to be established has occupied the researchers for a good hundred years. A firmly bonded couple was found for the first time in 1920. It was caught in the net of Icelandic fishermen. The anglerfish solution that a German an USA research team has now uncovered is a tangible surprise. Thomas Boehm from the Max Planck Institute for Immunobiology and Epigenetics in Freiburg and Theodore Pietsch from the University of Washington in Seattle and their colleagues show in the latest edition of “Science” that anglerfish completely forego the immune defense they have acquired during their life. They pay for their reproductive success in the vastness of the deep sea with a radical turning point in the immune system.

Instead of relying on a two-armed system of innate and acquired immune defenses, as all other vertebrates do, they only rely on their innate immune system. Deep-sea anglerfish that form a permanent link between the sexes no longer form tailor-made antibodies. They do without specific killer T cells with which infected cells are eliminated and foreign tissue attacked, and they no longer have broad MHC molecules that sound the alarm when they discover something foreign.

"In our, human, case, such a loss of immunological equipment would immediately lead to a fatal immune deficiency," comments Boehm on the results. What remains for the deep-sea anglerfish after this radical turning point is their innate system - a guard team made up of unspecific scavenger and immune cells that are not properly reformed and molecularly refined with every pathogen attack, as is the case with the acquired immune system.

Not all of the circa 160 deep-sea anglerfish species have made this radical cut in the immune system. Among the 168 known species there are also those that still have remnants of an adaptive immune system. They are those species in which the sexes combine only for the duration of the sexual act and then separate again. For example, these species lack specific antibodies. The caesura is most radical in the species in which several males combine simultaneously and permanently with a single female. The scientists were also able to show that these adaptations were developed several times and independently of one another during evolution. The temporary connection between the sexes and thus the less radical cut into the immune system seems to be the more ancient form.

But the results of Boehm and his colleagues are also of fundamental importance because they call into question a central dogma of immunology. This dogma states that the innate and acquired immune systems can no longer be decoupled without catastrophic consequences. The long, mutual co-evolution forbids such an unbundling, so the reasoning. “Because of this dogma, we initially had completely different explanations for the lack of rejection in mind,” says Boehm.

“For example, deep-sea anglerfish might smell which female suits them immunologically and which does not. They would then have compared the tissue characteristics with their noses, as is done with an organ transplant. But that is definitely not the case."

A glance at the timeline also shows how unexpected this unbundling actually is. Vertebrates formed 500 million years ago, deep-sea anglerfish - a hundred million years ago. After 400 million years of co-evolution of innate and acquired immune defenses, the deep-sea anglerfish have succeeded in separating the two systems and upgrading the innate immune system in such a way that they can cope with it on their own. "We just have to understand much better how that was possible," says Boehm, "because then we can perhaps try to help patients with immune deficiencies by strengthening their innate immune system."

The scientists base their conclusions on genome analyzes, i.e. on the presence or absence of the necessary genes. To do this, they examined the genetic make-up of 31 individuals belonging to different species of deep-sea anglerfish. The analyzes were made with frozen material because the scientists did not have access to fresh deep-sea anglerfish. That is one of the weaknesses of their work. In order to show that the innate immune system actually fully compensates for the loss of the other arm, they would have to show what equipment the immune cells of deep-sea anglerfish are equipped with. However, this is only possible with an RNA analysis in which the current templates for the synthesis of the immunologically active proteins are scrutinized. But for this you need fresh tissue material because RNA is not as stable as DNA. Boehm's team hopes that these investigations can be done in the near future."

Surasti sekso partnerį yra svarbu, ir dėl to verta daug ką paaukoti

"Giliavandenės meškeriojančios žuvys verčia suabejoti pačiais imuninės sistemos pagrindais: norėdamos poruotis, jos sulieja patelės ir patinėlio kūnus ir taip atsisako svarbios imuninės sistemos dalies.
Giliavandenėms meškeriojančioms žuvims sunku rasti seksualinį partnerį tamsiose vandenynų vietose. Kai kurios rūšys išsprendžia šią problemą, nes aptikusios patelę, mažyčiai patinai nuolat jungiasi su daug didesnėmis patelėmis. Ryšys tęsiasi taip, kad abi lytys netgi pasidalija kraujagyslių sistema, o patinėliai yra visiškai priklausomi nuo patelių. Dažnai net keli patinėliai yra prisirišę prie vienos patelės. Toks artimas ryšys kitaip žinomas tik iš Siamo dvynių, kurie vis dėlto yra genetiškai identiški. Tai netaikoma giliavandenių meškeriojančios patinams ir patelėms. Šie organizmai turi skirtingus genomus. Todėl, turint tokį intymų ryšį, iš tikrųjų turėtų būti atmetimo reakcija - panaši į organo transplantaciją.

Kodėl atmetimas nevyksta ir kokios žuvų imuninės sistemos adaptacijos buvo būtinos, kad būtų galima užmegzti tokį ryšį, tyrinėtojai šia problema užsiėmė gerą šimtą metų. Tvirtai sujungta pora pirmą kartą buvo rasta 1920 m. Ji buvo pagauta Islandijos žvejų tinkle. Meškeriojančių žuvų sprendimas, kurį dabar atskleidė Vokietijos tyrimų komanda, yra apčiuopiama staigmena. Thomas Boehmas iš Makso Plancko imunobiologijos ir epigenetikos instituto Freiburge ir Theodore'as Pietschas iš Vašingtono universiteto Sietle ir jų kolegos naujausiame „Science“ leidime rodo, kad meškeriojančios žuvys visiškai atsisako įgytos imuninės gynybos. Jos moka už savo reprodukcinę sėkmę giliavandenių jūrų platybėse su radikaliu imuninės sistemos posūkio tašku.

Kaip visi kiti stuburiniai gyvūnai, užuot pasikliovusios įgimta ir įgyta imunine gynyba - dviem ginklais, jos pasikliauja tik savo įgimta imunine sistema. Giliavandenės meškeriojančios žuvys, sudarančios nuolatinį ryšį tarp lyčių, nebeformuoja pritaikytų antikūnų. Jos apsieina be specifinių žudikių T ląstelių, su kuriomis pašalinamos užkrėstos ląstelės ir užpuolami svetimi audiniai, ir nebeturi plačių MHC molekulių, kurios signalizuoja, suradus ką nors svetimo.

„Mūsų, žmonių, atveju toks imunologinės įrangos praradimas iškart sukels mirtiną imuninės sistemos trūkumą“, - komentuodamas rezultatus sako Boehmas. Tai, kas liko šioms giliavandenėms jūrinėms žuvims po šio radikalaus posūkio taško, yra jų įgimta imuninė sistema - sargybinė, sudaryta iš  imuninių ląstelių, kurios nėra tinkamai molekuliškai tobulinamos kiekvieno patogenų išpuolio metu, kaip tai yra įgytos imuninės sistemos atveju.

Ne visos apie 160 giliavandenių meškeriojančių žuvų rūšys padarė šį radikalų supjaustymą imuninėje sistemoje. Tarp 168 žinomų rūšių yra ir tokių, kurios vis dar turi adaptyvios imuninės sistemos liekanų. Tai yra tos rūšys, kuriose lytys susilieja tik lytinio akto metu ir tada vėl atsiskiria. Pavyzdžiui, šioms rūšims trūksta specifinių antikūnų. Pokytis yra radikaliausias toms rūšims, kuriose keli patinai vienu metu ir visam laikui susilieja su viena patele. Mokslininkai taip pat sugebėjo parodyti, kad evoliucijos metu šios adaptacijos buvo vystomos keletą kartų ir nepriklausomai viena nuo kitos. Laikinas ryšys tarp lyčių ir todėl mažiau radikalus imuninės sistemos pjūvis atrodo ankstesnis.

Tačiau Boehmo ir jo kolegų rezultatai taip pat yra nepaprastai svarbūs, nes jie abejoja pagrindine imunologijos dogma. Ši dogma teigia, kad įgimta ir įgyta imuninė sistema nebegali būti atsieta be katastrofiškų padarinių. Ilga abipusė evoliucija neva tai draudžia tokį atskyrimą. „Dėl šios dogmos iš pradžių mes turėjome visiškai skirtingus paaiškinimus, kodėl nėra atmetimo“, - sako Boehmas.

„Pavyzdžiui, giliavandenių meškeriojančių žuvų jautrumas kvapui gali būti toks, kad patinėlis iš kvapo nustato, jog patelė jam tinka imunologiškai. Tada jie būtų palyginę audinio savybes su nosimi, kaip tai daroma atliekant organo persodinimą. Bet tai tikrai ne tas atvejis “.

Žvilgsnis į laiko juostą taip pat rodo, koks netikėtas yra tas atskyrimas. Stuburiniai gyvūnai susiformavo prieš 500 milijonų metų, o giliavandenės meškeriojančios žuvys - prieš šimtą milijonų metų. Po 400 milijonų metų įgimtos ir įgytos imuninės gynybos evoliucijos giliavandenėms meškeriojančioms žuvims pavyko atskirti dvi sistemas ir atnaujinti įgimtą imuninę sistemą taip, kad ji galėtų su imuniteto uždaviniais susidoroti pati. „Mes tiesiog turime daug geriau suprasti, kaip tai buvo įmanoma, - sako Boehmas, - nes tada, galbūt, galime pabandyti padėti pacientams, turintiems imuniteto trūkumų, stiprindami įgimtą imuninę sistemą“.

 Savo išvadas mokslininkai grindžia genomo analize, t. y. būtinų genų buvimu ar nebuvimu. Norėdami tai padaryti, jie ištyrė 31 individo, priklausančio skirtingoms giliavandenių meškeriojančių žuvų rūšims, genetinę sudėtį. Tyrimai buvo atlikti su užšaldyta medžiaga, nes mokslininkai neturėjo galimybės gauti šviežių giliavandenių meškeriojančių žuvų. Tai yra vienas iš jų darbo trūkumų. Norėdami parodyti, kad įgimta imuninė sistema iš tikrųjų visiškai kompensuoja kitos šakos praradimą, jie turėtų parodyti, kokia įranga yra giliavandenių meškeriojančių žuvų imuninėse ląstelėse. Tačiau tai įmanoma tik atlikus RNR analizę, kurioje tikrinami dabartiniai imunologiškai aktyvių baltymų sintezės šablonai. Bet tam reikia šviežio audinio medžiagos, nes RNR nėra tokia stabili, kaip DNR. Boehm komanda tikisi, kad artimiausiu metu šie tyrimai bus padaryti."

 

G. Nausėda: atėjo metas visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai

Nejaugi? Nausėda, na, kaip Jūsų Ekselencijai negėda?

Kur sankcijos Kubiliui, kuris protestuotojus žalojo guminėmis kulkomis? Patys gyvendami stikliniame name draustinyje, nustokite mėtyti akmenis į kaimynų daržą.

 

Ten, kur vaikai gerai mokosi, mokytojams ir mokyklų direktoriams mokami puikūs atlyginimai

"Vidutinis gimnazijos mokytojo Suomijoje atlyginimas yra apie 4,000 eurų per mėnesį. Singapūre mokyklų direktoriai gauna stambius priedus, jei moksleiviams sekasi. Jei egzaminų rezultatai prasti, direktoriai atleidžiami, kaip atleidžiami neveiksmingų bendrovių vadovai ar tarybos nariai.

Pinigai neišsprendžia visų problemų, bet be pinigų kai kurios problemos neišsprendžiamos. Moksleiviai deramai išmoks matematiką, tik jei turės gerus mokytojus, o gerų mokytojų nebus, kol matematiką baigusiems studentams nebus mokami padorūs atlyginimai, tokie, kokius jie gautų, jei dirbtų kaip programuotojai, buhalteriai, bankininkai, fintech specialistai.

Gal ne tiek pat, kiek Suomijoje, bet Lietuvoje nemažiau, negu 3 tūkst. eurų per mėnesį. Tik tokiais atlyginimais mokyklos galės įtikinti gabius matematikus rinktis mokytojų profesiją."

Citrusinių vaisių kvapas yra ginklas nuo vabzdžių, platinančių ligas

"Prisideda naujas ginklas kovai su vabzdžių platinamomis ligomis, tokiomis kaip Laimo liga ir maliarija, nes JAV Aplinkos apsaugos agentūra pirmadienį patvirtino naują cheminę medžiagą, kuri atbaido ir naikina erkes ir uodus.

Ši nauja cheminė medžiaga, nootkatonas, aliejus, randamas kedrų medžiuose ir greipfrutuose, yra tokia saugi, kad ją naudoja maisto ir kvepalų pramonė.

Nootkatonas laikomas netoksišku žmonėms ir kitiems žinduoliams, paukščiams, žuvims ir paradoksaliai, bitėms, skelbia E.P.A. pareiškime.

Remiantis C.D.C, ši cheminė medžiaga atbaido uodus, erkes, blakes ir blusas - ir didelėmis koncentracijomis juos žudo. Ji taip pat gali būti veiksminga, kovojant su utėlėmis ir kitais kenkėjais, iš kurių kai kurie gali pernešti mirtinas ligas.

Tai nėra riebi, veikimas trunka kelias valandas ir turi malonų greipfrutų kvapą, - sakė JAV C.D.C., pernešėjų platinamų ligų skyriaus direktoriaus pavaduotojas Benas Beardas.

Nootkatonas veikia skirtingai nuo ankstesnių insekticidų klasių ir gali sunaikinti rūšis, atsparias DDT, piretroidams ir kitiems įprastiems insekticidams.

Ajovos valstijos universiteto vabzdžių toksikologijos specialistas Joelis R. Coatsas teigė, kad jo laboratorija išbandė nootkatoną ir nustatė, kad jis yra „įspūdingas repelentas, bet silpnas insekticidas“.
Pasak dr. Coatso, jis atbaido erkes net geriau nei tokios sintetinės medžiagos kaip DEET, picaridin ar IR3535, ir  lygiai gerai veikia, atstumiant uodus.

Skirtingai nuo citronelių, pipirmėčių aliejaus, citrinžolių aliejaus ir kitų repelentų, kurių pagrindą sudaro augaliniai aliejai, pridūrė jis, nootkatonas nepraranda savo potencijos maždaug po valandos, bet jo veikimas tęsiasi tiek ilgai, kiek ir sintetikos. 

Tačiau, nors jis taip pat gali naikinti vabzdžius, dr. Coatsas teigė, kad tam reikia tiek daug šios cheminės medžiagos, kad gali būti nepraktiška.

„Dauguma augalų terpenų sunaikins vabzdžius, jei pateksite į pakankamai didelę dozę, tačiau aš nemačiau duomenų, patvirtinančių jo naudojimą kaip insekticidą“, - teigė dr. Coatsas. „Aš mačiau daug duomenų apie šią medžiagą, kaip repelentą.“

Pasak Beard, „nėra tiksliai žinoma“, kaip veikia nootkatonas, tačiau atrodo, kad jis suaktyvina oktopamino receptorius, kurie vabzdžiams perduoda elektrinius impulsus iš vienos nervų ląstelės į kitą. Nepavykus išjungti signalo, vabzdžiai miršta.

Žinduoliams adrenalinas - chemiškai susijęs su oktopaminu - atlieka tą pačią funkciją. Bet šis junginys nesuaktyvina adrenalino receptorių."

Ventiliacija ir koronavirusas

 Kai aptariu su rimtais žmonėmis galimybę užsikrėsti koronavirusu darbe, tai girdžiu dažnai, kad oi, mūsų darbe labai gera ventiliacija, kai pasilenkiu tualete virš unitazo, tai net užpakaliui šalta. Gerai, pakalbėkime apie tavo užpakalį. Kad suprasti, kaip dirba šiuolaikinė ventiliacija, galima pasinaudoti Niujorko metro pavyzdžiu. Visa šiuolaikinė ventiliacija panaudoja dalį jau mūsų iškvėpto oro, kad nereiktų tiek daug energijos skirti to oro šildymui ar šaldymui, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

"Niujorko metro įrenginių viduje ventiliatoriai traukia orą per filtrus ir aušinimo ritinius.

Filtrai blokuoja didelius ir mažus aerozolius, prieš orui patenkant į kanalus, einančius atgal į vagoną. Bet filtrai sugauna ne viską - kai kurios viruso dalelės gali praslysti ir pasiskirstyti traukiniuose.

Filtrų veikimą lemia jų medžiagos ir forma. Metro filtrai turi bangų dizainą, kuris padidina jų paviršiaus plotą, sukurdamas daugiau galimybių lašelius sugauti. Filtrai yra pagaminti iš pluoštų, kurie priverčia įeinantį orą pakeisti kryptį, sulaikydami kai kurias daleles, kai oras traukiamas per filtrus. Filtrai paprastai yra pagaminti iš medvilnės ir sintetinių pluoštų.

Tokie filtrai vertinami pagal jų gebėjimą blokuoti dideles daleles, dar žinomą, kaip jų minimali efektyvumo ataskaitinė vertė arba MERV. MERV filtrų reitingas yra nuo vieno iki 20. Ekspertai rekomenduoja, kad vidaus erdvės atnaujintų filtrus iki 13 lygio, kad būtų dažniau išvengta koronaviruso perdavimo ore. Metro vagonuose naudojami filtrai, kurių klasifikacija MERV-7 ir kurie keičiami kas 36 dienas, nors prireikus jie gali būti pakeisti anksčiau.

Vis dėlto vadinamasis metro oro mainų greitis arba tai, kaip dažnai cirkuliacinis oras visiškai pakeičiamas grynu oru, padeda sumažinti koronaviruso perdavimo riziką keleiviams. Metro vagonuose perdirbtas oras keičiamas vidutiniškai mažiausiai 18 kartų per valandą - tai yra daug didesnis dažnis nei rekomenduojamas biurų keitimo dažnis, kuris yra nuo šešių iki aštuonių kartų per valandą, arba mokyklos klasių kambariuose, kuris yra nuo trijų iki keturių kartų per valandą.

Net ir esant santykinai dideliam pakeitimo kursui, virusų dalelės, kurios praslysta pro metro sistemos filtrus, remiantis ventiliacijos įpročiais, per kelias minutes vagone galėtų cirkuliuoti per visą šią sistemą mažiausiai tris kartus. Pvz., jei kas nors vagone čiaudėtų, keleiviai galėtų būti paveikti viruso dalelių, kurios neišfiltruojamos daugiau, nei vieną kartą, todė pabrėžiame kaukių dėvėjimo svarbą.

Niujorko valstija taip pat reikalavo, kad metro keleiviai dėvėtų veido kaukes, o valstijos tranzito agentūra pradėjo siūlyti nemokamas kaukes. Kaukės ne tik padeda apsaugoti keleivius, bet ir traukinių palydovus, kurie yra pasodinti mažose kabinose ilgiems ruožams vienu metu.

Dabar sistema naudojasi tik 20 procentų Niujorko 5,5 milijono vienos savaitės darbo dienomis važinėjančių keleivių. Sveikatos ekspertai įspėja, kad jei daugiau žmonių pradeda važiuoti metro ir priartėja prie minios tankio iki pandemijos, sistemos ventiliacijos galimybės sumažinti viruso perdavimo riziką dramatiškai sumažėja. Netgi tada, kai keleiviai nešioja kaukes, keleiviui įmanoma įkvėpti viruso daleles, kurias iškvėpė sergantis keleivis, jei jie stovi vienas greta kito."

 Taigi, gera ventiliacija, šaldanti užpakalį tualete, yra dar ne viskas. Jei jus likimas privertė važinėti šiomis dienomis į darbą, iš visų paršiuko jėgų mažinkite viruso dozę, kurią gausite. Nešiokite visą laiką darbe brangiausias, gerai filtruojančias, kaukes. Pokalbius organizuokite lauke, arba telefonu, ar Zoom, Skype bei kitų panašių metodų pagalba. O dabar pereikim prie užpakalio...

Nustatė ryšį tarp pesticidinių piretroidų ir mirčių nuo širdies ligų

"Piretroidai, kaip pagrindiniai tiek patalpų, tiek lauko insekticidų komponentai, yra antri plačiausiai naudojami pesticidai pasaulyje po chlorpirifoso. Paprastai jie laikomos nekenksmingais žmonėms ir naminiams gyvūnėliams tokiomis koncentracijomis, kurios reikalingos norint apsaugoti juos nuo ligas nešančių kenkėjų, turinčių šešias ar aštuonias kojas, kaip uodai. Jie gaunami iš junginių, vadinamų piretrinais, natūraliai randamais chrizantemų žieduose.

Tačiau vien tik todėl, kad piretroidų kilmė yra natūrali, dar nereiškia, kad jie yra saugūs, ypač jei žmonės yra chroniškai ar pakartotinai veikiami jų. Beveik bet kuri medžiaga gali kelti pavojų - dozė iš tiesų daro nuodus. 

Laboratorinių tyrimų metu žymiai didesnės piretroidinės dozės, nei paprastai patirtų žmonės, sukėlė uždegimą, DNR pažeidimus ir oksidacinį stresą. Šis poveikis žmonėms gali pasireikšti, bet jo gali nebūti, tačiau jis rodo, kad nauji atradimai gali būti biologiškai tikėtini. Taip pat nedaug tyrimų su žmonėmis rado sąsajų su sutrikusiu neurologiniu vystymusi, reprodukcine sveikata ir tokiomis pagrindinėmis ligomis kaip diabetas, Parkinsono liga ir širdies bei kraujagyslių ligos. O vienas tyrimas išsiskiria iš kitų įdėto darbo kiekiu.

"Tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Wei Bao, JAMA Vidaus Medicinos žurnale pranešė, kad, palyginti su mažiausiai paveiktais, dalyviai, kuriems nustatyta didžiausia piretroidinių insekticidų ekspozicija, tris kartus dažniau mirė nuo širdies ligų ir - pusantro karto jiems buvo didesnė tikimybė mirti dėl bet kokios priežasties stebėjimo laikotarpiu. 

Poveikis buvo vertinamas, matuojant piretroidų metabolito, vadinamo 3-PBA, kiekį šlapime, kurį rado dviems trečdaliams tirtų žmonių. Paprastai šios cheminės medžiagos greitai išsiskiria iš organizmo, todėl radus jas tiek daug asmenų, matyti, kad dauguma žmonių yra chroniškai ar pakartotinai veikiami piretroidų. 

Epidemiologas Stevenas D. Stellmanas ir jo žmona Jeanne Mager Stellman, sveikatos politikos ekspertė, atkreipė dėmesį, kad dalyviai buvo palyginti jauni - nuo 20 iki 59 metų -, kai jie atvyko į tyrimą ir tiekė jų kraujo ir šlapimo mėginius. Tyrimui pasibaigus, jie buvo vidutiniškai 57 metų amžiaus, kad būtų galima išmatuoti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų, pažymėjo komentatoriai. 

„Išskyrus cigarečių rūkymą, žinoma, kad tik kelios cheminės medžiagos sukelia tris kartus didesnę mirties nuo širdies ligų riziką, ypač jaunesniems nei 60 metų“, - rašė gydytojai ir pridūrė, kad kiti, dar nežinomi, veiksniai galėtų lemti padidėjusią riziką, kurią nustatė tyrimas."

Kas bebūtų tie veiksniai, jei jie yra, jie turi koreliuoti su piretroidinių pesticidų koncentracija šlapime. Du trečdaliai iš mūsų gauna daug šių pesticigų su maistu. 

Kodėl mes čia, Lietuvoje, taip pilame tuos pesticidus laukuose? Nes pigu ir paprasta. Papylei, persižegnojai ir eini rinktis naujo visureigio. Ne apynaujo, kaip dauguma pasiturinčių lietuvių, o "nu naujo, nu visai naujo", kaip tikras ūkininkas. Laikas pertvarkyti mūsų žemės ūkį. Mažiau pesticidų, daugiau tvarkos. 

Sveikiname kaimynės Baltarusijos prezidentą su įspūdinga pergale rinkimuose

 Gėda Gintanui Nausėdai, kuris bando kištis į nepriklausomos Baltarusijos reikalus.

Lietuvos ateities pasirinkimo metas kaime

 Lietuva turi daug geros žemės, sausros yra retos, dažniausiai lietaus pakanka.  Sunkiai pakeliami karščiai ar stiprus šaltis irgi būna retai. Galėtume tuo pasinaudoti. 

Kaip? Tam reikia valstybės darbo. Turime baudomis ir, jei reikia, kalėjimo bausmėmis, sustabdyti mūsų visų turto - derlingosios dirvožemio dalies ir mūsų oro naikinimą, naudojant laukuose techniką su iškastinio kuro energija, chemikalus, pagamintus iš iškastinio kuro, primityvioje grūdų eksportui gamyboje. Didelio proto čia nereikia. Atvažiuoja komisija į lauką. Iškasa keletą duobučių. Jei juodas dirvožemio sluoksnis patikimai ir daug suplonėjo - skiria didelę baudą (iki tokio ūkio visiško sunaikinimo) ir paduoda tokį tariamą ūkininką į teismą, kad paskirtų jam ilgą laiką kalėti. Primityvūs grūdų eksporto verslai greitai pasibaigtų.

Taip vadinami sofos ūkininkai, kurie tik nupjauna žolę mulčiavimui ir nieko kito neaugina, didina derlingąjį sluoksnį, kartu jame sukaupdami organines medžiagas, tuo pašalindami anglies dvideginį iš oro. Europos Sąjunga reikalauja, kad tokių sofos ūkininkų valdos sudarytų bent tris proc. nuo visos ūkininkų žemės ploto. Mes turime mažiau. Reikia sofos ūkininkus paremti ne tik ES, bet ir Lietuvos valstybės pagalba. Sofos ūkininkai, atkurdami dirvožemį, kuria Lietuvos ūkio pagrindą. Lietuvos žemės ūkio ministrą A.Palionį reikia skubiai atleisti iš darbo, nes jis vis bando skriausti sofos ūkininkus ir skatina dirvožemio naikinimą. Kaip gali buhalteris pagal išsilavinimą būti žemės ūkio ministru? Nesąmonė, įmanoma tik Lietuvoje.

Ponas A.Palionis ir Lietuvos grūdų augintojai eksportui naikina mūsų dirvožemį - mūsų civilizacijos pagrindą. Kokia bausmė gali būti pernelyg didelė tokiems pabaisoms?

Šiandienos realybė Lietuvos kaimynystėje

1. Ne, neteks Baltarusijai dabar iškrauti radioaktyvias medžiagas iš atominės elektrinės. Jie naudos jos elektrą daug metų. Latviai ir estai pirks pigią baltarusių atominę elektrą. Mes atsiliksime nuo latvių ir estų konkurencijoje už verslų pritraukimą dėl brangesnės elektros kainos Lietuvoje.

2. Ne,.neišrinks baltarusiai opozicionierius į Baltarusijos prezidento postą. Lukašenka toliau valdys ir greitai susitaikys su Rusija po rinkimų Baltarusijoje. Opozicijos palaikymas iš Linkevičiaus ir Nausėdos pusės brangiai kainuos Lietuvai santykiuose su Baltarusijoje. (Jau pasitvirtino Lukašenkos išrinkimas realiai.)

3. Užsikrėtimo koronavirusu atvejų dauguma - liberaliuose Lenkijos vakaruose. Lenkijos pietų krašte, kur mes dažniausiai lankomės, susirgimų mažai. Todėl apribojimų Lenkijai įvedimas Lietuvoje yra naudingas tik Maximai ir kitiems monopolistams. Tai veidmainiškas teatras, galutinai diskredituojantis Lietuvos valdžią lietuvių akyse. Šis teatras mums brangiai kainuos didesnėmis maisto kainomis, todėl pasigailėjimo valdžiai nebus rinkimų metu.

Covid-19 gali pakenkti Tavo sveikatai ilgam laikotarpiui

 "Prieš du mėnesius Edas Yongas iš Atlantic pranešė apie Covido „ilgalaikius ligonius“ - žmones, kurie serga mėnesiais, o ne dviem ar trimis savaitėmis, o tai turėtų būti norma. Jie ne tik nuolat kenčia nuo kosulio: vietoj jo liga yra sisteminė patirtis, pasireiškianti smegenų rūku, vidaus organų skausmais, žarnyno problemomis, drebuliu, recidyvuojančiomis karštligėmis ir dar daugiau. 

Viena iš Yongo subjektų, niujorkietė, vardu Hannah Davis, buvo 71 ligos dieną, kai pasirodė jos istorija. Kai ji praėjo keturių mėnesių laikotarpį, liepos pabaigoje, ji surašė simptomų sąrašą, kuriame buvo viskas, pradedant „fantomo kvapus (pvz., kažkas kepa blogą mėsą)“ ir „jautrumus triukšmui ir šviesai“ ir baigiant „ekstremalūs nugaros / inkstų / šonkaulių“. skausmai “iki„ jausmas, tarsi mano kūnas pamiršo kvėpuoti “.

Tą pačią savaitę JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskelbė Covid pacientų, kurie niekada nebuvo pakankamai sirgę, kad būtų paguldyti į ligoninę, apklausą. Vienas iš trijų pranešė, kad net tris savaites vis dar jaučiasi blogai."

Kai eini į tas išgertuves, nes reikia pasidžiaugti tuo, kad Tau dabar dvidešimt metų, turėk omeny, kad gali įstrigti šioje košėje ilgam, ir šiuolaikinė medicina nieko nežino, kas galėtų Tau padėti.

Tik kas penktas ar kas dešimtas sergantis perduoda koronavirusą daugumai naujai apkrėstų

Kaip mėgsta klausinėti mano mažas draugas: "O kodėl?"

"Vos 120 nanometrų pločio sferoje koronavirusas gali būti nepaprastai kosmopolitiškas keliautojas.

Išpūstas iš nosies ar burnos, jis gali raketa skristi per kambarį ir purslais nusileisti ant paviršių; jis gali plaukti oru per blogai vėdinamas patalpas ir kelias valandas kyboti ore. Šis virusas gali plisti nuo vieno žmogaus iki dešimčių kitų, galbūt net šimtų ar daugiau iš karto, taigi, plisti per daugybę žmonių, vadinamame viršsklidimo  įvykyje.

Tokie scenarijai, atsekti iškvietimo centruose, mėsos perdirbimo įmonėse, vestuvėse, baruose ir kitur, padėjo išjudinti pandemiją, kuri per aštuonis mėnesius palietė beveik kiekvieną pasaulio kampelį.  

„Atrodo, kad yra nedidelis procentas žmonių, kurie užkrečia daug kitų žmonių“, - sakė gydytojas Joshua Schifferis, gydytojas ir matematinio modeliavimo ekspertas, tiriantis infekcines ligas Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centre Sietle. Įvertinimai skiriasi tarp gyventojų, tačiau jie nuolat rodo stulbinantį polinkį: nuo 10 iki 20 procentų koronaviruso atvejų užkrečia 80 procentų naujų infekcijos atvejų. 

Kitos kvėpavimo takų ligos, tokios kaip gripas, yra daug mažiau prie to linkusios.

Penktadienį tinklalapyje „medRxiv“ paskelbtame dokumente dr. Schifferis ir jo kolegos pranešė, kad koronaviruso viršsklidimo įvykiai greičiausiai įvyksta sankryžoje, kur susiduria netinkamas laikas ir blogas išsidėstymas: asmuo, pasiekęs jo maksimalaus užkrėtimo tašką, kai jis skleidžia didelius viruso kiekius ir tai daro aplinkoje, kur aplink yra daugybė kitų žmonių, kad galėtų tuos kiekius sugaudyti.

Pagal modelį, kurį sukūrė Dr. Schifferio komanda, rizikingas tokio perdavimo langas gali būti labai trumpas - vienos ar dviejų dienų laikotarpis, praėjus savaitei po to, kai žmogus užsikrečia, kai koronaviruso lygis yra aukščiausias.

Vis dėlto kitas dalykas yra praktiškai surasti ir sulaikyti asmenį, kuris labiausiai užkrečiamas. Kai kurie žmonės, ištikti koronaviruso, pradeda blogai jaustis, jau praėjus porai dienų, o kiti užtrunka kelias savaites, o daugelis niekada nepatiria simptomų. Vadinamojo inkubacijos laikotarpio, trunkančio nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo, ilgis gali būti toks įvairus, kad kai kurie žmonės, gavę virusą, suserga anksčiau, nei tai padarė asmuo, kuris juos užkrėtė. Tai retai atsitinka su gripu, kuris patikimai sukelia daugybę simptomų per porą dienų nuo užsikrėtimo.

Jei koronavirusas organizme pasiekia piką prieš pasireiškiant simptomams - jei simptomai iš viso atsiranda - tą tą viruso kiekio padidėjimą gali būti labai sunku nustatyti be dažnų ir aktyvių tyrimų. Panašu, kad viruso įkrovos padidėjimas be simptomų atsiranda labai dažnai, o tai „iš tikrųjų iškraipo mūsų galimybes pasakyti, kai kažkas yra užkrečiamas“, - teigė gydytojas Schifferis.

„Tikrai yra tokia galimybė“, - teigė tyrime nedalyvavusi Džordžtauno universiteto infekcinių ligų ekologė Shweta Bansal. „Šie procesai iš tikrųjų vyksta kartu, kai esate ne tik užkrėsti, bet ir nežinote, kad esate užkrėsti, nes nesijaučiate blogai“. Kada kai kurie iš šių nežinančių koronavirusų nešiotojų, pamėgina išeiti į barus, tai gali baigtis viršsklidimo įvykiu, dėl kurio patogenas gali plisti per naują populiaciją.

Šis veiksnių susiliejimas - asmuo, esantis netinkamoje vietoje, ir netinkamame infekcijos vystymosi jo organizmo taške - sudaro pagrindą „sprogstamosioms medžiagoms perduoti“, - teigė dr. Bansal.

Komandos modelis taip pat atkreipė dėmesį į kitą svarbų kintamąjį: nepaprastą koronaviruso atsparumą, kai jis yra ore. 

Vis daugiau įrodymų rodo, kad koronavirusas gali būti pernešamas oru perpildytoje, prastai vėdinamoje patalpų aplinkoje, kur tuo pačiu metu gali susidurti su daugybe žmonių. Virusas keliauja ir didesniais, sunkesniais lašeliais, tačiau šie greitai patenka ant žemės, kai jie yra išmetami iš kvėpavimo takų ir neturi tokio pat pasiekiamumo ar ilgaamžiškumo, kaip mažesni jų lašeliai. Daktaras Schifferis teigė, kad, jo manymu, koronavirusas gali būti labiau pritaikytas išlikti ore, nei gripo virusas, nes jis geriau išsilaiko tuose užkrečiamuose debesyse, kurie gali pernešti patogenus, palyginti, dideliais atstumais.

„Tai yra erdvinis reiškinys“, - sakė jis. „Žmonės, esantys toliau nuo siųstuvo, gali būti net labiau užkrėsti, negu tie, kurie yra arti“.

Tiek dr. Mahmudas, tiek dr. Prosperis pažymėjo, kad ne visi turi galimybių praktikuoti fizinį atsiribojimą. Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, dirba būtinus darbus žmonių prikimštoje aplinkoje, todėl jie yra labiau pažeidžiami dėl šių aukštesnio užkrėtimo lygio įvykių padarinių."

 Kodėl Lietuvoje mes nepastebime tų koronaviruso viršsklidimo įvykių? Nes dar nuo komunistų laikų esame slapukai ir nepasitikime valdžia. Todėl viruso paplitimą sunku Lietuvoje nustatyti. Kas gali, tas slepia savo problemas, todėl Lietuvos epidemiologai dirba vakume (oi, varge vargeli, mes nežinome, kur šie du žmonės užsikrėtė...). Niekas net neaptaria lietuviškai tų koronaviruso viršsklidimo įvykių. Todėl mes nieko nebijom. Gyvenk ir žvenk. Pandemija? Kokia pandemija? Koronaviruso viršsklidimo įvykis? Eik tu sau, neišsigalvok nesąmonių...

Vėl neramu su tuo koronavirusu. Kaip tai padarė kitos šalys?

"Kai dėl šių šalių karantino naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius tapo mažesnis nei vienas užsikrėtimas 100 000 žmonių per dieną, naujų atvejų padaugėjimą buvo galima apriboti, derinant testus, kontaktų atsekimą, atvejų išskyrimą ir išsamų stebėjimą tų, kuriems gauti teigiami testai.

 Situacija katastrofiškai bloga, jei turima, pavyzdžiui,  17 naujų atvejų 100 000 žmonių per dieną - paprasčiausiai neturime visuomenės sveikatos priemonių, leidžiančių kontroliuoti pandemiją. Tokiu atveju, mūsų testavimo galimybės daugelyje sričių yra priblokštos, todėl vėluojama, todėl kontaktų nustatymas ir kitos viruso kontrolės priemonės tampa praktiškai neįmanomos."

Taigi, jei nesisaugosime, teks vėl skelbti karantiną. Po karantino reikės imtis rimto testavimo,  testuojant ir tuos, kurie turėjo kontaktus su sergančiais, bet neturi simptomų, iškart, be jokių dvejonių.

Ar „Amazon“ debesys yra tinkamas būdas Europai skaitmenizuotis?

 "Neveiksminga yra pulti ant kaklo IT gigantams. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ dirba su „Amazon“ pramoniniame debesyje. Ateityje tame debesyje bus kaupiami visų mašinų, gamyklų ir sistemų duomenys iš visų „Volkswagen“ grupės gamyklų.

Be transporto priemonių kūrimo, gamyba daugiau nei 100 metų buvo Vokietijos automobilių pramonės pagrindas. Aukšta „Volkswagen“ gaminių kokybė yra unikali pardavimus skatinanti savybė, kuria žavisi visas pasaulis. Netgi pasipūtusi Tesla niūriai turėjo su tuo sutikti.

Dabar „Volkswagen“ savanoriškai, visiškai skaidriai ir iki paskutinės detalės perduoda šio šventojo gralio paslaptis „Amazon“ - įmonei, kurios verslo modelis grindžiamas dominavimu kiekvienoje rinkoje, kurioje ji veikia su kuo didesniu spaudimu. Taigi, „Volkswagen“ imasi priklausomybės, turinčios įtakos iki šiol vykusiai jos sėkmės esmei. Belieka tik išsiaiškinti, kas čia tuo pasinaudos.

Norint sėkmingai formuoti skaitmeninę permainą pramoninei nacijai Vokietijai, turinčiai savo pramonės branduolį, svarbu sudaryti vienodus pagrindus įvairių pramonės šakų bendradarbiavimui ir tuo pačiu metu įgyti reikiamų žinių. Tam reikia drąsos, pasitikėjimo savimi, reikiamo požiūrio ir tinkamo, patikimo partnerio, kad galėtume tai įgyvendinti."

Evaldas Nekrašas. Kodėl VU – vienas geriausių Europoje, o Lietuvos gimnazijos ir progimnazijos – ne? Demaskuok. Netylėk. Meluok.

 Kas skaito tik antraštes, pagalvos, kad VU tikrai tapo per naktį vienu geriausių Europoje. Tai melas. Jei skaityti šį painų ir nevertą skaityti straipsnį, tai melas darosi akivaizdus:

"Europoje VU yra 190-as."

Aišku, kad antraštė yra begėdiška propaganda, melas, melaginga reklama, klaidinanti Lietuvos moksleivius. Ar Evaldas Nekrašas ir Delfis nukentės dėl tokios melagingos reklamos skleidimo? Turėtų nukentėti. Juk Evaldas Nekrašas nėra politikas, o Delfis nėra valstybinė organizacija.

Kodėl tiek daug žmonių neturi jokių problemų su Covid-19 sukelėju?

"Tie, kurie užsikrėtė kitais  koronavirusais, ir persirgo su lenvais peršalimo simptomais, turi ląsteles, kovojančias su „Sars-CoV-2“.

Tokiu būdu trečdalis gyventojų gali būti apsaugoti nuo stiprių Covid-19 simptomų.

Įvairūs koronos virusai sukelia vadinamąjį ląstelių gynybos kryžminį reaktyvumą."

Nauja paskolų platforma daiktų internetui

"„Deutsche Bank“ jaučia naują finansavimo poreikį iš Vokietijos bendrovių.

Stefanas Hoopsas, „Deutsche Bank“ korporacijų padalinio vadovas, paaiškina to prasmę: „Iš daugybės diskusijų su klientais mes žinome, kad, pavyzdžiui, mašinų gamintojai nori pririšti savo klientus arčiau prie savęs. Ir daugelis klientų vengia investicijų koronos krizės metu. “Siekdamas rasti abiem šalims tinkamą finansavimo sprendimą, bankas anksčiau būtų rekomendavęs mašinų nuomą ar pirkti išsimokėtinai, sako Hoopsas interviu leidiniui F.A.Z. "Tačiau šiandien yra visiškai naujos finansavimo, pagrįsto naudojimu, galimybės, nes daiktų interneto amžiuje mašinos yra sujungtos į tinklą ir nuolat keičiasi duomenimis."

Tai, ką vartotojai jau žino iš tokių platformų kaip „Netflix“, „Deutsche Bank“ pristato ir savo pramonės klientams: turėti mažiau įrangos, užtat išsinuomoti daugiau mašinų ir mokėti tik už naudojimąsi jomis. Pramoniniai tinklai ir iš jų gauti duomenys jau leidžia technikams žinoti mašinos naudojimo intensyvumą ir iš jos išskaičiuoti techninės priežiūros poreikį ar naudingo tarnavimo laiką. Šių duomenų pavertimas pinigų srautais, o vėliau ir finansavimas bus bankų iššūkis. "Šią tendenciją skatina mūsų verslo klientai. Būdami   "Deutsche Bank ", mes norime sugebėti pateikti "pramonei 4.0" finansavimo sprendimą 4.0", - sako Hoopsas. Tai užtruktų dar keletą mėnesių."

O Lietuvoje kas? Lietuvoje fintech. Tai Sekundės bankas, bet kalbos aukštesnio lygio, maždaug apie dirbtinį intelektą (neklausk). Tikslas Lietuvoje vienas - pavogti jūsų pinigus ir išvežti į ofšorus. O paskui kas? Paskui: "Ups, nėra pinigėlių, nėra pinigų..."

Kodėl Lietuvos milijardas eurų per metus karui ir šauktinių kankinimas [1] yra veltui

"Baisusis trečiasis ir paskutinis pasaulinis karas tarp Amerikos vadovaujamų laisvųjų Vakarų ir Sovietų Sąjungos su jos palydovais neįvyko, nors Europoje priešais stovėjo iki dantų ginkluoti antagonistiniai blokai. Nes net išpuolis, „pradėtas“ tik įprastiniais ginklais, gali sukelti „abipusį saugų sunaikinimą“. Ši rizika sulaiko abiejų pusių „vanagus“ nuo karinių nuotykių, naudojant branduolinius ginklus. Atgrasymo priemonė veikia. Tik ji apsaugo nuo pragaro mašinų."

1. Pvz., kareivio Šveiko nuotykių lygio  kankinimas aprašytas čia. 

Skvernelis tvirtai pareiškė, kad rugsėjo mėnesį Lietuvos vaikai bus mokyklų pastatuose

Izraelis tai jau pabandė. Buvo tiek dau susirgusių koronavirusu, kad nieko neišėjo.