Lenkijos ir Zelenskio konflikto šaknys ir pasekmės

 

“Prezidentas Volodymyras Zelenskis tampa reiklesnis, mažiau sukalbamas, pasiduoda hubris, įsivelia į nereikalingus ginčus, net su svarbiais kaimynais, tokiais, kaip Lenkija.

 

Istorinė atmintis ir dabarties pragmatika

 

Didžiausi nesutarimai kyla dėl Ukrainos sprendimo vieną karinį dalinį pavadinti pagal Ukrainos sukilėlių armiją (UPA). Lenkijoje UPA laikoma pagrindine jėga, atsakinga už 1943–1945 m. Voluinės ir Rytų Galicijos žudynes (genocidą).

 

Dauguma istorikų mano, kada tada buvo nužudyta apie 70–100 tūkst. lenkų civilių.

 

Keli tūkstančiai ukrainiečių žuvo per vėlesnius atsakomuosius veiksmus. Ukraina pripažįsta, kad buvo įvykdyti sunkūs nusikaltimai, bet žuvusiuosius laiko abipusio lenkų ir ukrainiečių konflikto, o ne vienašališko etninio valymo ir žudynių aukomis.

 

V. Zelenskis supykdė Varšuvą, pavadindamas vieną karinį dalinį UPA vardu.

 

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, pareiškė, kad Ukraina negali tikėtis visiškos paramos ignoruodama istorinius klausimus. Savo ruožtu, V. Zelenskis grąžino apdovanojimą. Baltojo erelio ordino atsisakė ir trys buvę Ukrainos prezidentai, o keli ukrainiečių pareigūnai atsisakė kitų lenkiškų apdovanojimų.

 

V. Zelenskis apkaltino Lenkijos politikus bandymu pasipelnyti iš šio ginčo prieš kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus, dar nutarė nedalyvauti svarbioje pokario atstatymo konferencijoje Lenkijoje. Lenkijos premjero Donaldo Tusko raginimai neaštrinti ginčų liko be poveikio.

 

Man sunkiai suprantamas V. Zelenskio nutarimas eskaluoti ginčą su Lenkija. Kadangi visos Europos Sąjungos (ES) šalys narės turi vieningai pritarti naujos narės įstojimui, bet kuri valstybė narė gali veiksmingai blokuoti šalies narystę, atsisakydama sutikti derybų metu arba ratifikuoti stojimo sutartį.

 

Lenkija turi rimtų priežasčių vilkinti Ukrainos tapimą ES nare. Žinovai tvirtina, kad jei Ukraina būtų priimta į ES pagal dabartines taisykles, Lenkijos žemdirbiams tenkančios subsidijos teoriškai galėtų sumažėti maždaug 15–20 proc., nors dauguma ekspertų mano, kad toks scenarijus mažai tikėtinas. Veikiausiai Ukraina gautų ilgą pereinamąjį laikotarpį, būtų reformuota Bendroji žemės ūkio politika arba padidintas bendras ES biudžetas.

 

Juodžiausias Lenkijos ūkininkų nuostolių scenarijus netaps tikrove, bet nuostoliai vis tiek nebus menki, ukrainiečiai bus laikomi atsakingais už juos, tad Lenkija vilkins Ukrainos pastangas įstoti į ES.

 

Be to, Lenkija jautri, mano, kad didžiosios ES šalys nepakankamai pagarbiai su ja elgiasi, tad priešinsis bet kokiam, jos nuomone, stipresniam didesnių ES šalių spaudimui.”