"Lietuva bando padaryti tai, ko net Kinijai nepavyko: įvedami
vis griežtesni interneto ribojimai be aiškaus rezultato.
Lietuva trečiadienį pirmą sykį nurodė blokuoti tam tikrus IP
adresus – tai griežčiausias iki šiol priimtas sprendimas ir dalis interneto
valstybėje bus nebepasiekiama. Kovojama su diktatūros Rusijos propaganda ir tai
yra prasminga – pripažįsta daugelis. Tačiau koks bus rezultatas? Yra manančių,
kad jokio, arba jis gali būti netgi priešingas, o dar atveriama Pandoros
skrynia tolesniems interneto ribojimams. LRTK užblokavo IP adresus, kurie veda
netgi ne į serverius Rusijoje, o Europoje.
Kovo 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK)
priėmė sprendimą, kuris anksčiau dar nebuvo taikytas – interneto paslaugų
tiekėjams nurodyta panaikinti galimybę pasiekti IP adresus, kuriais sudaroma
galimybė žiūrėti Kremliaus propagandą: NTV, „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“,
„Rossiya 24“ ir „RTR Planeta“ kanalus, jiems ES taiko sankcijas.
Iš vienos pusės, kova prasminga. Tačiau toks žingsnis pasėjo
ne tik abejonių dėl veiksmingumo, bet ir baimių – ar atverta „Pandoros skrynia“
nepavirs naujais interneto ribojimais ir suvaržymais.
Tik užblokuoti IP adresai yra netgi ne Rusijoje, jie
priklauso duomenų centrams įvairiose ES šalyse: Olandijoje, Švedijoje ar
Lenkijoje.
LOGIN.LT visus IP adresus atrado Europoje, išskyrus vieną
JAV, o duomenų centrų patys nurodo ir kontaktus, kuriais galima pranešti apie
galimus pažeidimus.
Jau šiuo metu aibė institucijų Lietuvoje kreipdavosi į
teismą ir apribojo prieigą prie aibės svetainių, kurio pažeidžia Lietuvos
įstatymus.
Tik Lietuvoje iki šiol netgi nėra vienos vietos, kur būtų
galima patikrinti, kas jau apribota, kokios svetainės ir už ką blokuojamos.
Palyginimui, netgi Rusijoje galima pasitikrinti, kas ir už ką blokuojama – tai
viešinama „Roskomnadzor“ svetainėje.
Lietuvoje atskiros institucijos praneša kaip tinkamos:
atskirą blokuotų svetainių sąrašą turi Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės
departamentas, ar kitos institucijos, įskaitant ir LRTK. Nėra aišku, kaip
dažnai sąrašai atnaujinami ir pildomi, kiek jie išsamūs.
Interneto prievaizdais tapusios institucijos netgi yra
uždraudusios socialinių tinklų paskyras, pvz., pardavinėjančias elektronines
cigaretes. LOGIN patikrino – nors „Ecodumas Elektroninės Cigaretės“ uždrausta,
feisbuke ji vis tiek prieinama.
Kas pasikeitė trečiadienį? Iki šiol taikyti ribojimai buvo
lengvai apeinami tiesiog naudojant kita DNS vardų serverį, pvz., „Google“, ar
1.1.1.1. Tačiau nuo šiol kai kurių svetainių jungiantis iš Lietuvos nebepavyks
pasiekti.
Ekspertai pabrėžė, kad IP adresą piktavaliams pakeisti labai
lengva, o Lietuva įsivels į brangų žaidimą, kurio negalima laimėti. Kol
ekspertai reiškia nerimą, LRTK atstovai viena ranka ramina, esą tai vienetinis
išskirtinis sprendimas, o kita – dalijasi ateities planais, kad ribojimai
ateityje bus peržiūrimi.
Kaip tai veiks – kaštai teks interneto tiekėjams
„Telia“ dirbtinio intelekto ir intelektrinės nuosyvybės
teisės ekspertas Paulius Pakutinskas paaiškina, kad iki šiol būdavo blokuojami
DNS adresai, bet IP ribojimų dar niekada nebuvo.
„Tai yra skirtingas blokavimo metodas ir jo pasekmės yra
kitokios. DNS adresas yra svetainės adresas, lengvai suprantamas žmogui, kaip
pvz., www.delfi.lt. Tačiau iš tikrųjų po adresu slepiasi IP adresas. DNS
blokavimo būdas – sutrikdyti ryšį tarp mums suprantamo www pavadinimo ir IP
adreso. Tada, jei vedame naršykėlėje www ir adresą, pasirodo informacija, kad
nėra tokio adreso, arba nukreipiama į, pvz., uždraudusios institucijos puslapį.
IP lieka pasiekiamas. Tačiau IP blokavimas jau yra gerokai griežtesnis dalykas
– tai pakankamai nauja Lietuvoje“, – paaiškina P. Pakutinskas.
LRTK sprendimą privaloma įgyvendinti per penkias dienas
visiems ryšio tiekėjams – mažytė dalis interneto, kurią sudaro uždrausti IP
adresai, Lietuvoje bus visiškai nebepasiekiama.
„Techniškai tai sudėtingiau, nes tai priklauso nuo tinklų
sudėtingumo. Tad „Telia“ tinkle bus sudėtingiausia. Tačiau kadangi nurodymas
privalomas, mes dėsime pastangas tai įgyvendinti“, – patikina P. Pakutinskas.
Ekspertas skeptiškas: Rusija, bandydama išjungti „Telegram“,
buvo atjungusi pusę interneto
Informacinių technologijų ekspertas Justinas Rakašis itin
skeptiškas.
„Sprendimas blokuoti specifinius IP adresus, iš kurių
transliuojama, jau yra ganėtinai kreivas sprendimas, kadangi tie IP pasikeičia,
ir viskas. Kodėl nebandoma blokuoti pačių domenų, kurie naudojami
transliacijoms? Čia panašiai, kai bėga per plyšį vanduo, o tu užklijuoji lipnia
juosta“, – svarsto J. Rakašis.
Jis panagrinėjo, kam priklauso uždrausti IP adresai – jie
net nėra rusiški, bet veda į komercinius duomenų centrus Nyderlanduose,
Lenkijoje, Švedijoje. Tai reiškia, kad ir nelegali veikla vykdoma per legalią
europinę infrastruktūrą, o IP savininkai duomenų centrai.
„Tai tiesiog nuomojamų serverių adresai iš kažkokių duomenų
centrų. Reikia suprasti, kad čia nebus užblokuota informacija, kuri patalpinta
kur nors Rusijoje. Faktas, kad riboti ją reikia, bet tokiu būdu, kokiu bandoma
dabar padaryti, ribojimas tiesiog neveiksnus, ir tiek. Kaip DNS ribojimai
nesigavo – pakeitus DNS adresus galima vėl prieiti, čia bus lygiai taip pat –
pasikeis serverių adresai ir lygiai taip pat iškart bus galima prieiti. Toks katės
ir pelės žaidimas. Tad klausimas, ką iš tikrųjų siekiama pasiekti“, – vertino
ekspertas.
Pasak jo, jei norima viešųjų ryšių – „užblokavom, padarėm“ –
tai esamas veiksmas pakankamas. Bet norint realaus rezultato, reikėtų kreiptis
į duomenų centrus, per kuriuos transliuojama rusiška propaganda, uždrausta ES –
kad jie nutrauktų sutartis, o gal dar ir pateiktų informaciją, kas tie
nusikalstamos veiklos vykdytojai.
„Jei tai ES sprendimas, tai automatiškai jis turi galioti
duomenų centrams lygiai taip pat – jie turi blokuoti ir pasirūpinti“, –
paaiškina ekspertas.
Net ir tuomet, anot jo, nauji IP adresai gali tiesiog rastis
kitose valstybėse. Tas pats adresas gali būti susietas netgi su ne vienu IP
adresu – vieną užblokavus, iškart pradės veikti kitas.
„Ta pati Rusija bandė blokuoti IP adresus prieigai prie
„Telegram“ ir kitų pokalbių paslaugų. Kuo tai baigėsi – jie užblokavo pusę
interneto, nes pabandė užblokuoti „Amazon“ serverius. Rusija nebegalėjo
pasiekti pusės interneto ir jie vis tiek turėjo atblokuoti. Tai jei vėliau LRTK
sugalvotų blokuoti nebe IP adresus, o IP intervalus, prie ko tai gali privesti
– užblokuos begalę svetainių, paslaugų ir pan.“, – įspėja J. Rakašis.
Jis nuogąstauja, kad Lietuva gali įsivelti į labai brangų
žaidimą: Kinijai į interneto ribojimus investavo milžiniškas lėšas, praktiškai
nacionalizavo interneto tinklus, dirba tūkstančiai žmonių, ir vis tiek
ribojimai nėra iki galo veiksmingi.
„Vieno veiksmingo būdo tiesiog paimti ir užblokuoti
internetą tiesiog nėra. Nebent esi Rusija ir visus bausi įkalinimu už priėjimą
prie interneto, <...> Kiek bebandytų Kinija, Turkija, tai tampa
nežmoniškai brangia ir nesibaigiančia kova“, – pastebi ekspertas ir mini, kad
didžiosios valstybės turi ir daugiau galios – pvz., įpareigoti „Youtube“ ar
kitas didžiąsias platformas išjungti prieigą prie tam tikro turinio.
Visame pasaulyje bandoma įpareigoti ir interneto paslaugų
tiekėjus, kalbama net ir apie VPN tiekėjus, kad jie įsijungtų į ribojimus.
„Bet VPN tiekėjas kaip ir interneto tiekėjas – gausi IP
adresų sąrašą, kuriuos turi užblokuoti, arba domenus, vėl vyks tas pats katės
ir pelės žaidimas. Gali greitai perkelti, pradėti transliuoti iš kitur,
talpinti iš kitur. Apskritai blokavimo preimonės, kaip rodo praktika, dažniau
suveikia priešingai – žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip prieiti prie tos
informacijos“, – uždrausto vaisiaus trauką priminė J. Rakašis.
„Infobalt“ vadovas: dėl šito sutarta, bet daugiau nenorėtume
Asociacijos „Infobalt“ vadovas Virgilijus Dirma sveikina
kovą su terorizmu ar kitomis rimtomis grėsmėmis.
„Bet jei atidarysime Pandoros skrynią ir tai taps duona
kasdienine, na mes tikrai ne už tai, kad stotume į tą patį lygmenį su Šiaurės
Korėja ar Iranu, kur viskas yra nuolat cenzūruojama, Informacijos prieigos
ribojimas yra slidus reikalas. Supraskite, propagandinių TV kanalų ribojimas
nepanaikina prieigos: randami apėjimai, žiūrimi palydoviniai kanalai. Jei
uždraudžiame, atsiranda ir konspiracijos teorijų, kodėl draudžiama, ar tai ne
cenzūra, ir panašiai. Tad šis IP adresų draudimas yra pakankamai drastiškas,
bet iš kitos pusės, aš suprantu ir komisiją“, – sako V. Dirma.
Jis nerimauja, kad
tokio paties draudimo nepradėtų bandyti taikyti ir kitos institucijos, pvz., už
tabako reklamą, ar pamačius alkoholio reklamą, ar autorių teisių pažeidimą.
„Šiuo konkrečiu atveju visiškai palaikome sprendimus dėl
propagandinių Rusijos televizijos kanalų. Aišku, kad VPN tai leis apeiti, bet
galbūt sulėtins duomenų perdavimą, transliacijos veiks galbūt lėčiau. Mūsų
tiekėjams tai yra pakankamai techniškai sudėtinga, ypač didiesiems. Bet buvo
bendras susitikimas LRTK ir bendrai sutarta – visi darys kartu, nebus po
vieną“, – palaiko V. Dirma.
Toliau jis matytų, kad nauji ribojimai turėtų būti įvedami
tik teismo sprendimu: „Nes kuo daugiau institucijų leisime blokuoti, tuo
daugiau žmogiškojo faktoriaus gali atsirasti, o neturi būti, kad kažkas susėda,
nusprendžia, ir išjungia“. Tačiau kur reikėtų dėti brūkšnį, kas turėtų būti
prieinama, o kas ne?
„Tai filosofinis klausimas, kur tą liniją braukti. Kiek
žinau, virš šimto yra ribojamų adresų, ir mes tokiu tempu toli galime nueiti.
Viskas aišku tik su konkrečiomis blogybėmis, kaip pedofilija“, – vertino V.
Dirma.
Asociacija vertina, kad DNS ribojimai yra pakankama priemonė
daugeliu atveju, tačiau IP blokavimas jau yra kraštutinis ribojimas, kuris
galėtų būti naudojamas tik labai svarbiais atvejais.
LRTK mato dvigubą draudimo naudą
LRTK teisės skyrius vedėjas Vadim Gasperskij siūlo
susikoncentruoti į pagrindą, dėl ko priimti esami ribojimai – tai siejama su ES
patvirtintomis sankcijomis.
„Pagal ES sankcijas yra draudžiama platinti tam tikrus
propagandinės televizijos kanalus, tai mes, atlikę tyrimą, nustatėme, kad tie
kanalai yra pasiekiami IP adresais ir davėme nurodymą blokuoti IP adresus. Tai
buvo derinama su interneto tiekėjais ir turėjome ne vieną susitikimą, jiems tai
nėra kažkokia naujovė“, – sako V. Gasperskij.
Jis patikina, kad kol kas nereikėtų tikėtis, kad panašūs
ribojimai keltųsi į kitas sritis – tai siejama su nacionalinio saugumo
klausimais. IP ribojimus įvairiais atvejais esą taiko ir kitos valstybės.
LRTK įvairiais skaičiavimais net iki 5 procentų visuomenės
minėtais IP adresais galėjo turėti prieigą prie propagandinių kanalų.
„Kartu draudžiama prieiga ir prie kitų kanalų: ir sporto, ir
pramoginių, ir pan. Tad negalima dėti lygybės ženklo tarp žmogaus, kuris
vartoja propagandą, ir to žmogaus, kuris naudoja neteisėtai kitas IPTV
(internetinės televizijos) paslaugas. Dažnai gali tai būti ir tas pats žmogus,
bet dažnai tai gali būti ir kitoks žmogus, kuris ieško pigesnės alternatyvos,
kur žiūrėti televiziją. Tačiau jis daro kitokį pažeidimą – tai autorių teisių
pažeidimus“, – paaiškina LRTK atstovas.
Jis mato dvigubą naudą – uždraudus IP adresus, Lietuvoje
nebebus galima naudoti nelegaliomis transliacijomis, leidusiomis už itin mažą
kainą žiūrėti apie 2000 televizijos kanalų.
Ar draudimas turės poveikį?
„Visada yra žmonių, kurie bando apeiti, ir visada atsiras,
kurie suras, kaip apeiti. Tačiau vadovaujantis tokia logika, kad visada bus,
kas apeis, tada reiktų nieko nedaryti. <...> Kai buvo pradėtas DNS
blokavimas irgi visi kalbėjo, kad yra žmonių, kurie apeina – su tuo mes
sutinkame. Bet tam tikras efektas irgi buvo pasiektas“, – sako V. Gasperskij.
Jis viliasi, kad IP blokavimas bus efektyvesnis, kadangi net
ir naudojantis VPN kokybė gali būti prastesnė, strigti.
„VPN tiekėjai skirtingi – jei tai mokamas kokybiškas VPN
tiekėjas, galbūt ten viskas veiks. Bet jei nemokamas, yra tikimybė, kad net ir
su VPN tokia paslauga neveiks“, – viliasi V. Gasperskij.
Anot jo, kadangi nelegalių paslaugų siūlytojai yra
daugiausia iš Rusijos, jie gali ir nepakeisti IP adresų dėl to, kad Lietuvos
rinka palyginti nedidelė visame Rytų Europos kontekste.
Vertins tolesnę situaciją – galimi nauji draudimai
Kodėl LRTK apsiribojo tik keliais IP adresais, bet, pvz.,
neužblokavo IP, vedančių į kitą propagandą, kaip rt.com?
„Mes atlikę tyrimą nustatėme, kad tai iš esmės yra
pagrindiniai serveriai ir pagrindiniai IP adresai. Tai nėra galutinis sąrašas.
Bet kadangi tai yra pirmasis atvejis, pirma praktika, apsiribojame tokiais
pagrindinias serveriais, o vėliau žiūrėsime, kokia situacija. Aišku, kad tų IP
adresų yra daugiau, bet nesinorėjo apkrauti ir pačių intrneto paslaugų tiekėjų
– tas darbas jau kitoks, nei DNS blokavimo atveju, ir reikalauja daugiau
pastangų“, – sako LRTK atstovas.
Jis patvirtino, kad interneto paslaugų tiekėjai prašė, kad
IP sąrašas nebūtų ilgas.
„Tad pradžioje – pagrindiniai neteisėtų paslaugų šaltiniai,
na o vėliau žiūrėsime, kokia bus situacija, ir manau, jei viskas klostysis
ganėtinai neblogai, bus galima atnaujintą sąrašą pateikti“, – teigia V.
Gasperskij.
Tačiau jis patikina, kad tai nėra naujų draudimų pradžia.
Neturint ES sankcijų, kitos institucijos, esą, jų nepakartotų be teisės aktų
pakeitimų.
„O kur ribą dėti –
kiekvienai institucijai sava sritis yra aktuali, įdomi ir svarbi. Kai mes
diskutavome apie tokius ribojimus, sutarėme, kad dezinformacijos, propagandos
ir nacionalinio saugumo klausimai yra ganėtinai svarbūs visuomenei. Mes turime
ir kita sritį, kur taikome ribojimus – autorių teisės. Na tai vertybių skalėje
aišku, kuri vertybė yra svarbesnė. Dabar koncentruojamės į kovą su
dezinformacija. Turbūt kitos institucijos neturės tokių rimtų pagrindų, na
turbūt nėra tiek svarbu alkoholio... Vėlgi, turbūt kažkam tai irgi labai
svarbu. Bet mūsų pagrindas, mūsų manymu, yra tikrai svarbus ir reikšmingas“, –
patikino LRTK Teisės skyriaus vedėjas.
„Tikrai nereikėtų kelti kažkokių abejonių ar panikos.
Nuogąstavimus girdėjome, kai ruošėmės blokavimui. <...> Girdėjome
nuogąstavimus, kad tai neišplistų kitur, ir kad nebūtų taip, kad kitos
institucijos pradėtų blokavimus taikyti. Tai mes suradome pagrindą, kuris, mūsų
manymu, yra gana reikšmingas ir manome, kad tikrai bent jau artimiausiu metu
tokios praktikos kitur neturėtų būti“, – apibendrino jis.
Pakutinskas įžvelgia grėsmę, kad interneto laisvė nyksta
P. Pakutinskas pastebi, kad ES juda prie reglamentavimo, kai
daugelis paslaugų teikėjų turės proaktyviai prisidėti prie įvairių apribojimų,
nusikalstamų veiklų stabdymo, o didžiosioms interneto platformoms jie bus itin
griežti, įtraukiant etikos kodeksus.
„Yra didelė tikimybė, kad per keletą artimiausių metų
interneto vaizdas gali stipriai pasikeisti“, – pripažino P. Pakutinskas.
Ar tai laisvo interneto pabaiga – dar vienas filosofinis
klausimas. Jau dabar internete turinį savo nuožiūra moderuoja feisbukas,
tviteris ar kitos didžiosios platformos.
„Internetas yra absoliučiai visur, mes jį tiek integravome į
savo gyvenimą, kad labai sunku jį atskirti. Tikėtis, kad vien valstybinės
institucijos sugebės sužiūrėti žalingą turinį plačiąja prasme, ar tai būtų
sukčiavimas, ar vaikų pornografija, ar propaganda, dezindormacija, ar autorių
teisių pažeidimai, tai turbūt taip nepavyks. Atsiranda tendencija pasidalinti
atsakomybe plačiau“, – vertina P. Pakutinskas.
Jis palaiko LRTK sprendimą uždrausti RT, NTV ar kitus
rusiškus kanalus, kurių propaganda kelia didelę žalą.
„Tačiau kiekvienas sakys, kad jo problema yra jautri.
Tabako, alkoholio reklama yra jautru? Jautru. Lošimai jautru? Jautru. Tačiau
kai kalbame apie terorizmą, vaikų pornografiją, dezinformacija – tokie
pažeidimai yra pirmiausia ir turi sulaukti agresyviausių priemonių“, – kalbėjo
ekspertas.
Jis pripažino nerimaujantis, kad Pandoros skrynia atsivėrė,
tačiau vylėsi, kad šalies institucijos bus pakankamai brandžios ir gebės
atskirti, dėl kurių vertybių reikia imtis kraštutinių ribojimų.
„Informacijos ribojimas vis tik yra Konstitucijoje numatytas
klausimas ir jis gali būti tik tada, kai numatyta įstatyme. Dabar ruošiamas
naujas įstatymų paketas, kuris atneš pokyčių – jie bent jau mane iš dalies
džiugina. Visą laiką blokavimai buvo gana desperatiški, daug institucijų tam
turi teisę, ne visos ja naudojasi. <...> Dabar einama prie to, ką
kalbėjome gerus 10 metų, kad siekiama centralizuoti ir numatyti, kurios
institucijos tai galėtų daryti“, – apžvelgė P. Pakutinskas.
Jis primena – užblokuota svetainė ar IP adresas yra tik
paviršutinė priemonė, kuri nesustabdo pažeidėjo, neskiria jam baudos ar kitos
bausmės. Tas pats pažeidėjas toliau gali ieškoti būdų, kaip tęsti veiklą.
ES Taryba, dėl dezinformacijos
ir propagandos skleidimo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritaikė
sankcijas Rusijos propagandiniams televizijos kanalams „RT“ („Russia Today“),
„Sputnik“, „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“, „Rossiya 24“ / „Russia 24“, „TV
Centre International“, „NTV / NTV Mir“, „Rossiya 1, „ REN TV“, „Pervyi Kanal“.
LRTK stebėsenos metu nustatyta, kad draudžiamų platinti
televizijos kanalų duomenų paketai yra gaunami naudojant serverių IP adresus.
„Kadangi draudžiamos platinti televizijos programos
perduodamos naudojant interneto ryšį, interneto paslaugų teikėjai turi imtis
visų įmanomų priemonių, kad būtų vykdomos ES sankcijos. Todėl, LRTK priėmė
sprendimą nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo
įsigaliojimo dienos panaikinti galimybę pasiekti nurodytus IP adresus, kuriais
pasiekiami televizijos kanalai, kuriems taikomos ES Tarybos patvirtintos
sankcijos“, – buvo rašoma pranešime.
Už tarptautinių sankcijų pažeidimus numatyta administracinė
ir baudžiamoji atsakomybė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą