Kinijos atžvilgiu Lietuvos politika yra neaiški

"Politologas Gintas Karalius teigia, kad Lietuvos viešojoje erdvėje vyrauja vienpusis neigiamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų vertinimas, nors situacija yra gerokai sudėtingesnė. Kalbėdamas Žinių radijuje politologas sutiko, kad Prancūzijos prezidentas padarė porą klaidų, tačiau jis atkreipė dėmesį, jog pritarimą savo idėjoms E. Macronas turi.

Prancūzijos prezidentui išsakius nuomonę, kad Europa dėl Taivano neturi imti pavyzdžio iš Jungtinių Valstijų, nes taip blokas rizikuotų įsivelti į ne savo krizes, Bendrijoje užvirė diskusijas.

Žinių radijas teigia, kad kol vienos šalys, reaguodamos į Kinijos svyravimą ant karo prieš Taivaną slenksčio, stengiasi kaip įmanoma labiau sumažinti priklausomybę nuo milžinės, kitos ir toliau ją didina.

Pasipiktinimą daliai šalių sukėlė E. Macrono autonomiškos Europos siekis, atsitraukiant nuo JAV pozicijos. Rytų Europai tokie veiksmai reikštų atsiribojimą nuo svarbiausios sąjungininkės.

„Užuot kūrus strateginę autonomiją nuo Jungtinių Valstijų, aš siūlau kurti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis“, – „Politico“ citavo Lenkijos premjerą, vadindamas jį antimacroniška figūra.

Siūlo paskaityti Le Pen interviu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ atkreipė dėmesį, kad E. Macronas yra labiausiai už transatlantinių ryšių palaikymą pasisakantis prezidentas ir apskritai politikas Prancūzijoje šiuo metu.

„Jei jūs pažiūrėtumėte, ką kalba alternatyvos E. Macronui... Prieš dvi dienas buvo M. Le Pen interviu, ką ji apie NATO kalba, apie V. Putiną ir visus kitus, tai mes pamatytume, kad pasirinkimo ten yra mažai“, – kalbėjo politologas.

Jis sutiko, kad E. Macrono pasisakymas buvo aštrus, tačiau pabrėžė, kad jis strateginės autonomijos idėją nuo 2017 metų vis mėgina padaryti europinės darbotvarkės dalimi.

„Tai yra Europos gebėjimas suformuluoti savo interesus ir turėti galimybes tą daryti nepriklausomai nuo aplinkinių: JAV, Rusijos, Kinijos, galima priskaičiuoti Turkiją. Praėjusią savaitę būdamas Olandijoje jis kalbėjo apie ekonominę nepriklausomybę, technologinius dalykus, kad, trumpai tariant, europiečiai turėtų remti savo firmas ir savo technologijas, antraip būsi priklausomas“, – E. Macrono idėją apibūdino jis.

G. Karalius teigė, kad viena iš jos elementų yra ir karyba.

Politikos ekspertas priminė, kad Prancūzijos regata prieš kelias dienas praplaukė pro Taivano sąsiaurį ir taip pademonstravo, kad tai yra laisvos laivybos kanalas.

„Mes matome, kad nėra Kinijai užleidžiama ta erdvė“, – sakė jis.

Lietuvoje nušviečiama šališkai

Politologas teigė, kad nepaisant to, E. Macrono žodžiai sukėlė didelį atgarsį.

Žinių radijo pašnekovo nuomone, viso to nušvietimas Lietuvos erdvėje yra gana šališkas, esą pasirenkame kelis labiausiai prieš E. Macroną pasisakančius šaltinius, nors tikrovėje viskas yra gerokai sudėtingiau.

Jo teigimu, pietų Europoje yra daug pritarimo E. Macrono žodžiams.

Anot jo, pavyzdžiui, Italijos premjerė, kuri pati vyks į Kiniją pasirašinėti sutarčių, viename interviu teigė, kad karinis saugumas nėra duodamas už dyką, esą jei už tai sumoki ne pinigais, tai atsidėkoji paklusnumu ir dėl to Europos strateginė autonomija yra reikalingas dalykas.

„Tai yra pakartota E. Macrono mintis, bet atgarsio kažkaip Lietuvoje neturėjome“, – atkreipė dėmesį jis.

Pasak TSPMI dėstytojo, Ispanijos premjeras taip pat neseniai buvo Kinijoje, čia prieš porą mėnesių lankėsi ir Vokietijos kancleris O. Scholtzas, kuris, kaip ir Ispanijos premjeras, pasirašė daugybę prekybinių susitarimų.

„Pritarimo E. Macrono idėjoms yra daug daugiau, negu dabar skamba, bet ne visus mes girdime“, – patikino jis.

Anot G. Karaliaus, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis prieš metus kalbėjo visiškai kitaip, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda net vyko į žiemos olimpines žaidynes Kinijoje ir dėl to buvo labai kritikuojamas.

„Yra sudėtingesni dalykai. Lietuvoje mes girdime tik vieną naratyvą, kad E. Macronas blogas prieš porą mėnesių vokiečiai buvo blogi (…) Galime užsižaisti su tais moralizavimais. Tikrovė yra tokia, kad strateginė autonomija yra sunkiai apibrėžiamas dalykas, apimantis technologinius, ekonominius, karinius santykius. Ir E. Macronas mėgina sakyti, kad jei esame sąjungininkai, nereiškia, kad esame vasalai“, – teigė Žinių radijo pašnekovas.

Anot jo, įdomu tai, kad pernai JAV prekybinė priklausomybė nuo Kinijos tik dar labiau padidėjo, tuo metu Prancūzijos apimtys yra dešimt kartų mažesnės.

„Globali ekonomika taip veikia. Retorikoje – vos ne karas, o realiai vyksta ekonominis ir technologinis bendradarbiavimas, nes kitaip fabrikai mūsų visi užsidarys, reikės namo skirstytis. Padėtis sudėtingesnė, nors politiniais naratyvais mes mėgstame skirstyti geriečius ir blogiečius“, – teigė jis.

Kinija – tai ne Rusija

G. Karalius atkreipė dėmesį, kad JAV, Ispanija, Italija – visi daro tą patį, skiriasi tik retorika.

„Pasauliniai technologijų ir prekybos tinklai negali funkcionuoti be Kinijos. Kinija – tai ne Rusija, kuri nieko negamina, tik naftą pumpuoja – gali vamzdį uždaryti ir atsiriboti (jei nepaisai šokančių aukštyn energijos, trąšų ir maisto kainų, kovoje su tomis kainomis kylančios ekonominės ir politinės pasaulinės krizės (K.)). Kinija yra pasaulio fabrikas, be kurio sustos visa pasaulio ekonomika. Tas nutraukimas... Geriausiu atveju galima kalbėti apie diversifikavimą, apie priklausomybės mažinimą. Bet net ir JAV, nepaisant retorikos, tą daryti sekasi sunkiai“, – teigė jis.

Didžiausia kontroversija, anot jo, kilo dėl to, kad E. Macronas, kalbėdamas apie Taivaną, pareiškė, kad tai yra dviejų geopolitinių žaidėjų – Kinijos ir JAV konflikto produktas.

„Maždaug, JAV tiek pat kalta, kiek ir Kinija, o Europa kažkaip nuošalyje. Tai buvo visiškai nereikalingas pasakymas, jį neteisingai suprato tiek Kinijos vadovas, tiek Taivanas, kuris laukia aiškumo, ar Europa su juo, tiek JAV, kur tikrai piktai sureagavo“, – kalbėjo jis.

Kita klaida, anot jo, buvo E. Macronui įprastas noras kalbėti visos Europos vardu, kas labai erzina vokiečius, kitus europiečius.

Tačiau politologas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant šių klaidų, E. Macronas pasakė rimtų dalykų.

Anot jo, kalbant apie strateginę autonomiją, skaičiuojama, kad 2027 metais Kinija bus visiškai pasiruošusi ginklu atsiimti Taivaną. Iki to laiko JAV resursus ir dėmesį skirs tam regionui.

„Tad Europa vienaip ar kitaip karine prasme liks be JAV, Europa liks autonomiška norom nenorom. Todėl reikia gal kažką daryti. Čia klausimas yra rimtas ir ne apie tai, mes mylime ar nemylime JAV, tiesiog Amerikos čia bus daug mažiau, reikia tam pasiruošti“, – teigė politologas.”