Ko reikia, kad mūsų darbuotojai būtų produktyvesni ir labiau lojalūs

Pirma, galimybės fiziškai atsigauti sunkaus darbo metu.

Antra, emocinės paramos, užtikrinant, kad dirbančiojo indėlis yra vertinamas.

Trečia, protinės galimybės susikaupti ties tuo, kas darbe yra svarbiausio bei pačiam dirbančiąjam nuspręsti, kada ir kur padaryti tai, kas reikalinga.

Ketvirta, dvasinio pojūčio, kad darant daugiau to, kas išeina geriausiai, dirbančiojo veikla reikšmingai prisideda prie darbovietės tikslų pasiekimo [1].


1. Why you hate work

Kodėl Lietuvoje nėra tvarkos?

Lengvas atsakymas - esame posovietinėje erdvėje ir čia nieko nepadarysi. Sukonkretinkime klausimą. Kodėl Lietuvoje yra žymiai mažiau tvarkos, negu Estijoje, kuri taip pat yra posovietinėje erdvėje?

Todėl, kad Lietuvoje mažiau socialinio kapitalo, mažiau pasitikėjimo tarp žmonių ir pasitikėjimo bendruomene. O kodėl taip yra? Nes valstybė, kurią kuriame, dar nedirba. Neveikia svarbiausios valstybės remiamos visuomenės dalys. Kaip jau keletą kartų rašiau, gydytojai negydo, tik bando iškratyti kyšius, švelniai vadinamus vokeliais, nes gydytojų atlyginimo neužtenka pragyvenimui. Mokytojai nemoko, tik bando surinkti daugiau mokinių. Policininkai negaudo įstatymų pažeidėjų, nes neturi degalų. Muitininkai praleidžia didžiulius kontrabandos kiekius, nes negali pragyventi iš algų.

Na, o žodžių kova su Rusija? Ar tai nėra valstybės darbas? Ne. Žodžių kova su Rusija neduoda jokių teigiamų rezultatų. Tai yra bandymai pabaidyti kaimo bobutes, kad surinkti daugiau balsų. Žodžių kova su Rusija yra anekdotas.

Kodėl žmonės, tariamai išlaikomi Lietuvos valstybės, nebedirba? Nes valstybė realiai nebeišlaiko nei gydytojų, nei mokytojų, nei policininkų, nei muitininkų, net pensininkų. Mokesčių surenkame mažiausiai Europos Sąjungoje. Tuos surinktus mažus pinigus iššvaistome propagandai: svarbiausių panelių ir ponių kelionėms ir suknelėms, žodžių kovai su Rusija, seimūnų trintukams... Atsakymas į mūsų klausimą paprastas: Lietuvoje žymiai mažiau tvarkos, negu Estijoje, nes estai mokesčiams skiria 35 procentus BVP, o mes skiriame mažiausiai Europos Sąjungoje - tik 26 procentus BVP [1].

1. _Šiuo metu Lietuva mokesčiais į biudžetą surenka maždaug 26 proc. BVP. Tai yra prasčiausias rodiklis Europos Sąjungoje.

„Lietuvos valdžia vaidina, kad adekvačiai finansuoja tam tikrus sektorius. Todėl, pavyzdžiui, kone pusę sveikatos apsaugos sistemos sudaro „vokeliai“. Tai nei skaidru, nei socialiai teisinga, nes „vokeliai“ yra gana skausmingi pensininkams ir neturtingiems žmonėms“, – konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ skaitydamas pranešimą „Lietuvos mokesčių (ne)sistema: pliko kaulo skutinėjimas“ sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, įprastai panašios į Lietuvą šalys sveikatos apsaugai skiria 10 proc. BVP, tuo metu Lietuva – 5 proc.

Dėl tos pačios priežasties Lietuvos pensijų ir socialinė sistema yra gana skurdi, o švietimo sistema nudreifavo į masiškumą ir standartų kritimą.

„Policininkai be benzino ir su mažomis algomis, muitininkai dirba už 1 tūkst. Lt“, – auditorijai pavyzdžius žėrė jis._ R. Kuodis – apie nematomus mokesčius, kurie atima norą dirbti

Eurazijos sąjunga

Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija pasirašė ekonominės sąjungos sutartį. Tai 170 milijonų gyventojų turinti rinka su laisvu darbo jėgos, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimu, turinti daug gamtinių resursų.  Armenija ir Kirgizstanas dalyvavo ceremonijoje, kaip stebėtojai, kurie norėtų taip pat prisijungti [1].

Tikimės, kad mūsų diplomatija užtikrins mūsų verslo galimybes pilnai išnaudoti šios naujos rinkos kaimynystėje susidarymą, nepaisant valdančiųjų politikavimo.

1. Putin Signs Economic Pact With Kazakhstan and Belarus 

Ištaisykime laukinį kapitalizmą Lietuvos universitetuose

Ką reiškia laukinis kapitalizmas? Reiškia, kad apgavikai klesti, nes nėra tvarkos. Jei gyvatės taukų pardavėjai gali tvirtinti, kad tokie taukai yra vaistas nuo visų ligų, bei niekas negali jų patikrinti, tai čia tikras laukinis kapitalizmas. Toks kapitalizmas klesti Lietuvos universitetuose. Štai  VDU rektoriaus Z. Lydekos atsakas į Veido tyrimą: VDU nėra bedarbių kalvė. Kuo remiasi VDU rektorius Z. Lydeka? Ogi tuo, kad iki šiol nebuvo pakankamai ilgo tyrimo, todėl niekas nežino šimtu procentų, ar VDU tikrai nėra didžiausia bedarbių kalvė Lietuvoje. Todėl galima apsirengti senoviniais klouno drabužiais (žiūrėk nuorodą) ir pareikšti, kad viskas gerai [1]. Klounams Lietuvoje visi tikime, nes daugiau dėmesio vertų asmenybių nebeturime.

O juk informacijos amžiuje valstybė gali lengvai surasti ir nubausti pačius įžūliausius apgavikus. Tereikia tik surinkti informaciją, kokia studentų dalis sėkmingai baigia vieną ar kitą akademinę programą, kokia dalis įsidarbina pagal specialybę, ir kiek jie uždirba bei yra įsiskolinę už mokslus, pabaigę studijas. Ši informacija turi būti prieinama visiems Lietuvos stojantiesiems. Aišku, žinias apie pasiturinčiųjų tėvų vaikus neverta naudoti šioje analizėje, nes tokie žmonės turi daug geresnes galimybes, negu vidutiniokai ir skurdesnieji.  

Panaši sistema dabar įvedama JAV [2]. Taip daroma ne todėl, kad situacija JAV universitetuose būtų labai bloga.  Jau 2013 metais amerikiečiai su universitetiniu išsilavinimu gaudavo per valandą 98 procentais daugiau, negu žmonės, neturintys tokio išsilavinimo [3]. Tokie skaičiai rodo, kaip reikalingi žmonės su aukštuoju išsilavinimu Vakarų pasaulyje.  Amerikiečiai nori dar pagerinti gerą padėtį. Mums laikas taisyti tikrą bėdą, kurią turime mūsų universitetuose [4].



1. VDU rektoriaus atsakas

2. _The rating system, which the president called for in a speech last year and is under development, would compare schools on factors like how many of their students graduate, how much debt their students accumulate and how much money their students earn after graduating. Ultimately, Mr. Obama wants Congress to agree to use the ratings to allocate the billions in federal student loans and grants. Schools that earn a high rating on the government’s list would be able to offer more student aid than schools at the bottom._ 

Colleges Rattled as Obama Seeks Rating System

3. Is college worth it?

4. _Tyrimai rodo, kad pirmaisiais metais po universiteto baigimo darbo nerado (o gal neieškojo?) beveik trečdalis, o kolegijas – per 40 proc. absolventų._ A. Dumčius. Kas nulems Kauno – akademinio miesto – ateitį? 

Eurosklerozė yra mitas

Rėksniai liberalai iššvaistė jų blizgučius be reikalo. EP rinkimai nieko nereiškia. O kai reikės kovoti dėl valdžios Seimo rinkimuose, tai riksmai jau nebebus naujiena, o liberaliosios idėjos tampa sukompromituotomis. Europos šalyse su aukštais mokesčiais, dosnia valstybės paramos sistema ir stipriu verslo reguliavimu kapitalizmas klesti: geriausiai darbui tinkančio amžiaus bedarbių yra žymiai mažiau [1], negu JAV, kur visi šie trys dalykai daromi priešingai [2]. Atrodo, kad ir mums teks subalansuoti kapitalizmą Lietuvoje, ypač masinės bedarbystės ir emigracijos akivaizdoje.

1. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Švedijoje.

• 2. Krugman: Europe’s Secret Success

Didžiausią gyventojų skaičių turinti Ukrainos sritis (Donetskas) surinko vos du procentus balsų prezidentiniuose rinkimuose [1]

Naujai išrinktą Ukrainos šokolado magnatą vokiečiai vadina Prezidentu be valstybės [2]s.Grybauskaitė tai vadina demokratija [3]. Tas Grybauskaitės prezidentinės pergalės tortas tikrai pakelia Grybauskaitės nuotaiką. Anglakalbiai tai vadina sugar rush, cukrinis polėkis.

1. In Eastern Ukraine, Separatists and Fear Stop Voters

• 2. Ukraine-Sieger Poroschenko: Präsident ohne Staat

3. D. Grybauskaitė: Ukraina sugebėjo organizuoti demokratiškus rinkimus 

Perspėjimas

Už Grybauskaitę nubalsavo tie, kurie pasiilgo tvirtos rankos, rodančios mums kelią Lenino statulos metodu. Tačiau beveik pusė rinkėjų atsisakė paremti konfrontacinę tvirtos rankos politiką, komunistų metodu supriešinančią piliečių grupes, tame tarpe ir lenkus su lietuviais [1]. Tai priminimas valdantiesiems: tauta, nors lėtai, tačiau pradeda prarasti kantrybę.

Norint ir toliau išlikti valdžioje, valdantiesiems teks suderinti interesus tų, kurie nori ramiai dirbti šeimoms bei verslams emigracijoje ar namie (balsavusieji už Balčytį), ir tų , kurie nori tarnauti biurokratinėse struktūrose ir didinti tų biurokratinių mūsų valstybės struktūrų aktyvumą užsienyje ir šalies viduje (balsavusieji už Grybauskaitę).

Nepaisant grėmėzdiško pergalės torto, Prezidentei Grybauskaitei ir žmonėms, kurie stovi už jos verta susirūpinti bei ieškoti kompromiso. Didelė Lietuvos dalis atmeta  ekstremizmą [2], ir apgaunamų vis mažėja.

1. Z.Balčytis už palaikymą turėtų dėkoti lenkams

2. _D.Grybauskaitė surinko 57,87 proc. rinkėjų balsų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus visų balsavusių rinkėjų balsus, už D.Grybauskaitę balsus atidavė 57,87 proc., už socialdemokratą europarlamentarą Zigmantą Balčytį - 40,14 proc. rinkėjų. Per 24 tūkst. arba beveik 2 proc. rinkimų biuletenių rasti sugadinti. Balsavimo aktyvumas siekė 47,21 proc. rinkėjų._ Grybauskaitė iškovojo

Ateikite balsuoti.

 Antrajame ture mes labiau vienijamės. Todėl kiekvieno balsas yra ypač svarbus.

Grybauskaitė?

Kuo išsiskyrė JAV emigrantas Adamkus? Priešiškumu emigrantams iš Lietuvos. Jis pirmasis vetavo Seimo įstatymus, sušvelninančius pasų atiminėjimą iš emigrantų.

Kuo išsiskyrė Grybauskaitė? Abejingumu moterų ir vaikų Lietuvoje likimui. Senstam, vaikų vis mažiau, bet Grybauskaitės lyderystės čia nematom. Tik pasilenkusią prie patrankos, visai nemoteriškais reikalais užsiėmusią.

What is happening with the retirement and the healthcare?

Defined contribution retirement plans are replacing defined benefits plans. Why? Defined contribution retirement plans are good for the employers.

Obamacare will replace your health insurance. Why? Obamacare  is good for your employer.

Bottom line: They will milk you, like some people did milk the poor old, not even nursing, not even ever pregnant, exhausted, confused, unhappy, goat. Why such a milking?  Intending to induce milk production, of course.

Kokios didžiausios bėdos su skalūnais Lietuvoje?

Pasinaudokime rusiškų skalūnų pavyzdžiu, kad geriau suprasti mūsų bėdas. Tarp Rusijos skalūnų yra galimai didžiausias pasaulyje skalūninės energijos telkinys, vadinamas Baženovskaja. Šis telkinys aptiktas Vakarų Sibire, Rusijos pramoniniame centre.

Išvardinkime Baženovskaja pliusus (palyginant su Lietuva) dar kartą, kad ponas Mazuronis ir kiti entuziastai gerai suprastų:

-Baženovskaja turi galimai daugiau lengvai prieinamos skalūninės naftos, negu bet koks kitas telkinys pasauly.

-Baženovskaja yra menkai apgyvendintame ir pramonės pakeistame Sibire. Skalūnų teršalai ir naftos išgavimo pramoninis peizažas Baženovskaja žmonėms, be abejo, silpnai pakeis aplinką.

-Baženovskaja taip traukia Vakarų kompanijas ir jų pinigus, kad net sankcijų grėsmė nieko nekeičia. Ką tik, penktadienį, Total pasirašė sutartį su Lukoilu, kad galėtų dirbti Baženovskaja [1].

Nei vieno šių pliusų nėra Žemaitijoje. Tikrai neverta gadinti žemaičiams jų gražų gyvenimą, griauti jų nuostabius ūkius, ardant gerai veikančią melioracijos sistemą, dėl monopolijų paramos ponui Mazuroniui ir kompanijai.

1. Britain Proposes Easier Access to Tap Shale Rock Energy

Fukušimoje išsiveržus radioaktyvumui, darbuotojai išsilakstė stichiškai, kaip tarakonai

O Japonijos valdžia melavo, kad atsitraukimas buvo organizuotas [1].

Jūs galvojate, kad Lietuvos valdžia tokioje nelaimėje nemeluotų? Jūs galvojate, kad japonai ir lietuviai mūsų gimtinėje negelbėtų savo kailį pirmiausia?

1. Credibility questions on Fukushima

Ką gi, palaikydami Lvovo berniukus, susikūrėme konkurentą santykinai pigioms rusų dujoms pirkti

Dabar tas dujas pirks dar ir Kinija [1]. Žaidimai su Lvovo berniukais pastūmėjo rusus pamiršti nesutarimus su kinais. Sakoma, kad kinai pirks dujas iš skirtingo Sibiro regiono, negu vietovės, kur išgaunamos dujos, kurias perkame mes. Bet pinigai tai nesiskiria, rusai gaus kinų pinigus, todėl mažiau priklausys nuo mūsų, todėl dujų kaina mums augs [2].

Suskystintos dujos yra ir visada bus brangesnės , negu ateinančios vamzdžiais [3], nes technologijos yra daug sudėtingesnės. Jei mes ir vėl politikavimo ir kyšių dėka pereisime tik prie suskystintų dujų, dar viena girnapusė pakibs ant Lietuvos kaklo.

Mūsų diplomatija nuostabi. Grybauskaitei verta į teikti kručko medalį.

• 1. China and Russia Reach 30-Year Gas Deal

2. Kinija turės įtakos dujų kainai Europoje

3. Populiariausi energijos šaltiniai

Išrinkime Kubilių ir Landsbergų klanus vėl valdžion

Tada tikrai turėsime didžiausius mokesčius ir mažiausias pensijas pasaulyje. Bet prie kiekvieno atimto iš žmonių tvartelio stovės šių galvočių asmens sargybiniai ir saugos tvartelius nuo žalių žmogeliukų [1].

Juk kiekvienas Kubiliukas ir Landsbergiukas, kaip bebūtų maišu trenktas, nori gražiai gyventi, lakstyti po Silicio slėnį Amerikoje ir po lazerines laboratorijas Lietuvoje, bei nieko nedirbti.

1. Kokios Lietuvos nori Landsbergiai

Ar mes galime įvesti reikalavimą universitetams pagerinti studentų šansus?

Gana sunku įrodyti po kubilinių ir Grybauskaitės reformos, kad Lietuvos universitetai ima iš studentų pernelyg daug pinigų už menkaverčius diplomus. Tačiau įrodyti tai įmanoma. Pavyzdžiui, galime tiesiog uždaryti tuos universitetus, kuriuos pabaigę, net trečdalis žmonių sumoka daugiau negu aštuonis procentus gaunamų pajamų, kai grąžina skolą už studijas [1].

Tokiu atveju, geri daugumos baigusiųjų uždarbiai  pakeltų likusių universitetų prestižą, priversdami universitetus susikaupti ties problemomis, kurios yra svarbios Lietuvos darbdaviams ir ir dirbantiesiems. To juk labiausiai reikia mūsų ekonomikai šiuo momentu.

1. Predatory colleges

Galų gale demokratijos pavasaris atėjo į Ukrainą

Turtingiausias Ukrainos oligarchas Achmetovas išsiuntė darbininkus iš jo fabrikų į gatves keliuose miestuose. Viename iš miestų šios Achmetovo darbuotojų minios net privertė pasitraukti prorusiškus aktyvistus [1].

Pagaliau, išsiskleidė demokratijos žiedai Ukrainoje. Tegyvuoja ukrainietiški ir lietuviški oligarchai. Tegul valdo amžinai. (Oi, paskutiniai du sakiniai, atrodo įtartinai...)


1. Democracy falters in Ukraine

Lietuvoje nebenori gyventi verslo startuoliams reikalingi rinkodaros specialistai

Žmonės atsisako kraustytis, net pasiūlius jiems didesnius, negu rinkoje esami atlyginimai. Sutinka dirbti tik nuotoliniu būdu. [1] . Nebenori sugrįžti ir gabus, užsienyje išsilavinęs, Lietuvos jaunimas [2].

Aptarkime, kodėl taip yra. Kolkas galime pasiūlyti tik hipotezes. Gal prastas valdžios darbas, nesutvarkyta infrastruktūra: užkimšti keliai, nepatogiai sutvarkyti gyvenamieji kvartalai, pasų atiminėjimas, skurdas ir nešvara aplinkui? Gal siaubingai neprofesionalus medikų bei pedagogų darbas? Gal bendra atmosfera šalyje: nepakantumas žmonėms, kurie išsiskiria retesne kalba ar išvaizda, pavydas daugiau dirbantiems ir geriau gyvenantiems, kaip rodo neseniai atlikta „Vilmorus“ apklausa [2]? O gal visos šios priežastys kartu?

1. Pasakė, ko trūksta Lietuvos startuolių bendruomenei 

2. Kodėl čia nenori grįžti emigrantų elitas 

D. Grybauskaitė paaiškino, kaip Z. Balčytis „parduotų Lietuvą už sviestą“ [1]

Grybauskaitė parduoda Lietuvą skandinavų bankams ir kitoms monopolijoms kasdien. Ir jokio sviesto mums nelieka. Tik stambių verslininkų politinė parama Grybauskaitei [2, 3]. Kubiliui tos paramos neužteko. Nejaugi Grybauskaitei užteks? Juk skirtumo tarp jų nėra jokio.

 Grybauskaitė gali vetuoti visus Seimo sprendimus ir tuo naudojasi, be mažiausios abejonės siekdama naudos tik jai. Mūsų vieta ekonomiškai yra tarp Rytų ir Vakarų. Grybauskaitės radikalios pozicijos, nukreiptos prieš Rytus, atiduoda mus Vakarų, tame tarpe skandinavų bankų, savivalei.  Grybauskaitė parėmė kubilinių universitetinę reformą, apkraunančią mūsų studentus didžiulėmis skolomis už labai žemo lygio studijas. Tokia sistema naudinga tik skandinavų bankams. Pasų iš išvykusių lietuvių atiminėjimas naudingiausias tik stambiam verslui, nes dirbtinai mažina darbo jėgos kainą Lietuvoje. Smulkus verslas gyvena daugiausiai iš mūsų mažų atlyginimų, todėl skursta. Grybauskaitės ir Kubiliaus dėka Lietuva skolinasi už didžiules metines palūkanas iš skandinavų bankų, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo už mažas metines palūkanas (vienas-du procentai). Grybauskaitės logika: Co to ja, co to kamuzel'ka moja... Va kur eina mūsų pensijų ir atlyginimų pinigai [4]. O jūs stebitės, kodėl net latviai su Latvijos rusais iš mūsų juokiasi.

Vienykimės. Dabar ne laikas džiaugtis, kad šiedu politikierius ir politikierė turi daugiau energijos, nes ši porelė tą energiją išleidžia, kenkdami lietuvių tautai.

1. Grybauskaitė paaiškino

2. Ginčytini bankininkų argumentai prezidentiniuose debatuose 

3. Verslo elitas suskubo į pagalbą D. Grybauskaitei

ė. Kaip Prezidentė užnėrė mums kilpą

Du trečdaliai ukrainiečių tebelaiko rusus draugiška tauta

Kaip, Lvovo berniukai nepopuliarūs Ukrainoje [1] , o populiarūs tik kubilinių partijoje? Kaip tada Lvovo berniukai valdytų Ukrainą? Ir vėl tris metrus pro šalį...

• 1.Du trečdaliai ukrainiečių tebelaiko rusus draugiška tauta

Darosi aišku, kad Grybauskaitė dirba skandinavų bankams, taip žiauriai kenkdama Lietuvai [1].

1. Ginčytini bankininkų argumentai prezidentiniuose debatuose 

Europos Teisingumo Teismas reikalauja, kad mes turėtume teisę ištrinti iš Google paieškos rezultatų žinias iš mūsų asmeninio gyvenimo

Nes Google ne tik parodo informaciją, kuri jau egzistuoja internete, bet perdirba tą informaciją, įgalindami vartotojus sudaryti mūsų gyvenimo apžvalgą [1]. Greitai galėsime priversti paieškų sistemas pašalinti iš tokios apžvalgos kenkiančią mums informaciją

1. The right to be forgotten

Kodėl verta imti paskolą butui arba namui?

Aišku, pirmiausia todėl, kad tai priverčia mus taupyti. Kitaip šie pinigėliai išleidžiami neatideliotiniems poreikiams patenkinti (realiai, oro sušildymui vienu ar kitu būdu) [1].

Antra, tie sutaupyti pinigai, investuoti į daiktą (namą ar butą), apsaugomi nuo didžiulės infliacijos, kurios kai kurie ekonomistai jau daug metų laukia pasirodant bet kurią sekundę.

Ir, trečia,  nuoma kartais gali augti daug greičiau, negu mūsų atlyginimai, kas nuosavame būste nėra taip baisu, kaip būstą išsinuomavus.

1. The Upshot: How to Turn Renters Into Savers

Lietuvos elitas sutriko ir tyli

Niekas, jokie išsilavinimo pagerinimai, jokia pagalba skurstantiems nepadės, kad pasaulio ekonomika augtų keturis procentus per metus, taip, kaip auga kapitalas. Todėl neišvengiamai artėjame prie nelygybės, kuri buvo ikirevoliucinėje Prancūzijoje (tegu vargšai valgo pyragaičius, jei pritrūko duonos, atsimenate?). Tokia nelygybė tampa pavojingai nestabilios visuomenės varomąja jėga. Išeitis yra dideli globalūs turto mokesčiai [1].

Ši diskusija galų gale vyksta garsiai ir plačiausiuose valdančiųjų sluoksniuose [2]. Tyla tik Lietuvoje.

1. "_Piketty’s proposed global tax would set rates of 0.1 to 0.5 percent on fortunes of less than 1 million euros ($1.37 million); 1 percent on assets of 1 to 5 million euros ($1.37 million to $6.87 million); 2 percent on holdings of 5 to 10 million euros ($6.87 million to $13.7 million); and a sliding scale ultimately reaching 10 percent on fortunes of “several hundred million or several billion euros.”_"

• 2. Edsall: Thomas Piketty and His Critics

Universitetų reitingai

Arūnas Spraunius  aptaria Lietuvos universitetų vietą pasaulio reitinguose (apgailėtina vieta, atsiliekame nuo daugiau nei pusės tūkstančio universitetų) [1]. Svarbiausia, kad nekalbame apie tai, kas yra būtina stojantiesiems: galimybes gauti įdomų ir gerai apmokamą darbą pabaigus. Kodėl nekalbame? Nes šia prasme Lietuvos universitetai dabar yra beviltiški. 

Ką daryti? Pirmiausia, neapgaudinėti stojančiųjų: jei galite studijuoti geresniuose, negu Lietuvos universitetuose, tai studijuokite, nepasigailėsite. Antra, reikia surinkti verslininkų, valstybės  bei mokslo atstovus, nutarti, kas mums svarbiausia, ir nukreipti ten mūsų lėšas, jėgas ir laiko atsargas. Kitaip net Estiją nepasivysime.

1. Kada Lietuvos universitetai kils šturmuoti tarptautinių reitingų viršūnių? 

My thoughts about voting in English (Mano rinkiminė agitacija angliškai)

It is complicated politics, my darling. The girl, that I hate, has got support from big companies. She is on top at the moment. But we forced a second round on her. The second round involves all opposition uniting. This way the guy that we supported (Balčytis) could have a chance. The unification of the Lithuanian people depends on it. The girl (Grybauskaitė) is very divisive. Keep your fingers crossed and vote in the second round.

Sveikinu visus, palaikiusius Balčytį.

 Tautos suvienijimas pasiekė pergalę pirmame Prezidento rinkimų ture. Tai yra Grybauskaitės siaubo scenarijus, nes antrasis turas yra daug sunkiau manipuliuojamas, jei prisimenate, kaip Paksas netikėtai laimėjo prieš Adamkų [1].

Dabar iš naujo susivienykime visi, kam tautos skaldytoja Grybauskaitė trukdo normaliai gyventi .

1. Lietuva renka prezidentą: teks varžytis antrame ture 

Lietuvos medikai dėl kyšių užmušinėja ir sergančius širdies nepakankamumu, tame tarpe net jaunus

Kad gydyti ne tik lovos režimu, reikalauja kyšio. Todėl gydymo statistika siaubinga:

"_Ligai toliau pažengus, įsodinami širdies stimuliatoriai, kiti jos veiklą gerinantys prietaisai. Tačiau Lietuvos ligoniams šių modernių prietaisų implantuojama gerokai mažiau nei vidutiniškai Europos šalyse.

„Pagal ES vidurkį, tai mes implantuojame gal 10 kartų mažiau. Atsiliekame ir nuo Vengrijos, Vokietijos, Čekijos“, – sakė Kardiologų draugijos prezidentas prof. Germanas Marinskis [1]"._

1. Medikai įspėja: labiausiai plintantis sutrikimas grasina ir jauniems

Ar Lietuvos verslas turi šansų konkuruoti, kai pigios darbo jėgos galutinai nebebus? Ne.

Tai ne šiaip sau teiginys, kad dangus griūva. Tai faktas:

_"Tačiau yra gyvybiškai svarbi veiklos sritis, kurioje Lietuva per 10 metų nepadarė jokios pažangos, nuo planuotų siekių atsiliekame daugiau kaip 2 kartus ir užprogramuotas tolimesnis jos nykimas. Tai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologijų) plėtra (MTEP arba MTTP). Mažinant biudžetinį mokslo finansavimą, jungiant ir naikinant mokslo institutus, verslui pastebimai nedidinat MTTP finansavimo ir nekuriant tyrėjų darbo vietų, ir toliau mažės tyrėjų, ypač pilnu etatu dirbančiųjų profesionalių tyrėjų, skaičius.

Vėliau, mažėjant studentų, ypač valstybės finansuojamųjų, skaičiui mažės ir dalyvaujančiųjų tyrimuose universitetų dėstytojų. Mažėja ir toliau mažės šalies mokslinė produkcija. Tuo būdu jau užprogramuotas Lietuvos atsilikimas nuo Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių ir sparčiai besivystančiųjų šalių [1]."_

Kas kaltas? Pats Lietuvos verslas, mūsų valdžia ir universitetai bei Skandinavijos bankų lobistai, padarę Lietuvos universitetus pernelyg brangiais, lyginant su konkurentais užsieny. 

Ką daryti? Atverti pinigines, mielieji ponai ir mielosios ponios.

1.Lietuvos mokslo planus įgyvendino Estija 

Kas universitetuose svarbiausia?

Lietuvoje universitetinis išsilavinimas paverstas preke gal net daugiau, negu bet kur kitur. Todėl turime daug triukšmingos įkyrios reklamos.

Kas iš viso to yra svarbiausia? Tapti pilnaverčiu bendruomenės nariu, gauti patinkantį ir gerai apmokamą darbą, neišleisti pernelyg daug šeimos pinigų ir neužsikrauti pernelyg didelių skolų. Todėl teisingiausias pasirinkimas yra paprastas:

_"Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugėja norinčiųjų studijuoti užsienyje, – nemokamas mokslas ir tai, kad baigę  užsienio universitetus visi sėkmingai įsidarbina [1]."_

1. Aukštasis mokslas: Lietuvoje ar užsienyje? 

Uolienų skaldymas yra nuodai gamtai ir mums

Uolienų skaldymas neišvengiamai veda prie dalies išgautų dujų išsisklaidymo atmosferoje. Kadangi svarbiausia tų dujų dalis, metanas, sulaiko šilumą atmosferoje žymiai stipriau, negu anglies dvideginis, todėl po rimtesnių tyrimų gali pasirodyti, kad kūrenti anglimi yra daug geriau, negu kūrenti dujomis, nors sudeganti anglis duoda daugiau anglies dvideginio. Kai susitarsime, kad už gamtos teršimą reikia mokėti, mums tas skalūninis  teršimas brangiai kainuos bet kokiu atveju, nes visas dujas sulaikyti niekada neišeis.

Kiti teršalai iš uolienų skaldymo, kaip benzolas ir radonas, sukelia vėžį netoli gyvenančių žmonių organizmuose. Šiems teršalams nėra saugių dozių, nes tokie teršalai yra taip stipriai veikiantys, kad ir mažiausi kiekiai yra sveikatai pavojingi [1]. JAV žemės savininkai bent gauna dalį pajamų už dujų pardavimą, nes žemės gelmės ten priklauso žemės savininkams. Tai yra šiokia tokia kompensacija už pakenktą sveikatą. Mūsų žemės gelmės priklauso mūsų be saiko išlaidaujančiai valstybei. Teisingai daro žemės savininkai, kad ginasi ir mus gina nuo šių nuodų gamtai ir mums.

1. The Environmental Hazards

Kaip uždirbti, tapus investoriumi-angelu?

Angelai investoriai gali gauti ir 25 procentus pelno per metus. Bet tam reikia nemažai patyrimo, kantrybės ir pinigų. Pavyzdžiui, investuoti vertėtų bent į 20 skirtingų kompanijų, sudedant bent po 25 000 - 30 000 dolerių į vieną kompaniją. Surinkti tokį pluoštą įmanoma tik nemažo metų skaičiaus bėgyje. Bent dar tiek pinigų reikėtų palikti atsargai, kad paremti sunkiai beįsitvirtinančiais kompanijas ar išlaikyti investicijų procentą, jeigu pritraukiami nauji investuotojai.

Sėkmingiausi angelai turi siekti žinių pasirinktose veiklos srityse, kad lengviau surasti tą penktadalį pradedančių kompanijų, kurios bus gana sėkmingos. Reikia turėti omeny, kad bent pusė naujų kompanijų baigia bankrotu. Investorius turėtų apsiriboti ne didesne, negu dešimt procentų jo turto dalimi tokiai ypač rizikingai veiklai finansuoti. Taigi, angelas, kad gyventi užtikrintai ramų gyvenimą, privalo turėti turto, bent jau nemažiau, negu už aštuonis milijonus dolerių.

Kad grąža būtų padoresnė, reikia investuoti pradžioje, kol kompanijos yra pigesnės, pageidautina, kad kompanija kainuotų ne daugiau, negu du milijonus dolerių. . Tokiu atveju galima tikėtis, kad grąža bus apie trisdešimt kartų didesnė, negu pradinės investicijos, nes kompanijos paprastai nuperkamos, kai jos kainuoja trisdešimt - penkiasdešimt milijonų dolerių, užbaigiant angelo darbo ciklą [1].

1. Paul Sullivan about Rose's book

Kuo nesveikesni žmonės šalyje, tuo labiau vyriškų veido bruožų moteriškės atrodo gražios tos šalies vyrams

X-ašis atspindi sveikatingumo laipsnį, kuo toliau į dešinę, tuo geriau. Latvija ir Rusija sveikatos atžvilgiu yra tarp per vidurį esančių šalių, netoli Irano ir Kinijos. Y ašis parodo vyrų polinkį rinktis moteriškų veido bruožų moteris, galvojant, kad šios yra gražuolės. Kuo aukščiau ant Y ašies, tuo vyrai labiau vertina moteriškumą. Latviai ir rusai moteriškumą vertina maždaug vienodai, mažiau negu Saudo Arabija ir Rumunija [Sex].

Kodėl taip yra, neaišku. Gal daugiau testosterono turinčios moterys geriau kovoja už vaikų išlikimą gyvais nesveikoje šalyje...

Apie pusę vokiečių nenori Ukrainoje to, ko nori Lietuvos valdžia [1]

Spėkite, kam daugiau pasiseks Ukrainoje, tiems vokiečiams, ar Lietuvos valdžiai? Aš taip ir maniau.

1. Why Germans love Russia

Kas svarbiausia šių dienų kapitalizmo analizėje [1]

The most significant achievement in this Piketty’s blockbuster book is conveniently missing in the analysis [2]: high taxes on rich worked in previous century without reducing incentives, without blocking nice high growth. No wonder Piketty likes the taxing of the highest fortunes and incomes. There is no reason that the approach of the last century will not work today with our help in establishing such taxation and improving education for all [3].

1. Šis mano komentaras žurnale The Economist
2.

A modern Marx

3. Inequality

Balsuokim už Balčytį

Grybauskaitė neša susikompromitavusių kubilinių skaldytojiškas idėjas. Balčytis eina su tautos vienybės vėliava. To susitelkimo mums dabar daugiausia reikia, nes laikmetis yra sunkus. Svarbu ir suvienyti dvi tautos dalis: gyvenančią Lietuvoje ir gyvenančią užsieny:

_Z. Balčyčio programoje galima atrasti „saldainiuką“ ir užsienio lietuviams – pažadą spręsti dvigubos pilietybės problemą [1]._

Nuo to Grybauskaitės skatinimo susipriešinimo ir agresyvumo mūsų gabiausi ir labiausiai išsilavinę nebenori grįžti Lietuvon. Užtenka. Laikas kelti Tėvynę. Laikas apsaugoti mūsų vaikus krizių ir karų akivaizdoje.

1. Kur du pešasi...

Vyrai ir tuštinimasis

Jeigu pelėms sukelti skausmą, tai jų reakcija priklauso nuo to, kas sėdi kambary. Jei kambary sėdi moteris, pelės jaučia jos prakaito kvapą, nesibijo ir parodo, kad jaučia skausmą. O vyro prakaito kvapas (net naudoti vyro marškiniai) sukelia pelėms tokį stresą, kad jos nejaučia skausmo, net nustoja tuštintis iš baimės.

1. Sex and pain

Lvovo berniukai pasiduoda

Lvovo berniukai, jėga užėmę Kijevą, pareiškė, kad jie prarado kontrolę pietinėje Ukrainos dalyje su šešiais milijonais gyventojų [1]. Ko jūs tikėjotės? Juokingi žmonės netinka valdymui, net jei ir jėga užgrobia valdžią. Lietuvos valdantieji susikompromitavo kartu su Lvovo berniukais. Andriau Kubiliau, jei sėsi į roges kartu su klounais, pats patapsi klounu ir prarasi valdžią, ar ne?

1. Militants won the East

Melas ir realybė apie skalūnus

Nepaisant Lietuvos mokslininkų patikinimų, skalūnų skaldymo vietose užteršiamas geriamas vanduo ant žemės paviršiaus, ir oras irgi dažnai užteršiamas. Smogo teršalų ore kiekis  skalūnų skaldymo vietose dažnai viršija Los Angeles smogo teršalų ore kiekį.  Los Angeles yra didelis miestas su didžiuliu smogo teršalų ore kiekiu.  Los Angeles smogas yra garsus visame pasauly - oras toks, kad nors kirvį kabink.

Inspekcijos keliose JAV valstijose rodo, kad klaidos ar nelaimingi atsitikimai užteršia vandens šaltinius (pavyzdžiui, žemos kokybės šuliniai, ar netyčinis užteršto vandens praliejimas).

2010 metais Niujorko valstija uždraudė skalūnų skaldymą dėl pavojaus gamtai ir žmonių sveikatai, nors Niujorko valstija turi dideles skalūnų dujų atsargas.

Ištrūkusios skalūnų dujos yra  metanas.Per pirmus dvidešimt metų ištrūkusio metano poveikis klimatui yra aštuoniasdešimt keturis kartus didesnis, negu anglies dvideginio, gaunamas deginat anglį ir naftą. Be jokių abejonių, ištrūkęs metanas turi būti pamatuotas. Šulinių užterštumas turi irgi būti patikrintas prieš sklaūnų skaldymo bandymus, kad žinotume, kiek tai pasikeis po skaldymo. Būtinai reikia patikrinti ir šulinių užterštumą, kad nebūtų pasiteisinimų, kad papildomo užterštumo negali būti, nes negali būti niekada.

Todėl, Mazūronio siūlymu, daryti bandomuosius gręžinius be aplinko poveikio įvertinimo yra nusikaltimas tautai.


1.Op-Ed: The Right Way to Develop Shale Gas

Jei mokate anglų kalbą - naudingi nemokami šaltiniai studijoms

Pasiskaitykite, gal kas tiks [1]. Jei angliškai nemokate, tai bandyti skaityti neverta - daugumai šių resursų reikia kalbos žinių.

1. Best Free Resources for Continuing Education

Nieko gero Fukushimos apylinkėse

Milijardai dolerių kompensacijoms, brangus valymas, bet Fukushimos apylinkėse žmonės nenori sugrižti namo. Nepaisant to brangaus valymo, radiacijos lygis didesnis, negu iki avarijos. Žmones žino, kad tokia radiacija sukels papildomas mutacijas ir padidins vėžio riziką.

Bet valdžia ir Tepco kompanija priverstinai baigia mokėti kompensacijas ir verčia žmones, norinčius ar nenorinčius, grižti į užterštas ir tariamai pavalytas vietoves. Taip tikimasi sumažinti nuostolių kainą ir politinį pasipriešinima atominei energetikai [1]. Mums, su mūsų despotiška valdžia, gerai būtų neatsidurti tų skriaudžiamų japonų kailyje.

• 1. Forced to Flee Radiation, Fearful Japanese Villagers Are Reluctant to Return

Kada Butkevičius atsistatydins?

Pietų Korėjos premjeras atsistatydino dėl šimtų, žuvusių kelto avarijoje. Kada Butkevičius atsistatydins dėl skandalingo daugybės žmonių, susirgusių širdies ligomis [1], žudymo?

1. Lietuvos medikai piktybiškai užmušinėja žmones nieko nedarymu

Europos kompanijos aktyviai siekia sumažinti sankcijų Rusijai pasekmes

Vakarų Europos prekybos apimtys su Rusija daugiau nei dešimt kartų viršija JAV [1].

1. Minimize sanctions

Vaizdai is pavasarinio atostogavimo

Palengvintas būdas rasti jums patinkančią partiją

Tai nedidelė programėlė [1]. Yra ir lietuvių kalba, liečianti Lietuvos politiką. Klausia jūsų nuomonės politikos problemų sprendimo būdų atžvilgiu ir atskleidžia, kokia partija laikosi pažiūrų, kurios yra panašios  į jūsų pažiūras [2]. Truputį pernelyg daug žinių reikalauja apie tai, kokios jums atrodo Lietuvos partijų pozicijos. Kadangi mūsų pagrindinės partijos neturi ideologinių pozicijų, tik ištikimybę užsienio monopolijoms, tai tokie klausimai yra bereikalingi.

Mano rankose Euvox pastoviai sulūžta.

1. Euvox
2. Lazy voters

Kainų mažėjimas - gerai tai, ar blogai?

Atrodo, kas gali būti geriau neturtingam žmogui? Tuoj nusipirks vilą Druskininkuose... O Nobelio premijos laureatai su kiaušinio formos plikėmis kainų mažėjimą vadina mirties spirale. Kodėl?

Todėl, kad žmonės yra protingi. Jei kainos krenta, tai pirkimas atidedamas, nes laukiama, kol atpigs. Todėl ir pasiūla krenta, ekonomika krenta, atlyginimai krenta. Ir kainos priverstos dar kristi, nes mažai kas perka. Baigiasi tuo, kad katastrofiškai krenta atlyginimai,  auga bedarbystė ir savižudybės. Tikra mirties spiralė. Taip buvo neseniai ir ilgai Japonijoje. Nemažai japonų nusižudė. Dabar tokia mirties spiralė prasideda Eurozonoje, toje pačioje, prie kurios mes ruošiamės prisijungti [1].

Kai aš skaitau Lietuvos spaudoje, kad krentančios kainos yra gerai [2], džiaugiuosi, kad esame Europos Sąjungoje ir patys negalime nieko  rimtesnio nutarti.

1. Euro-zone economy

2. Rūta Vainienė. Vargas dėl mažų kainų?

Lietuvos medikai piktybiškai užmušinėja žmones nieko nedarymu

Taip išgaunami kyšiai iš tų, kurie nori, kad juos gydytų. Netikite? Štai faktai:

_Lyginant su ES duomenimis, mirštamumas dėl kraujotakos sistemos ligų 2,5 karto didesnis, piktybinių navikų 1,5, o (mirštamume) dėl išorinių priežasčių esame labiausiai atsilikusių ES šalių priekyje [1]._


Kaip tas nieko nedarymas, užmušant ligonį, atrodo? Štai konkretus dažnas pavyzdys:


_Panagrinėkime kardiologinio susirgimo – ūminio miokardo infarkto – pavyzdį. Kai toks ligonis gydomas mūsų vietos ligoninėje įprasta metodika – ramybe, lovos režimu ir simptominiais vaistais – mirštamumas kai kur siekia 30 proc [1]._ 


Kai ligonis nuo tokio gydymo miršta, medikas sako, kad širdelė neatlaikė. O štai kaip kiekvienas ligonis gydomas normaliame, be kyšių, būtinų medikų egzistavimui, pasaulyje:


_Kai ligonis gydomas šiuolaikiškai – nelaukiant transportuojamas ir atliekama trombolizė, koronarografija, angioplastika ir stentavimas artimiausiame Kardiologijos centre, o prireikus atliekama širdies kraujagyslių operacija – mirštamumas sumažėja daugiau nei 5 kartus. Tokie ligoniai atgauna gyvenimo ir darbingumo perspektyvą [1]._


Išvertus iš medikų kalbos, kai gydomas infarktas davusiems kyšį, tai medikai skubiai pasižiūri, kuri kraujagyslė užkimšta ir ją atkemša. Kuo skubiau tai padaroma, tuo daugiau širdies raumens lieka gyventi, tuo mažiau invalidumo ir grėsmės numirti. Kyšio nedavusieji (dauguma) paliekami mirti lovoje, todėl miršta du su puse karto (!) dažniau.  Norite dar pagyventi? Pasiruoškite mokėti kyšius. Pradžioje sužinokite, kiek mokėti, už ką mokėti ir kam mokėti.

Kai kurie mano skaitytojai protestuoja, kad tik maža dalis medikų nieko nedarymu nugydo širdies ligas. Kad mažoji dalis medikų taip nieko nedaro be kyšio, tai netiesa. Bloga statistika rodo, kad Lietuvoje nieko nedarymu gydoma dauguma. Mano informacija yra skirta mano skaitytojų asmeniniam naudojimui. Ne visi gaudosi medicinoje. Kas supras, kad reikia duoti kyšį, kad išgyventum, tas išgyvens. Nieko kito mes dabar padaryti negalime. 

1. A. Dumčius. Kodėl neefektyvi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema? 

Kas kariauja Trečiąjį pasaulinį karą?

Saujelė durnių, įskaitant visus Lietuvos valstybės vadovus.

Kas vyksta realiai? Amerikiečių kariai ir karinė technika ramiai keliauja per Rusijos teritoriją į Afganistaną ir atgal. Rusų raketos gabena amerikiečių karinius palydovus į orbitą aplink Žemę. Toliau vyksta užplanuotas nurašytų Rusijos branduolinių ginklų naikinimas su amerikiečių pagalba. Rusija ir JAV toliau bendradarbiauja, naikinant Sirijos cheminius ginklus. JAV ir Rusijos astronautai kartu dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, kurią aprūpina Rusijos kosminiai laivai. Tęsiamos branduolinių ginklų inspekcijos pagal sutartis, kurias JAV ir Rusija iki šiol pasirašė.

Sankcijos? Kokios sankcijos? Rusija yra pernelyg didelė. Rimtos sankcijos pakenktų ne tik Europos, bet ir JAV dar nepilnai atsigavusioms nuo krizės ekonomikoms. Kas to nori? Dalia Grybauskaitė? O kas yra ta Dalia Grybauskaitė?

Aišku, santykiai tarp Rytų ir Vakarų ilgam atšalo. Bet karo dar nėra. Mes sukėlėme betvarkę rusų apgyventose teritorijose, ne jie pas mus. Nelaikas rauti plaukus, plaukai iškris patys, mums toliau ramiai senstant.

Cold war echo

Kapitalas turi polinkį koncentruotis nedaugelyje rankų

Knaisiodamasis mokesčių archyvuose, ekonomistas iš Paryžiaus Thomas Piketty mato, kad kapitalas turi polinkį koncentruotis nedaugelyje rankų.

Kapitalas Vakaruose auga vidutiniškai keturis - penkis procentus per metus. Tuo tarpu bendrai ekonomika (ir darbo atlyginimai) priauga tik pusantro procento per metus, todėl tikrą turtą galima susikrauti tik paveldėjimo ar gerai apskaičiuotų vedybų keliu, o ne iš darbo.  Todėl normaliai nelygybė tik didėja. Pasauliniai karai laikinai sunaikina daugybę turtų ir sumažina nelygybę.

Thomas Piketty daro išvadą, kad mes turime dirbti tam, kad kapitalas tarnautų demokratijai. Be šio darbo išeina atvirkščiai, demokratiją sunaikina koncentruotis linkęs paveldėtas kapitalas.  Valstybės privalo susitarti ir apkrauti didžiuosius turtus progresyviniais mokesčiais. Konservatyvus apžvalgininkas David Brooks siūlo išsilavinimo pagerinimu kelti visų atsiliekančiųjų nuo turtuolių lygį [4]. Bet istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad išsilavinimo dėka skurdžiai pasivytų turtuolius. O po pasaulinių karų buvo kaip tik ta situacija, kurią siūlo įvesti Piketty. Ir didžiausia dvidešimtojo amžiaus pamoka yra tai, kad tie mokesčiai netrukdo, kad nereikia devynioliktojo amžiaus ekonominės nelygybės, norint turėti greitai augančią ir klestinčią ekonomiką. [1, 2]. Aišku, geros progresyvinių mokesčių sistemos nebus, jei mes, dauguma, jos nepareikalausime. Politinio judėjimo reikalingumo suvokimas - tai ko trūksta Thomas Piketty knygoje. 

Šiuo požiūriu, mūsų laimėta kova prieš skalūnų dujų ir atominės elektrinės monopolijų atėjimą į Lietuvą yra svarbiausia demokratijos Lietuvoje istorijos dalis. Mes turime kuo didžiuotis!

• 1, Economist Receives Rock Star Treatment

2. Taking on Adam Smith
3. Neue Reichtumsdebatte: Etwas ist faul im Kapitalismus
4. The Piketty phenomenon

Ponai susipratę piliečiai, nekenčiate Putino?

Ponia Laima Andrikienė organizuoja profesionalią armiją Ukrainai [1]. Jos vietoje būdamas aš irgi pagalvočiau apie kažką skandalingai neįmanomo, kad į mane gatvėse kryptų visos akys... Pavyzdžiui, organizuočiau lietuvių kelionę į mėnulį. Juk būti europarlamentaru yra grynas malonumas. Darbo dirbti nereikia jokio. Ką paskutinį kartą jūs pastebėjote, kad europarlamentarai kažką rimto padarė? Išgelbėjo eurą krizės metu? Ne, čia ne jie, čia ponas vardu Draghi, italas bankininkas. O europarlamentarų atlyginimai didžiuliai... O europarlamentarai gauna daug specialiai parinktos informacijos... Jei nori išlaikyti tas privilegijas, tai ir mėnulis aukštai nepasirodys.

Ponai susipratę piliečiai, nekenčiate Putino? Tai nustokite keikti Kęstą tinklalapiuose, imkitės darbo. Užsirašykite į ponios Laimos Andrikienės  profesionalią armiją Ukrainai ir traukite ginti Lvovo. Didi neapykanta, kaip ir didi meilė, yra jėga, keičianti pasaulį. Sėkmės žygiuose.

1. L. Andrikienė. Ukrainai nedelsiant reikia profesionalios ...

Iš kur tas brangumas?

Saugumo reikalavimai užkelia atominių elektrinių kainas. Todėl jų statyba yra tokia brangi, kad branduolinė elektra yra penkis kartus brangesnė, negu vėjo ar saulės energijos pagaminta elektra.

Net iki Fukušimos pagrindiniai rizikos vertintojai - privačios draudimo bendrovės - nutarė, kad atominės elektrinės yra tiek pavojingos, kad jas neapsimoka apdrausti.  Branduolinių lobistų dėka dabar mokesčių mokėtojai - aš ir jūs- esame atominės energetikos draudimo bendrovėmis. Nežinau, kaip jūs, o aš tiesiog neturiu tam atliekamų pinigų. Jei kas nors ten atsitiks, (gaisras ar teroristų antpuolis, ar žmogaus klaida) tegu tas atsitinka Baltarusijoje, tegul Batka už tai moka. Jis pinigų turi, kaip šieno. Nenoriu aš mokėti ir už branduolinių atliekų saugojimo problemą, kurią atominės elektrinės dar neišsprendė [1]. Todėl aš pritariu Lietuvos rinkėjų daugumai, nutariusiai atsisakyti branduolinės energijos Lietuvoje.

1. Political Roadblocks