Diskusija su tiksliųjų mokslų atstovu apie Lietuvos ekonomiką

rwc, Kęstui2009-04-04 13:59

"Net amerikiečiai supranta, kad gabūs, bet neturtingi pradžioje gauna blogesnius pažymius, todėl atskirai tokius paremia."

Labai teisingas kampas, bene vienintelis tinkantis reformos kritikai. Deja, finansai, vertinimo kriterijai ir t.t. tikriausiai turės palaukti - nereikia norėti visko iš karto. Reforma negalėtų vadintis reforma, jei kažkam dėl jos neskaudėtų.

Toliau - matau, mąstote labai teisingai. Tačiau ne tik Mažeikių Naftą, o ir švietimo sistemą paveldėjome iš rusų. Ją būtina reformuoti. Pats prieš krūvą metų ją iškeičiau į užsienietišką. Deja, tuo metu ji dar turėjo potencialo - kurio nematau dabar šnekėdamas su studentais ir emigravusiais doktorantais.

Jei nesugebame užtikrinti kokybės ir kiekybės vienu metu, tai vienas iš kelių - mažinti kiekybę.

Tuo tarpu kolegijos, kaip privačios mokymo įstaigos, daro labai gerą darbą - paruošia gerus specialistus rinkai neapeliuodamos į universitetinį statusą. Turiu vieną doktorantą iš kolegijos - ir galiu pasakyti, kad po paruošiamųjų kursų (pre-doctoral school) jis, kaip mokslininkas, žino ir moka daugiau nei dauguma universitetų absolventų.

Kęstas2009-04-03 19:50

Gamta nemėgsta tuštumos. Atsimenate, kaip mes piktinomės ir kovojom su rusais, bandančiais padėti studijuoti mūsų policininkams. Tada dar galėjome atsilaikyti, nes turėjome savo universitetus. O jeigu juos privatizuosime ir sunaikinsime? Regione bus didelis nepatenkintas studijų vietoje poreikis. Rusai ir vėl jį patenkins. Mes neturėsime nieko atsakymui. Basanavičius gal net apsivertė kape, sužinojęs Steponavičiaus planus.
Kur jūs, lietuvių kalbos, kultūros ir tautos saugotojai? Kur mūsų dvasios milžinai?

Kęstas2009-04-03 18:53

Sunku suvokti, kodėl reformatoriai ruošiasi didžiulių skolų grėsme išvyti iš Lietuvos vienintelį mūsų turtą: sugebančius ir norinčius dirbti žmones. Net amerikiečiai supranta, kad gabūs, bet neturtingi pradžioje gauna blogesnius pažymius, todėl atskirai tokius paremia.

Atsakymas vienas: postsovietinės emocijos. Neapykanta provincijai. Neapykanta europietiškam socializmui. Neapykanta tiems, kurie kalba, ar nors nusikeikia, rusiškai. Neapykanta universitetams, kurie nenori mirti. Neapykanta bendrai tiems, kurie yra kitokie, negu mes, ir pageidauja turėti nors ir mažesnį, bet jiems skirtą, universitetą.

Nedera vadovautis vien emocijomis valstybės valdyme. Įrodykime, kad mes sugebame būti tikrai nepriklausomi. Mokykimės iš klaidų, kurias daro kai kurios Afrikos šalys. Netapkime Europos pajuokos centru.

"Kęstas > rwc 2009-04-03 18:51

_"Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais?"Tie, kurie jaučia savo potencialą moksle ir yra užtikrinti, kad ateityje iš jo uždirbs._Dabar jau net didelė ir įtakinga Lietuvoje statybininkų grupė nėra užtikrinta, kad ateityje mūsų krašte uždirbs. Ką bekalbėti apie siauriau specializuotas veiklos kryptis. Kur ekonominė kolegijų išplėtimo naudos analizė? Ar nevertėtų pamatuoti nors vieną kartą prieš kerpant?

Šiandien ir mūsų pagrindinis verslas (Mažeikiai, Ignalina, Kėdainiai, net tokia ateities užuomazga, kaip "Fermentas") gyvena iš rusų palikimo, tame tarpe pigesnės darbo jėgos. Jiems nebereikia nei lietuviško, nei jokio kitokio mokslo. Deja, šie resursai jau baigiasi. Dirbsime, kaip visi Europoje dirba. Prireiks ir kadrų, ir jiems bei naujovėms paruošti būtino mokslo.

rwc, dar Kęstui 2009-04-03 01:57

"Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais?"Tie, kurie jaučia savo potencialą moksle ir yra užtikrinti, kad ateityje iš jo uždirbs.

"Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse?"Iš tokių Afrikos šalių pirmiausia mintis kyla apie Švediją, Airiją ir Šveicariją. Aišku, į jas nėra ko lygiuotis - tai tikrai Afrikos šalys. Bet kažkaip vienoje iš jų paėmęs paskolą ir pabaigęs nė kiek nesigailiu. Grąžinau per pusantrų metų.

"Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės."Kalbama apie UNIVERSITETINĮ išsilavinimą. Lietuvoje jį faktiškai duoda keli fakultetai (pabandykite stoti į žinomo universiteto doktorantūrą ir suprasite - pirmas klausimas bus, kokiame tarptautiniame žurnale išspausdinta magistro tezių santrauka). Dėl kritinės masės - taip, amerikiečiai nelabai skiria koledžo (kolegijos) nuo universiteto. Mes galime turėti, ir turime, stiprias kolegijas, kurios ruošia gerus siauros srities specialistus, ir kur kas geresnius nei universitetai. Ne kiekviena melžėja gali diferencialines lygtis - amerikiečiai to ir nesiekia. Kodėl turėtume mes? Bet jei baigi universiteto techninę arba fundamentaliąją studijų kryptį, tą turi žinoti po antro kurso. Deja, net toks juokingas ir būtinas dalykas kaip eilučių teorija pas mus nukištas į ketvirtą kursą.

rwc, Kęstui 2009-04-03 01:43
"Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti." Kokiais? Tais dviem institutais, kurie, naudodamiesi sovietmečio įdirbiu, savo patentus pigiai parduoda kiniečiams ir pigiai Inteliui gamina lazerius bei mechatroniką?

"1.Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?"

1. Nepatenkinama kokybė

2. Lietuviškų diplomų bevertiškumas

3. Kad lodariai renkasi "lengvus" modulius pas paperkamus dėstytojus ir gauna geresnius pažymius, nei talentingi sunkiai dirbantys studentai

4. Kad Lietuvoje mokslo neremia verslas - taigi doktoranto dalia pačiam tapti chalturščiku arba eiti gatvių šluoti

5. Kad Lietuvoje doktorantais tampa tie, kurie niekur nesugebėjo po magistro įsitvirtinti, taigi būti doktorantu neprestižas.Reikia dar? Ryt pašnekėsiu su emigravusiais daktarais ir surasiu.

Kęstas 2009-04-02 21:29
Daugelis klykia, kad reikėtų atimti iš rektorių ir pasidalinti. Tai ir yra Steponavičiaus reformos esmė: pataikauti klykiančiai miniai ir skubiai kimšti į savo kišenius milijonus.

Kęstas 2009-04-02 19:11
Ekonomikos suirutė palaipsniui užsitarnauja vardą: Didžioji recesija. Praeitas tokio masto reiškinys vadinosi Didžioji depresija ir tesėsi daugelį metų iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar jėgos pasaulyje labai nelygios, kariauti kolkas nebėra kam. Todėl krizė yra tokia ilga. Skolintis studijoms iš bankų tokiu metu neprotinga. Sustabdykime universitetų privatizavimo traukinį, kol nevėlu.

Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais? Tik ne tie, kurie rimtai galvoja studijuoti ir atiduoti tas skolas. Net JAV, kur pinigų spausdinimas ir ekonomikos stimuliavimas nėra didelė problema, tie kurie pajėgtų atiduoti skolas, dabar vengia skolintis kartais ir už labai mažus procentus. Aišku, kad toks net potencialios būtinybės skolintis vengimas nemažai žmonių vers emigruoti. Taip jau pasirodo reformos galas. (1)

Studijuoti Lietuvoje liks nedaug žmonių. Tik tie, kurie nori nelaukti kažko ir daryti kažką. Kas supranta, ko nori, lietuviškų paskolų studijoms neims. Jau įsitikinome su naktiniais mokesčiais, kad ir Lietuvoje socialinės sistemos nėra linijinės. Iš pažiūros nedideli pokyčiai gali pavirsti naikinančia lavina. Net ir nedidelio papildomo abiturietų skaičiaus emigravimas komercializuotus universitetus lengvai gali sunaikinti. Ne vieną, ne du, o visus. Ar mes tikrai to norime?

Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse? Bankrutuojančių bankų pinigai apsuko jo galvelę.

JAV turi geriausią universitetų sistemą pasaulyje. Jų sugebėjimo sukurti naujoves ir jas parduoti pavydi visi. Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės. Kitaip sunku konkuruoti su Kinija, Indija, Rusija ir kitais sparčiai modernėjančiais kraštais. Tokiame fone reikalavimas du kartus sumažinti universitetų sistemą gali ateiti tik iš dramblio kaulo bokšto, arba iš tarpo tarp apvalių Steponavičiaus žandų.

Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti.

1."Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?"" (2)
2. Visa diskusija yra komentaruose prie straipsnio: LSAS: Studijų paskolos grąžinimą reikia sieti su absolvento gaunamomis pajamomis.

Minia ir universitetų reforma

Daugelis klykia, kad reikėtų atimti iš profesorių ir pasidalinti. (1) Tai ir yra Steponavičiaus reformos esmė: pataikauti klykiančiai miniai ir skubiai kimšti į savo kišenius milijonus.

1. "Kai kurių universitetų rektoriai atlygiais pralenkia ir aukščiausius šalies vadovus
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt2009 balandžio mėn. 2 d. 17:32
Nusiųsti
Informuokite apie klaidas
Skaityti komentarus (274)
Versija spausdinimui

DELFI
Lietuvoje - 22 universitetai, taigi ir tiek rektorių, kurių atlyginimai kartais lenkia ir aukščiausių šalies vadovų. Prieš trejetą metų jau buvo iškilusi istorija, kad Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriai per metus uždirbdavo ketvirtį milijono litų. Tuomet tvirtinta, kad universiteto Senatas ir dėstytojai apie „išrinktųjų“ priedus prie atlyginimų nieko nežinojo. DELFI nusprendė grįžti prie šios temos ir pasiaiškinti, kiek šio ekonomikos sunkmečio ir taupymo metu gauna rektoriai. Šįkart, pagal turimus duomenis, didžiausiu atlygiu - 356 861 Lt per metus – gali pasigirti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Romualdas Ginevičius.
VGTU pateiktame atsakyme DELFI teigiama, kad rektorius R. Ginevičius iš biudžeto lėšų kartu su priedais per mėnesį gauna 10 406 Lt atlygį. Iš specialiosios programos lėšų, tai yra, pajamų, gautų už suteiktas paslaugas, gauna dar 2091 Lt. Todėl iš viso mėnesinė rektoriaus alga „ant popieriaus“ siekia 12 137 Lt.


Tačiau, DELFI šaltinių valstybės institucijose duomenimis, VGTU rektoriui per 2008 m. priskaitytas 356 861 Lt atlygis, o išmokėta 271 256 Lt. Tad per mėnesį R. Ginevičiaus pajamos „ant popieriaus“ turėjo siekti 29 738 Lt.
„Vienąkart šitą demagogiją reikia baigti – rektorius yra dar ir profesorius“, - DELFI paprašytas pakomentuoti susidariusius skirtumus, sakė R. Ginevičiaus. Pasak jo, VGTU pateiktame rašte neįtrauktas profesoriaus atlyginimas.
„Šį atlyginimą gaunu kaip profesorius, ne kaip rektorius, ir už jį atidirbu su kaupu. Jeigu aš būčiau degalinės direktorius ir tik gaučiau savo algą, tai būtų klausimas, iš kur tie pinigai, o dabar pas mus šito daug kas nesupranta, mano, kad rektorius pats sau užsimoka. Tegul pabando parašyti straipsnius į pasaulinius žurnalus, tada mes ir kalbėsime, kiek tai sveikatos kainuoja“, - kalbėjo rektorius.
R. Ginevičius sakė esantis dviejų žurnalų vyriausiasis redaktorius, vienas žurnalas įtrauktas į pasaulinę duomenų bazę. Be to, jis sako spausdinąs straipsnius JAV, Šveicarijoje - už juos mokama iki 5000 Lt per mėnesį.
„Noriu priminti, kad VGTU iš viso yra per 20 tūkstančių žmonių. Pagalvokite, kokia atsakomybė. Rektoriaus darbo diena trunka ne mažiau 10 valandų kiekvieną dieną, tarp kitko, labai daug dirbu už ačiū – vadovauju doktorantams, magistrantų baigiamiesiems darbams“, - kalbėjo VGTU rektorius. Tuo tarpu darbuotojai, gaunantys 2-3 tūkstančių atlyginimą, pasak R. Ginevičiaus, atsako tik už save.
R. Ginevičius sakė kaip profesorius dirbantis šeštadieniais, sekmadieniais, po darbo, per metus publikuojantis po 20 straipsnių. Pajamų jis gauna ir už dalyvavimą disertacijų gynimuose, skaitydamas paskaitas studijuojantiems nuotoliniu būdu. „Yra galbūt rektorių, kurie nieko nedirba, tik yra rektoriai, tad jų alga mažesnė - tai natūralu“, - teigė jis, profesoriaus atlyginimą vadinantis „privačiu reikalu“. Jei būtų nustatytas kitoks koeficientas, rektorius esą nematytų jokios tragedijos.
Kiti rektoriai uždirba kukliau
Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus prof. Benedikto Juodkos atlygis „ant popieriaus“ – 11 463 Lt. Vidutinis VU dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimas neatskaičius mokesčių - 3579 Lt. Tokie darbo užmokesčio dydžiai VU galioja nuo 2008 m. sausio mėnesio.
Kauno technologijos universitetas (KTU) informavo, kad rektoriui prof. Raimundui Šiaučiūnui iš biudžeto asignavimų mokamas rektoriaus tarnybinis atlyginimas yra 6310 Lt. Senato nutarimu jam paskirtas tokio pat dydžio priedas, mokamas iš specialiosios programos.
Šiaulių universiteto rektoriaus atlyginimas su priedu „ant popieriaus“ - 7256 Lt. Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) į oficialią užklausą dėl rektoriaus atlyginimo iki šiol neatsakė. DELFI žiniomis, metinis VPU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio atlyginimas siekia per 200 tūkstančių litų. Tad per mėnesį A. Gaižutis turėtų uždirbti per 16 tūkstančių litų.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka gauna 6272 Lt pagrindinį atlyginimą „ant popieriaus“. Rektorius taip pat nuo jo gauna 70 proc. priedą. Tad „ant popieriaus“ rektoriaus atlygis siekia 10,5 tūkst. Lt. Už pusę profesoriaus etato rektorius dar gauna apie 2000 litų.
Pasak Z. Lydekos, vidutinis VDU dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimas – 5200 Lt. Rektoriaus atlyginimas nuo jo negali skirtis 4 kartus. Tad dabartinis Z. Lydekos gaunamas atlyginimas - dukart mažesnis nei leistų Vyriausybės teisės aktai.
Universiteto pateikti duomenys rodo, kad Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus prof. Vlado Žulkaus atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 6310 Lt. Senato nutarimu rektoriui mokamas 30 % priedas ir 25 % dydžio priemoka prie atlyginimo. Todėl mėnesinis V. Žulkaus atlyginimas – apie 9780 Lt.
DELFI šaltinių žiniomis, pernai KU rektoriui su priedais ir priemokomis priskaičiuotas 152 805 Lt atlyginimas. Tad per mėnesį jo alga „ant popieriaus“ turėjo siekti 12 733 Lt.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. Alvydas Pumputis gauna 12 304 Lt atlyginimą. MRU teigimu, rektoriaus darbo užmokestis 2295 Lt mažesnis nei leidžia teisės aktai.
Palyginimui švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus alga „ant popieriaus” siekia 13 001 Lt, atskaičius mokesčius ministras gauna 9880 litų atlyginimą.
Prezidentas Valdas Adamkus praėjusį mėnesį „į rankas“ gavo 21 149 Lt. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius už kovo mėnesį „ant popieriaus“ gavo 14 460 Lt, „į rankas“ – 10 999 Lt.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas gauna 9314 Lt atlyginimą.
Vyriausybės nutarimu, rektoriui gali būti mokamas darbo užmokestis, neviršijantis keturių vidutinių dėstytojo darbo užmokesčių dydžio. Vidutinis dėstytojo atlyginimas valstybiniame sektoriuje šiuo metu siekia 2693,8 lito."

(Kai kurių universitetų rektoriai atlygiais pralenkia ir aukščiausius šalies vadovus )

Skolos ir nelinijinės sistemos

Ekonomikos suirutė palaipsniui užsitarnauja vardą: Didžioji recesija. Praeitas tokio masto reiškinys vadinosi Didžioji depresija ir tesėsi daugelį metų iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar jėgos pasaulyje labai nelygios, kariauti kolkas nebėra kam. Todėl krizė yra tokia ilga. Skolintis studijoms iš bankų tokiu metu neprotinga. Sustabdykime universitetų privatizavimo traukinį, kol nevėlu.

Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais? Tik ne tie, kurie rimtai galvoja studijuoti ir atiduoti tas skolas. Net JAV, kur pinigų spausdinimas ir ekonomikos stimuliavimas nėra didelė problema, tie kurie pajėgtų atiduoti skolas, dabar vengia skolintis kartais ir už labai mažus procentus. Aišku, kad toks net potencialios būtinybės skolintis vengimas nemažai žmonių vers emigruoti. Taip jau pasirodo reformos galas. (1) Studijuoti Lietuvoje liks nedaug žmonių. Tik tie, kurie nori nelaukti kažko ir daryti kažką. Kas supranta, ko nori, lietuviškų paskolų studijoms neims.

Jau įsitikinome su naktiniais mokesčiais, kad ir Lietuvoje socialinės sistemos nėra linijinės. Iš pažiūros nedideli pokyčiai gali pavirsti naikinančia lavina. Net ir nedidelio papildomo abiturietų skaičiaus emigravimas komercializuotus universitetus lengvai gali sunaikinti. Ne vieną, ne du, o visus. Ar mes tikrai to norime?

Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse? Bankrutuojančių bankų pinigai apsuko jo galvelę.

JAV turi geriausią universitetų sistemą pasaulyje. Jų sugebėjimo sukurti naujoves ir jas parduoti pavydi visi. Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės. Kitaip sunku konkuruoti su Kinija, Indija, Rusija ir kitais sparčiai modernėjančiais kraštais. Tokiame fone reikalavimas du kartus sumažinti universitetų sistemą gali ateiti tik iš dramblio kaulo bokšto, arba iš tarpo tarp apvalių Steponavičiaus žandų.

Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti.

Daugelis klykia, kad reikia atimti iš profesorių ir patiems pasidalinti. Čia ir yra Steponavičiaus reformos esmė. Jie atėjo į valdžią bailios mažumoje esančios rėksnių minios išrinkti. Jie ir valdyti mus bando minios pagalba.

1."Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?

Rosita Rudvalytė, "Londono žinios" 2009 balandžio mėn. 1 d. 17:57 Nusiųsti Informuokite apie klaidas Skaityti komentarus (18) Versija spausdinimui

Corbis/Scanpix Reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas atneš pokyčių tiek būsimiems abiturientams, tiek jų tėvams. Finansinių ypač. Kasmet vis daugiau studentų, dėdami viltis į geresnės kokybės studijas ir tikėdamiesi šviesesnės ateities, išvyksta mokytis į kitas šalis. „Eurostat“ duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6 proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7 tūkst. Vadinasi, 2008-aisiais metais Europos aukštosiose mokyklose studijavo beveik 8 tūkst. Lietuvos jaunimo. Ar reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas sulaikys, o gal tik dar labiau paskatins jaunuosius protus bėgti už Tėvynės ribų? Tikslių kainų dar nėra Kol kas Lietuvoje Aukštojo mokslo ir studijų kainą apibrėžiančio įstatymo nėra. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tik preliminarius skaičius. Padidinus įmokas už studijas ir panaikinus dalinai valstybės finansuojamas mokslo vietas, studentai turės dvi galimybes: arba pateks tarp tų laimingųjų, kurių studijų kainą visiškai kompensuos valstybė, arba bus priversti mokėti milžiniškas sumas patys. Gerai tiems, kurie sugebės. O kaip elgsis gabūs, bet nemokamos vietos negavę jaunuoliai? Universitetuose bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams bus nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos). Kolegijose profesinio bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams svyruos nuo 3 361 Lt (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt (muzikos studijos). Koleginės studijos pigesnės ~20%. Abiturientų ateitis miglota Dabartiniai dvyliktokai su nerimu stebi Mokslo ir studijų įstatymo reformą: Kauno gimnazijoje besimokantis Martynas Masaitis tikina, kad dauguma jo laidos abiturientų studijuos Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje. „Imti paskolą ir mokėti už studijas naudingiau ten, kur gauni kokybę, plačiakultūrį požiūrį ir didesnes ateities perspektyvas“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Abiturientė Edita Steiblytė iš Utenos Šapokos gimnazijos priduria: „Kiek teko girdėti, studijos užsienyje yra tikrai geresnės kokybės, jas pripažįsta užsienio firmos, nes didesnis dėmesys telkiamas į praktiką, bendradarbiavimą, o ne sausos informacijos kišimą į galvą, kurią lengvai galima rasti „Google“ ar žodyne.“ E. Steiblytė piktinasi ir dėl nuo 2009 m. naujai įsigalėsiančių studijų kainų: „Užsienyje mokslas arba nemokamas, arba gaunamos realios paskolos, kurių galima arba negrąžinti, arba grąžinti, kai pradedi dirbti ir uždirbti“. Lietuvoje paimtas paskolas studijoms bus privaloma pradėti grąžinti praėjus vos metams po studijų baigimo. XXI a. hamletai Šiandienos abiturientai tarsi XXI a. hamletai mėgina pasirinkti vieną iš dviejų: „Būti ar nebūti Lietuvoje“. Kodėl Lietuvos jaunimas vis dažniau nori varstyti užsienio aukštųjų mokyklų duris? Kas lemia abiturientų apsisprendimą? Apie tai kalbamės su „Kalba.lt” valdybos pirmininku Ryčiu Jurkėnu. Kalbų mokykla padeda abiturientams išvykti mokytis ar studijuoti į prestižines užsienio vidurines ir aukštąsias mokyklas. Anot R. Jurkėno, 2008 m. dėl studijų užsienyje kreipėsi daugiau nei 2 tūkst. studentų. Tačiau, jei skaičiuotume visus, dalyvavusius „Kalba.lt“ organizuotoje parodoje „Education &Career 2008” (dalyvavo daugiau nei 40 užsienio universitetų ir koledžų) gautume solidų maždaug 5 tūkst. abiturientų būrį, kurie aktyviai domisi studijomis užsienyje. Mūsų duomenimis, 70-90 proc. besikreipiančiųjų ir išvyksta studijuoti. - Kas skatina jaunimą išvykti studijuoti svetur: studijų kokybė, kaina ar atsiveriančios perspektyvos pasilikti ten dirbti? "Londono žinios" - Visų pirma jaunimą išvykti svetur skatina žinių troškimas ir atsivėrusios naujos galimybės, Lietuvai prisijungus prie ES. Vis daugiau jaunimo moka užsienio kalbą tokiu lygiu, kad gali studijuoti užsienyje. Šiais metais, pradėjus diegti mokamo mokslo Lietuvoje sistemą, „Kalba.lt“ pajuto dar didesnį besikreipiančiųjų srautą. Pastebėta, kad per keletą 2009-ųjų mėnesių besikreipiančiųjų padaugėjo 20 proc. Lemiamas veiksnys yra studijų kaina bei kokybė. Aukštosios Didžiosios Britanijos mokyklos veikia konkurencijos sąlygomis jau ilgą laiką ir tai skatina jas tobulėti bei aktyviai prisitaikyti prie naujų iššūkių. Lietuvoje studentai vis labiau skundžiasi sustabarėjusia mokymo sistema, atitrūkimu nuo realaus gyvenimo ir šių dienų poreikių. Nepaskutinį vaidmenį atlieka ir pinigai – Didžiojoje Britanijoje aukštųjų mokyklų finansavimas lenkia mūsiškį dešimtimis ir net šimtais kartų, o tai, žinoma, negali neatsiliepti ir mokymo kokybei. Finansai taip pat labai svarbu studentams bei jų tėvams. Mokslas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 3200 svarų (12 000 litų) per metus, tačiau mūsų studentai nuvykę gauna paskolas ir de facto jiems jas reikės grąžinti tik tuomet, kai jie pradės uždirbti pakankamai. Paskolą jie turės grąžinti per 25-erius metus – apie tokias sąlygas Lietuvoje kol kas galime tik pasvajoti. R. Jurkėnas pateikia palyginimą: mūsų paskaičiavimais, studentui iš Klaipėdos išvažiuoti mokytis į Vilnių ar į Didžiąją Britaniją yra tos pačios sąnaudos: nors pragyvenimas ten nėra pigus, daug geresnės galimybės dirbti sudaro sąlygas padengti savo pragyvenimo išlaidas. Taip dalis studentų sugeba visiškai nepriklausyti nuo tėvų jau nuo pat pirmų metų. Renkantis studijas galimybės likti užsienyje nėra labai plačiai svarstomos ir retai būna pagrindiniu motyvu. Vis tik daugiausia lemia finansai ir studijų kokybė. - Kokiais balais reikia baigti vidurinę mokyklą, kad būtų galima įstoti į užsienio universitetą? Mokyklos baigimo pažymiai turi didelę reikšmę stojant į Didžiosios Britanijos universitetus. Dalis universitetų jau nebereikalauja tarptautinio anglų kalbos IELTS sertifikato, o pripažįsta mūsų brandos atestato anglų kalbos pažymius. Tai ypač svarbu ir labai skiriasi nuo Lietuvos, kai stojant į tam tikras specialybes Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kreipiamas dėmesys į konkrečius kiekvieno abituriento gebėjimus, jo motyvaciją ir darbus, o ne tik į bendrą vidurkį. Kartais žmogus turi ypatingų gebėjimų menui, bet jis imamas vertinti pagal tai, kokie jo matematikos ir fizikos pažymiai. Ar užsienio aukštųjų mokyklų diplomas palengvina darbo paieškas Lietuvoje? - Didžiosios Britanijos diplomas vienareikšmiškai palengvina darbo paieškas Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau studentų, baigusių studijas Didžiojoje Britanijoje, papildo darbo rinką Lietuvoje ir darbdaviai jau suskubo įvertinti, kad pabaigusiųjų ten ir čia skiriasi ne tik motyvacija ir požiūris į darbą. Jų praktinė patirtis, įgyta studijų metu, smarkiai lenkia baigusiųjų Lietuvoje. Pavyzdžiui, daugumoje Didžiosios Britanijos universitetų galima pasiimti metų „gamybinę pertrauką“, kurios metu dirbama konkrečioje įmonėje pagal savo būsimą specialybę. Vėliau, pabaigę mokslus, studentai jau turi pagrindinius įgūdžius ir žinias, kas labai palengvina jų įėjimą į darbo rinką. - Lyginant su Lietuvos situacija, kiek už studijas reikia mokėti Didžiosios Britanijos universitetuose? - Lietuvoje studijų kainos vis dar tvirtinamos, tačiau, kaip minėjau, pasiėmus paskolą ir turint galimybę dirbti iki 20-ies valandų per savaitę tikrai finansinė našta Didžiojoje Britanijoje gali būti mažesnė nei klaipėdiečiui studijuojant Vilniuje. Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją, ko gero, gauti darbą šiuo metu būtų beveik neįmanoma. "Londono žinios" Bristolio universitete Tarptautinius santykius studijuojanti Lina Jutkutė džiaugiasi savo pasirinkimu. Vilniaus universitete baigusi filosofijos bakalaurą, mergina gavusi draugo rekomendacijas magistro studijas pasirinko viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų. Studijų kaina – 5 tūkst. svarų (18 750 litų). Kadangi Lina pasirinko vienų metų magistro studijų programą, kaip ji sakė, darbui laiko nelieka. Bet magistro studijos gali trukti dvejus metus, vadinasi, suma dalijasi iš dviejų ir atsiranda papildomo laiko darbui, o tai jau gerina tavo finansinę padėtį. „Nė akimirkos neteko gailėtis dėl savo apsisprendimo. Buvau įmesta į tautų katilą ir puikiai jame plaukioju“, – džiūgavo pašnekovė. Lina dabartinę Lietuvos situaciją dažnai aptaria su ten bestudijuojančiais lietuviais. Visi vienbalsiai sutinka, kad, keldami studentams mokslo kokybės kartelę, didindami mokesčius už studijas, valdžia pati pastūmėja jaunus žmones dairytis alternatyvų svečiose šalyse: „Mokesčiai už mokslą beveik prilygsta kainas užsienyje, todėl dauguma studentų nebemato reikalo pasilikti Lietuvoje“. Pašnekovė lygina Bristolio universitete ir Lietuvoje dėstomų paskaitų įvairovę. „Lietuvoje bestudijuojantys mano draugai skundžiasi ir dėstymo kokybe, ir paskaitų metodika. Laikas keisti seno sukirpimo dėstytojus ir apskritai mąstymą“, – ryžtingai mintį užbaigia Lina. Mergina pamini porą esminių skirtumų tarp Lietuvos ir savo universiteto dėstytojų: „Dabartiniai mano dėstytojai yra draugai, čia studentai kreipiasi į juos vardu ir bendrauja kaip su lygiais. Aš buvau pripratus kitaip: dėstytojai tai – autoritetas, ir kreipimasis vardu į savo darbo vadovą sunkiai įsivaizduojamas. Buvo!“ – šypteli mergina. „Kitas dalykas – savo nuomonė. Nesakau, kad Lietuvoj to nereikalaudavo, tačiau labai dažnai kad ir ką studentas sakytų, būdavo sukritikuotas. Ir tai varžė. O čia kad ir ką sakytum, galvotum ar vertintum, niekas nepasakys, kad tai yra nesąmonės. Todėl šiuo atveju tu esi laisvas kalbėti“, – studijų privalumus vardijo pašnekovė. Dėl ateities Lina kalbėjo užtikrintai: „Kol kas ateities nesieju su Lietuva. Darbo ieškosiu jei ne Didžiojoje Britanijoje, tai kurioje kitoje šalyje.“" (Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?)

Emigracija ir lietuviškos davatkos

Sunaikinta Lietuvos ekonomika. Monopolijų savivalė. Davatkų viešpatavimas politikoje. Šios problemos turi nemažą poveikį emigracijos tempams.

Kai emigrantų atsiųstais pinigais papildome mūsų gerbūvį, kai turime didžiules sumas Europos Sąjungos paramos, kai gauname JAV ir kitų sąjungininkių ginkluotųjų pajėgų pagalbą, dorojantis su grėsmėmis valstybei, tuose Lietuvai geruose darbuose yra ir mūsų emigrantų triūso dalelė.

Kai reikėjo stoti į NATO, reikalavome emigrantų politinio aktyvumo. Dabar kaltiname juos už nenorą dykai vergauti Maksimoje. Siekiame toliau kvailinti mūsų tautą, kuri bando užtikrinti jaunimo ateitį. Nesuprantame, kad bandymai drausti, atiminėti pasus, tik atstumia nuo mūsų feodaliniais pelėsiais prakvipusios valstybės. Ne visi vaikai, užaugę Lietuvoje, ją paliks. Kiti išsimokys (jei neišsidalinsime universitetų pastatus), bei taps mokesčių mokėtojais. Spjaudome į šulinį, iš kurio gersime.

Negražu.

Apie Lietuvos ateitį

Kubiliaus šutvės mintyse yra primityvus mūsų visų ateities vaizdelis. Jų svajonėse beviltiškas gyvenimas laukia mūsų pačių ir mūsų vaikų bei anūkų. Kubilius ruošiasi privatizuoti ir išsidalinti universitetų bei kolegijų pastatus. Kur ir kaip reiks mokytis? Jie nori sunaikinti Lietuvos universitetus ir kolegijas, likviduoti lietuvių verslus, prisikviesti fašistuojančių nevykėlių "verslininkų" iš Vokietijos, kurie pelno vardan tik gadintų žmonių sveikatą katorga tapusiame darbe. Kai vietinių darbuotojų nebeliks - atveš iš Bangladešo. (1)

Kai kubiliniai komercializuos ir rinkos suirutės sąlygomis sunaikins universitetus, gydytojų Lietuvoje visai neruošime. Teks visiems mokytis angliškai, kad bandyti susišnekėti su varliamušiais iš Bangladešo, dirbančiais vietoje mūsų gydytojų.

Rezultatas dramatiškas: gimtojo krašto patriotams - mirtis jaunystėje, kubiliniams - pasidalinti kyšiai už nežmoniškų darbo sąlygų toleravimą, vokiečių perėjūnams - pelnai.

Tai, kad kai kurie gabus abiturientai studijuos uzsieny, nera pakankama priezastis neapgalvotai reformai ekonomines suirutes metu. Ekonomikos krize gileja. Reikia issaugoti tas tvarkos liekanas, kurias dar turime. Jei ponai Adamkus, Donskis bei Steponavicius noretu savo lesomis finansuoti nauju privaciu universitetu kurima - maloniai prasom. Liesti tai, ka savo mokesciais sukure daugelis Lietuvos zmoniu dabar nevalia.

Nejaugi mes pamiršom, kad išsikovojome demokratiją? Nejaugi nesusitvarkysime su saujele apgavikų?
------------------------------------------------------------------------------------------------
1. Siuvėjo amatas – baisiau už nedarbą

Diskusija apie universitetų kokybę

"Kęstas > mmm 2009-03-28 03:59

Kokį tokį žalią supratimą tu turi apie Lietuvos universitetus, apie mūsų ekonomiką? Gal tu žinai apie baigusių mūsų universitetus darbo kokybę? Gal skaitei nors vieno iš mūsų mokslininkų darbus? Ne, deja, tu pats esi tik to krūva, ką ant savo artimų bandai krauti. Ir tokie kaip tu, labai jau ryžtingai kalbantys, rusų tankų Gruzijoje sukeltos baimės dėka sulindo valdžion. Nereiks nei anarchistų, mes patys jus iškrapštysim.

mmm 2009-03-28 00:08

Kestai kas tu per pausktis esi? Visa laika skleidi kazkokia anarchistine propaganda visada ne i tema ir per visus internetinius laikrascius.

mmm 2009-03-28 00:05

Lietuvos aukstasis mokslas sh. kruva. Ir kas mano kad yra kitaip tie visiskai neturi zalio supratimo apie moksla nes jie net nezino kiek mes atsiliekam nuo lyderiu. Jau tarybu sajungos laikais viskas buvo perkopijuojama is USA bet dabar viskas dar blogiau." (1)

1. Pasaulio banko ataskaita: Pagal mokslo ir studijų rezultatus Lietuva stipriai atsilieka. Komentarai.

JAV ir Lietuva: universitetų problemos sprendimai

Yra nemažai rėksnių, ypač ministerijose, teigiančių, kad mes stipriai atsiliekam moksle be studijose nuo likusio pasaulio. (1)

Kuriose srityse mes atsiliekam? Kokie duomenys tai įrodo? Ar tikrai blogai, kad turime nemažai studentų? Pati dinamiškiausa kapitalistinė visuomenė (JAV) iškėlė tikslą: pasiekti didžiausią studentų skaičių tūkstančiui gyventojų pasaulyje. Jie daug padeda gerai besimokantiems neturtingesniems. Jie žino, kad tokia sistema leidžia valstybei konkuruoti ir sukrauti turtus. Jie pirmieji pasaulyje jau buvo pasiekę tokį rekordą.

Ką mūsų "šviesuliai" apie tai galvoja? Ar gali išsilaikyti globalizuotame pasaulyje tauta, neturinti konkurencingos ekonomikos? Kodėl iš mūsų ministerijų sklinda lenininių valdančių valstybę virėjų paniekos universitetams tvaikas? Nejaugi jie ir vėl išsinešios mūsų pinigus po užsienio bankus, o mus paliks čia dirbti be kvalifikuotų kadrų prie suskilusios geldos?

Mums reikia ne tik lygintis su Amerika. Mums reikia su ja konkuruoti. Jei neturėsime konkurencingos ekonomikos, globaliame pasaulyje nebus lietuvių tautos.

Mat svetimšaliai bankai atsiuntė banko "ekspertus". Jie greitai paaiškins mokslininkams apie mokslą. O visus likusius suvystys į milžiniškas skolas, kaip kūdikius. Viskas daroma tik tam, kad reformatoriai gautų iš bankų pinigų sekantiems rinkimams. Pasaulio tautos vienijasi bėdos akivaizdoje. Nejaugi tik mes leisim egoistams griauti Tėvynę?

1. ŠMM: pagal mokslo ir studijų rezultatus Lietuva stipriai atsilieka