Ką galvoja mūsų valdžia?

Ilgais žiemos vakarais turime laiko pasidomėti, kuo rūpinasi mūsų valdantieji. Štai pensijų tvarkos aptarimai Seime yra gana įdomūs. „[Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete] niekas iš esmės neprieštaravo, kad reikia ilginti pensinį amžių, nuomonės išsiskyrė tik dėl to, nuo kada ir kaip greitai tai reikia daryti. [Komiteto] pirmininkas konservatorius R. J. Dagys sako, kad tai neišvengiamai reikia pradėti daryti nuo 2012 metų, nes tą įpareigoja Lisabonos strategija.
Visai kitaip mąsto tam pačiam komitetui priklausanti valstietė liaudininkė R. Baškienė, pasak kurios, geriausiu atveju pensinį amžių būtų galima pradėti ilginti 2014 metais ir pridedant ne po pusmetį (prie pensinio amžiaus – ELTA) kasmet, o lėčiau. 'Aš puikiai žinau Lisabonos strategijos punktus, mes turime įsipareigojimą, bet tas įsipareigojimas yra pasiekti 65 metus 2026 metais. Vadinasi, tam yra pakankamai daug laiko ir Lietuva neturėtų startuoti ir stengtis tai daryti anksčiau'.– sakė R. Baškienė“[1]. Atrodo, kas čia blogo. Priėmė kažkas už mus įsipareigojimus, dabar mums teks juos vykdyti. Bet kas bus, kai vykdysime? Juk daugelis vyrų Lietuvoje gyvena gana trumpai. Pažvelkime į skaičius.
„Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. 2008 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų – 66,3 metų. Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai – 75,8 metų (2006 m. duomenimis)“[2]. Aišku, kad dauguma daugelio Europos Sąjungos šalių vyrų pasidžiaugs pensija dešimt ar daugiau metų. Dauguma Lietuvos vyrų sulauks pensijos, likus apie vienerius metus iki mirties. Netinka mums tie įsipareigojimai, kuriuos kažkas už mus priėmė, o Seimas negalvodamas dabar bando paversti mūsų įstatymais. Kas sugebėtų pasirūpinti Lietuvos žmonėmis? Ką mes galime rinkti valdžion?
1. Siūlymai dėl „Sodros“ reformos kaitina aistras. Lrt svetainės pirmas puslapis.
2. Daugiau moterų žengia į verslą. Lrt svetainės pirmas puslapis.

Kodėl Lietuvoje krizė tokia sunki?

Dažnai kaltinami socdemai jei ką nors ir pavagia, tai tuo turi užsiimti teismai. Jų kaltintojams vertėtų tiesiogiai kreiptis į prokurorus.

Ar tikrai Kubilius yra nekaltas avinėlis?

Ne, Kubilius toliau kenkia Lietuvai. Keldamas mokesčius bei mažindamas valstybės išlaidas krizės metu, Kubilius nuvaro verslus nuo koto. Verslai bankrutuoja, arba atleidžia darbuotojus, arba mažina atlyginimus katastrofiškais mastais. Lietuvos ūkio smukimas yra vienas didžiausių Europoje. Nieko nuostabaus, kad net pensijoms trūksta pinigų.

Ateina laikas Kubiliui trauktis iš Vyriausybės.

A tai įmanoma?

"Per pastaruosius 5–6 metus iki krizės žaliavų ir prekių kainos beprotiškai kilo dėl išaugusios paklausos Azijos šalyse. Maža to, JAV į Kiniją ir Indiją perkėlė labai daug įmonių. Iš pradžių buvo džiaugiamasi, tačiau dabar pradedama galvoti kitaip. Turėtų prasidėti atgalinis procesas, t. y. gamyba iš Azijos valstybių vėl grįš į Vakarus, JAV ekonomika vėl atgaus savo buvusias jėgas. Per artimiausius 5–6 metus pasaulinė ekonomika pasikeis iš esmės, ir JAV vėl taps neginčijama lydere, o dolerio vertė išaugs."

John Clemmow, Šveicarijos UBS banko vertybinių rinkų ekspertas, Delfi

Kubilius yra protingas Premjeras

Aišku, kad skaudinti kaimo žmones pensijų atėmimo galimybe, žiūrint paviršutiniškai, atrodo neprotinga, ypač jei tų kaimo žmonių išrinkti seimūnai reikalingi, kad išsilaikyti Premjero poste. O pensijų atėmimo galimybė yra reali. Kadangi 2009 metų duomenys dar neapskaičiuoti, tenka remtis 2008 metų duomenimis. Pagal Statistikos departamentą prie Lietuvos Vyriausybės 2008 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo kaime trukmė buvo 64,1 metų. Ir taip buvo iki recesijos ir gyvenimo pablogėjimo pradžios.

Tai reiškia, kad dauguma tų vyrų pensijos nesulauktų, jei pensijinis amžius būtų padidintas iki 65 metų. Kubilius dažnai mini vokiečių pensijinio amžiaus kėlimą. Deja, Vokietijos pavyzdys yra nerimtas. Vokietijoje žmonės gyvena geriau ir todėl - žymiai ilgiau. Apibendrindamas kartoju: 65 metai yra daugiau negu 64.1 metų. Nesulauktų dauguma tų vyrų pensijų. Kaimui atstovaujantieji seimūnai turėtų būti nepatenkinti.

Kodėl Kubilius rizikuoja Premjero kėde? Nes jis apskaičiuotai rūpinasi nuomone tų, kas turi pinigus ir valdžią. Šiuo metu Lietuvoje pinigai ir valdžia yra skandinavų bankų rankose. Jie nori gauti ilgalaikius pelnus bei stabilų valstybei duotų paskolų grąžinimą. Tam Kubilius turi įrodyti, kad jis gali sumažinti išlaidas pensininkams, kiek tik bankams reikės. Tokiu atveju jei ne Premjero, tai opozicijos vadovo vieta jam garantuota. Tokia pozicija yra egoistiška, bet politinė analizė yra atlikta teisingai. Kubilius yra protingas Premjeras, jei protą matuosime sugebėjimais išspausti naudą sau.

Ar galima ką nors čia ką nors pagerinti daugumai Lietuvos gyventojų? Prancūzijos, JAV ir kitų šalių vadovai bando sumažinti bankų galybę. Tokie pasikeitimai užsienyje palengvintų ir padėtį Lietuvoje. Ir niekada nereikia nustoti tikėti lietuvių sumanumu bei kantrybe, priešinantis išnaudotojams iš tolimų kraštų, bei jiems patarnaujantiems. Tai daug kartų parodė mūsų istorija.

Į biudžetą tikisi surinkti 1 mlrd. daugiau nei tikėjosi

Laisvės alėjos kavinukėms – sunkūs laikai. Visas mokesčių ir kitokias permainas atlaikęs desertinis baras Kauno Laisvės alėjos centre pirmą kartą ilgam – net porai mėnesių užrakino savo duris.

Taigi, yra ir išvirkštinė kubilinių laimėjimų pusė. Jie laimėjo, dabar dalinasi, mes visi pralaimėjome.

Ar tikrai galėtų sėkmingai dirbti ir mažumos Kubiliaus Vyriausybė?

Mažumos vyriausybės Vakaruose nenaikina pensijų sistemą, ligonines, universitetus, valstybės saugumo organizacijas bei smulkius ir vidutinio dydžio verslus.

Mažumos vyriausybės nevykdo revoliucinių pertvarkų, naikinančių valstybę.

S.Šedbaras siūlo sekti Lenkija ir „nepastebėti“ dvigubos pilietybės

Prieš S.Šedbarą [1] analogišką pasiūlymą iškėlė kitas seimūnas, Gediminas Navaitis. Malonu, kad šios idėjos statusas Seime kyla.

1."S.Šedbaras siūlo sekti Lenkija ir „nepastebėti“ dvigubos pilietybės

Eglė Digrytė, www.DELFI.lt

2010 vasario mėn. 11 d. 17:07

Pasidalinti

Pasidalink naujiena:

Siųsk draugui

Facebook

Twitter

Frype.lt

del.icio.us

Myspace

LiveJournal

Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (307)

Teksto dydis:

© DELFI

Į Seimą vėl grįžta diskusijos dėl dvigubos pilietybės. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras siūlo vadovautis Lenkijos pavyzdžiu ir šio reiškinio neskatinti, bet jei Lietuvos pilietis gautų kitos valstybės pasą, to tarytum nepastebėti. Jo manymu, per kitąmet vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus būtų galima surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo ir apibrėžti galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Konservatoriai yra pasiūlę, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir Europos Sąjungos ar NATO narės pasą gavusiems šių laikų išeiviams ir gretimose šalyse pasienyje gyvenantiems lietuviams. Prezidentūra savo ruožtu siūlo leisti dvigubą pilietybę tik tiems žmonėms, kurie pasitraukė iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, taip pat vėlesnių išeivių vaikams.

„Man patiktų, kad mūsų valstybė naudotųsi Lenkijos principu. Kiekvienas žinome, kad esame Lietuvos pilietis ir turbūt ne iš gero gyvenimo kitos valstybės pilietybę įgyjame“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S. Šedbaras.

Jo žodžiais, Lenkija „toleruoja dvigubą pilietybę įdomiu būdu“: tarytum leidžiama turėti tik Lenkijos pilietybę, bet jei žmogus gauna ir kitos šalies pasą, valstybė „nutylėjimo būdu toleruoja ir nedaro didelės problemos, negirdi ar apsimeta, kad nežino“.

Parlamentaras siūlė neatimti pasų iš žmonių, kurie yra Lietuvos patriotai ir nori būti piliečiais. „Esu už liberalesnę tvarką. Esame didi tauta, kiekvienas žmogus brangus ir turi būti glaudžiamas po valstybės sparnu, turi sulaukti paramos čia ar kitur“, – kalbėjo S. Šedbaras ir citavo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkę: esą jei šioje šalyje gyvenantys išeiviai negalės pretenduoti į dvigubą pilietybę, šiemetė kalėdinė dovana iš jų bus paskutinė.

Anot komiteto vadovo, Europos valstybėse šiuo klausimu taikoma įvairi praktika. Dalis valstybių dvigubą pilietybę draudžia su retomis išimtimis. Tokios nuostatos galioja ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje.

Latvijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje dviguba pilietybė iš esmės leidžiama, bet ji nėra dažnas dalykas. Tuo metu Malta, Suomija, Šveicarija leidžiama turėti du pasus su retais apribojimais.

Seime – du siūlymai dėl dvigubos pilietybės

Parlamentaro žodžiais, dėl dvigubos pilietybės reikia politinio apsisprendimo. Ketvirtadienį Seime vykusios diskusijos dalyviai kėlė klausimus, ar pilietybė gali būti prigimtinis dalykas, ar gali būti lengvai atimama gavus kitos šalies pasą, kaip traktuoti pilietybės nulemtą ryšį su valstybe, pavyzdžiui, karinę tarnybą.

„Referendumas būtų įmanomas, jei dabar pradėtume jam rengtis“, – pažymėjo S. Šedbaras. Jis priminė, kad kitąmet vyks savivaldybių rinkimai, – kartu su jais būtų galima surengti referendumą. „Žmonėms aktualu ir referendumas įvyktų. Yra daug šeimų, kurios susidūrė ar susiduria su emigracija. Joms būtų aktualu pareikšti valią“, – svarstė parlamentaras."

Daugiau tokių nuomonių ir mūsų tauta vėl susivienys.