ES Komisijos duomenų strategijos projektas

"Spauda jau turi ES Komisijos duomenų strategijos projektą. Jis bus pristatytas visuomenei vasario viduryje. Siekdama pasivyti JAV ir Kiniją, ES turi tapti neribota duomenų rinka. Vos už dvejų metų turėtų būti įmanoma lengvai perkelti elektroninius receptus ir diagnozes į užsienį.

Be to, Komisija nori užtikrinti, kad vyriausybinės agentūros teiktų verslui daugiau duomenų. Tai taip pat skatina bendroves keistis informacija. Kuo didesnis tarpvalstybinis duomenų kaupimas, tuo jis naudingesnis, kuriant naujus produktus ar mokant savarankiško mokymosi mašinas.  Siekdama panaikinti Amerikos debesų paslaugų teikėjų dominavimą, Komisija nori, kad mažesnieji Europos konkurentai geriau dirbtų kartu ir rengtų bendrus pasiūlymus. Briuselis parengs tam standartus ir pavyzdinius egzempliorius. Ši iniciatyva panaši į projektą „Gaia-X“, kurį Vokietijos federalinė vyriausybė ir Prancūzija pristatė rudenį. Tuo pačiu metu iki 2022 m. turi būti įsteigta debesų rinka, į kurią bus leidžiami tik griežtus reikalavimus atitinkantys paslaugų teikėjai."

Europiečių svajonė tapti aukšto lygio pasauliniais akumuliatorių gamintojais

"Šis bandomasis projektas čia, Prancūzijoje, atsiranda tik todėl, kad politikai taip stengiasi, teigdami, kad iniciatyvai turi būti išleista penki milijardai eurų. Kodėl akumuliatorius yra tokia svarbi būsimo automobilio dalis? Akumuliatorius taip pat lemia elektromobilio praeinamą distanciją be papildomo pakrovimo. Tokia automobilio dalis, sverianti šimtus kilogramų ir susidedanti iš šimtų ląstelių, kainuoja iki dešimties tūkstančių eurų. Todėl akumuliatorius kartais yra vertingesnis nei šiandieninis vidaus degimo variklis. Politikai neklysta kalbėdami apie pagrindinį būsimos automobilių pramonės komponentą. Tačiau taip pat galioja ši nuostata: nors tokia vertinga dalis, kaip elektromobilio akumuliatorius, bet maždaug 80 procentų jo vertės sudaryta iš žaliavos vertės. Nėra ko čia daug užsidirbti. Europos gamintojai jau tiekia pasauliniams akumuliatorių gamintojams pagrindines medžiagas, tokias, kaip elektrolitai, anodo ir katodo folijos ar aliuminis.

Europiečiai taip pat tirs optimalų šių medžiagų ir kitų cheminių medžiagų naudojimą „Nersac“ firmos ateityje. Deklaruojamas tikslas - per kelerius metus padaryti čia technologinį proveržį, kad e. automobilius nebebūtų poreikio aprūpinti ličio jonų akumuliatoriais, o jie būtų aprūpinami kietojo kūno akumuliatoriais, kurių paskirtis - padaryti Europą konkurencingą su azijiečiais. Arba net aplenkti. Lygiai taip pat, kaip „Airbus“ aplenkė jo JAV konkurentą „Boing“."

Deguonis mėnulyje

"Deguonis, oksido pavidalu, yra gausiai aptinkamas mėnulio regolito elementas, sudarantis 40–45% jo masės. Tai, kad elementą galima išgauti iš regolito, praėjusiais metais sėkmingai pademonstravo Dr. Lomax ir grupė kolegų, dirbančių su Didžiosios Britanijos bendrovės „Metalysis“, įsikūrusios netoli Rotherham. „Metalysis“ turi išsivysčiusį elektrolizės procesa, kuris iš miltelių pavidalo metalų oksidų, sumaišytų su ištirpinta druska, vonioje gali išgauti metalus, pvz. tantalį (naudojamas elektroniniuose kondensatoriuose) ir niobį (naudojamas ypač stipriems lydiniams gaminti). Nors procesas veikia maždaug 900 ° C temperatūroje, jis nereikalauja oksidų lydymosi, nes oksidams lydyti reiktų aukštesnės temperatūros. Naudodami anglies elektrodą, iš oksido išskiria anglies dioksidą ir anglies monoksidą. Tirdami šį procesą, Dr. Lomax ir jos komanda sugebėjo sukurti išlydytos druskos elektrolizės formą, kuri tiesiogiai gamina deguonį." [1]

1. Breathing moondust. Anonymous.The Economist; London Vol. 434, Iss. 9178,  (Jan 25, 2020): 73-74.

Brexit

By loading up the United Kingdom (UK) with a lot of cheap and easy-to-exploit labor from the new EU countries, including Lithuania, we have created unfair competition for jobs for UK residents, who have therefore voted for Brexit. This shows that the citizens of each country have political power in their hands and are able to resist those who take away their jobs.

The ruthless exploitation of migrants must come to an end if the elite want to retain power of elite  in the European Union. A mobility package is a good start, but it needs to be done much more, and quickly.

Brexitas

Užversdami Jungtinę Karalystę (JK) pigia ir lengvai išnaudojama darbo jėga iš naujųjų ES šalių, įskaitant Lietuvą, mes sukurėme nesąžiningą konkurenciją dėl darbo vietų vietiniams JK gyventojams, kurie todėl nubalsavo už Brexitą. Tai rodo, kad kiekvienos šalies piliečiai turi politinę valdžią jų rankose ir sugeba pasipriešinti tiems, kurie atiminėja jų darbo vietas.

Migrantų negailestingas išnaudojimas turi baigtis, jei elitas nori išsaugoti elito valdžia Europos Sąjungoje. Mobilumo paketas yra gera pradžia, tačiau reikia daryti žymiai daugiau ir greitai.

Kodėl radarų detektoriai padeda išvengti baudų?

"Kaip akcentuoja Radarų detektorių prekinio ženklo „Neoline” atstovas Ž. Malinauskas, Lietuvoje naudojami „trikojai“, pagal techninę specifikaciją, pradeda „sekti“ automobilį ir matuoti jo greitį jau 500 metrų atstumu, taigi radaro detektorius tuomet jau gali aptikti lazerio šaltinį ir apie tai informuoti vairuotoją. 

„Radaras pamatuoti greitį gali gana dideliu atstumu, tačiau tam, kad užfiksuotų pažeidėjo duomenis, prietaisas turi įskaitomai nufotografuoti automobilio numerį, o pagal techninę specifikaciją jis tai gali padaryti vos iš 50 metrų. Taigi tokiu atveju vairuotojai turi kažkiek laiko šiek tiek sulėtinti greitį. Nurodyti radaro fiksavimo atstumai yra idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip oro sąlygos, vietovės reljefo ir pan. Todėl kiekvieną kartą aptikimo atstumas gali būti kitoks“, – aiškina jis."

Kaip verslas šiais laikais valdomas turtingose bendruomenėse?

"Nėra vieno atsakymo į klausimą, kokia kapitalo paskirstymo ir įmonių valdymo forma yra geriausia. Paprastai Jungtinės Valstijos rėmėsi vertybinių popierių ir obligacijų rinkomis, kad nustatytų, kurios bendrovės gauna pinigų investuoti, ir nepriklausomomis direktorių valdybomis, kurios valdo įmones. 

Vakarų Europa labiau priklausė nuo bankų. 

Japonija ir Pietų Korėja rėmėsi konglomeratais, kuriuose bendrovių šeimos padeda finansuoti ir valdyti viena kitą.

Paskutinėje kartoje JAV patyrė revoliuciją, kaip veikia ši įmonių kontrolė. Devintajame dešimtmetyje atsiradusi pirmoji svertinio išpirkimo (svertinio, nes daromo ne tik nuosavais pinigais, bet ir net iki 90 proc. - kitų investuotojų lėšomis) karalių karta - sritis, dabar žinoma, kaip privatus kapitalas, - nustatė problemas su Amerikos korporacijomis. Daugelis šių korporacijų buvo prastai valdomos, joms vadovavo savimi patenkintos direktorių valdybos ir vykdomosios komandos, nenorinčios sukrėsti dalykų. Išpirkimo firmos siekė šias įmones įsigyti, sutvarkyti tai, kas jas sulaikė nuo gerų rezultatų, ir gauti pelno, padarydamos jas vertingesnėmis ir vėl jas išparduodamos. Dešimtajame dešimtmetyje ir 2000-ųjų pradžioje ši permaina pavertė milijardieriaiss privataus kapitalo firmų įkūrėjus ir iš investuotojų pritraukė trilijonus dolerių. Privataus kapitalo poveikis ekonomikai yra milžiniškas: privataus kapitalo įmonėms priklausančios įmonės 2018 metais JAV sukūrė 8,8 milijono darbo vietų, ir pagamino 5 procentus nuo G.D.P.

 Tarkime, kad naujas savininkas ėmėsi agresyvių veiksmų, siekdamas nedelsiant gauti finansinę grąžą. Kaip jis tai daro? Jis gali išmokėti grynuosius pinigus balanse, kaip dividendus, o ne leisti pinigams sėdėti lietingai dienai. Jis gali labiau pasikliauti pasiskolintais pinigais. Jis gali staiga padidinti kainas, sumažinti darbo užmokestį arba pabandyti iš naujo derėtis dėl sandorių su pastatų savininkais ir tiekėjais. Taip veikia svertinio išpirkimo firmos."