Tai kaip gyvena Porošenkos Ukraina?

Blogai  gyvena Porošenkos Ukraina. Korupcija ir nepotizmas (lobių dalinimas giminėms).  Porošenka sunaikino visus stabdžius šitiems bjauriems veiksniams. Premjeru įtaisė prezidento Porošenkos sąjungininką, taip sunaikindamas būtiną padalinimą tarp įstatymų leidimo ir vykdymo. O generaliniu prokuroru įtaisė tokį Porošenkos sąjungininką, kuris visai neturi juridinio išsilavinimo. Žurnalistus, kurie praneša tiesą, būtiną apsivalymui, paskelbė Rusijos agentais (nurodyta čia).

Neveltui Lietuvos valdantieji taip dažnai bėgioja į Ukrainą ir šypsosi iš džiaugsmo. Va ir Landsbergiai įsisavino nepotizmą (anūkėlio atvejis). O Porošenkos Ukraina yra vagių rojus.

Yra trys NATO šalys, vis dar mažinančios karines išlaidas

Tai Italija, Bulgarija ir Kroatija. Nieko nuostabaus: amerikiečių rinkėjai patys atsisako lėto šliaužimo į bereikalingą branduolinį karą.  Todėl visas šis padidintas išlaidavimas karo reikmėms yra bereikalingas lėlių teatras. Mes žinome istoriją. Mes laimėjome prieš Sovietų Sąjungą žmonių ryžtu gyventi laisvėje, o ne primityviais ginklais. O dabar, drąsiausia šalis pasaulyje, bijomės ne tik rusų, bet ir savo šėšėlio, pasidavę mūsų pačių sklaidomai karo propagandai. Taip ir suomiai jų pačių karius sutiko, kaip rusų užpuolimą, bėgo skambinti policijai. Kodėl mūsų pačių sklaidoma propaganda verčia mus švaistyti taip sunkiai uždirbamus pinigus?

Lietuvos valdžia istoriją pamiršo. Todėl Lietuva neįeina į šį nuosaikių ir ginančių pirmiausia ekonominius interesus šalių sąrašą. Reikia išmokti ir mums skaičiuoti mūsų sunkiai uždirbtus pinigus.

Šiandieniniam Seime nėra nei vieno, kuriam rūpėtų profesionali Lietuvos gynyba ir mūsų jaunuolių gyvybės

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos teikimui, kad jaunuoliai į kariuomenę būtų šaukiami ir po 2019 metų. Už tokią principinę kariuomenės struktūrą po pateikimo pasisakė 62 parlamentarai, penki susilaikė. Kas nedalyvavo balsavime, tiems irgi nerūpi. Klausinėkime, ieškokime supratingesnių parlamentarų. 

Niekinanti lietuvius propaganda Lietuvos spaudoje

Iš Lietuvos sprunka ir tie, į kuriuos dėta daugiausiai vilčių - taip apie gabiausius ir darbščiausius mūsų mokinius rašo Delfis, labiausiai propaganda persunktas mūsų dienraštis. Bandoma įteigti, kad gabiausieji ir  darbščiausieji lietuviai yra bėgantys vergai, kuriuos reikia būtinai nubausti. Iš tokio požiūrio, o ne iš mūsų Konstitucijos, kyla nusikalstamas mūsų prigimtinės teisės į pilietybę atiminėjimas. Vagys, prasimušę į valdžią ir teismus Lietuvoje, mato pasaulį sovietinės kriminalinės terpės akimis. Bjauru visa tai skaityti, bjauru su tokiais žmonėmis gyventi. Toks požiūris labiausiai skaldo tautą, nebepalieka šansų išlikti Lietuvos kultūrai.

O ieškoti aukštojo išsilavinimo kitur yra verta. „Darbą Lietuvoje sunku, labai sunku, gauti. Atvirai kalbant, niekam nereikia jaunų žmonių. Antra, uždarbis. Bent jau Panevėžyje atlyginimai tikrai labai žemi. Už 300-400 eurų baigus aukštąjį vargiai kas nori pasilikti“, – pastebėjo Panevėžio Žemkalnio  gimnazijos direktorius A. Totilas. Maisto kainos Lietuvoje - kaip Portugalijoje. Bet užtai Lietuvoje jau yra veganų, apsiputojęs iš džiaugsmo (koks geras čia gyvenimas...), praneša Delfis.

Kodėl gyvename neramiais laikais?

Priežasčių nedaug, bet jos turi vieną ir tą patį šaltinį:

Saujelei turtingųjų naudinga galimybė bet kada, panorėjus, lengvai atleisti darbuotoją, bei pervesti ne tik gamybą bet ir  paslaugas į šalis, kaip Kinija ir Vietnamas, kur rytietiškas despotizmas ir komunistinė santvarka užtikrina žemiausius pasaulyje atlyginimus, praktiškai vergovės sąlygas. Todėl mūsų atlyginimai Vakaruose nekyla, nors pelnai greitai auga. 

Tai pačiai saujelei turtingųjų naudingi nesibaigiantys karai dėl naftos ir kitų turtų. Tų karų rezultatas yra didžiuliai pabėgėlių iš karų zonos skaičiai. 

Tiems patiems turtingiesiems parankus vartotojų grupių išskirstymas, prisitaikant prie kiekvienos grupelės skonio, suskaido visuomenę į nuo atskirų informacijos šaltinių priklausančias grupes, kurios nebesusišneka, lyg kalbėtų skirtingomis kalbomis.

Todėl susirūpinusi išlikimu vidurinioji klasė Vakaruose pradeda riboti turtingųjų neoliberalų valdžią (ir vėl apie tave, Masiuli, ir vėl apie tave, miegok ramiai).

Supuvimo laipsnis

 E. Masiulis ir V. Gapšys – naujosios kartos politikai. Galbūt reikia daryti išvadą, kad stambus verslas, tokie koncernai kaip „MG Baltic“ griauna visą politinę, partinę sistemą?  Šitą teiginį bandoma atremti tuo, kad Lietuvoje besąlygiškas tikėjimas jaunąja politikų karta yra iš mitologijos. Tikrovėje dažnas jaunas politikas, pagal konformizmą, plėšrumą ir godumą nemažai aplenktų ne vieną politikos senbuvį. Tas tiesa. Išsigimėliai gimsta visais laikais.

Negalime tačiau atmesti ir tokios galimybės, kad (kaip būdinga Rytų Europai) jaunėliai E. Masiulis ir V. Gapšys tik nešioja pinigus, o realiai tuos pinigus skirsto seniai (gal būt Mazuronis, Uspackichas, Gentvilas ir  kiti mūsų politinio olimpo veikėjai), gudriai apsisaugantys nuo žymėtų eurų ir ištraukiantys karštus kaštonus iš žarijų jaunėlių rankomis. Tokiu atveju mūsų politinės sistemos supuvimo laipsnis yra ekstremalus, nes nelieka nieko. Neveltui visi Delfio komentatoriai rėkia apie postimpresionizmo ir post viso kito amžių. Lietuviškai: po visko.

Amerikos kariškiai ir Lietuvos pensininkės

Tai ir buvo formulė, kaip patekti į Seimą ir į valdžią Lietuvoje. Amerikos mokesčių mokėtojai sumokėdavo už Amerikos kariškių paramą mums. Mūsų valdžia tuo pasinaudodavo ir garsiausiai pasaulyje erzino rusus. Lietuvos pensininkės tuos riksmus pastebėdavo ir garsiausius rėksnius išrinkdavo į Seimą.

Tai buvo geri laikai. Gerai, kai gyvenimas yra paprastas. Niekas negalvojo apie naudą valstybei. Nauda konkrečiam Seimo nariui (Eligijau Masiuli, visi žiūri į tave) ateidavo savaime kyšiais iš verslų, prasmukus į Seimą. Niekas negalvojo apie politiką ir saugumą. Amerikiečiai už tai mokėjo ir atsakingi buvo.

Dabar amerikiečiai daugiau nebenori mokėti už mūsų saugumą (Donaldas Trumpas ar Hillary Clinton, nesvarbu, nes rinkėjai masiškai atsisako remti brangius ir mažai naudingus užjūrio projektus). Artūras Paulauskas teisus, mūsų politika radikaliai keičiasi.