Ar yra tokių dalykų, kurie vienija mus, lietuvius? Jei taip, kokie jie?

"Labai daug. Kūčių silkės, balta mišrainė ir cepelinai. Masinis pajudėjimas į kapines per Vėlines ir šiaip kapų kultas. Klaikios užstalės dainos ir vestuvių muzika a la „Duokim garo“ [1]. Didelis automobilis ir meilė nekilnojamajam turtui. Aukos sindromas ir kaip pasekmė – atsakomybės už tautos atstovų padarytus blogus darbus neprisiėmimas.

Amžinas bandymas kabintis į praeitį (nuo jūros iki jūros, tautinė mokykla, mes – paskutiniai pagonys). Kunigaikščio suicido Margirio garbinimas. Polinkis į emigraciją kaip pabėgimą nuo savęs.

Išgyvenimas dėl to, ką apie mus parašys ir pasakys užsieniečiai. Meilė rusų kalbai.

Bemaž visuotinė neapykanta gydytojams, apskritai protui ir nepagarba mokytojams.

 Nepasitikėjimas valstybe ir savo artimu. Tuo pat metu egzaltuota meilė politikams, nepriklausomai nuo, ar tai būtų V.Landsbergis su A.Brazausku, ar koks prochodimcas iš Rusijos, kaip Uspaskichas, vietinis žemgrobys, Krabas ar banko sąskaitininkas, vieni lietuviai jį mylės labiau nei žmoną ir meilužę, o kiti nekęs taip, kaip žmonos ar vyro, su kuriuo tik tik išsiskyrė.

Iš LDK valstiečių Respublika perėmė tik „paskutiniai pagonys“ ir „nuo jūros iki jūros“.

Štai tokie būtų kontūrai, leidžiantys pajusti, kad visi mes priklausome lietuvių tautai."

1.  „Duokim garo“