Konstitucinis Teismas: turi būti numatyta galimybė išeiti iš pensijų fondo

Landsberginiai vagys ir toliau dalinasi bei dalinsis mūsų pinigus. Jei susirgai mirtina nepagydama liga, pensijos nesulauksi, tai duos truputėlį tavo pinigų ir tau. Neva tai laikysis Konstitucijos.

"Tai, kad įstatymas nenustato galimybės žmonėms bent dėl svarių priežasčių nutraukti pensijų kaupimo sutartį, prieštarauja Konstitucijai. Taip nusprendė Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį paskelbęs verdiktą byloje dėl Pensijų kaupimo įstatymo atitinkamų nuostatų konstitucingumo. Anot KT, „svarbios priežastys“, kurios leistų žmonėms pasitraukti iš pensijų fondo anksčiau laiko, turi būti išimtinės, „kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

 

Papildyta Konstitucinio Teismo argumentais.

 

„Konstitucijai prieštarauja tai, kad šiame įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu yra varžomos pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisės ir pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės neliečiamybės principas“, – teigiama KT pirmininko Gintaro Godos perskaitytame Teismo sprendime.

 

Toks paskelbtasis Teismo verdiktas nereiškia, kad automatiškai įsigalioja piliečių teisė pasitraukti iš pensijų fondo. Seimas dabar turi prievolę pakoreguoti Pensijų kaupimo įstatymą ir jame numatyti „svarbias priežastis“, kurios leistų anksčiau laiko nutraukti sutartį dėl pensijų kaupimo fonde bei atsiimti ten jau sukauptas lėšas.

 

Kokios tos „svarbias priežastis“, paliekama apsispręsti Seimui.

 

Tačiau, anot Teismo, įstatymu turi būti numatyta, kad pensijų fonde sukauptos lėšos turėtų būti išmokamos ne tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus, bet „nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių“.

 

„Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“, – nurodė KT.

 

Tuo pačiu sprendimu KT taip pat nustatė, kad pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

 

Pasak Teismo, įstatyme yra nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kokios rūšies pensijų išmokos mokėtinos pensijų kaupimo dalyviams: „Pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir jų intervalų, nuo kurių priklauso, kokios rūšies pensijų išmokos mokėtinos dalyviams, nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.“

 

Teismui prašymą buvo pateikę 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo, ar įstatyme nenumatytoji galimybė pasitraukti iš kaupimo sistemos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl nuosavybės teisių apsaugos. Anot jų, teisė disponuoti nuosavybe apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.

 

Šiuo metu baigti kaupti fonde įmanoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus visą sukauptą išmoką, taip pat teismui pripažinus sutartį negaliojančia, atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.

 

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.

 

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė leisti gyventojams prireikus iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10.807 Eur, tačiau šį pakeitimą siūloma svarstyti tik po KT išaiškinimo.

 

Prezidentas Gitanas Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25% lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos."