Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. sausio 15 d., pirmadienis

Kodėl reikėtų mokėti pensiją už vaikų auginimą?

  "Esant dabartiniam gimstamumo lygiui Lietuvoje tėvų kartą vaikų karta keičia tik 0,78 santykiu: vietoj 1000 žmonių tėvų kartos populiacijoje ateina tik 780 žmonių vaikų kartos populiacijoje."
 Toks gimstamumo lygis lemia katastrofišką mūsų populiacijos mažėjimą. Paprastai kalbant, Lietuvoje nebelieka žmonių. Net jei išgaudome visus vagiliaujančius masiulius ir landsbergius bei sukuriame rojų Lietuvoje, taip visiškai sustabdydami emigraciją, vistiek lietuvių tauta išnyksta, kaip išnyko prūsų tauta.
"Turėtų būti įvesta vaiko užauginimo pensija, t.y. pagal vaikų skaičių mokamos pensijinės išmokos. Kodėl? "Trys klasikiniai motyvai, skatinantys turėti vaikų yra: seksas, vaikų meilė ir apsirūpinimas senatvėje. Medicina atskyrė vaikų gimdymą nuo sekso, Bismarcko išrasta Sodros sistema atskyrė norą turėti vaikų nuo poreikio būti aprūpintu senatvėje. Išliko tik vaikų meilė, tačiau akivaizdu, kad tos meilės nepakanka užtikrinti pakankamą vaikų skaičių gyventojų skaičiaus išsaugojimui ir pensijų sistemos saugumui."

Lietuvos darbdaviai naudoja iš Ukrainos atvežamus rusus, kad numušinėti atlyginimus lietuviams

"Tų pačių profesijų užsieniečių ir vietinių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenys rodo, kad dažniausiai populiariausių profesijų užsieniečių vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 100 eurų mažesnis. Pavyzdžiui, vidutinis Lietuvos gyventojo, dirbančio vilkiko vairuotoju, darbo užmokestis (pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos) sausio–rugsėjo mėn. buvo 538 eurai per mėnesį, o Lietuvoje įdarbinto užsieniečio – 424 eurai; suvirintojo – atitinkamai 601 ir 510 eurų; betonuotojo – 522 ir 457 eurai; plytų mūrininko – 489 ir 395 eurai."
Šimtas eurų per mėnesį, lyginant pavyzdžiui, su 424 eurais per mėnesį, yra daug. Kadangi maži atlyginimai Lietuvoje yra pagrindinė didžiulės emigracijos iš Lietuvos priežastis, toks rusų iš Ukrainos atvežimas naikina lietuvių tautą tiesiogine šio žodžio prasme. Lietuvos valdžiai reikia skubiai sustabdyti tokį nusikalstamą valstybei darbdavių pasipelnijimą.

2018 m. sausio 13 d., šeštadienis

Liberalizmo krizė

"Tocquevillis pirmasis suvokė, kad liberaliai-demokratinė-kapitalistinė matrica, kurioje mes visi gyvename, priklauso nuo to kas buvo iki liberalizmo,  šios mūsų matricos gyvybingumas, tvarumas ir padorumas priklauso nuo iki liberalaus laikotarpio egzistavusių jėgų ir įpročių, nuo paveldėtų, o ne pasirinktų, įsipareigojimų ir ištikimybių: genties ir šeimos bendruomenių, moralizmo ir metafizinių bei religijos horizontų, filosofijos ir meno aristokratijos.
Bet žymus šiandienos autorius Deneinas, kaip pranašas Jeremijas, skelbia, kad Tocquevillio baimė, jog liberalizmas ilgainiui išnaikins visą šį paveldą, palikdamas tik savanaudišką individualizmą ir minkštą biurokratinį despotiškumą, užblokuotą keistoje šių dviejų priešybių sąjungoje, - kad ta baimė dabar yra mūsų baugi realybė, o ne teorinis samprotavimas. Kur liberalizmas vieną kartą pristatinėdavo lygybę, jos vietoje liberalizmas dabar siūlo plutokratiją; vietoj asmens laisvės, - siūlo patrauklumą, kurį reguliuoja visuotinio sekimo valstybė; vietoj tikros intelektualinės ir religinės laisvės, - siūlo vis didesnį prisitaikėliškumą ir vidutiniškumą. Liberalizmas susiaurino turtingas kultūras į vartojimo prekes, sulaužė socialinius ir šeimos santykius ir paliko mus visus izoliuotais ir vieni kitus įtarinėjančiais "antikultūros" gyventojais.  Iš šios  "antikultūros" išnyko daugybė tikrųjų žmogaus vertybių."
Lietuvoje iš šių vertybių dar laikosi tik šeimos santykių likučiai. Todėl ir emigruojame šeimomis. Ciniškas tautos vardo naudojimas saujelės tautiečių greitam ir akiplėšiškam praturtėjimui sunaikino mūsų genties ir kitus socialinius ryšius (ar ne, Masiuli?). Bet jau eilėje prie valdžios laukia anūkėlis Gabrielius Landsbergis, pasiruošęs pakeisti net lietuviškos šeimos sąvoką. Neveltui vadiname jį broileriu. Kaip ta, chloro tirpale išmirkinta, višta,  Gabrielius Landsbergis neša tautai tik mirtį.

Havajuose (JAV) ką tik atsitiktinai buvo išplatintas pranešimas apie artėjantį smūgį branduoliniu ginklu

"Per trumpą laiką po įspėjimo, žmonių minios įsiveržė į prieglaudas, užkimšdami greitkelius teroro ir bejėgiškumo scenose. "Aš greitai perrinkau visus scenarijus mano galvoje, bet nebuvo kur eiti, kur prisiglausti", - sakė Mike Staskowas, pensininkas, buvęs karo kapitonas."
Tik žymiai vėliau žmonės sužinojo, kad pranešimas yra klaidingas. Pamoka Grybauskaitei, Landsbergiams ir kitiems branduolinio karo kurstytojams. Branduolinis karas yra baisus dalykas. Todėl jūsų vykdomas branduolinio karo kurstymas yra nusikaltimas, už kurį reikia teisti. Jūsų kartojimas, kad Rusija yra teroristinė valstybė ir kad Rusija yra už įstatymo ribų, kad reikia nustoti visus civilizuotus politinius kontaktus su Rusija, rodo, kad jūs nesuvokiate, ką darote, rodo, kad mes, rinkėjai, padarėme klaidą, suteikdami jums tribūną, kuriai jūs netinkate.


2018 m. sausio 12 d., penktadienis

Kaip anūkėlio Gabrieliaus Landsbergio žmona pralobo Lietuvos valstybės sąskaita?

"Prielaidos gimti privataus Gabrieliaus Landsbergio žmonos verslo ir valstybės įmonės susitarimams Lietuvos valstybės sąskaita atsirado konservatorių valdymo metu, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“. Tokių energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių A. Sekmokas pristeigė ne vieną. Jose ligi šiol sėkmingai „šildosi“ ne tik A. Landsbergienė, bet ir galimai pats eksministras A. Sekmokas."
Štai kodėl turime nuskurdusią Lietuvos valstybę: Landsbergiai naudoja Tėvynės Sąjungą, kaip Tėvynės melžimo aparatą.

Ką ruošia naujoji Vokietijos vadovybė?

Ką tik gauti besiformuojančios naujos Vokietiją valdysiančios koalicijos pasitarimų matmenys. 
"Naujoji didžioji koalicija padėtų pertvarkyti Europos stabilumo mechanizmą, kuris teikia neatidėliotiną finansinę pagalbą nukentėjusioms euro zonos ekonomikoms, į pilną Europos valiutos fondą (EMF), kuris yra parlamento kontrolėje ir remiamas Europos teisės aktais. Vokietija daugiau prisidėtų prie ES biudžeto. Būtų suderintas įmonių pelno mokestis (atsisveikinkime su svajone pakartoti Airijos triuką su labai žemais mokesčiais kompanijoms) ir numatytos lėšos, skirtos "ekonominiam stabilizavimui, socialinei konvergencijai ir struktūrinių reformų euro zonoje palaikymui, kuris galėtų būti atspirties taškas būsimam euro zonos investicijų biudžetui"."
Euro zonos investicijų biudžeto labai reikia, kad išlaikytume konkurenciją su Kinija, Japonija kitomis didelėmis ekonomikomis.

Žodis "NATO" netgi neminimas. Vokietijos biudžetas karui nedidinamas. Branduolinio karo nebus. Kelkit Vytautą Landsbergį, veskit iš tvartelio, reikia vėl rėkti apie pavojų, ir kad rusai puola. Lietuvoje cirkas tęsiasi.

Dar vienas automobilis be vairo

 GM pristato savarankiškai, be vairuotojo, važiuojančią transporto priemonę. Toks automobilis be vairaračio buvo neįsivaizduojamas prieš pasirodant gatvėse Google autonominių automobilių prototipams, bet dabar netgi tradiciniai automobilių gamintojai, tokie kaip "General Motors", gamina tokius be vairo prototipus. Reklaminis šio automobilio filmukas yra čia.
Daug kartų sakiau, kad automobiliai be vairo yra elektroniniai prietaisai, t.y. kompiuteriai ant ratų. Todėl ta kompanija, kuri padarys geriausią, taps monopoliste. Dabar niekas nesnaudžia ir nevaikšto rusų baidyti, kaip Grybauskaitė su Landsbergiais, slampinėjančiais po Latvių gatvę Vilniuje (kur yra Rusijos ambasada). Visi nori laimėti šioje konkurencinėje kovoje.
"Todėl GM ruošiasi išleisti šiuos automobilius į gatves sekančiais metais."
Skverneliui su Grybauskaite verta pasirūpinti, ką darysime su gausiausia Lietuvos darbuotojų grupe - vairuotojais.  Tempiant gumą ilgai, mūsų laukia socialinė katastrofa.

2018 m. sausio 11 d., ketvirtadienis

Ar pajėgtum, Skverneli?

Bazinėmis pajamomis vadinami pinigai, išmokami iš mokesčių visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų turtingumo. Tai galėtų pakeisti šiuo metu suklestėjusią bedarbių rėmimo biurokratiją. Kolkas pasaulyje bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema yra taikoma retai.
"Pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas bazinėmis pajamomis pastebimai išaugo. Tam įtakos turėjo išaugusi pajamų ir galimybių nelygybė, sumenkęs saugumo jausmas bei baimė dėl automatizacijos ir globalizacijos pasekmių. Šią idėją neretai palaiko ne tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, bet ir verslo atstovai. Pastariesiems nemenką baimę kelia augantis prekariatas, labiausiai atskirta visuomenės dalis, kurios nusivylimu neretai pasinaudoja populistai ir dėl to kyla nemenka grėsmė politiniam stabilumui, laisvos ekonomikos principui, tarptautinei prekybai ir net demokratinėms vertybėms ir verslo atstovų turtui bei gyvybėms.Tam, kad visiems gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, Lietuvos socialinei apsaugai skiriamas biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis. Neradus kitų šaltinių, biudžeto lėšų trūkumui finansuoti, Lietuvoje pajamos iš mokesčių turėtų didėti daugiau, nei 30 procentų. Tai nėra neįmanoma, nes tuomet mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykis taptų artimas Europos Sąjungos vidurkiui."
Tuo tarpu mes nežinome, kaip sulaikyti tautą nuo išsivaikščiojimo. Jei aukščiau nurodyti paskaičiavimai yra teisingi, gal  bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema būtų tas radikalus žingsnis, kuris sustabdytų mūsų emigraciją (emigrantams penkis metus po grįžimo galima būtų nemokėti tų bazinių pajamų lygio išmokų). Kartu tai gal būt sutaikytų tautą, nes dabar vyrauja tokia nuomonė, kad saujelė milijardierių palieka lietuvių tautą išmirimui. Politiškai mums įvesti bazinių pajamų sistemą lengviau, negu kitiems, nes esame maža ir gana homogeniška tautybės atžvilgiu šalis. Beje, bazinių pajamų įvedimas sudarytų mums geresnes galimybes be didelės politinės rizikos pritaikyti robotus gamyboje. Tai yra nelengva, kaip rodo naujausi tyrimai [1].  Daugelis robotus pritaikančių sričių yra neblogai išvystytos Lietuvoje.
1. "2017 m. kovo mėn. publikuotame darbe "Robotai ir darbo vietos: įrodymai iš JAV darbo rinkų", autoriai Acemoglu ir Restrepo konstatuoja, kad vienas papildomas robotas tūkstančiui darbuotojų sumažina užimtumo ir gyventojų santykį apie 0,18-0,34 procento, o darbo užmokestį - 0,25-0,5 proc. Tai yra grėsmingi mums visiems skaičiai. Kalbant apie profesinius sektorius, autoriai aptinka, kad robotų koncentracijos poveikis yra stipriausias automobilių gamybos, elektronikos, metalo gaminių, chemijos, farmacijos, plastikų, maisto, stiklo ir keramikos srityse."







2018 m. sausio 10 d., trečiadienis

Ką skaitytų kunigaikštis Gediminas?

Apie naujovių pasirodymą Vokietijoje ir Prancūzijoje. 

Kanclerės Merkel Sąjunga ir Vokietijos socialdemokratai nori įsteigti bendrą Vokietijos ir Prancūzijos dirbtinio intelekto centrą. "Kartu su mūsų partneriais iš Prancūzijos mes įsteigsime viešai atsakingą dirbtinio intelekto centrą", - teigia Ekonomikos, transporto ir skaitmenizavimo skyriaus dokumento projektas koalicijos derybose.Kanclerės Merkel Sąjunga 2017 m. vasarą jau pasiūlė pagrindinį šios ateities technologijų plėtros planą. Visame pasaulyje prasidėjo lenktynės tarp svarbiausių pramonės ir mokslinių tyrimų šalių šioje srityje. Neseniai Kinija paskelbė apie dirbtinio intelekto pramoninio parko Pekine kūrimą, kurį viešasis sektorius pradės su milijardų dolerių investicijomis.

Ką rašytų Gediminas: įsakymą paleisti namo šauktinius, ruošti profesionalią kariuomenę ir išleisti, paimtą iš auksinių šaukštų kariuomenei aferos, milijardą eurų per metus dirbtinio intelekto Lietuvoje vystymui.  O, dar Gediminas parašytų laiškus apie tą milijardą eurų per metus visiems pasaulio
dirbtinio intelekto specialistams, prisimenate?  Gediminas ne tik orientavosi jo meto technologijose, bet ir mokėjo užspausti vietinius vadukus valstybės naudai. Tai buvo Lietuvos auksinio amžiaus pradžia...

Su labai brangiomis ir bereikalingomis pėstininkų kovos mašinomis

Dėl mažų atlyginimų tarnybą palieka ugniagesiai. Lietuvos kariai mokosi organizuoti karinį rengimą su pėstininkų kovos mašinomis.

Ne su tais gaisrais kovojam?

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Nepriklausoma Lietuva, pastatyta ant vergų darbo

Taip vadinasi buvusios Delfio vyriausiojos redaktorės straipsnis. Ir pavadinimas atitinka turinį. Autorė blaiviai įvertina padėtį:
"Meile pavaldiniams nespinduliuoja Lietuvos verslas: kam mokėti darbuotojams daugiau, jei galima nulupti nuo jų devynias skūras, o po to įsivežti kokių ukrainiečių.Pristatydami naują tyrimą mokslininkai Irmina Matonytė ir Vaidas Morkevičius akcentavo, kad mūsų elitai yra socialiai nejautrūs ir iškilus klausimui apie didesnius atlyginimus vis kalba apie tai, kad pirmiausia būtina stimuliuoti ekonomikos augimą, sukurti produktą, kurį būtų galima perdalyti."(Straipsnį galima perskaityti čia.)
Perdalinimas turėtų įvykti kada nors tolimoje ateityje, kaip rusų komunizmas, kurį statėm, statėm, bet taip ir nepastatėm.

Kodėl mūsų giminėms užsienyje reikalinga dviguba pilietybė?

Nes mūsų giminės ten gali greitai netekti visko: šeimos, darbo ir užgyvento turto. Vienam lietuviui ką tik taip atsitiko Jungtinėje Karalystėje.
"Vyrui savo automobiliu atvykus į Doverį, jį sustabdė imigracijos pareigūnai. Po kelių valandų buvo pranešta, kad lietuvis į šalį, nepaisant to, kad joje gyvena, dirba ir turi šeimą (du mažamečius vaikus), įleistas nebebus. Viso to priežastis – prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvęs teistumas."

Atsakomybė už šią tragediją tenka Lietuvos teisininkams, kurie, norėdami pasirodyti labai protingi, laužo lietuvių kalbą (atskiras atvejis tebūnie labai retas atvejis) ir laužo lietuvių likimus.

2018 m. sausio 8 d., pirmadienis

Ar kas nors galvoja, kad reikia skaitmeninti Lietuvos ūkį?

 Ne. Atsimenate, Kubilius siūlė visai Lietuvai gaminti daugiau lazerių, o Uspaskichas siūlė visai Lietuvai gaminti daugiau marinuotų agurkėlių. O be knygų skaitmeninimo nieko kito lietuvių kalba apie skaitmeninimą neaptinkame. Tuo tarpu pasaulio įmonės skubiai skaitmenina jų veiklą.

"Įmonėms dabar yra du pagrindiniai klausimai: kaip to pasekoje keičiasi verslo modelis ir kaip keičiasi verslo procesai? Pirmasis susijęs su rinka, antrasis - su vidaus organizacija. Jei nenorite susidurti su tuo, jūs neturite ateities. Dramatiški tokio nesugebėjimo prisitaikyti pavyzdžiai: enciklopedija iš "Brockhaus" (pakeista internetine enciklopedija Wikipedia), "Kodak" fotoaparatas (pakeistas skaitmeninių fotoaparatų), telefonų gamintoja "Nokia" ( pakeista  kompanijomis "Apple" ir "Samsung"), daugelis mažmenininkų ( kuriuos išstūmė kompanija "Amazon"). Todėl, kas nori išgyventi, turi greičiau skaitmeninti jų veiklą."
Bent jau aptarkime šitą Lietuvoje. Nejaugi išmirsime, kaip dinozaurai, nes turime graikiško riešuto dydžio smegenis ir nieko nesusigaudome šiandieniniame pasaulyje?

Antros pakopos pensijų kaupimo fondai apgaudinėja net pasiturinčius

Tie fondai žada aukso kalnus. 
"Tačiau vienas alytiškis, vardu Rimdaugas, tik sulaukęs pensinio amžiaus sužinojo, kad realybė yra kitokia. Pakankamą stažą sukaupęs ir aukštesnes nei vidutines pajamas ilgus metus gavęs alytiškis iš „Sodros“ gaus ne beveik 500 eurų siekiančią pensiją, o beveik 100 eurų mažesnę. Priežastis? Vyras buvo pasirašęs sutartį su pensijų kaupimo fondu.„Kai kreipiausi į savo pensijų fondą, man paaiškino, kad iš jo, atsižvelgiant į sukauptą sumą, man kas mėnesį gali būti mokama vos 37 eurai. Tačiau būtent dėl šios sutarties mano „Sodros“ pensija sumažėjo beveik 100 eurų. Vadinasi, aš praradau apie 60 eurų kasmėnesinių pajamų“, - savo patirtimi pasidalino Rimgaudas."

2018 m. sausio 7 d., sekmadienis

Grybauskaitė yra šventesnė už popiežių

"Į tai atkreipė dėmesį Lietuvos eurokomisaras Andriukaitis (kartu su premjeru Skverneliu): Grybauskaitė užsmaugė visą ekonominių santykių aptarimą aukštame lygyje su svarbiausia Lietuvos eksporto rinka - Rusija, kai tuo tarpu mūsų sąjungininkės ES ir NATO iš visų jėgų saugo jų verslo interesus ir tokį aptarimą išlaiko." Priminkime, kad būtent problemos Lietuvos ekonomikoje (mažos algos) baigia išvaryti emigracijon lietuvių tautos geriausias pajėgas. Kuo mes geresni negu mūsų geriausi sąjungininkai? Tik tuo, kad mums nusispjauti į žmones, kurie mus renka valdžion? Grybauskaitė šventumas mums brangiai kainuoja.

Kinija ir Lietuva


"Kinijos ekonomika yra keista mišinys. Kai kuriose vietose Kinijos įmonės primena laukinius Mančesterio kapitalizmo laikus. Tačiau daugiausia Kinijoje yra planinė ekonomika, kuriai vadovauja komunistų partijos centro komitetas.

Kinijos bendrovių didesnės užsienio investicijos yra neįsivaizduojamos be centro komiteto ar partijos pareigūnų provincijose tolerancijos. Kapitalas Kinijoje yra griežtai kontroliuojamas, bankų sistema yra valstybinė, valiutos kursas taip pat negali laisvai svyruoti, atsižvelgiant tik į pasiūlą ir paklausą. Kinijos piliečiams pinigines perlaidas į užsienį galima atlikti tik ribotai ir kontroliuojant partijai. Kas nori perkelti į užsienį daugiau nei 50 000 dolerių, yra nepatogioje situacijoje: reikia aiškintis partijos pareigūnams ir nurodyti savo priežastis bei atskleisti užsienio kontaktus.
Partinės organizacijos egzistuoja daugiau kaip dviejuose trečdaliuose visų įmonių su privataus kapitalo valdymu. Komunistų partijos atstovai ne tik sėdi  profesinėse sąjungose, kurios yra didelėse privačiose įmonėse, bet ir užima valdymo pozicijas stebėtojų tarybose bei valdybose. Džekas Ma, Alibaba vadovas, dalyvaudamas  interneto konferencijoje, neseniai pasakė, kad didieji duomenys yra svarbesnis politinio stabilumo faktorius Kinijoje, nei kas nors kitas. Kinijos valstybė turi neribotą priėjimą prie visų duomenų, o taip pat gebėjimą juos vertinti ir sunaikinti užuomazgoje bet kokią opoziciją. Tai nauja totalitarizmo forma."


Mes, lietuviai, su tokiu dideliu triukšmu išsiveržėm iš Sovietų Sąjungos komunistinės totalitarinės sistemos. Dabar gi entuziastingai mūsų prekyba remiame komunistinę totalitarinę sistemą Kinijoje ir pasyviai stebime, kaip ji naikina darbo vietas Lietuvoje ir kitur Europoje bei stiprina kiniško totalitarizmo pozicijas pasaulyje. Amerikos prezidentas D.Trumpas yra teisus. Reikia keisti prekybos taisykles su Kinija.


Darbo imigracija išaugo beveik dvigubai

Čia per praėjusius metus. Į Lietuvą važiuoja daugiausia iš Ukrainos. Tikri ukrainiečiai tiki jų valstybės ateitimi ir į Lietuvą nevažiuoja. Važiuoja Ukrainos rusai, išsigandę kalbos draudimų ir pilietinio karo. Sniečkus komunistų valdymo laikais mus apsaugojo nuo užsieniečių antplūdžio. Šiandien valdantis valstiečių, socdemų, konservatorių ir liberalų Seimas plačiai atidaro vartus. Kaip mes sugebame išrinkti tokį Seimą?



2018 m. sausio 6 d., šeštadienis

Senais laikais Intel ir kiti kompiuterių kūrėjai paaukojo saugumą dėl operacijų greičio

To sprendimo pasekmės liko iki šiol. Bet dabar nuo kompiuterių priklauso mūsų bankų sąskaitų ir daugelio kitų svarbių dalykų saugumas.Ir kompiuteriai tapo pakankamai greiti. Todėl greičio problema yra ne tokia svarbi šiais laikais. O saugumas darosi vis svarbesnis. Kaip paprastai paaiškinti, kas atsitiko?
"Beveik visi šiuolaikiniai mikroprocesoriai įdarbina gudrybę, kad išspaustų didesnį greitį iš kompiuterio programos. Šis paprastas triukas reiškia, kad mikroprocesorius turi numatyti, ką programa ketina daryti, ir pradeda tai daryti prieš tai, kai jis yra paprašytas tai padaryti - tarkim, atgabenant duomenis iš atminties. Tokiu būdu šiuolaikiniai mikroprocesoriai veikia kaip atidūs patarnautojai, įpilant antrą stiklelį vyno, prieš matydami, kad ketinate paprašyti.Bet ką daryti, jei neketinate paprašyti šio vyno? Ką daryti, jei ketinate pereiti prie portveino? Nėra problemų: patarnautojas tiesiog išpila klaidingą stiklelį ir įpila jums portveino. Taip, šiek tiek laiko buvo tam švaistoma. Bet ilguoju laikotarpiu, kol bendras laikas, įgytas, numatant jūsų poreikius, viršija prarastą laiką, viskas yra gerai.Išskyrus, kada tai nėra gerai. Įsivaizduokite, kad nenorite, kad kiti sužinotų apie vyno rūsio detales. Pasirodo, kad, žiūrėdami į jūsų patarnautojo judesius, kiti žmonės gali daug ir nuodugniai sužinoti apie rūsį. To nebūtų, jei patarnautojas būtų kantriai laukęs kiekvienos jūsų komandos, o ne pasiruoštų joms iš anksto. Beveik visi šiuolaikiniai mikroprocesoriai atlieka šiuos patarnautojo judesius, jais atskleisdami pėdsakus, o įsilaužėliai gali tuo pasinaudoti."

Ypač didelė grėsmė tiems, kurie saugo svarbius duomenis debesų saugyklose. Lietuvoje mes tikrai neturime tiek pinigų, kad greitu laiku pakeisti visus mūsų mikroprocesorius. Todėl visą laiką patartina turėti grynųjų pinigų atsargą. Beje, pravers, ir tuo atveju, jei didelė audra, kilusi dėl globalaus atšilimo, žiauriai suardys elektros tinklus.


Bernardo Barucho taisyklė

Kiekvienas, kuris turi pelningai augančių investicijų, pvz., į dabar gražiai augančias pasaulio kompanijų akcijas, ar net į bitkoinus, kankinasi klausimu, kada tas investicijas parduoti, kad nenukentėti neišvengiamos kurso korekcijos metu. Bendra taisyklė: niekas negali atspėti, kada ta korekcija bus. Bet egzistuoja gana įdomus būdas gyventi, prisitaikant prie tokios taisyklės:  
"Vieną kartą paklausė Bernardo Barucho, kaip jis tapo toks turtingas. "Aš padariau savo pinigus, parduodamas per anksti", - atsakė garsus finansininkas."

2018 m. sausio 5 d., penktadienis

Mišrios realybės pritaikymas medicinoje

Mišri realybė yra sukuriama, kai ant realaus pasaulio vaizdo uždedamas kompiuterio sukurtas vaizdas. Ypač tai naudinga sudėtingų sistemų, pvz, operuojamų organų ar remontuojamų automobilių tvarkyme. Dabar jau pasirodė pakankamai efektyvių sprendimų verslui mišrios realybės sistemos HoloLens pagrindu. Taip, pavyzdžiui, Novarad's OpenSight AR System leidžia užsluoksniuoti paveikslėlį iš tomogramos ant nugaros realiam pacientui, kas padeda atlikti nugarkaulio operacijas.
 
"Įrenginio kaina Lietuvoje bus paskelbta tik gruodžio pradžioje. Tačiau ji neturėtų labai skirti nuo kainų kitose šalyse. Pavyzdžiui, JAV įmonėms skirta „HoloLens“ versija kainuoja 5.000 USD. Programų kūrėjams skirta versija – 3.000 USD."

Geriausia #MeToo kritika

"Manau, kad šis sumišimas atspindi gilesnį dviprasmiškumą to, kaip mes norime ir tikimės, kad žmonės pasielgtų kiekvienu konkrečiu atveju. Išreikšti seksualinį susidomėjimą iš esmės yra nepatogus ir, tiesą sakant, be abipusio sutikimo, aktas - vienas žmogus, paprastai vyras, prisiima riziką, išreiškdamas susidomėjimą kitu žmogum, paprastai moterimi - ar tai vyksta darbe ar bare. Kai kurie dabar teigia, kad toks flirtavimas  turi būti žiauriai susiaurintas. Žodinio sutikimo prašymas prieš kiekvieną seksualinį pabandymą atrodo, kaip netikras, atgrabus ir grąžinantis mus atgal, kaip sugrįžimas į vaikystės žaidimą "Motina, ar aš galiu"? Mes matome seksualumo remoralizavimą, ne per žydų-krikščionių krikščionių religijos dvasią, bet pasitelkiant legalų, verslo sutarimą.
 Pašalinti erotiką iš sekso yra negeras sprendimas. Taip pat negeras sprendimas yra paskelbti normalius vyrus nusikaltėliais vieną po kito."
Gerai, kad Lietuvoje šis judėjimas nepavirto į tokią didelę raganų medžioklės bangą, kaip Vakaruose.

Kodėl taip įdomiai gyvename Lietuvoje?

Neseniai Lenkija, Rumunija ir kitos ES šalys iškėlė problemą, kad postkomunistiniams kraštams Europos Sąjungoje pardavinėjami prastesnės kokybės maisto produktai. Reikia pažymėti, kad kaina šių produktų yra ta pati, kaip ir Vakaruose. O pagaminti prastesnės kokybės produktus yra pigiau. Susidaro papildomas pelnas. Su drabužiais ir kitomis prekėmis šis pelnas dar didesnis, nes kainos yra didesnės, negu Vakaruose.

Didžiulį pelną reikia paslėpti, kad nesukelti žmonių pasipiktinimo. Tam naudojami kyšiai (čia ir vėl apie tave, Masiuli) ir taip vadinama šešėlinė ekonomika. Todėl mūsų kraštuose tiek daug to šešėlio. Tai atidaro kelius verslininkams kartais visai nemokėti mokesčių. Todėl mūsų mokyklos, ligoninės, savivaldybės ir universitetai yra tokios pasigailėtinos būklės.


Reklama Lietuvai?

Puikiai kalbu angliškai. Galėčiau pareklamuoti Lietuvą užsienio turistams. Tačiau išeina kažkas keisto. Žmonės aplinkui pikti ir nedraugiški. Kodėl? Gyvenimas yra sunkus. Daugelis Lietuvoje tuštinasi būdelėse, kurios dvokia, teršia aplinką, ir uždraustos Europos Sąjungoje (laukite didelių baudų). Rekrūtus  armijon gaudo, kaip baudžiavos laikais. Iš išvažiavusių lietuvių atiminėja Lietuvos pasus, lyg tie lietuviai būtų vergai. Kainos yra tokios, kaip Vakaruose, o algos ir pensijos yra neįmanomai mažos. Kainos yra net didesnės, negu Lenkijoje, kur ir klimatas ir kiti faktoriai yra tokie patys, kaip Lietuvoje. Alkoholizmas didžiulis, nusikalstamumas toks didelis, kad yra nerėgėtas šiais laikais [1], nors turime premjerą - policininką. Padėkite, ką man rašyti [2]?

1. "Nepaisant to, kad trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse žmogžudysčių mažėjo, jų skaičius 100 000 gyventojų tebėra didesnis nei visose kitose valstybėse narėse" (Lietuvoje yra didžiausias).

 2. Geriausias atsakymas:

Rimas
2018-01-06 19:12 IP: 5.20.51.193

"Užsienio turistams sakykite tiesą: ištrūkę iš sovietinio lagerio į laisvę žmonės nemokėjo ta laisve naudotis. Puolė kaip žvėrys prie turto dalybų, nežiūrėdami nei garbės, nei sąžinės, nei tėvynės ateitis jiems svarbi buvo. Labai ilgėjosi sovietmečio, todėl į valdžią grąžino komunistus su AMB priešakyje, kurie korupciją padarė gyvenimo norma, išvogė ir išsidalijo turtą, sugriovė ekonomiką, o ne ją vystė. Sąžiningiems, protingiems žmonėms neliko tėvynėje vietos, neliko mokesčių mokėtojų, dėl ko skursta pensijinio amžiaus žmonės, nežiūrint prisikolintų pravalgymui milijardų. Valstybė artėja prie žlugimo- tokia mūsų nesugebėjimo turėti savo valstybę pasekmė."

2018 m. sausio 4 d., ketvirtadienis

Kai reikia dirbti, tai vakarietiškai, o kai už darbą mokėti, tai komunistiškai

  Kaip Vakaruose žmonės išsireikalavo normalius atlyginimus? Streikais. Lietuvoje darbdaviai iki to mums nebeleidžia ateiti. Streikus naikina, kaip tai darydavo komunistai:
Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti, Premjeras teigė, kad tokia šantažo forma Vyriausybės tikrai nepaspausi. „Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais - tai kelias neperspektyvus“, - „Žinių radijui“ sakė Premjeras.
Brangieji Lietuvos darbdaviai, jei neleisite žmonėms streikuoti, ir jūsų atsargumas neleis pakelti algas, tai visi išsivaikščiosime, ir jokios ekonomikos Lietuvoje nebeliks.

Ko reikalauja Grybauskaitė?

Grybauskaitė reikalauja, kad Rusija atiduotų Vakarams, Rusijai šimtmečius priklausiusią, karinę bazę Sevastopolyje, Kryme, tik šį kartą be karo. Tam Grybauskaitė (skirtingai, negu pačios Vakarų šalys) aukoja Lietuvos politinius kontaktus su Rusija, liečiančius ūkinius reikalus (smulkiai apie tai parašyta žemiau [1]). Kadangi Lietuva yra maža ūkiniu požiūriu, tokia auka turi apčiuopiamų pasekmių tik mums, ne Rusijai.

Ką galima dar svarbesnio paaukoti? Grybauskaitė gali organizuoti streiką. Bado streikas yra labai populiarus. Bet niekas nebus pritrenktas tokio veiksmo, nes vasalai (dabartiniai, ar, mūsų atveju, buvę) dažnai paskelbia bado streiką. Visai kitas dalykas, jei Grybauskaitė paskelbtų streiką nevaikščioti į Lietuvos tualetus didžiuoju reikalu. Pasaulis atkreiptų dėmesį. Tai gerai atrodytų televizijoje (mūsų romantiškos, gamtą teršiančios, ir ES uždraustos būdelės (lauko tualetai)). Grybauskaitė gautų gerai apmokamą vietą Briuselyje iškart po prezidentavimo.

Kaip ir Lietuvos ūkio atveju, turėtume tam tikrų komplikacijų. Net riboto streiko atveju kai kurie vaikai ir pagyvenę žmonės sėdėtų prasmirdę, kaip dabar kai kurios Lietuvos ūkio šakos prasmirdo. Bet mūsų Prezidentė nori ir turi teisę gyventi gražiai. Juk mes patys ją išsirinkome.


1. "Pasak premjero Skvernelio, Lietuva ir Rusija turi kalbėtis apie planus atskirti energetikos sistemas, Baltijos šalims sinchronizuojantis su Vakarų Europa. „Kalbant apie energetikos sritį, kur vyksta du labai stiprūs projektai, tai pirmiausia mūsų sinchronizacija ir atsijungimas nuo BRELL taip vadinamo tinklo, bet nepamirškime, kad lygiai taip pat BRELL tinklo šalys irgi daro techninius darbus, kad atsijungtų arba išvengtų pasekmių nuo atsijungimo. Tai ne vien techniniai, bet ir politiniai klausimai, kurie turi būti techniškai tam tikrame lygyje sprendžiami“, – kalbėjo S. Skvernelis.  Jis taip pat teigė, kad Lietuva turi rūpintis maisto produktų eksportu į Rusiją. „Manau, kad mes turime rūpintis, jog tie mūsų produktai važiuotų ir nebūtų vertinami vien tik per politinę prizmę, kas Rusijoje dažnai yra įprasta. Atsiranda politinis nurodymas ir tada vienas ar kitas produktas ar prekė tampa nesaugia ar kenksminga“, – kalbėjo premjeras."
















2018 m. sausio 3 d., trečiadienis

Ar tikrai Masiulis teisus, kad dirbantys už normalų atlyginimą yra verti išnaikinimo kvailiai?

"Ar tikrai visi turtai turi srauniomis upėmis plaukti tik turtingiesiems, taip, kaip dabar Lietuvoje tie turtai plaukia turtingiesiems greičiau, negu bet kur Europoje, padedami eurais prikimštų dėžučių nuo alkoholio? Teigiamai  į šį klausimą atsako ne tik Masiulis, bet ir Prancūzijos ekonomisto Piketty tezė, trumpai apibendrinta žemiau.
"Piketty sukaupė istorinius duomenis apie pasaulio turtą ir daro išvadą, kad beveik visada pasaulio istorijoje kapitalo palūkanų norma buvo didesnė už ekonomikos augimą: "r> g" yra žinomas šios formulės sutrumpinimas. Tiek, kiek ši tezė galiojo, turtingas neišvengiamai taptų turtingesnis ir turtingesnis. Galų gale turtingieji paveldėtojai turėtų beveik viską, likusi gyventojų dalis neturėtų nieko.Tai, kad palūkanų normos istorijoje dažnai viršija ekonomikos augimą, yra neginčijama. Vokietijos ekonomistas Moritzas Schularickas neseniai šį darbą patvirtino savo duomenimis. Net konservatyvus ekonomistas Gregory Mankiwas teigia, kad ekonominėje teorijoje mažesnis ekonomikos prieaugis, negu palūkanų norma, yra laikomas gero augimo sąlyga.Bet ar turtingesnieji neišvengiamai tapti vis turtingesni bet kokiomis sąlygomis? Yra daug argumentų prieš šią tezę. Pirma: jei Piketty būtų teisus, turtingieji dabar turėtų beveik visus pasaulio turtus. Tiesą sakant, dar egzistuoja pasaulinė vidurinė klasė, kuri pati turi tam tikrų pinigų. Didelis turto augimas veiktų tik tuo atveju, jei turtingas iš tikrųjų paliktų savo pinigus nesumažėjusius visada, kad turtas galėtų augti vis daugiau. Iš tikrųjų kai kurie daiktai tampa beverčiai. Kai kurie pinigai yra iššvaistomi. Kai turtas yra paveldimas naujos kartos, tas turtas neretai yra apmokestinamas ir sumažinamas, o vienas ar kitas paveldėtojas išparduoda savo dalį. Tuo pačiu metu visada yra naujų taisyklių, kurios neleidžia turtingiesiems tolygiai didinti jų turto."
Be abejo, karai, žiaurios epidemijos, revoliucijos, net vien tik revoliucijų grėsmė verčia visuomenę suvaržyti, mūsų gyvenimą destabilizuojantį, besaikį turto kaupimąsi vienose rankose.

2017 m. gruodžio 31 d., sekmadienis

Visi žinome, kad Lietuvos mokslas yra niekam nereikalingas Potiomkino kaimas.

Valdantieji ar užsieniečiai pravažiuoja, mes jiems rodome kartoninius "prietaisus" ir šokančius laimingus "mokslininkus" [1]. Kodėl mūsų mokslas niekam nereikalingas? Pirma, nes mūsų verslas yra perku-parduodu tipo [2]. Antra, nes gabus jaunimas išvažiuoja studijuoti ir dirbti į Vakarus [3], o lieka girtųjų lytinio akto rezultatai, kuriuos mokyk-nemokyk, nebus jokio skirtumo. Tik valstybės garantuotų pinigų krepšius mums nešioja.
1."Atvykusios delegacijos iš užsienio vežamos į mūsų šalies pasididžiavimą – naujus mokslo ir verslo slėnius, kurie pastatyti už ES lėšas, ir kuriuose yra nauja moderni mokslinė aparatūra. Atrodytų, kad visos sąlygos sukurtos, todėl valdžia nepamiršta priminti – o kur naujos technologijos? Kur nauji patentai, verslo subjektų investicijos?"
2. " „Veikla „pirk-parduok“ yra viena lengviausių. Be to, prekybos įmonės juk gali būti įvairios: kioskai, krautuvėlės, prekyba internete ir taip toliau. Įsteigti gamybos ir technologijų įmonę yra nepalyginti sudėtingiau, dėl to jų ir yra įsisteigiami vienetai: gamybinei veiklai reikia ne tik potencialo, bet ir kapitalo“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius Pranas Žukauskas. Kauno technologijos universiteto vadybos katedros profesorius Sigitas Vaitkevičius mano, kad beveik trečdalis naujai įsteigiamų įmonių dirba prekybos ir remonto segmente ir dėl istoriškai susiklosčiusios Lietuvos verslo struktūros."
3. "Per keletą pastarųjų metų į Vakarų šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės) universitetus studijuoti kasmet išvažiuoja nuo 3 iki 5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Prognozuojama, kad po dešimtmečio mokslus kitų šalių universitetuose tęs kone pusė Lietuvos abiturientų, o iš geriausių gimnazijų išvažiuos net 70–80 proc. jaunuolių... Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas. Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose."



Kas yra emigracija Lietuvai?


Nemokėti už atliktą darbą, kurio vaisius parduodi Vakaruose ir Lietuvoje už tikrą kainą, yra šventas reikalas. O emigracija yra šantažas - duok, kitaip emigruosiu. Išvis, emigracija yra tvanas, badas ir holodomoras - tą žino kiekvienas lietuviškas filosofas.

2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis

Mes gyvename skirtingose planetose

 Bent jau mokomės skirtinguose universitetuose.
"Daugelyje geriausių pasaulio universitetų, tokių kaip Yale ir Prinstonas, studentai iš 1 procento  šeimų su daugiausia pajamų  turėjo daugiau vietų nei studentai iš šeimų, sudarančių  apatinius 60 procentų pajamų atžvilgiu."

Nekliedėk, žmogau, tais robotais!

Taip man parašė vienas komentatorius. Cituoju jo argumentus (paryškintus tekste ir išskirtus kabutėmis) kartu su mano atsakymais.
"Pirma - niekas jų neintegruos į gamybą, kol 50 vergų kainuoja pigiau."
Žmogų reikia pagimdyti, užauginti ir išauklėti. Kompiuterinę programą užtenka labai pigiai nukopijuoti. Jokiu būdu mes neišlaikysime konkurencijos su kompiuteriais.  
"Antra - jiems valdyti (taip,taip! Žinome,kad net kosminiai zondai pilotuojami! Kas, kad ne iš kabinos o iš SVC biurų!?) bus reikalingi neįkainojami specai,kurie uz MMA - nedirbs!"
 Deja, vienas žmogus kontroliuoja dešimtis, šimtus ar net tūkstančius mašinų. Kiti yra nereikalingi.
"Trečia - jokios valstybės jokia valdžia neleis sužlugdyti socialinės sistemos, kurią ant savo pečių (iš atskaitymų nuo pajamų) velka dirbantieji,o ne verslo subjektai! (domimės LR biudžeto pajamų struktūra!)."
Niekam pasaulyje neįdomi  LR biudžeto pajamų struktūra. Jei mes tokią pasidarėme, tai esame durni, ir tai yra mūsų problema. Pasaulis kopijuoja Švedijos biudžeto pajamų struktūrą.
 "Šiai dienai mes puikiai galime pakeisti kardiochirurgą robotu! Ar operuosiesi pas jį!? Va tai taip!"
Jei robotas daro mažiau klaidų, negu chirurgas - be abejo. Pagrindinis vairuotojų pakeitimo robotais argumentas - mažiau žmonių žus kelionėse. 
 "Aš jau nekalbu, kad verslas prekes turės dalinti už dyką - robotai nevartoja,o žmonės - iš ko pirks!?"
 Pirks tie neįkainojami specai, kurie už MMA - nedirbs, iš antro punkto.
 "Mokslas yra dvieju rūšių : praktinis ir tiriamasis. Praktinis,deja, dar mažai žino, kur dėti tiriamojo atradimus!"
Tai irgi tik Lietuvos problema. Kitur pasaulyje yra pavydėtinai glaudus ryšys tarp praktinio ir tiriamojo mokslų.
"Taigi - niekas ateityje to neskatins, o augins iš paskutiniųjų mokesčių mokėtojų ir vartotojų gretas!"
Realiai mokesčių mokėtojų ir vartotojų gretas palieka be gerai apmokamo darbo prasigerti ir žudytis narkotikais.
 "Taip, yra sričių, kur bus diegiama robotizacija. Tai stacionarus monotoniškas pasikartojantis operacijų ciklas prie konvejerio, bet ne sritys, kur reikalingas mobilumas,nestandartinės operacijos, nenumatytas griežtas technologinio proceso reglamentas."
Taip buvo prieš dešimtis metų. Tie automobiliai, kuriais važinėja dauguma Lietuvos, yra padaryti tokių kvailų robotų pagalba. Dabar viskas paremta giliomis besimokančiomis sistemomis. Jos yra pakankamai lanksčios, kad dirbtų greta mūsų. Tokie dalykai, kaip save vairuojantys autobusai Stokholme, Teslos Autopilotas (tame tarpe ir sunkvežimiuose) yra šiandieninė realybė mūsų gatvėse ir kitur).
"Laboratorinėmis sąlygomis jau daug kas yra. Praktikoje - svajonės ir pranašystės."
Pasakykime tiems Lietuvoje, kurie važinėja su Teslomis, kad jie gyvena laboratorinėse sąlygose. Šie, iš finansinių operacijų praturtėję, todėl labai praktiški, žmonės skaniai iš mūsų pasijuoks. Tačiau mūsų diskusija yra naudinga, nes Lietuvoje šios problemos apeinamos, kišant galvą į smėlį. Galite tik įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų užpakaliais šiais neramiais laikais.

Jūs dar neemigravote?

Vidutinis lietuvis per valandą neuždirba nė euro, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis. Čia, aišku klaida, kurią šis gerbiamas ekonomistas praleido Lietuvos televizijos laidoje. Bet klaida pamokanti. Jei jau gerbiami ekonomistai praleidžia tokius teiginius apie mūsų algas, tai, be abejonės, mes mažai uždirbame. Tikrai, Lietuva patenka į valstybių trejetuką, kuriose vidutinis valandinis darbo užmokestis mažiausias. Mūsų šalyje jis realiai siekė  6,20 eurų. Bet Airijoje vidutinis valandinis darbo užmokestis  siekė 29 eurus , jos kaimynėje Jungtinėje Karalystėje - 20,90 eurų, skelbia „Eurostato“ tyrimo duomenys. Norvegijoje,  vidutinis valandinis darbo užmokestis siekė net 48,50 eurų. 

Gyvenimas yra trumpas. Brangi kiekviena valanda. Ką mes čia darome? Paklauskime Numavičių (Maximos savininką), jei susitiksime jį Londone, arba premjerą Skvernelį, jei susitiksime jį parduotuvėje Lenkijoje.

2017 m. gruodžio 29 d., penktadienis

We and robots

Deep learning systems and robots created on the basis of them are increasingly involved into our lives. They translate our texts from one language to another, they work as our personal assistants. They drive us by self-driving car. They carry out more and more functions at work. In a competitive economy, the society, that wields robots the best way to improve work efficiency, wins the competition.It seems that Sweden is best equipped to win this competition. Why? Because, at least at the beginning, the robots are fairly vulnerable, so people need to be accepting the robots. The Swedish society is best placed to accept the robots early because a well-organized social service and excellent state aid to those who need to retrain lead Swedish to be the most  optimistic about the robots. Swedes understand that job losses appear in Sweden as a result of collapsing businesses, and therefore support the strengthening of their businesses. We in Lithuania have a lot to learn. We do not have such cooperation between employers and employees. It is enough to just recall the conflict between doctors and Skvernelis. This conflict is raised as the most important achievement of Lithuania in 2017.

Robotai ir mes

Gilios besimokančios sistemos ir jų pagrindu sukuriami robotai vis plačiau įsiterpia į mūsų gyvenimą. Jie verčia mūsų tekstus iš vienos kalbos į kitą, jie dirba mūsų asmeniniais asistentais. Jie jau vežioja mus save vairuojančiais automobiliais. Jie atlieka vis daugiau funkcijų darbe. Ekonominėje konkurencijoje laimi ta visuomenė, kuri robotų pritaikymu geriausiai didina darbo efektyvumą.

Atrodo, geriausiai pasiruošusi šioje konkurencijoje laimėti yra Švedija. Kodėl? Nes, bent jau pradžioje, tie robotai yra gana lengvai pažeidžiami, todėl reikia, kad žmonės juos priimtų. Švedijos visuomenė geriausiai priima robotus, nes gerai organizuota socialinė tarnyba ir puiki valstybės pagalba tiems, kuriems reikia persikvalifikuoti, nuteikia švedus optimistiškai robotų atžvilgiu. Švedai supranta, kad, žlugus verslui Švedijoje, dingsta ir darbo vietos, todėl remia jų verslų stiprinimą. Mums yra iš ko pasimokyti. Mes neturime tokio bendradarbiavimo tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Užtenka tik prisiminti konfliktą tarp medikų ir Skvernelio, kuris iškeliamas, kaip svarbiausias Lietuvos pasiekimas 2017-taisiais metais.

2017 m. gruodžio 28 d., ketvirtadienis

Boxeriai ir mūsų propaganda

Garbinti mūsų Boxerius ir niekinti Rusijos branduolinį arsenalą yra vadinama propaganda. Tai yra gerai kai kuriose aplinkybėse. Bet dabar tai yra pavojinga. Kokia nors moteris riktelės, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Kita moteris pasidžiaugs, kokie mes galingi, o Rusija - silpna. Mes pulsime Rusiją, o po to stebėsimės, kur dingo visi mūsų Boxeriai. Saakašvilis, valdydamas Gruziją, jau pabandė tikėti jo paties propaganda. Auksiniai šaukštai rodo, kaip, prisidengiant karo šūkiais, galima melžti mūsų pinigus. Jei jūs sugebate aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje, nusipirkti auksinius šaukštus, tik įsivaizduokite, kokias sumas jūs prasukate su tais brangiais Boxeriais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto melagystės apie pensijas

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė (kyšininkų liberalų ruporo darbuotoja) verkia, kad "nuolat tenka girdėti apie planus uždrausti taupyti pensijai privačiai." Tai eilinis Masiulio pasekėjų melas, skirtas sekundės tipo pensijinių fondų pajamoms didinti. Realiai niekas nesiruošia uždrausti taupyti pensijai privačiai. Turi pinigų - taupyk į sveikatą. Tik negriauk jau veikiančios Sodros sistemos, netaupyk Sodros sąskaita, nes, nusilpninusi ar sugriovusi Sodrą, paliksi daugybę žmonių senatvėje visai be nieko ir labai riebius Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikus bei pensijinių fondų sąvininkus Šveicarijoje.

Melas ir tai, kad, išsivaikščiojus Lietuvai, valstybė liks visai be pinigų ir nemokės žmonėms pensijų. Verslai su jų robotais tai tikrai visada Lietuvoje liks, tie verslai visada mokės mokesčius, valstybė visada mokės bazines pensijas iš biudžeto tiems, kurie dalyvauja Sodroje.

Reikalingi nauji mokesčiai dyzeliniams automobiliams ir katilams, kūrenamiems anglimi

"Naujame tyrime, aprašytame moksliniame leidinyje "JAMA", buvo naudojami didelės sveikatos draudimo sistemos "Medicare" failai ir visų JAV oro taršos duomenys, siekiant įvertinti, ar padidina mirtingumą 24 valandų laikotarpiu patirtas didesnis oro užterštumas, su kuriuo susidūrė žmonės, numirę nuo 2000 m. iki 2012 m.Mokslininkai nustatė, kad dėl kiekvieno kasdieninio 10 mikrogramų kubiniam metrui oro smulkių dalelių (PM 2,5) padidėjimo , mirčių skaičius padidėjo 1,05 proc. Kalbama apies smulkias kietąsias daleles, kurios lengvai patenka į plaučius ir kraują.  Kiekvienai 10 dalių  milijardui padidėjusiai ozono koncentracijai, (ozonas yra pagrindinis smogo komponentas) mirtingumas padidėjo 0,51 proc. Poveikis buvo didesnis vyresniems nei 70 metų žmonėms, o rizika liko reikšminga net ir esant žemesnėms koncentracijoms, nei JAV Aplinkos apsaugos agentūra laiko saugia."
Lietuvoje medianoje mes turime 18 mikrogramų kubiniam metrui oro smulkių dalelių, o Estijoje - tik 8. Tai reiškia, kad medianoje viena iš šimto kasdieninių mirčių Lietuvoje neįvyktų, jei mes sugebėtume orą Lietuvoje palaikyti tokį pat švarų, kaip Estijoje. Didžiausios išlaidos medicininiam aptarnavimui žmogaus gyvenime yra paskutinėmis gyvenimo dienomis. Naudojantis tokiais skaičiais, epidemiologai gali paskaičiuoti, kiek mes patiriame nuostolių gydymo išlaidoms ir dėl mirčių, o valstybė gali apkrauti dyzelinius variklius ir anglį deginančius prietaisus be valymo įrenginių atitinkamais mokesčiais.

2017 m. gruodžio 26 d., antradienis

Lietuvoje visi, kas yra valdžioje, siekia karo su Rusija

"Įsivaizduokime, jog nutinka blogiausia, ir kyla konfliktas tarp Amerikos ir Rusijos. Neilgai trukus Rusija imtų pralaimėti konvencinį karą, todėl imtųsi branduolinės ginkluotės. Nemanau, jog yra sveikai mąstančių žmonių, kurie to siekia. Todėl ir ši konflikto tarp Amerikos ir Rusijos situacija neatrodo reali."
Reiškia, Lietuvos valdžioje nėra sveikai mąstančių žmonių. Kaip mes atėjome iki tokios valdžios? Auksinių šaukštų pardavinėjime kariuomenei dalyvauja visas Lietuvos elitas: Landsbergienės kontoroje dirba svarbiausių auksinių šaukštų pardavinėtojų šeima, o socdemo Oleko vaidmuo šioje istorijoje plačiai paviešintas politinės konkurencijos dėka. Tai yra pelningiausias verslas Lietuvoje (šaukštų pardavimo kariuomenei kaina užkelta astronomiškai - net aštuonis kartus). Nota bene - lietuviškai reiškia: įsidėmėk. Lietuvos elitas mus perspėja, duodamas tokį pavadinimą saujelei tų, kurie turėjo sėsti kalėjiman , kilus skandalui.

Lietuvoje žmonių sveikata niekas nesirūpina

Kaip jau rašiau daug kartų, dyzelių dūmai užmušinėja žmones, ir todėl Europoje nuo dyzelių greitai atsisakoma. 
"Lietuvoje dyzeliai vis dar labai mėgstami (jų dalis asmeninių automobilių (M1) parke 2017.01.01 viršijo 67 proc.). Ypač kai vis dar randama būdų gauti pigaus dyzelino (iš Baltarusijos). Taigi, nesunku nuspėti, kad vakariečiams atsikratant dyzelinių automobilių, jie ims dar didesniu srautu plūsti rytų kryptimi, taigi ir į Lietuvą, kur oro kokybe iš esmės niekas nesirūpina, o techninę apžiūrą gali praeiti net ir beviltiškai dūmijantys automobiliai."

Tai sakot, kam mes renkam tokią valdžią, kuriai nerūpi jos valdomų žmonių gyvybės? Ir aš stebiuosi, kam?

2017 m. gruodžio 25 d., pirmadienis

Dažnai rašau, kad komunistų vergai ir robotai perėmė vakariečių darbus

Kinijos ir Vietnamo ateju tai akivaizdu: tten valdžioje vis dar nekenčiami komunistai. Bet kitos šalys yra panašios, nes valdomos panašiais, kaip komunistų, metodais. Štai garsioji, atėmusi daug darbų iš JAV, Meksika. Ji užsiima cenzūra neblogiau, negu komunistai. "Meksikos prezidento administracija per penkis metus išleido apie du milijardus dolerių reklamai masinės informacijos priemonėse. Tie žurnalistai, kurie šią administraciją kritikuoja - reklamos pinigų negauna."

Mes negalime konkuruoti su apgaudinėjamų vergų darbu. Konkurencija turi būti tarp lygiateisių žmonių. Šiuo atveju Meksikai reikia įvesti muitus, ką ir daro JAV prezidentas D.Trumpas, panaikindamas NAFTA sutartį.

Pasigirsta balsų, raginančių sunaikinti povadeninius laivus

Povandeniniai laivai yra svarbūs. Jie užtikrina neišvengiamą, branduolinį, viską sunaikinantį, atlyginimą agresoriui. Todėl iki šiol nėra ir nebus karo tarp Rusijos ir NATO. Todėl Lietuvos šauktiniai ir milijardas auksiniams šaukštams kariuomenei yra juokingi.

Paramos bedarbiams ir vienišiems senukams metodas


2017 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 942,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų tik pusė (56,5 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai. Paprasčiau sakant, migrantų masiškai paliekamoje šalyje apie pusę Lietuvos gyventojų, beveik milijonas, nieko nedirba, ir iš jų tik pusė milijono yra pensininkai. Kur dingo darbai? Juos daro arba robotai, arba komunistų vergai Kinijoje, Vietname ir kitur. 

 
Kaip nenumirti nuo vienatvės tiems, kuriuos tokia tvarka išstūmė iš darbo? Amerikiečiai išrado internetu paremtą ir bendruomenės naudojamą būdą apsiginti nuo tokios nelaimės. 
Palo Alto medicinos fondo įkūrėjas dr. Paulas Tangas pradėjo programą, vadinamą "linkAges" (sujunk kartas (angl.)), paslaugų mainus tarp žmonių, įkvėptus idėjos, kad kiekvienas turi ką nors pasiūlyti.
Programa leidžia nariams internete paskelbti kažką, dėl ko jie nori pagalbos: gitaros pamokų, žaidimų partnerio, pavežėjimo į polikliniką. Tuomet kiti gali savanoriškai panaudoti jų laiką ir įgūdžius, kad galėtų patenkinti šiuos poreikius ir  mainais galėtų sau gauti "banko" valandas, kurias galėtų panaudoti, kai jiems patiems kažko reikia.
"Amerikoje, jums beveik reikia pasiteisinti, kad pasibelsti į kaimynų duris", - sakė dr. Tangas. "Mes norime sugriauti šias kliūtis". Pavyzdžiui, kolegijos studentė gali pamatyti pranešimą iš vyresnės pensininkės, kuriai reikia pagalbos sodininkystėje. Ji padeda tai vyresnei pensininkei pasodinti gėlių eilę ir gauna į "banką" dvi valandas, uždirbtas šiame procese. Praėjus keliems mėnesiams, kai studentė nori paruošti jos draugui Malaizijos stiliaus pietus, ateina kitas pensininkas - virėjas, kuris suteikia tų pietų paruošimo pamoką. "Kiekvieną dieną jums gal ir nereikia draugo," sako dr. Tangas. "Tačiau žinant, kad esi vertinamas ir atneši džiaugsmą kitiems, jautiesi neįtikėtinai sustiprintas, kaip ženkliai prisidedantis visuomenės narys".

2017 m. gruodžio 23 d., šeštadienis

What to do?


We can no longer use the cheap labor force to compete in the world: prices in Lithuania are European, emigration is high, therefore wages are rising. Two prominent Lithuanian men (Kubilius and Uspaskichas) offer Lithuania a good solution. Both are writing correctly, that the efforts of the Lithuanian nation need to be concentrated. Certainly,  otherwise nothing serious could be done. But the opinions of these men also differ. Kubilius offers laser making and other similar items for the whole of Lithuania. Uspaskichas offers the whole Lithuania to produce pickled cucumbers and other similar things.
What position is right? I do not know, we need to hire experts. Where are the experts? In the universities. How to get experts in universities interested in such a work? We could give forty percent of the total Lithuanian state money dedicated to the universities to one university of Lithuania that has the best record of preparing students:  graduates of this university bring the most taxes to the Lithuanian budget. Then Lithuanian university experts sould spread across all the Lithuanian supermarkets and garages, through all the Lithuanian factories, and around the world, looking for ways to make more money for their graduates when working in Lithuania. Lithuanian universities will this way get a desire to work with Lithuanian business for the benefit of the people of Lithuania. The problem with cucumbers and lasers will be solved.
And what happens to the Lithuanian universities that have lost this competition? They will be able to concentrate mainly on science, living out of those sixty percent of the money spent on science advancement given to them by the Lithuanian authorities.

Ką daryti?

Pigia darbo jėga konkuruoti pasaulyje daugiau mes nebegalime: kainos Lietuvoje europinės, emigracija didelė, todėl algos kyla. Du iškilūs Lietuvos vyrai (Kubilius ir Uspaskichas) siūlo Lietuvai gerus sprendimo būdus. Abu teisingai rašo, kad lietuvių tautos pastangas reikia sukoncentruoti valstybės mąstu. Tikrai, mūsų nedaug, kitaip nieko rimto neišeina. Bet toliau šių vyrų nuomonės išsiskiria. Kubilius siūlo visai Lietuvai gaminti lazerius ir kitus panašius daiktus. Uspaskichas gi siūlo visai Lietuvai gaminti marinuotus agurkėlius ir kitus analogiškus dalykus.

Kas teisus? Nežinau, reikia pasamdyti ekspertus. Kur tie ekspertai? Universitetuose. Kaip sudominti ekspertus universitetuose? Duoti keturiasdešimt procentų visų universitetams skirtų Lietuvos valstybės pinigų tam Lietuvos universitetui, kurį pabaigę žmonės suneša daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą. Tada Lietuvos universitetų ekspertai pasklis po visus Lietuvos prekybos centrus bei garažus, po visas Lietuvos gamyklas bei po visą pasaulį, ieškodami, kaip tuos universitetus baigusiems žmonėms daugiau uždirbti, dirbant Lietuvai. Lietuvos universitetams galų gale atsiras noras dirbti su Lietuvos verslu Lietuvos žmonių labui. Agurkėlių bei lazerių problema bus išspręsta.

O kas atsitiks su Lietuvos universitetais, pralaimėjusiais šį konkursą? Jie galės susikaupti daugiausia mokslui, gyvendami iš tų šešiasdešimt procentų mokslo skatinimui skirtų pinigų, kuriuos jiems jau duoda Lietuvos valdžia.


2017 m. gruodžio 22 d., penktadienis

Kur protestantų judėjimo šaknys?

Moterų rankose. Svarbiausias protestantizmo pradininko Martyno Liuterio globėjas, politinis ir karinis rėmėjas bei saugotojas hercogas Philip of Hesse norėjo vesti jaunesnę žmoną, esant gyvai hercogo pirmai žmonai. Liuteris slaptai jam tai leido. Visi girdėjote, kad despotiškas Jungtinės Karalystės karalius irgi įvedė anglikonų tikėjimą, kadangi norėjo vesti naują žmoną, esant gyvai pirmai jo žmonai.