Koronavirusinė citokinų audra

"Kai imuninės ląstelės pirmą kartą susiduria su patogenu, jos išskiria molekules, vadinamas citokinais, kad į kovą įtrauktų dar daugiau ląstelių. Kai pavojus pasitraukia, imuninė sistema paprastai išsijungia. Tačiau kartais „imunininė sistema neužsiblokuoja“, - teigė daktaras Jose Scheris, Niujorko universiteto „Langone Health“ reumatologas. 

Ši negailestinga reakcija gali išsekinti imuninę sistemą; užmušti plaučius, inkstus ir kepenis; ir sukelti paciento mirtį. Tai gali padaryti net jauni žmonės ir vaikai, kurie neturi jokių kitų ligų. Švelnesnėje formoje tas pats mechanizmas yra svarbus autoimuninėms ligoms, tokioms kaip vilkligė ir reumatoidinis artritas. Daugelis vaistų, kuriuos gydytojai išbandė dėl koronaviruso, įskaitant steroidus ir hidroksichlorokviną, yra tų ligų gydymas, sutrikdantis citokinų tiekimą.

Ankstyvosios pandemijos metu gydytojai Kinijoje ir Italijoje atpažino signalinius kūno citokinų šoko požymius - karščiavimą, siaučiančią širdį ir smunkantį kraujospūdį - ir gydė pacientus vaistu tocilizumabu. Šį vaistą „Roche“ parduoda kaip „Actemra“, kuris blokuoja citokiną, vadinamą interleukinu-6.

Anekdotiniai įrodymai ir preliminarūs klinikiniai tyrimai netrukus patvirtino jų spėjimą. Nuo to laiko jau keli tyrimai parodė, kad didelis IL-6 kiekis sukelia kvėpavimo nepakankamumą ir mirtį, o „Actemra“ sumažina šią riziką.

Kiti vaistai, slopinantys IL-6 aktyvumą, parodė irgi daug žadančių rezultatų, kaip, pvz., „Kineret“, vaistas, kuris numalšina kitokį citokiną, vadinamą IL-1.

Veiksmingesnis sprendimas nei bet kurio atskiro citokino blokavimas būtų nutraukti uždegimo ciklą jo atsiradimo metu, teigė ekspertai. Pavyzdžiui, kraujo spaudimo vaistai, kurie nutildo prieš citokinus atsirandančius cheminius signalus, pelių tyrimuose parodė tam tikrą naudą ir yra tiriami su žmonėmis.

„Science Immunology“ paskelbtame dokumente mokslininkai nustatė, kad „AstraZeneca“ pagamintas vaistas nuo vėžio, dar vadinamas acalabrutinibu, gali nutraukti citokinų tiekimą jo šaltinyje.

Pacientų gydymas vaistais, tokiais kaip tocilizumabas prieš interlekiną-6, yra „kaip šakų nupjovimas nuo medžio“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto mokslininkas daktaras Louisas Staudtas, kuris buvo vienas iš pagrindinių tyrėjų. „Acalabrutinibas imasi už medžio kamieno“.

Tyrimas buvo nedidelis ir neturėjo kontrolinės grupės, tačiau rezultatai buvo viltingi: maždaug po dviejų gydymo savaičių aštuoni iš 11 žmonių, kuriems reikėjo papildomo deguonies, ir du iš aštuonių žmonių, kurie turėjo ventiliatorius, galėjo savarankiškai kvėpuoti ir eiti namo. Dar du pabuvoję prie ventiliatorių galėjo atsitraukti nuo tų mašinų, o dar du mirė.

Tyrėjai teigė, kad du mirę pacientai ilgą laiką sirgo, tačiau apskritai vaistas atrodo saugus. Pacientams, kurie reagavo į vaistą, taip pat buvo pastebėtas greitas IL-6 lygio sumažėjimas.

Komanda nustatė makrofagus - naikinamąsias ląsteles, kramtančias bakterijas ir virusus - kaip pagrindinį citokinų antplūdžio „Covid-19“, ligos, kurią sukelia koronavirusas, šaltinį.
„Šie pacientai patiria nemalonumų, nes jų namuose plaučiai dega“, - sakė gydytojas Staudtas. „Šis vaistas gali užgesinti šį uždegiminį gaisrą, išjungdamas makrofagus“.
Makrofagų įsitraukimas taip pat gali paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms po savaitės staiga pablogėja dėl infekcijos. Daugybė ląstelių įsitraukia tik tada, kai virusas iš esmės pažeidžia plaučius. „Ten vėluojama“, - sakė jis.

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nutukimu ir hipertenzija, yra didesnis pradinis uždegimas, todėl, pasak jo, taip pat įmanoma, kad tai gali paaiškinti, kodėl jie yra ypač pažeidžiami, sunkiai susirgdami. „AstraZeneca“ planuoja išbandyti acalabrutinibą su didesniais tyrimais.

Tyrimų metu įgytos įžvalgos, gautos tiriant „Covid-19“, ypač dėl didelio skaičiaus nukentėjusių žmonių, gali leisti tyrėjams suprasti uždegimo sindromus, kurie ilgą laiką išliko paslaptingi, sakė daktaras Staudtas.

Pandemija taip pat išpopuliarino požiūrį, kuris yra įprastas, gydant kai kurias ligas, tačiau klinikiniais tyrimais nebuvo įrodyta, kad jis tinka pacientams, sergantiems koronavirusu.

Pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų administracija leido naudoti prietaisą, kuris nuolat filtruoja citokinų perteklių iš kraujo, panašiai kaip dializės aparatas pašalina toksinus. Tada išgrynintas kraujas pumpuojamas atgal į kūną.

Prietaisas, vadinamas „CytoSorb“, yra maždaug geriamojo vandens stiklinės dydžio ir yra užpildytas grubiais polimerais, kurių kiekviena dalelė yra maždaug druskos grūdo dydžio. Kiekvienas grūdas ar rutuliukas turi milijonus porų ir kanalų, kurie sudaro maždaug septynių futbolo aikščių paviršiaus plotą ir filtruoja molekules maždaug citokinų dydžio. Vienas užtaisas gali išvalyti viso kūno kraujo tūrį maždaug 70 kartų per 24 valandas.
Didesni daiktai, pavyzdžiui, ląstelės, eina aplink granules ir yra nepaveikiami, o mažesni daiktai, pavyzdžiui, elektrolitai, eina tiesiai pro šalį, sakė dr. Phillip Chan, „CytoSorbents Corporation“, gaminančio šį prietaisą, generalinis direktorius. „CytoSorb“ taip pat gali pašalinti kai kuriuos organizmui reikalingus baltymus.

Bet „gyvybei pavojinga liga, kai jus kamuoja citokinų audra“, sakė daktaras Chanas, „tai yra daugiau ar mažiau lenktynės pašalinti tai, kas jus užmuš, palyginti su laikinais nepatogumais, šalinant daiktus, kuriuos jūsų kūnas vis tiek gamina. “

Europoje, kur „CytoSorb“ buvo parduodamas nuo 2013 m., jis buvo naudojamas laisviau. Tačiau JAV šis prietaisas buvo leidžiamas tik tiems pacientams, kurie išnaudojo visas kitas galimybes. Net ir dabar, pandemijos metu, JAV jį leidžiama vartoti tik kritiškai sergantiems koronaviruso pacientams, kuriems gresia neišvengiamas ar patvirtintas kvėpavimo nepakankamumas.

Dr Stephanas Ziegeleris, vadovaujantis specializuotam intensyvios plaučių terapijos skyriui ligoninėje Ibbenbüren mieste, Vokietijoje, iki šiol „CytoSorb“ gydė aštuonis žmones. (Nuo 2018 m. jis iš „CytoSorb“ gamintojo yra gavęs konsultanto mokesčius, kurie iš viso siekia 5000 eurų arba apie  5 600 JAV dolerių.) Iš šių žmonių trys buvo išleisti, trys buvo atjunkyti nuo ventiliacijos, o du mirė.

Pacientams, sergantiems bakteriniu sepsiu, paprastai reikia ne daugiau kaip trijų „CytoSorb“ užtaisų - vienas jų per dieną kainuoja 1 200 JAV dolerių -, tačiau pacientams, turintiems koronaviruso virusą, yra toks astronominis citokinų lygis, kad šiems pacientams reikia dešimčių ciklų su dviem šviežiais užtaisais kasdien.

„Atrodo, kad„ Covid-19 “turi užsitęsusią citokinų audrą - užsitęsusią, tikrai veiksmingą uždegiminę būseną, palyginti su kitomis sepsio būsenomis“, - sakė jis."

Saugokitės. Vargu ar Veryga turi tiek pinigų, kad pirkti tiek „CytoSorb“ aparatų. Jums gali būti šakės po visų tų švenčių. Dabar aišku, kodėl vokiečiai taip retai miršta nuo Covid-19, o mūsų net sveikas jaunas malūnininkas, turintis ryšių su Vytautu Landsbergiu per to malūnininko gimines, numirė.

Kur koronavirusas? Už kampo...

Didelė dalis naujai užsikrėtusių nėra susieti su infekcijos židiniais ir nėra neseniai atvykę iš užsienio. Tai virusas, slaptai keliaujantis tarp mūsų ir kartais sugaunamas. Bloga naujiena.

Antra bloga naujiena, kad 75-tas numiręs Lietuvos gyventojas nesirgo niekuo, išskyrus Covid-19, ir nebuvo senas. Dabar ne laikas nustoti saugotis koronaviruso, pasidavus vasaros džiaugsmams.

Konstitucinis teismas gina Landsbergių teisę nusipirkti milijoninį turtą už vieną eurą

Vytautas Landsbergis nupirko ir Konstitucinį teismą. Visa valstybė apsėsta Landsberginių erkių. Turim daug darbo jas išgaudyti.

JAV ruošiasi nukopijuoti Kinijos ekonomikos finansavimo metodą, kad šį kartą neleisti Kinijai dominuoti

"Kinijos technologinės ambicijos reikalauja reto dvišalio susitarimo Vašingtone, kuriuo įstatymų leidėjai ketina per ateinančius penkerius – dešimt metų investuoti dešimtis milijardų dolerių valstybės lėšų į Amerikos puslaidininkių pramonę, kad padėtų JAV išlaikyti pranašumą prieš Pekiną.

Šią savaitę pristatyta dvišalė priemonė yra vienas iš kelių pasiūlymų, kuriais būtų skiriamas didelis valstybės finansavimas puslaidininkių pramonei, gaminančiai lustus, kurie tarnauja, kaip mažytės smegenys bei elektroninių prietaisų atmintis nuo išmaniųjų telefonų iki kompiuterių.

Šios pastangos atspindi besikeičiantį Vašingtono sutarimą, nes įstatymų leidėjai siekia išsamesnės vyriausybės intervencijos į privačias rinkas, kad padėtų Amerikos įmonėms konkuruoti. Tai apima ir respublikonus, kurie ilgą laiką kritikavo vyriausybės vadovaujamus pramonės tvarkymo planus kaip neveiksmingus ir atnešančius komunizmą, tačiau su pasipiktinimu stebėjo, kaip tokios pat Kinijos pastangos vyriausybės vadovaujamame pramonės tvarkyme leido Kinijai dominuoti pramonėje nuo plieno ir saulės baterijų iki laivų statybos.

Puslaidininkių pramonės ateitis vertinama kaip ypač reikšminga, nes tai yra pamatinė technologija, galinti tautoms siekti naujovių. Kinija milijardus dolerių išleido, kad plėtoti jos lustų pramonę,  ir padėjo išjudinti 5G technologijos, dirbtinio intelekto ir robotikos bumą."

Mes Europoje galvojame daryti tą patį. Tik kad nebūtų per mažai ir per vėlai...

„Amazon“ neteisėtai konkuruoja ES rinkoje

"Atvejis kilo dėl „Amazon“ elgesio su trečiųjų šalių prekybininkais, kurie pasikliauja jos svetaine, bandydami pasiekti klientus. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė dvigubam „Amazon“ vaidmeniui - tiek jos internetinės parduotuvės savininkei, tiek prekių pardavėjai, konkuruojančiai su kitais pardavėjais, sukuriant interesų konfliktą.


Europos valdžios institucijos padarė išvadą, kad „Amazon“ piktnaudžiauja jos pozicija, suteikdama lengvatinį režimą jos gaminiams. Europos pareigūnai pastaruosius metus praleido, apklausdami prekybininkus ir kitus asmenis, kurie priklauso nuo „Amazon“, kad geriau suprastų, kaip ji renka duomenis, kad galėtų juos naudoti jos naudai, įskaitant susitarimus, pagal kuriuos iš prekybininkų reikalaujama dalintis tam tikrais duomenimis su „Amazon“ kaip sąlyga, kad prekės būtų parduodamos platformoje.

Daugelis prekeivių skundėsi, kad, jei jie turi produktą, kuris gerai parduodamas „Amazon“, tada įmonė pristatys jos produktą už mažesnę kainą arba pateiks jos produktui daugiau matomos vietos tinklalapyje.

Šį mėnesį ES atsakinga už tvarką konkurencijoje ponia Vestager pranešė apie daugiau veiksmų prieš Amerikos technikos gigantus, be kita ko, suteikdama jos biurui papildomus antimonopolinius įgaliojimus spręsti struktūrinės konkurencijos problemas pramonėje, o ne tik atskiras bylas prieš vieną bendrovę.

Europos Komisija, vykdomoji Europos Sąjungos institucija, taip pat diskutuoja dėl naujo skaitmeninių paslaugų įstatymo, kuris apimtų naujus reglamentus didelėms technologijų platformoms, tokioms, kaip „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, atliekančioms „vartų sargo“ vaidmenį. Kiti svarstomi pasiūlymai apima leidimą reguliavimo institucijoms įsitraukti net prieš tai, kai didelė technologijų platforma įtvirtina dominavimą naujoje rinkoje."

As businesses reopen, they want legal protections in case workers or customers contract the virus.

"But that idea has engendered stiff opposition among congressional Democrats and labor unions, who say that such a liability shield would encourage reckless behavior.

Trial lawyers — as well as some legal experts — say the risk of such lawsuits is overstated and that legal protections may backfire.

“Immunity signals to workers and consumers that they go back to work or they go to the grocery store at their peril,” said David C. Vladeck, a professor at the Georgetown University Law Center."

Verslams atsinaujinus, jie nori teisinės apsaugos, jei darbuotojai ar klientai užsikrės virusu.

"Tačiau ši idėja sukelia stiprią priešpriešą tarp Kongreso demokratų ir profesinių sąjungų, sakančių, kad toks atsakomybės skydas paskatintų neapgalvotą elgesį.

Teismo proceso teisininkai, taip pat kai kurie teisės ekspertai, sako, kad tokių ieškinių rizika yra išpučiama, ir kad teisinė apsauga gali duoti stiprų neigiamą atsaką.

 „Teisinis imunitetas signalizuoja darbuotojams ir vartotojams, kad jie grįžta į darbą arba eina į maisto prekių parduotuvę, savanoriškai  rizikuodami jų gyvybe“, - teigė Davidas C. Vladeckas, Džordžtauno universiteto teisės centro profesorius."

Opportunity to sue an employer or other business owner for coronavirus damage

Exposure to coronavirus, even for young people, often results in death or disability. If it is obvious that the infection was caused by the negligence of any entrepreneur, compensation for this serious damage can be claimed.

As long as there were many cases of the virus in Western countries, and epidemiological work was impossible, the guilty businessmen could reply that no one knew where and from whom you became infected. Now, epidemiological work in the West is the whole basis for protection from the second quarantine, and is going well. Therefore, it is possible to find out where and from whom you became infected. If the business owner is negligent, and his other employees disregard social distance, do not wear masks properly, or the entrepreneur is stingy, saves energy at the expense of coronavirus aerosol ventilation, then you have a good chance of getting compensation in court.

Galimybė paduoti darbdavį ar kitą verslo savininką į teismą dėl koronaviruso padarytos žalos

Koronaviruso poveikis net jauniems žmonėms dažnai baigiasi mirtimi ar invalidumu. Jeigu įrodyti, kad užsikrėtėmė dėl kokio nors verslininko aplaidumo, galima reikalauti atlyginti šią didelę žalą.

Kol viruso atvejų Vakarų šalyse buvo daug, ir epidemiologinis darbas buvo neįmanomas, kaltieji verslininkai galėjo atsikirsti, kad niekas nežino, kur ir nuo ko jūs užsikrėtėte. Dabar epidemiologinis darbas Vakaruose yra visas pagrindas apsaugai nuo antro karantino ir vyksta sėkmingai. Todėl galima sužinoti, kur ir nuo ko jūs užsikrėtete. Jei dar verslo savininkas yra aplaidus ir kiti jo darbuotojai nepaiso socialinio atstumo laikymosi, nenešioja kaukių normaliai, ar verslininkas yra šykštus, taupo energiją vėdinimo nuo koronaviruso aerozolio sąskaita, tai jūs turite neblogus šansus prisiteisti kompensaciją.

Pagirkite dosniai viską, ką jie daro gerai

"Lauren Eskreis-Winkler ir Ayelet Fishbach iš Čikagos universiteto
„Booth“ mokyklos šio tyrimo dalyviams pateikė labai sunkų testą, paprašydama juos pasirinkti vieną iš dviejų galimų atsakymų į kiekvieną klausimą. Tada pusė tiriamųjų
gavo atsiliepimus apie tai, ką jie padarė tinkamai (grįžtamasis ryšys) ir kiti
kur jie suklydo (atsiliepimai apie nesėkmes). Nors visi gavo išsamią informaciją
kurie atsakymai buvo teisingi, atliekant papildomus testus, žmonėms, gavusiems atsiliepimus apie tai, kas jiems pavyko, galėjo tiksliai atsakyti į tuos pačius klausimus, bet tie, kuriems buvo pateikti atsiliepimai apie jų nesėkmes, išmoko daug mažiau ir dažnai nieko. Išvada: galbūt nesėkmė nėra tas pats Geriausias mokytojas." [1]

Man šis tyrimas patvirtina, kad japonai daugumoje teisingai auklėja jų vaikus: pagirkite dosniai viską, ką jie daro gerai ir ignoruokite tai, ką jie daro blogai.


1. Maybe Failure Isn’t the Best Teacher. By: Harrell, Eben. Harvard Business Review. May/Jun2020, Vol. 98 Issue 3, p32-33. 2p.

Kaip tapti influenseriu?

Rodyti nuogą užpakalį per labai plono audinio kelnes. Jeigu jūsų užpakalis nevertas daug dėmesio, tada sunkiau:

"Įrašai, kurie gali tapti virusiniais turi bendrų požymių. Iš beveik pusės milijono įrašų
viename tyrime 15 762, arba tik 3%, buvo virusiniai. Tyrėjai nustatė keletą virusinių įrašų modelių: tai įrašai, kuriuose yra intensyvių emocijų - ypač tinka „didelio susijaudinimo“ emocijos, tokios, kaip pyktis, baimė, nerimas, ir pasibjaurėjimas - tokie įrašai buvo labiau tikėtini, kad pasklis, kaip virusiniai. Stiprūs ryšiai tarp įrašo autoriaus ir bendruomenės patraukia aukštyn užkrečiamumą, kaip ir kalbinis panašumas - ir abu šie veiksniai sustiprina viruso poveikį, gaunamą dėl intensyvaus didelio susijaudinimo emocijų. „Aktyvus bendruomenės narys, sakydamas „hashtag“ ištrinkite tokią įmonę su kalba labai panašia į likusią bendruomenės dalį - tai yra nestabili tai užpultai socialiniuose tinkluose įmonei padėtis “, - sako Dhruvas Grewalis, Babsono kolegijos rinkodaros profesorius, dalyvavęs šio tyrimo eigoje." [1]

1. HOW TO KEEP COMPLAINTS FROM SPREADING. Harvard Business Review. May/Jun2020, Vol. 98 Issue 3, p19-23. 4p.

Tyrimas parodė kad 0 kraujo grupės žmonės yra atsparesni koronavirusui

„23andMe“ atliktas tyrimas išanalizavo duomenis 10 000 žmonių, kurie informavo bendrovę, kad jie sirgo COVID-19.

 Tyrimas parodė, kad 0 kraujo grupės žmonių turi nuo 9 iki 18 proc. mažesnę tikimybę užsikrėsti koronavirusu nei žmonės, kurių kraujo grupė kitokia. Kitoms kraujo grupėms nepastebėta padidėjusio atsparumo infekcijai."

Kuo skiriasi Covid-19 nuo kitų panašių ligų?

"Efektyviai perduodama infekcinė liga gali paplisti visame pasaulyje per šešis mėnesius ar per metus, tačiau „Covid-19 tai užtruko apie mėnesį“, sakė pagrindinis JAV infekcinių ligų ekspertas dr. Fauci. Greitą plitimą jis priskyrė aukštam viruso užkrečiamumui ir užkrėstų žmonių kelionėms po pasaulį.

Vakcinos yra plačiai vertinamos, kaip geriausia viltis sustabdyti ar bent sulėtinti pandemiją, o dr. Fauci teigė esąs „beveik tikras“, kad pavyks sukurti daugiau nei viena. Kelios vakcinos jau išbandytos su žmonėmis ir tikimasi, kad bent viena vakcina liepos mėnesį bus perkelta į didelius, 3 fazės, klinikinius tyrimus.

Tačiau vis dar nežinoma apie Covid-19 ligą ir kaip ji puola kūną - tyrimai, kuriuos dr. Fauci apibūdino kaip „vykdomą darbą“.

Jis sakė, kad didžiąją savo karjeros dalį praleido studijuodamas H.I.V. ir kad jo sukeliama liga yra „tikrai paprasta, palyginti su tuo, kas vyksta su Covid-19“.
Pasak jo, skirtumai apima platų Covido sunkumo diapazoną - nuo simptomų nebuvimo iki kritinės ligos ir mirties - su plaučių pažeidimais, intensyvia imunine reakcija ir krešėjimo sutrikimais, sukeliančiais insultus net jauniems žmonėms, taip pat su atskiru uždegiminiu sindromu, kuris daliai vaikų sukelia sunkią ligą.

- O, Viešpatie, - ištarė dr. Fauci. „Kur tai baigsis? Mes vis dar esame tikro supratimo pradžioje “. Kitas, jo teigimu, iškilęs klausimas yra tas, ar sunkiai sergantys žmonės visiškai pasveiks."

Kaip laimėti prieš Covid-19?

Jau ir darželinukas Lietuvoje susirgo koronavirusu. O Vilniaus kavinės ir restoranai pilni žmonių, pilni linksmybės, pilni ES duotų pinigų.

"Šiuo metu yra pakankamai tarptautinės sėkmės istorijų, susijusių su koronavirusu, kad mums būtų aišku, ką daryti po to, kai mus užgriuvo pandemija. Pirmiausia turite pakankamai griežtai atsiriboti vieni  nuo kitų, kad užsikrėtusiųjų skaičius sumažėtų iki nedidelės visuomenės dalies. Tuomet turite įdiegti tikrinimo, atsekimo ir atskyrimo režimą: greitai nustatykite bet kokį naują protrūkį, suraskite visus paveiktus ir karantinuokite, kol praeis pavojus.

Ši strategija yra veiksminga. Pietų Korėja tai padarė. Naujoji Zelandija tai padarė.

Bet jūs turite būti griežti ir kantrūs, laikydamiesi kurso, kol pandemija pasibaigs, nepasiduokite pagundai grįžti į normalų gyvenimą, kol virusas vis dar yra plačiai paplitęs."

„Lakštingalėlė“

"Šiandien paaiškėjo, kad Jonavos vaikų lopšelį-darželį „Lakštingalėlė“ lankęs mažametis serga koronavirusu. Tyrimas jam atliktas, kai COVID-19 buvo nustatytas abiem jo tėvams."

Mes labai daug padarome ir labai mažai gauname

"Ekonomistas V. Navickas  prakalbo ir apie atlyginimus. „Ekonominė logika sakytų, kad atlyginimai kris, bet prisiminkime, kad pas mus yra didelis disbalansas tarp kapitalo pajamų ir darbo pajamų Lietuvoje. Mūsų BVP vienam gyventojui yra neblogas, bet mūsų atlyginimai vis dar yra labai žemi. Yra didelis atotrūkis tarp žmogaus produktyvumo, kiek vertės jis sukuria darbdaviui ir kiek jis gauna darbo užmokesčio pavidalu. Ar mažės atlyginimai, ar ne, priklausys nuo dirbančiųjų derybinių galių“, – svarstė jis."

Ekonomistas V. Navickas čia klysta. Lietuvoje tik giminės turi derybinių galių. Jei vėl į valdžią išrinksime valstiečius, tai jie ir toliau mums kels atlyginimus.

Ką su mumis daro koronavirusas?

"Kiekvieną dieną mes sužinome daugiau apie šį virusą, jo gyvenimo ciklą ir sudėtingumą, kaip jis sukelia ligas. Iš pradžių mes manėme, kad Covid-19 yra plaučių liga, o tada supratome, kad daugeliui sunkiai susirgusių žmonių ligos eiga pablogėjo dėl hiperaktyvaus imuninio atsako. Dabar mes suprantame, kad daugelis kitų gyvybiškai svarbių organų, įskaitant inkstus, žarnas ir smegenis, gali būti pažeisti, ir kad kažkas apie šį virusą sukelia labai pavojingą hiperkoaguliacijos sindromą, kai kraujas pradeda krešėti pavojingais būdais. Ir akivaizdus šio naujojo koronaviruso ryšys su labai sunkiu vaikų hiperimuniniu sindromu, vadinamuoju Kawasaki tipo sindromu."

Kinijoje gimę ir Amerikoje dirbantys dirbtinio intelekto tyrėjai ypač domisi pritaikymais karo tikslams

"Kinijoje gimę tyrėjai yra dažni amerikiečių dirbtinio intelekto tyrimuose, sudarydami maždaug trečdalį kadrų. Pvz., mažiau nei dvejus metus „Google“ dirbęs Stanfordo profesorius Fei-Fei Li padėjo paskatinti kompiuterinio matymo revoliuciją - mokslą, kaip gauti programinę įrangą objektams atpažinti.

„Google“ sistemoje daktaras Li padėjo prižiūrėti „Google“ komandą, kuri dirbo prie Pentagono projekto „Maven“. „Google“ atsisakė atnaujinti šią Pentagono sutartį prieš dvejus metus po to, kai kai kurie Google darbuotojai protestavo prieš bendrovės dalyvavimą kariuomenėje. „Google“ komanda dirbo, kuriant technologiją, kuri galėtų automatiškai atpažinti transporto priemones, pastatus ir kitus objektus vaizdo filmuotoje medžiagoje, kurią užfiksuoja dronai. 

Pasak vieno iš žmonių, susipažinusių su šiuo susitarimu, 2018 m. pavasarį mažiausiai penki iš maždaug dešimties Pentagono projekto „Maven“ komandos tyrėjų buvo Kinijos piliečiai (daugiau, nei minėtas trečdalis).

Tam tikras valdžios įvedamas tyrimų darbo apribojimas yra natūralus. Paprastai Pentagonas draudžia konkuruojančių užsienio valstybių piliečiams dirbti su įslaptintais projektais. Kinija taip pat turi ilgą industrinio šnipinėjimo JAV istoriją. Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įslaptintų tyrimų, tvirtina pramonės atstovai. Tyrėjai paprastai viešai skelbia moksliniuose žurnaluose tai, ką randa, ir visi gali tuo naudotis. Taigi, pramonėje ieškoma ne intelektinė nuosavybė, o protai, atliekantys tyrimus.

Daugeliui Kinijos studentų sprendimas likti ar išvykti yra labiau asmeninis, nei politinis. Robertas Yanas, buvęs „Google“ darbuotojas, grįžo į Kiniją darbuotis dirbtinio intelekto startuolyje. JAV Silikono slėnis jam netiko. Jis nekentė vairavimo kamščiuose ir ilgėjosi kinų maisto. Gimęs Šanchajuje, jis manė, kad galėtų greičiau padaryti karjerą savo gimtoje kultūroje."

Kodėl prancūzai taip žiauriai nukentėjo nuo koronaviruso?

"Nors Vokietijoje užregistruota beveik 9000 koronaviruso mirčių, Vokietija, įveikdama koronaviruso krizę, pralenkė kitas Vakarų šalis. Prancūzijoje mirė daugiau, kaip 29 000 žmonių. „Mes Prancūzijoje tikėjome, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema bus neįveikiamas kovos su epidemija skydas“, - sakė Jérôme Fourquet, pagrindinės apklausos organizacijos IFOP nuomonės direktorius. ''Bet kai įvyko viruso išpuolis, mes supratome, kad tai netiesa. Mes buvome šokiruoti sužinoję, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema netvarkinga, mes neturėjome vaistų atsargų ar veido kaukių, ar testų “.
Prancūzijai beviltiškai trūko kaukių ir kitų apsauginių priemonių, kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai buvo priversti nešioti šiukšlių maišus. Vyriausybė suorganizavo kaukių  lėktuvais „pervežimą“ iš Kinijos į Prancūziją, o pats žodis ir su juo susiję vaizdai priminė humanitarinę pagalbą, kurią kadaise teikė Prancūzija savo buvusioms Afrikos kolonijoms.

„Mes supratome, kad esame neišsivysčiusi tauta“, - sakė Philippe'as Juvinas, Paryžiaus „Georges Pompidou“ Europos ligoninės skubios pagalbos skyriaus vadovas ir politikas, kuris yra La Garenne-Colombes miesto, esančio tiesiai į vakarus nuo Paryžiaus, meras.
Kai kurie mato intelektualinį pralaimėjimą Prancūzijoje, kovojant su epidemija.

Nors Prancūzija ir Vokietija tą pačią savo ekonomikos dalį skiria sveikatos apsaugai, Prancūzija lėtai suvokė viruso riziką ir mobilizavosi prieš jį, teigė „Paris 2 Panthéon“ universiteto Prancūzijos užsienio politikos specialistas Jeanas-Jacques'as Roche'as iš Paryžius 2 universiteto Pantheon-Assas.

Prancūzijos atsakas buvo apimtas daugybės biurokratinių trukdžių, kurie sulėtino informacijos perdavimą per labai centralizuotą valdžios sistemą, sakė p. Roche'as, kuris taip pat yra buvęs vyriausybės Krašto apsaugos pažangiųjų studijų instituto tyrimų direktorius.„Kyla abejonių dėl pačios Prancūzijos administracinės struktūros“, - sakė p. Roche. „Vietoj paviršiaus blizginimo ją reikia tikrai iš naujo ją atstatyti.“"

Lietuvos "visažinanti" biurokratija, trukdanti žmonėms pasitikrinti namie su greitaisiais testais, ar jie jau persirgo koronavirusu, ar - ne, ir tuo pačiu, trukdanti ekonomikos atsigavimui, turėtų pasimokyti iš prancūzų klaidų.

5 Rules to Live By During a Pandemic

"There’s no playbook for living through a pandemic, so we decided to create one. With some basic rules to guide you, everyone can lower risk and live a full life while we wait for the virus to get under control.

While it might feel as if the coronavirus crisis is over, it’s not. The virus is still out there.

But some things have changed. To start, lockdowns are ending because cases are low or falling in some areas or because state leaders have decided to move ahead despite the risk. Testing has increased, giving us more indicators of community health. Plus we know a lot more about how the virus behaves and what activities pose the highest risk.

And because life on permanent lockdown isn’t sustainable, public health experts are beginning to embrace a “harm reduction” approach, giving people alternatives to strict quarantine. These options — like forming a “bubble” with another household or moving social activities outdoors — don’t eliminate risk, but they minimize it as people try to return to daily life.

Nobody knows exactly what will happen as communities open up. The most likely scenario is that virus cases will continue to surge and fall around the globe for the foreseeable future.

“It’s hard to imagine how we will avoid another surge in infections, which is why these harm reduction approaches that keep people away from much higher risk situations are so important,” said Julia Marcus, an infectious disease epidemiologist and assistant professor in the department of population medicine at Harvard Medical School. “If someone expanding their bubble keeps them from having crowded dinner parties or going to bars, then that is a success.”

While we’ve learned to live with masks and social distancing, as well as new rituals of hand-washing after handling packages and touching surfaces, we need some basic rules to minimize risk and still have a life going forward. We’ve consulted with several public health experts and scientists to give you the tools you need to make your own decisions, whether it’s dining at a restaurant, going to church or simply getting a haircut.

1. Check the health of your state and community

To gauge your risk of coming into contact with an infected person, pay attention to two important indicators of Covid-19 in your area: the percentage of tests that are positive, and the trend in overall case rates.

Start by learning the percentage of positive Covid-19 tests in your state, which tells you if testing and contact tracing are finding mild and asymptomatic cases. When positive test rates stay at 5 percent or lower for two weeks, that suggests there’s adequate testing in your state to get virus transmission under control, and you’re less likely to cross paths with the virus. The closer the number is to 2 percent, the better.

“It doesn’t mean you have total freedom,” warns Erin Bromage, a comparative immunologist and biology professor at the University of Massachusetts, Dartmouth. “It means there’s enough testing going on there that you can feel confident that your interactions in society are going to be of much lower risk.”

If the percentage of positive tests starts to rise, you should take more precautions.

To find out whether your state is meeting the testing criteria, go to your state health department website. Or you can use this chart from Johns Hopkins University The website Covid Act Now allows you to see positive test rates by county.

Next, use our maps and case count pages to stay informed of the Covid-19 trends in your area. When the number of overall cases is low or falling, you should feel safer, but you still need to be vigilant. Be more cautious when case counts start rising.


2. Limit the number of your close contacts

You’re safest with members of your household, but if you want to widen your circle to extended family or friends, keep the number of close contacts as low and as consistent as possible. One way to do this is to form a “corona bubble,” which happens when two households form an exclusive social circle, agreeing on safety guidelines and to see only each other. The arrangement allows people to visit each other’s homes and lead a somewhat normal, if limited, social life. It may be particularly helpful for families with similar structures — such as those with young children longing for playmates or teenagers seeking in-person contact (don't ask what in-person contact might be).

The arrangement requires a high level of trust. How does each family define reasonable precautions? Count the number of potential “leaks” for each member of the bubble — such as trips to the store or office, play dates, children and teens who see friends, or housekeepers and nannies who may visit multiple homes.

Keep communication open and without judgment, so people feel comfortable disclosing new exposure risks and potential “leaks” in the bubble.

“People’s activities are going to change every day — schools may reopen, someone may decide to go to protest,” said Dr. Marcus. “This is not just a one-time agreement. The communication about risk needs to be ongoing and open.”

3. Manage your exposure budget (never mind that it sounds funny)

Risk is cumulative. Going forward, you’ll need to make trade-offs, choosing activities that are most important to you (like seeing an aging parent) and skipping things that might matter less (an office going-away party). Think about managing virus risk just as you might manage a diet: If you want dessert, eat a little less for dinner.

During a pandemic, every member of the household should manage their own exposure budget. (Think Weight Watchers points for virus risk.) You spend very few budget points for low-risk choices like a once-a-week grocery trip or exercising outdoors. You spend more budget points when you attend an indoor dinner party, get a haircut or go to the office. You blow your budget completely if you spend time in a crowd.

“Moving into a long-term management phase, we have to start thinking like this,” says Johannes Eichstaedt, a computational social scientist and psychology professor at Stanford University. “Don’t take risks where it’s not needed, and make trade-offs that are congruent with your larger health needs and priorities. If seeing my grandchild in the park means, to balance this, I can only go to the supermarket every other week, maybe that’s a trade-off I’m willing to make for my mental health and well-being.”

Unfortunately, there’s no magic number to determine your personal exposure budget and the exposure “costs” of different actions. But think about your overall exposure budget when you make decisions to spend time with other people, particularly older people and those with high-risk conditions.

4. Keep higher risk activities as short as possible

Every time you make plans, ask yourself, “If an infected person happens to be nearby, how much time could I be spending with them?” It takes an extended period of close contact with an infected person, or extended time in a poorly ventilated room with an infected person, to have a substantial risk of catching the virus through the air, said Linsey Marr, an aerosol scientist at Virginia Tech.

When making decisions, keep indoor events brief and move social events outdoors. Wear a mask and practice social distancing. Here’s some guidance about time of exposure.

Brief exposure: Brief encounters, particularly those outside — like passing someone on the sidewalk or a runner who huffs and puffs past your picnic — are unlikely to make you sick.

Face-to-face contact: Wear a mask, and keep close conversations short. We don’t know the level of exposure required to make you sick, but estimates range from a few hundred to 1,000 copies of the virus. In theory, you might reach the higher estimate after just five minutes of close conversation, given that a person might expel 200 viral particles a minute through speech. When health officials perform contact tracing, they typically look for people with whom you’ve spent at least 15 minutes in close contact.

Indoor exposure: In an enclosed space, like an office, at a birthday party, in a restaurant or in a church, you can still become infected from a person across the room if you share the same air for an extended period of time. There’s no proven time limit that is safest, but based on contact tracing guidelines and the average rate at which we expel viral particles — through breathing, speaking and coughing — it’s best to keep indoor activities, like shopping or haircuts, to less than an hour. Even shorter is better.

As you make decisions, Dr. Bromage suggests you consider the volume of air space (open space is safer than a small meeting room), the number of people in the space (fewer is better) and how much time everyone is together (keep it brief). To learn more about timing and risk, read Dr. Bromage’s blog post on the topic, which has been viewed more than 18 million times.

5. Keep taking pandemic precautions

Already some people in many communities have stopped wearing masks, suspended social distancing and returned to their pre-pandemic socializing. Time will tell if case counts start to rise as a result, but in the coming months you would be wise to adopt the following habits.

•    Keep a mask handy. Wear a mask in enclosed spaces, when you shop or go to the office and anytime you are in close contact with people outside your household.

•    Practice social distancing — staying six feet apart — when you are with people who live outside your household. Keep social activities outdoors.

•    Wash hands frequently, and be mindful about touching public surfaces (elevator buttons, hand rails, subway poles, and other high-touch areas)

•    Adopt stricter quarantine practices if you or someone in your circle is at higher risk."

5 taisyklės, kaip gyventi pandemijos metu

"Nėra jokios knygos, kaip išgyventi pandemiją, todėl nusprendėme ją sukurti. Laikydamiesi keleto pagrindinių taisyklių, kurios padės jums, kiekvienas galime sumažinti riziką ir gyventi visavertį gyvenimą, kol laukiame viruso suvaldymo.

Nors gali atrodyti taip, lyg koronaviruso krizė būtų baigta, taip nėra. Virusas vis dar yra aplink mus.

Tačiau kai kurie dalykai pasikeitė. Visų pirma, užsiblokavimas baigiasi, nes užsikrėtimo atvejų kai kuriuose kraštuose yra mažai arba jų visai nėra, arba dėl to, kad valstybės vadovai, nepaisydami rizikos, nusprendė judėti pirmyn. Testų padaugėjo, suteikiant mums daugiau bendruomenės sveikatos rodiklių. Be to, mes žinome daug daugiau apie tai, kaip virusas elgiasi, ir kokia veikla kelia didžiausią pavojų.

Kadangi gyvenimas dėl nuolatinio uždarymo nėra tvarus, visuomenės sveikatos ekspertai pradeda taikyti „žalos mažinimo“ metodą, suteikdami žmonėms alternatyvas griežtam karantinui. Šios parinktys, tokios kaip „burbulo“ formavimas su kitu namų ūkiu ar socialinės veiklos perkėlimas į lauką, nepašalina rizikos, tačiau sumažina ją, kai žmonės bando grįžti į kasdienį gyvenimą.

Niekas tiksliai nežino, kas atsitiks, atsidarius bendruomenėms. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad artimoje ateityje virusų atvejų ir toliau daugės ir mažės visame pasaulyje.

„Sunku įsivaizduoti, kaip išvengsime dar vieno infekcijos antplūdžio, todėl tokie žalos mažinimo metodai, kurie apsaugo žmones nuo daug didesnės rizikos situacijų, yra svarbūs“, - teigė infekcinių ligų epidemiologė ir docentė Julia Marcus, tirianti bendruomenės medicina Harvardo medicinos mokykloje. „Jei kas nors praplečia savo burbulą, bet to dėka nedalyvauja gausybės žmonių vakarienėse ar gali neiti į barus, tai yra sėkmė“.

Nors mes išmokome gyventi su kaukėmis ir socialiniu atsiribojimu, taip pat su naujais rankų plovimo ritualais, tvarkant pakuotes ir liečiant paviršius, mums reikia keleto pagrindinių taisyklių, kad sumažintume riziką ir vis tiek galėtume gyventi toliau. Mes pasikonsultavome su keliais visuomenės sveikatos ekspertais ir mokslininkais, kad suteiktume jums reikalingus įrankius, kad galėtumėte priimti sprendimus: ar vakarieniauti restorane, ar nueiti į bažnyčią ar ar tiesiog pasidaryti gražesnę šukuoseną kirpykloje.

1. Patikrinkite jūsų valstybės ir bendruomenės sveikatą

Norėdami įvertinti jūsų kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu riziką, atkreipkite dėmesį į du svarbius jūsų vietovės „Covid-19“ rodiklius: teigiamų testų procentą ir bendrą atvejų procentą.

Pradėkite, sužinodami teigiamų „Covid-19“ testų procentinę dalį jūsų vietovėje. Tai paaiškina, ar testai ir kontaktų nustatymas suranda lengvus ir besimptomius atvejus. Kai teigiamos testų normos dvi savaites išlieka 5 proc. ar mažesnės, tai rodo, kad jūsų valstybė atlieka tinkamą testų skaičių, kad būtų galima kontroliuoti viruso plitimą, ir mažiau tikėtina, kad susikirs jūsų keliai su virusu. Kuo arčiau 2 procentų, tuo geriau.

„Tai nereiškia, kad turite visišką laisvę“, - įspėja Erinas Bromage'as, lyginamasis imunologas ir biologijos profesorius iš Masačusetso universiteto, Dartmute. „Tai reiškia, kad vyksta pakankamai testų, kad galėtumėte jaustis įsitikinę, kad jūsų bendravimui visuomenėje bus daug mažesnė rizika“.

Jei teigiamų testų procentas pradeda didėti, turėtumėte imtis daugiau atsargumo priemonių.

Norėdami sužinoti, ar jūsų valstybė atitinka tyrimo kriterijus, eikite į jūsų valstybės sveikatos ministerijos svetainę. Arba galite naudoti šią lentelę iš Johns Hopkins universiteto svetainės „Covid Act Now“, kuri suteikia galimybę pamatyti teigiamus testų rodiklius pagal apskritis, jeigu gyvenate JAV.

Tada naudokitės žemėlapiais ir atvejų skaičiavimo puslapiais, kad būtumėte informuoti apie „Covid-19“ tendencijas jūsų rajone. Kai bendras atvejų skaičius yra mažas arba mažėja, turėtumėte jaustis saugiau, tačiau vis tiek turite būti budrūs. Būkite atsargesni, kai atvejų skaičius didėja.

2. Apribokite artimų kontaktų skaičių

Jūs esate saugiausias su jūsų namų ūkio nariais, tačiau jei norite išplėsti jūsų ratą šeimos ar draugų sąskaita, išlaikykite kuo mažiau artimų kontaktų ir kiek įmanoma nuosekliau. Vienas iš būdų tai padaryti yra „koronos burbulas“, kuris įvyksta, kai du namų ūkiai sudaro išskirtinį socialinį ratą, sutardami dėl saugos gairių ir matydami tik vienas kitą. Ši tvarka leidžia žmonėms aplankyti vienas kito namus ir gyventi normalų, net jei ir ribotą, socialinį gyvenimą. Tai gali būti ypač naudinga šeimoms, turinčioms panašią struktūrą - tokioms, kaip su mažais vaikais, kurie ilgisi žaidimų draugų ar su paaugliais, ieškančiais asmeninio kontakto (neklauskite, kokio kontakto).

Susitarimas reikalauja aukšto lygio pasitikėjimo. Kaip kiekviena šeima apibrėžia pagrįstas atsargumo priemones? Suskaičiuokite kiekvieno „burbulo“ nario galimą „nutekėjimą“, pvz., keliones į parduotuvę ar biurą, žaidimų susitikimus, vaikus ir paauglius, kurie susitinka su draugais, ar namų tvarkytojus ir aukles, kurie gali aplankyti kelis namus iš eilės.

Palaikykite komunikaciją atvirą ir nesmerkite, kad žmonės jaustųsi patogiai, atskleisdami naują poveikio riziką ir galimą „nuotėkį“ burbule.

„Žmonių veikla keičiasi kiekvieną dieną - mokyklos gali atsidaryti, kažkas gali nuspręsti protestuoti“, - sakė gydytojas Marcusas. „Tai nėra vienkartinis susitarimas. Komunikacija apie riziką turi būti tęstinė ir atvira. “


3. Tvarkykite savo ekspozicijos virusui biudžetą (kad ir kaip kvailai tai skambėtų)

Rizika kaupiama. Einant į priekį, turėsite atlikti kompromisus, pasirinkdami jums svarbiausią veiklą (pvz., retkarčiais matydami senstančius tėvus) ir praleisdami dalykus, kurie gali būti mažiau svarbūs (vakarėlis biure). Pagalvokite apie viruso rizikos valdymą taip, kaip galėtumėte laikytis dietos: jei norite deserto, vakarienei valgykite šiek tiek mažiau.

Pandemijos metu kiekvienas namų ūkio narys turėtų susitvarkyti savo biudžetą. Išleidžiate labai mažai biudžeto punktų pasirinkdami mažai rizikingas, pavyzdžiui, kartą per savaitę vykstančią maisto prekių kelionę ar mankštą lauke. Išleidžiate daugiau biudžeto taškų, kai lankotės vakarienės patalpose, nueinate į kirpyklą ar einate į biurą. Jūs visiškai sunaikinate savo biudžetą, jei praleidžiate laiką minioje.

„Pereidami į ilgalaikio valdymo etapą, turime pradėti taip galvoti“, - sako Johanas Eichstaedtas, socialinis mokslininkas ir psichologijos profesorius Stanfordo universitete. „Nerizikuokite ten, kur to nereikia, ir darykite kompromisus, atitinkančius jūsų didesnius sveikatos poreikius ir prioritetus. Jei pamatyti jūsų anūką parke, reiškia tai subalansuoti taip, kad aš galiu eiti į prekybos centrą tik kas antrą savaitę, galbūt tai yra kompromisas, kurį noriu padaryti savo psichinei sveikatai ir gerai savijautai “.

Deja, nėra stebuklingo skaičiaus, kuris leistų nustatyti jūsų asmeninės ekspozicijos virusui biudžetą ir skirtingų veiksmų ekspozicijos „išlaidas“. Bet apsvarstykite savo bendrą biudžetą, kai priimsite sprendimus leisti laiką su kitais žmonėmis, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis ir žmonėmis, turinčiais didelę riziką numirti.


4. Laikykite kuo trumpesnę didesnės rizikos veiklą

Kiekvieną kartą sudarydami planus paklauskite savęs: „Jei pasirodytų netoliese užsikrėtęs asmuo, kiek laiko galėčiau praleisti su juo?“ Didelė rizika užsikrėsti virusu per orą užtrunka gana ilgą artimo kontakto su infekuotu asmeniu laiką arba trumpesnį laiką prastai vėdinamoje patalpoje, sakė „Virginia Tech“ aerozolių žinovė Linsey Marr.

Priimdami sprendimus, trumpai aptarkite renginius patalpose ir darykite socialinius renginius lauke. Dėvėkite kaukę ir užsiimkite socialiniu atsiribojimu. Štai čia yra keletas patarimų apie ekspozicijos laiką.

Trumpas susidūrimas: trumpi susitikimai, ypač esantys lauke, pavyzdžiui, praeinantys ant šaligatvio ar bėgikai, kurie sunkiai kvėpuoja ir pučia orą, bėgdami pro jūsų pikniką, greičiausiai nepadarys jums ligos.

Kontaktas akis į akį: dėvėkite kaukę ir pasirinkite trumpus artimus pokalbius. Mes nežinome, kokio lygio ekspozicija reikalinga, rizikuojant susirgti, tačiau apskaičiuota, kad viruso reikia nuo kelių šimtų iki 1 000 kopijų. Teoriškai aukštesnį įvertinimą galite pasiekti vos po penkių minučių artimo pokalbio, atsižvelgiant į tai, kad žmogus per kalbą gali išsiųsti 200 viruso dalelių per minutę. Kai sveikatos apsaugos pareigūnai atlieka kontaktų nustatymą, paprastai jie ieško žmonių, su kuriais bent 15 minučių praleidote, artimai bendraudami.

Poveikis patalpose: uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, biure, gimtadienio vakarėlyje, restorane ar bažnyčioje, jūs vis tiek galite užsikrėsti nuo kambary esančio žmogaus, jei ilgą laiką naudojate tą patį orą. Neįrodytas saugiausias laiko limitas, tačiau remiantis kontaktų sekimo gairėmis ir vidutiniu virusų dalelių išsiskyrimo greičiu - kvėpuojant, kalbant ir kosint - geriausia užsiėmimus patalpose, pavyzdžiui, apsipirkimą ar kirpimą, turėti mažiau, nei valandą. Dar trumpesni yra geriau.

Priimdamas sprendimus, dr. Bromage siūlo atsižvelgti į oro erdvės tūrį (atvira erdvė yra saugesnė už nedidelę susitikimų salę), žmonių skaičių erdvėje (mažiau jų yra geriau) ir kiek laiko visi yra kartu (laikykitės to trumpai). Norėdami sužinoti daugiau apie laiką ir riziką, perskaitykite dr. Bromage tinklaraščio įrašą šia tema, kuris buvo peržiūrėtas daugiau nei 18 milijonų kartų.

5. Laikykitės pandemijos atsargumo priemonių

Kai kurie žmonės daugelyje bendruomenių nustojo nešioti kaukes, nutraukė socialinį atsiribojimą ir vėl grįžo į priešpandemiją. Laikas parodys, ar dėl to atvejų skaičius pradės didėti, tačiau per ateinančius mėnesius jums būtų protinga pasirinkti šiuos įpročius.

• Kaukę laikykite po ranka. Apsipirkdami ar eidami į biurą, dėvėkite kaukę uždarose vietose bet kuriuo metu, kai artimai bendraujate su žmonėmis, esančiais ne jūsų namų ūkyje.

• Praktikuokite socialinį atsiribojimą - būkite dviejų metrų atstumu - būdami su žmonėmis, kurie gyvena ne jūsų namų ūkyje. Laikykite socialinę veiklą sukoncentruotą lauke.

• Dažnai plaukite rankas ir nepamirškite atsargiai liesti viešų paviršių (lifto mygtukai, rankiniai bėgiai, metro stulpeliai ir kitos liečiamos vietos).

• Priimkite dar griežtesnę karantino praktiką, jei jums ar kam nors iš jūsų rato kyla didesnė rizika numirti."

PSO jaučiu grįžo ankstesnis žvirbliu išskridęs tvirtinimas, kad besimptomis koronaviruso perdavimas yra „labai retas“

"Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija (PPO) atmetė dieną anksčiau pateiktą teiginį, kad žmonės, kurie neturi simptomų, koronavirusą perduoda „labai retai“.

Marija Van Kerkhove, kuri pateikė originalų komentarą apie labai retus besimptomius pirmadienį vykusiame PPO instruktaže, antradienį jau teigė, kad pirmadienio komentaras paremtas tik dviem ar trim tyrimais ir kad sakyti jog asimptominis perdavimas visame pasaulyje yra retas, yra „nesusipratimas“.

„Aš tiesiog atsakiau į klausimą, aš nesakiau PPO rekomendacijų ar panašiai “, - sakė ji.

Mokslininkai aštriai kritikavo PPO dėl painiavos šiuo klausimu, atsižvelgiant į didelius viešosios sveikatos politikos padarinius. Jie taip pat teigė, kad komentarai neatspindi dabartinių mokslinių tyrimų.

Balandį paskelbtame plačiai cituojamame dokumente teigiama, kad žmonės labiausiai užkrečiami likus dviem dienoms iki simptomų atsiradimo, ir apskaičiuota, kad 44 procentai naujų infekcijų yra perduodamos iš žmonių, kurie dar neturi simptomų.

„Visi geriausi įrodymai rodo, kad žmonės be simptomų gali ir lengvai platina virusą SARS-CoV-2, kuris sukelia„ Covid-19 ““, - antradienį pareiškė Harvardo visuotinio sveikatos instituto mokslininkai."

Šia virusas plinta taip greitai, kad kvailiausi iš mūsų, turintys galimybę pasisakyti viešai, kasdien parodo, kokie jie yra kvailiai. Va Lietuvoje Kubilius ir Šimonytė apkaltino kriminaliniu nusikaltimu viso pasaulio valstybes už tai, kad jos gelbsti nuo viruso kenčiančius vaikus, senelius ir verslus. Nuo nieko nedarymo  europarlamentaro Kubiliaus ir Vilniaus parlamentarės Šimonytės smegenys visai išdžiūvo.

Paryžiaus prokuroro tyrimas

"Prancūzijoje, kur koronavirusas nužudė daugiau nei 29 000 žmonių, Paryžiaus prokuroras pradėjo tyrimą dėl dešimčių skundų dėl valdžios institucijų reakcijos į koronaviruso epidemiją. Tiriant daugiausia dėmesio bus skiriama pareigūnų ar institucijų skundams tokiais klausimais, kaip kaukių stygius, siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikaltimų. Tačiau nei prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris turi imunitetą ir nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nei jo vyriausybė nėra taikiniai."

Kaip įsodinti salotas tarp pomidorų, paprikų ir baklažanų?

"Galima pavasarį įsodinti greitai augančius salotų žalumynus, pavyzdžiui, lapines salotas ir arugulą tarp lėčiau augančių daržovių, pavyzdžiui, pomidorų, paprikų ir baklažanų. Žalumynai yra paruošti derliaus nuėmimui per 30–40 dienų, o lėtesni pasėliai yra tuo metu pasiruošę užimti erdvę.

Salotų sodinukai turėtų būti persodinti į šiltnamį ar lysvę po 3 - 4 savaičių augimo patalpose."

Jeigu internete suradote investicijų galimybę

Tai paprasčiausias būdas, kad atsikratyti to noro čia investuoti, yra toks:

"Tinklapį, kuris siūlo investuoti, tiesiog reikia patikrinti, ar jį prižiūri Lietuvos bankas. Šio banko puslapyje galima rasti visą sąrašą įmonių, kurios yra prižiūrimos ir kurios yra licencijuotos bei turi leidimą veikti Lietuvoje. Jei konkrečios įmonės nepavyksta rasti tame sąraše, tai elektroniniu laišku info@lb.lt reikėtų nusiųsti nuorodą su užklausa, ar ši įmonė turi licenciją ir yra prižiūrima. Tai pats paprasčiausias būdas išvengti pačių akiplėšiškiausių apgavysčių ir kvailiausio pinigų praradimo."

Kas svarbiausia iš to, ką jų valdymo metu padarė valstiečiai?

"Apibrėžiant šiandieninės Lietuvos gerovės valstybės kūrimo tipą, ją galima vertinti tik kaip minimalią post-komunistinę korporatyvinio-bismarkinio-klientelistinio tipo gerovės valstybę, iš lėto dreifavusią į liberalų-marginalinį tipą, tačiau kažkiek pristabdytą, norim tai, ar nenorim to pripažinti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo. Kodėl vadiname judėjimą link liberalaus - marginalinio? Todėl, kad toks tipas generuoja marginalines grupes ir socialinę atskirtį."

Pridėkime dar ir nenorinčių patekti į tas marginalines grupes lietuvių emigraciją.

Kaip išmokyti internete darbo ir bendravimo įgūdžių?

"Internete studentų susidomėjimas kartais išblėsta dėl ekrano nuovargio. Tokiu atveju padeda  sutrumpinti paskaitas  ir demonstravimo sesijas iki daugiausia 30 minučių, palyginti su net iki dviejų valandų paskaitomis gyvai. Gerai taip pat naudoti interaktyviąsias „Zoom“ vaizdo programinės įrangos ypatybes, norint sudominti studentus dažnai užduodamais klausimais ir stebėti, ar  pamokos įsisavinamos.

Turint mažiau laiko klasėje, verta paskirti studentams trumpus projektus, kuriuos jie vykdo penkių ar šešių žmonių grupėse, vesti virtualias „individualaus darbo valandas“, skirtas darbui su vienu studentu, rengti atvirus užsiėmimus, kuriuose studentai gali užduoti bet kokius klausimus.

Techninis mokymas turi būti griežtas ir sunkus, tačiau reikalinga ir kita programos pusė, orientuota į „minkštuosius įgūdžius“. Į šią programą įtraukiamas kalbėjimas viešai, pažinčių tinklų kūrimas, darbas komandose, net kaip sėdėti ir rengtis - moterims dėvėti neutralias spalvas, vengti raštų, sijonų, trumpesnių, kaip du cm virš kelio, o kulniukų - aukštesnių, kaip penki cm."

Pasižiūrėkime, ko vengti:

 

Ką JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja biurams koronaviruso atveju?

 JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų rekomendacijų klauso visos geriausios pasaulyje JAV ligoninės. Tam JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centruose dirba specialiai atrinkti geri specialistai. Ką jie rekomenduoja biurams koronaviruso atveju?

"JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja apriboti lifto naudojimą, kad būtų išlaikytas dviejų metrų atstumas. Darbdavius tai stulbina.
„Aukštame pastate negali būti du žmonės viename lifte. Tai ne tik neįmanoma “, - teigė„ Prudential “, kuris užima kelis didelius pastatus Niuarke, JAV, vicepirmininkas Robas Falzonas. „Mums visiems susirinkti darbe prireiks dviejų ar trijų valandų.“

Kitas Ligų kontrolės ir prevencijos centrų pasiūlymas - kad įmonės apribotų darbuotojų naudojimąsi viešuoju transportu - taip pat darbdaviams atrodo nepraktiškas tokiuose miestuose kaip Niujorkas, kur milijonai žmonių prieš pandemiją važiavo į darbą metro.

„Viena didžiausių priežasčių grįžti į biurus yra tai, kad žmonės gali bendradarbiauti“, - sakė Jim Underhill, komercinio nekilnojamojo turto firmos „Cresa“ generalinis direktorius. „Bet kai visa prielaida yra laikytis dviejų metrų atstumo nuo žmonių ir nešioti kaukes, tai panaikina pačias priežastis, kodėl žmonės sugrįš į biurus“.

Komercinio nekilnojamojo turto finansavimo įmonės „Walker & Dunlop“ vykdomasis direktorius Willy Walkeris teigė, kad jo 40 biurų vadovai planuoja skirtingus požiūrius į biurų gyvenimą pandemijos metu. Tokiose valstijose kaip Teksasas ar Florida, pasak jo, visi nori grįžti į biurą. Niujorke ir Kalifornijoje darbuotojai kur kas labiau nerimauja dėl grįžimo.

„Walker & Dunlop“ pirmuosius darbuotojus sugrąžins birželio 15 d., o sugrįžę tarp kai kurių stalų ras plastikinius barjerus. Kitur stalai bus perkelti prie sienos, o ne remsis į kitą stalą."

Atsakymas dejuojantiems darbdaviams yra paprastas. Nori būti sveikas - reikia tam dirbti. Organizuokite darbo aplinką, nors minimaliai padedančią išsaugoti sveikatą.