Pradėjome kelti revoliucijas mūsų žemės lopinėlyje, tai tokios žinios pravers, nes revoliucijos visada duoda daug kraujo ir sunaikina tvarką.
Pradėjome kelti revoliucijas mūsų žemės lopinėlyje, tai tokios žinios pravers, nes revoliucijos visada duoda daug kraujo ir sunaikina tvarką.
Kas dar buvo priešindustrinėje visuomenėje? Ji badavo dažnai ir taupė maistą. Va, Švedija badavo visai neseniai - prieš maždaug 150 metų.
"Švedijoje, atsisakiusioje įgyvendinti COVID-19 karantiną, sausio – birželio mėnesiais mirė 51 405 žmonės - tai daugiausia žuvo per vieną pusmetį negu visais laikais nuo 1869 m., praneša CNN.
Šis skaičius yra maždaug 6500, arba 15 procentų, daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Per pirmąjį 1869 m. pusmetį 55,431 žmonės mirė, kai dėl prasto derliaus Švediją ištiko badas."
Aišku, priešindustrinėje visuomenėje maisto trūkumo prispausti žmonės suvalgydavo vištas tik tada, kai tos pasendavo ir nustodavo dėti kiaušinius. Kad mažas vaikas graužtų tokią vištieną, jis turėjo išsitreniruoti stiprius žandikaulių sukandimo raumenis. Tiems raumenims prisitvirtinti, reikėjo platesnių kaulų. Todėl tie priešindustriniai žmonės turėjo tokius gražius plačius žandikaulius su daug vietos dantims.
Graužkite ką nors, kad parodyti vaikams pavyzdį. Duokite graužti jūsų vaikams, kol jų kaulai dar auga. Svarbu ir dorotis su alergijomis, kad nekvėpuotų pro burną, o laikytų dantis sukandę.
Juk ji tapo visuotinai priimta Amerikoje.
"Kalbant apie užsienio politiką, visi amerikiečiai dabar vadovaujasi D. Trumpo pozicija konfrontacijos su Kinija linkme. Amerikiečiai laikosi jo instinktų ir pasitrauks iš Afganistano ir nustos organizuoti režimo pokyčius Irane. Nebus didžiulio kryžiaus žygio už demokratiją. Vietoj to yra suinteresuotų šalių sąjungos (taip pat ir su Rusija), kurių tikslas yra sulaikyti Kiniją."
Kur Lietuvos vieta šioje naujoje realybėje? Nėra tos vietos. Mes gyvename praeito amžiaus tarpukario iliuzijomis, pjaunamės su kaimynais, ginkluojamės primityviais, bet mums brangiai kainuojančiais, ginklais, kurie neturi jokios praktinės ar teorinės reikšmės. Viskas, ką Lietuva daro tarptautinėje erdvėje, yra nusibodęs, moraliai pasenęs, kvailas, mintinai visų išmoktas, spektaklis. Tokį spektaklį darė ir A. Smetona, kol neatėjo laikas bėgti. Kodėl A. Smetona pabėgo? Lietuvos žmonės neparėmė? Jei būtų žmonių palaikymas, tai gal ir tų tankų nebūtų, ar bent jau bėgti nereikėtų, kaip nereikėjo bėgti suomių vadovybei akistatoje su komunistų tankais.
Omarai dabar pigūs, nes rimti žmonės, turintys pinigų, neina į restoranus, kad neužsikrėsti korona. Todėl galima prisipirkti pigių omarų ir paruošti juos namie. Jei anksčiau tik Kanada eksportavo į ES omarus be muitų, tai dabar ir JAV susitarė eksportuoti į ES omarus be muitų. Kils omarų kainų karas tap JAV ir Kanados. Galėsime dažniau juos paskanauti Lietuvoje.
Labai svarbu neperkaitinti, nes atsiranda nemalonus stiprus aromatas.
Kaip matėte anksčiau, pupelės gali būti pigiu baltyminio maisto papildu daugeliui kitų pigių augalinių produktų. Tikėsimės, kad tokie pupelių pyragėliai tiks lietuviškam skoniui geriau, negu meksikiečių maisto produktai pupelių pagrindu.
Kodėl? Žmonės išsigando koronaviruso ir valo viską daugiau. Bet kodėl verslas nesugeba patenkinti to padidėjusio poreikio?
"Ilgai po to, kai koronavirusas pas mus pasirodė, mažmenininkai negalėjo išlaikyti savo lentynų pilnų. „Target.com“ šią savaitę neturėjo „Bounty“ popierinių rankšluosčių, kuriuos galėjo pristatyti, nors kai kuriose parduotuvėse tokių turėjo. „Amazon.com“ svetainėje pardavėjas apmokestino 44,95 JAV dolerių už pakuotę, kuri paprastai kainuoja 15 JAV dolerių.
Tyrimų įmonės IRI duomenimis, 2020 metų rugpjūčio 9 d. JAV parduotuvėse vidutiniškai 21% namų apyvokos popieriaus gaminių nebuvo.
Tikėtina, kad situacija greitai nepagerės, nes gamintojai neketina statyti naujų gamybos pajėgumų. Centrinis mašinų, reikalingų popieriniams rankšluosčiams gaminti, surinkimas užtrunka ištisus metus.
Amerikiečiai pandemijos metu susidūrė su daugybe stresų, iš kurių popierinių rankšluosčių trūkumas vargu ar yra vienas blogiausių. Tačiau beveik šešis mėnesius krizę išgyvenančios parduotuvės padeda paaiškinti platų JAV nepasirengimą, dėl kurio pandemija tapo blogesnė, nei galėjo būti.
Šis trūkumas yra pagrįstas dešimtmečiais trunkančiais visų lygių įmonių, dirbančių su daugybe skirtingų produktų, siekiais, kad būtų galima gauti daugiau pelno, dirbant beveik be atsargų. Padarykite tik tai, ką galite greitai parduoti. Užsisakykite tik tiek medžiagų, kad gamybos linijos dirbtų toliau. Turėkite tik tiek vagonų, kad galėtumėte išdirbti per dieną. Sandėlyje leiskite tik tiek prekių, kad pakaktų kitai partijai.
Koncepcija, žinoma, kaip liesa gamyba arba atsargos tiksliai reikalingam momentui, gimė aštuntajame dešimtmetyje japonų automobilių pramonėje, kurios efektyvumas yra didelis, ir tapo religija daugeliui Amerikos vadovų. Pirmiausia ji išplito Detroite, paskui patiko kitiems JAV gamintojams ir galiausiai kitoms verslo šakoms, nuo platinimo iki mažmeninės prekybos.
Dėl avarijos galimybės ekspertus vargino tai, kad susilpninome pasirengimą nelaimėms. Darbdavių pareikšti tokie įspėjimai neturėjo jokios įtakos, nes investuotojai apdovanojo korporacijas, kurių išlaidos per liesas operacijas buvo žemos." [1]
Kai šiki ir neturi su kuo pasišluostyti, į galvą ateina geniali mintis, kad pavojinga visą valdžią versle ir valstybėje atiduoti tokiems gobšiems investuotojams. Būtų gerai to jausmo nepamiršti rinkimų į Seimą metu.
1. The Covid Storm: Why Aren't There Enough Paper Towels? Terlep, Sharon; Gasparro, Annie. Wall Street Journal, 22 Aug 2020: B.1.
Gardinas yra senas lietuviškas miestas, visai greta Druskininkų. Dabar Gardinas priklauso Baltarusijai. Jeigu Lenkija gali iškelti Lenkijos vėliavas Gardine, tai kodėl Lenkija negali iškelti Lenkijos vėliavas Vilniuje? Vilniuje nepatenkintų Lietuvos valdžia yra dar daugiau, negu Minske nepatenkintų Lukašenkos valdžia (Minske nėra tokių vagių oligarchų, kaip Mockus ar Maximos Numa-Numavičius).
Lenkijos veiksmai Gardine yra pavojingi Lietuvos elitui, ypač Landsbergių klanui. Lietuva neturėjo ir neturi savo elito. Formuojantis tautinei valstybei, į miestus sugužėjo alkani valstiečiai. Jie ir yra mūsų taip vadinamas elitas. Jie prasigyveno dviem etapais. Tarpukario Lietuvoje atėmė lenkų dvarininkų žemes ir atėme rinkas iš žydų verslų. O Landsbergių Lietuvoje jie gražiai atėmė likusių, paprastų, lenkų žemes - perkėlė turėtus pigius sklypus iš gūdžios provincijos į brangias lenkų turėtas žemes Vilniuje. Jei Vilnius vėl tampa Lenkijos dalimi, tai iškyla klausimas dėl tokio brangių lenkų žemių atėmimo teisėtumo.
Todėl taip keista, kad pradedant Landsbergiu [1] ir Nausėda, baigiant Užkalniu ir tokiu pat ciniku ministru Linkevičiumi, visi burzgia, kad reikia revoliucijos Baltarusijoje. Juk kasate sau duobę. Praktiški amerikonai sako, kad, jei pastebėjai, jog kasi sau duobę, tai nustok kasti.
1. Konservatorius Vytautas Landsbergis yra tautos patriarchas ir todėl klysti negali. Visas machinacijas su žemės perkėlimu darė jo žmona. Kaip lietuviška - net sukčiaudami, kišame į mėšlą žmoną, kad sunkiau būtų prikibti.
Galų gale atsiranda supratimas, kad globalizacija turi didesnę kainą, negu mes supratome iki šiol, tame tarpe ir mūsų aplinkos naikinime.
"Todėl Vokietijoje vyksta valstiečių protestai, nes Pietų Amerikoje ūkininkaujama nesilaikant gamtosaugos reikalavimų, todėl tokia konkurencija yra neteisinga. O Amazonijoje vis daugiau atogrąžų miškų nyksta, kad būtų sukurta daugiau vietos gyvuliams ir sojai auginti. Atsižvelgiant į tai, Vokietijos kanclerė A. Merkel kritikuoja planuojamą Europos Sąjungos prekybos susitarimą su Pietų Amerika.
Atsižvelgiant į miškų naikinimą Amazonės regione, kanclerė Angela Merkel (KDS) turi „rimtų abejonių“ dėl ES prekybos susitarimo su Pietų Amerikos konfederacija „Mercosur“ įgyvendinimo. Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas penktadienį Berlyne sakė, kad žmonės yra „labai susirūpinę“ dėl miškų naikinimo ir jų nykimo bei deginimo. „Ir šiame kontekste kyla rimtų klausimų, ar šiuo metu bus užtikrintas susitarimo įgyvendinimas numatytąja dvasia. Mes tai matome skeptiškai “.
Remiantis pirminiais Nacionalinio kosminių tyrimų instituto („Inpe“) duomenimis, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. Brazilijos Amazonės regione buvo iškirsta daugiau nei 9 000 kvadratinių kilometrų miškų - iškirtimų plotas padidėjo maždaug 35 procentais. Kritikai teigia, kad prekybos susitarimas atvers Europos Brazilijos sojos produktų ir mėsos rinką Pietų Amerikai ir kad tai dar labiau paskatins miškų naikinimą. Seibertas pabrėžė, kad Amazonė yra svarbi viso pasaulio klimatui."
O ką daro Lietuvos valdžia? Ką daro užsienio reikalų ministras Linkevičius? Lietuvos valstiečiai? Kokie valstiečiai? Amazonės miškai? Kokie miškai? Linkevičius bando įkalbėti pasaulio musulmonus, kad didžiausia pasaulio problema yra Baltarusijos palaidūnų protestai.
„Tokių besąlyginių pajamų įvedimo eksperimentai parodė, kad dauguma jų gavėjų nenustoja dirbti. Tačiau jie vis skrupulingiau pasirenka profesiją, gali daugiau laiko praleisti ieškodami darbo, persikvalifikuoti, linkę užsiimti kūrybingesne veikla. Tai, be abejo, jau dabar naudinga valstybėms.
Ateityje robotizacijos ir gyventojų senėjimo procesai gali lemti pensijų sistemos pertvarką ir įdiegti besąlyginių pajamų analogus visame pasaulyje.“
O ką spaudžiam tomis sankcijomis?
"Lukašenka sugebėjo suvienyti praktiškai visus Baltarusijos socialinius sluoksnius. Jo pusėje vis dar lieka specialiosios tarnybos, teisėsauga ir karinės pajėgos, dalis valdiškoje tarnyboje dirbančių baltarusių bei dalis amorfiškos provincijoje gyvenančios liaudies, kuri tiesiog patologiškai bijo bet kokių pokyčių ir dėl to kabinasi už tikrovėje subyrėjusio, bet ekrane vis dar tvirto Batkos įvaizdžio. Teoriškai, Lukašenka jau žlugęs politikas."
Minske gyvena tik penktadalis Baltarusijos gyventojų. Likusioji dauguma Baltarusijoje yra amorfiška provincijoje gyvenanti liaudis. Ji balsuoja už Lukašenką rinkimuose, todėl Lukašenka yra iki šiol nežlugęs politikas. Jūs norite valdyti daugumą baltarusių jūsų sankcijomis? Na jūs esate ir "demokratai"... O daugumos Lietuvos politikų nuolatinis mūsų ekonomikos aukojimas pigaus politikavimo vardan jau pradeda Lietuvos amorfinei provincijai įgrįsti. Kas dabar bus tie žlugę politikai?
Lietuvos Prezidentas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Linkevičius skubiai išvyksta į Sibirą. Įtariamas sugedęs šaldytuvas. Nausėda operatyviai susitiko su Lietuvos karo žvalgybos vadovu. Susitikimo metu aptarti klausimai laikomi paslaptyje.
"What have we learnt from this report, and what still needs to be done? It is clear from this and other studies that the immune response in hospitalized patients with severe COVID-19 is characterized by lymphopenia and the expression of molecules associated with ongoing inflammation8, whereas these same molecules are expressed at a lower level in people with mild or moderate disease. Differences in immune responses between the different categories of disease severity are even more evident when people with very mild or subclinical disease are included in the analyses4.
For results to be clinically useful, it will be necessary to define a limited number of biomarkers that can be both readily measured and used to predict disease outcomes. This could be difficult, because many of the changes in cytokine expression observed in studies such as that of Lucas and colleagues are useful for population-level analyses but less so for predicting outcomes in individual patients. Levels of specific cytokines vary substantially between people, making it hard to benchmark a level of cytokine expression that constitutes a sign of abnormality. Therefore, groups of cytokines, each with different degrees of inter-individual variability, must be measured to identify useful alterations." [1]
"Akivaizdu, kad hospitalizuotų pacientų, sergančių sunkia COVID-19 liga, imuniniam atsakui būdinga limfopenija (bendras limfocitų skaičiaus sumažėjimas) ir molekulių ekspresija, rodanti vykstantį uždegimą, tuo tarpu tos pačios molekulės yra mažesnio lygio žmonėms, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo liga. Imuninės reakcijos skirtumai tarp skirtingų sunkumo kategorijų dar labiau išryškėja, kai į analizę įtraukiami žmonės, sergantys labai lengva ar subklinikine liga.
Kad rezultatai būtų kliniškai naudingi, reikės apibrėžti ribotą kiekį biomarkerių, kuriuos galima lengvai išmatuoti ir panaudoti, numatant ligos padarinius. Tai gali būti sunku, nes daugelis citokinų ekspresijos pokyčių, pastebėtųtyrimuose, yra naudingi didelio gyventojų skaičiaus analizei, bet mažiau - prognozuojant atskirų pacientų rezultatus. Specifinių citokinų lygis tarp žmonių labai skiriasi, todėl sunku nustatyti citokinų išraiškos lygį, kuris yra anomalijos požymis. Todėl, norint nustatyti naudingus pakitimus, reikia išmatuoti citokinų grupes, kurių kiekviena turi skirtingą individų kintamumo laipsnį." [1]
1. Nature 584, 345-346 (2020)
"COVID-19 protrūkis JAV žvejybos laive pateikė tai, kas, pasak mokslininkų, yra pirmasis tiesioginis įrodymas, kad antikūnai prieš naująjį koronavirusą apsaugo žmones nuo pakartotinės infekcijos.
Po virusinės infekcijos imuninė sistema gamina junginius, vadinamus neutralizuojančiais antikūnais, kurie gali užpulti virusą, jei jis vėl įsiveržia. Bet ankstesni tyrimai nenustatė, ar tokie antikūnai gali apsaugoti žmones nuo SARS-CoV-2 pakartotinės infekcijos.
Aleksandras Greningeris iš Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sietle ir jo kolegos patikrino SARS-CoV-2 viruso buvimą ir antikūnus prieš tą virusą žvejybos laivo įguloje. Prieš išplaukiant laivui, tyrėjai ištyrė 120 iš 122 įgulos narių ir nustatė, kad visi turi neigiamus SARS CoV-2 testų rezukltatus, tačiau netrukus laivas išplaukė.
Matyt, testai neparodė ankstyvoje ligos stadijoje jau užsikrėtusių įgulos narių. Testavimas po reiso pademonstravo, kad buvo užkrėsti net 104 įgulos nariai. Nei vienas iš tų, kurie nebuvo anksčiau užkrėsti ir buvo testuoti, prieš išplaukiant, neparodė neutralizuojančių antikūnų prieš SARS-CoV-2.
Tačiau visi trys įgulos nariai, kurie, prieš išvykdami, turėjo tokius antikūnus, išvengė infekcijos." [1]
1. Nature 584, 329 (2020)
"Būti internetinių debesų paslaugų teikėjais, kaip „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“, yra labai brangiai kainuojantis verslas. Manoma, kad kiekviena iš šių trijų kompanijų savo duomenų centrams ir debesų tinklams išleidžia maždaug 10–15 milijardų dolerių per metus, sakė Johnas Dinsdale'as, vyriausiasis „Synergy“ analitikas. Tai yra vien kapitalo išlaidų lentelės dalis, reikalinga, norint šioje srityje konkuruoti. Tik nedaugelis pasaulio kompanijų gali jas sau leisti."
Šiuos skaičius reikia turėti omeny, kuriant Europos debesų paslaugų kompanijas. Pigu nebus. Darant pigiau, nesugebėsime konkuruoti, todėl niekas nenorės naudotis mūsų nekonkurencingomis paslaugomis.
Tokia, kaip guminėmis kulkomis protestuojančius šaudanti ir pensijas atiminėjanti nevykėlio muzikanto Landsbergio Lietuva? Montesquieu galvojo, kad nulemia karštas klimatas. Lietuvoje klimatas tikrai atšilo, bet mes dar netapome tokio karšto klimato šalimi, kaip Saudo Arabija.
"Demokratija suprantama, kaip valdymas konsultacijų ir bendro sutarimo būdu. Demokratiją galima rasti ne tik klasikinėje Graikijoje, bet ir daugelyje ankstyvųjų civilizacijų - įskaitant senovės Mesopotamiją, budistinę Indiją, Amerikos didžiųjų ežerų gentines žemes, iki užkariavimo - Mesoameriką ir ikikolonijinę Afriką. Esant tam tikroms sąlygoms „demokratinis valdymas natūraliai atsiranda žmonėms“. Dėlionė ta, kad autokratinis valdymas buvo toks pat natūralus. Tai taip pat buvo rasta daugelyje vietų. Pavyzdžiui, ikimodernistinėje Kinijoje ir islamo pasaulyje autokratija kartu su centralizuota biurokratija per amžius buvo norma.
Norėdami sužinoti, kodėl ankstyvoji demokratija atsirado ten, kur ji atsirado, mokslininkai remiasi archeologijos, dirvožemio mokslo, demografijos ir klimato tyrimų įrodymais. Svarbiausia, jų nuomone, yra informacija.
Ankstyvoji demokratija buvo linkusi klestėti ten, kur valdantieji mažai žinojo apie tai, ką žmonės augina, ir turėjo nedaug būdų tai sužinoti. Todėl valdantieji gali pernelyg mažai apmokestinti apmokestinamą produkciją (negautos pajamos) arba per daug (provokuoti pajamų slapstymą nuo apmokestinimo). Todėl geriau buvo paklausti žmonių, kiek jie pagamino, ir, mainais, įsiklausyti į jų reikalavimus. Šis modelis buvo būdingas ten, kur populiacijos buvo mažos, o centrinė valstybė buvo silpna arba jos nebuvo.
Esant didelėms gyventojų grupėms, tokios konsultacijos buvo nepraktiškos. Vietoj to valdovai siuntė pareigūnus pažiūrėti, kiek užauginta, o kiek vėliau - kiek jaunų vyrų gali būti pašaukta į armijas (šauktinių prievarta Lietuvoje). Atsirado daug biurokratijos. Jos pagalba autokratinė valdžia laužė vietos papročius. Priešmodernioje aplinkoje ši autokratinė biurokratija buvo labiau paplitusi ten, kur buvo gera dirva, derlius buvo aukštas ir paplitusios pažangios žinios, ypač rašymo ir matavimo srityse. Tokios sistemos galėjo smarkiai apmokestinti. Song Kinijoje (10–13 a.) ir Abbasidų kalifate (8–13 a.) mokesčiais buvo išgaunama atitinkamai iš 10% ir 7% bendrojo metinio produkto. Viduramžių Europos valdovai valdė vos 1 proc.
Sukūrus centrinę biurokratiją, ją buvo sunku išardyti. Jie gerai įsitraukė į modernumą ir naujas technologijas. Ankstyvoji demokratija, priešingai, buvo ypač jautri - nors ir ne mirtinai -, pažeidžiama šiuolaikinių valstybių iškilimo ir sparčios ekonominės plėtros. Atitinkamai ji daugelyje vietų išnyko, o kitose išgyveno.
Modernumas ir centrinės valstybės, kitaip tariant, leido vystytis arba autokratijai, arba demokratijai. Bet ar buvo tame koks dėsningumas? Taip. Tai vadinama seka. Jei pirmiausia bus įsteigtos ankstyvosios demokratinės valdžios institucijos, valdančios sutikimu, tada galima sukurti biurokratiją, nebūtinai neišvengiamai įsitraukiant į autokratiją ar despotizmą. Tai priklauso nuo to, kas įvyko anksčiau.
Vakarai yra ta pasaulio dalis, kurioje ankstyva nedidelio masto ir tiesioginės demokratijos forma saugiausiai išsivystė į šiuolaikinę atstovaujamąją demokratiją. Ar tai nepadarys demokratijos savotiškai vakarietiška? Trijose šiuolaikinės demokratijos bangose - XIX a., po 1945 m. ir po 1989 m. - Vakarų demokratija buvo pirmaujanti. Nepaisant akivaizdžių griūčių, jai sekėsi geriausiai. Tačiau šioje teorijoje nebuvo nieko kito esminio - liberalios pasaulėžiūros, tarkime, ar pagarbos turtui, ar gabumų pramonei -, kas siejo Vakarus ir moderniąją demokratiją kartu, už praeities sėkmės ribų.
Priešmodernioji Europa turėjo (su išimtimis) demokratinius papročius ir silpnus valdovus be veiksmingos biurokratijos. Autorius rašo, kad ten, kur jis atsiranda ir nėra sunaikintas autokratijos, toks sutarimo valdymas palieka „labai gilius pėdsakus“. Demokratija ir autokratija turi tvirtas šaknis. Yra rimtų priežasčių tikėtis, kad kiekviena ištvers ilgai." [1]
1. "Beginner's luck; People power." The Economist, 15 Aug. 2020, p. 73(US).
Visa informacija visuose pasaulio serveriuose yra prieinama hakeriams, perkama ir parduodama tamsiame internete. Snowdeno atvejis ir kiti panašūs atvejai rodo, kad net slapčiausi JAV žvalgybos institucijų duomenys yra vagiami. Todėl viskas, ką apie jūsų santaupas žino Valstybinė mokesčių inspekcija, žino ir kaimynystėje gyvenantis banditėlis.
Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija žinos, ką jūs saugote banko seife - užrakinamoje dėžutėje, kuri yra banko saugomame kambaryje. Jei žinos mokesčių inspekcijos serveriai, tai žinos ir hakeriai, ir kiti nusikaltėliai. Jei jiems tie pinigai pasirodys verti jų pastangų - bus jums, kaip tam naftos produktų gamyklos direktoriui Lietuvoje - pinigai atsidurs nusikaltėlių rankose, o jūs - po velėna. Dabar Lietuvoje saugiausia yra pinigus pragerti ar kitaip greitai išleisti.
Europos Sąjungoje bus mažiau verslų, pradedamų, naudojant santaupas. Jau ir taip IT srityje atsiliekame nuo JAV ir Kinijos. Atsiliksime dar daugiau.Gėda Europos Sąjungos ir Lietuvos biurokratams, nesiorientuojantiems šių dienų pasaulyje.