Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. birželio 23 d., penktadienis

Britai prikelia daugiaaukščių, apšiltintų degiomis medžiagomis, vidury nakties ir liepia eiti iš namų

Tai daroma po baisaus gaisro Londone ir po patikrinimo, kokių dar namų apšiltinimas yra degus. O kaip mūsų renovacija? Nejaugi niekam nereikia keltis naktį ir bėgti dėl kelių sutaupytų apšiltinimui eurų? Kaip ten Skvernelis, jau visus Butkevičiaus renovuotus namus patikrino?

Rytų europiečių vergavimo Vakaruose būdas

Verslininkai atsiveža kalbos nemokančius ir socialiai Prancūzijoje izoliuotus Rytų europiečius laikinam darbui į Prancūziją. Už šiuos Rytų europiečius nereikia mokėti didelius prancūziškosios Sodros mokesčius. Jau didelis pliusas tiems verslininkams. O socialinė izoliacija įgalina paversti tuos Rytų europiečius praktiškai vergais: nemokėti jiems pagal Prancūzijos įstatymus priklausančio minimalaus atlyginimo, versti dirbti neįmanomai ilgas valandas.

Prancūzijos prezidentas Macronas teisingai pasakė: dėl to, kad emigrantai užėmė britų darbo vietas, įvyko Brexit. Reikia įvesti tvarką, jei norime legaliai ir normaliai visoje Europos Sąjungoje ieškoti darbo.Klauskime mūsų europarlamentarų ir Vyriausybės atstovų apie tai.

2017 m. birželio 22 d., ketvirtadienis

2017 m. birželio 20 d., antradienis

Ar ilgai viešpataus Lietuvoje neoliberalai?

2010 m. Lietuvos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame šie brangiai apmokami teisėjai drįsta pareikšti, kad „netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai“ būtų sumažinti taip, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.“ Suprask, žmogau, kad šie išpaikinti teisėjai jų milžiniškas privilegijas yra pasiruošę ginti iki paskutinio kraujo lašo. Dabar Seimas priima vergvaldišką neoliberalų Darbo kodeksą, kuris rodo tokią pat šaltą panieką daugumai Lietuvos gyventojų. Kodėl Lietuvoje taip siaučia savanaudiški neoliberalai? Ar tai tik atsiskyrimo nuo socializmo pasekmė? Tokio paaiškinimo neužtenka. Neoliberalai ne tik primygtinai tikina, kad rinkos yra ekonomiškai efektyvesnės, negu centralizuotas planavimas. Jų nuomone, pati visuomenė galėtų būti pertvarkyta, atsižvelgiant į rinkos įstatymus, nes daugybė savanaudiškai veikiančių asmenų konkuruoja tarpusavyje ir tokiu būdu sukuria optimalius rezultatus visiems.  Praktikoje viskas atrodo ne taip.

Neoliberalizuota ekonomika, kuri nuo devintojo dešimtmečio pradžios atėjo į valdžią, tokiu būdu praturtina mažumą, kai tuo tarpu gyventojų dauguma jaučiasi atsilikusi tiek, kad nebegali normaliai išgyventi (plačiau aprašoma čia).  Vienas tyrimas rodo, kad šiuo metu vidutiniam darbuotojui reikia  dirbti net du kartus daugiau valandų per mėnesį, kad užsidirbti mokesčiui už gyvenamosios vietos nuomą viename iš didžiųjų Amerikos miestų, palyginus su 1950-taisiais metais. Na o  sveikatos priežiūros ir aukštojo mokslo išlaidos nuo tų laikų dar žymiau padidėjo. Todėl Amerika, kuri tradiciškai turėjo aukščiausią  mobilumą tarp socialinių sluoksnių, lyginant su bet kuria kita Vakarų šalimi, dabar turi mažiausią mobilumą visame Vakarų pasaulyje (daugiau apie tai - čia). Aiškiai matome, kad neoliberalų laikai pasaulyje praeina.  Amerikoje (Trumpas ir respublikonai) ir Britanijoje (May ir Corbynas) politinis klimatas keičiasi taip, kad mokesčiai ir valstybės reguliavimas priverstų turtinguosius vėl prisiminti jų socialines pareigas. Lietuvos privilegijuoti skuba į išvažiavusį traukinį.

2017 m. birželio 18 d., sekmadienis

Norite gyventi, kaip Suomijoje?



Apsvarstykime sieną tarp Suomijos ir Rusijos, kur yra stebėtinas skirtumas sunkių autoimuninių sutrikimų (pavyzdžiui, celiakijos ir 1 tipo diabeto) paplitime. Šios ligos tampa pastaraisiais dešimtmečiais grėsmingai paplitusios Suomijoje, bet tokių ligonių dažnis Rusijos pusėje sudaro tik tarp penktadalio ir šeštadalio nuo Suomijos pusės šio tipo ligonių dažnio, nepaisant to, kad Rusijos pusėje arti sienos gyventojai genetiškai yra labai panašūs, nes Rusija Antrojo pasaulinio karo metu užkariavo šią dalį Suomijos teritorijos kartu su visais vietiniais gyventojais.

Kas saugo Rusijos pusės gyventojus nuo jų genetinio paveldėjimo? Arba geriau suformuluojant, kas daro suomius pažeidžiamais?

Suomijos mokslininkai mano, kad tai yra poveikis, atsirandantis dėl tam tikros mikrobų bendruomenės  veiklos - tokios bendruomenės, kuri daugiau primena mūsų visų mažiau higieniško gyvenimo praeityje mikrobų bendruomenę. Juk pusė Rusijos miestų gyventojų vis dar užsiaugina daržoves jų vasarnamiuose, jau nekalbant apie kaimų gyventojus, o dešimt milijonų rusų maitinasi tik tuo, ką užsiaugina patys. Toks artimas kontaktas su laukine gamta ir apsaugo nuo daugybės autoimuninių ligų atvejų atsiradimo Rusijoje (daugiau apie tai - čia).

Perimant suomių gyvenimo būdą, mums vertėtų jį pakeisti, išvengiant tos suomiškų ligų epidemijos. Išsaugokime lietuviškus vasarnamius, daržus, sodus, kaimo sodybas. Išsaugokime tautinį paveldą žemdirbystėje. Tai juk yra sveikos tautos pagrindas ne vien tik moraliniu požiūriu. Vienos tik saunos vasarnamyje neužtenka.