Ką skaitytų kunigaikštis Gediminas?

Apie naujovių pasirodymą Vokietijoje ir Prancūzijoje. 

Kanclerės Merkel Sąjunga ir Vokietijos socialdemokratai nori įsteigti bendrą Vokietijos ir Prancūzijos dirbtinio intelekto centrą. "Kartu su mūsų partneriais iš Prancūzijos mes įsteigsime viešai atsakingą dirbtinio intelekto centrą", - teigia Ekonomikos, transporto ir skaitmenizavimo skyriaus dokumento projektas koalicijos derybose.Kanclerės Merkel Sąjunga 2017 m. vasarą jau pasiūlė pagrindinį šios ateities technologijų plėtros planą. Visame pasaulyje prasidėjo lenktynės tarp svarbiausių pramonės ir mokslinių tyrimų šalių šioje srityje. Neseniai Kinija paskelbė apie dirbtinio intelekto pramoninio parko Pekine kūrimą, kurį viešasis sektorius pradės su milijardų dolerių investicijomis.

Ką rašytų Gediminas: įsakymą paleisti namo šauktinius, ruošti profesionalią kariuomenę ir išleisti, paimtą iš auksinių šaukštų kariuomenei aferos, milijardą eurų per metus dirbtinio intelekto Lietuvoje vystymui.  O, dar Gediminas parašytų laiškus apie tą milijardą eurų per metus visiems pasaulio
dirbtinio intelekto specialistams, prisimenate?  Gediminas ne tik orientavosi jo meto technologijose, bet ir mokėjo užspausti vietinius vadukus valstybės naudai. Tai buvo Lietuvos auksinio amžiaus pradžia...

Su labai brangiomis ir bereikalingomis pėstininkų kovos mašinomis

Dėl mažų atlyginimų tarnybą palieka ugniagesiai. Lietuvos kariai mokosi organizuoti karinį rengimą su pėstininkų kovos mašinomis.

Ne su tais gaisrais kovojam?

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Nepriklausoma Lietuva, pastatyta ant vergų darbo

Taip vadinasi buvusios Delfio vyriausiojos redaktorės straipsnis. Ir pavadinimas atitinka turinį. Autorė blaiviai įvertina padėtį:

"Meile pavaldiniams nespinduliuoja Lietuvos verslas: kam mokėti darbuotojams daugiau, jei galima nulupti nuo jų devynias skūras, o po to įsivežti kokių ukrainiečių.Pristatydami naują tyrimą mokslininkai Irmina Matonytė ir Vaidas Morkevičius akcentavo, kad mūsų elitai yra socialiai nejautrūs ir iškilus klausimui apie didesnius atlyginimus vis kalba apie tai, kad pirmiausia būtina stimuliuoti ekonomikos augimą, sukurti produktą, kurį būtų galima perdalyti."(Straipsnį galima perskaityti čia.)

Perdalinimas turėtų įvykti kada nors tolimoje ateityje, kaip rusų komunizmas, kurį statėm, statėm, bet taip ir nepastatėm.

Kodėl mūsų giminėms užsienyje reikalinga dviguba pilietybė?

Nes mūsų giminės ten gali greitai netekti visko: šeimos, darbo ir užgyvento turto. Vienam lietuviui ką tik taip atsitiko Jungtinėje Karalystėje.

"Vyrui savo automobiliu atvykus į Doverį, jį sustabdė imigracijos pareigūnai. Po kelių valandų buvo pranešta, kad lietuvis į šalį, nepaisant to, kad joje gyvena, dirba ir turi šeimą (du mažamečius vaikus), įleistas nebebus. Viso to priežastis – prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvęs teistumas."

Atsakomybė už šią tragediją tenka Lietuvos teisininkams, kurie, norėdami pasirodyti labai protingi, laužo lietuvių kalbą (atskiras atvejis tebūnie labai retas atvejis) ir laužo lietuvių likimus.

Bendradarbiavimo su sovietiniu saugumu faktą turi nustatyti teismas

Publikuoti mums pametėtus sąrašus yra naivu ir kartu tai yra žmonių šmeižimas.

 "Dešimt metų Liustracijos komisijai vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto profesorius A. Urmonas piktinasi, kad interneto svetainėje kgbveikla.lt buvo paskelbta pastaroji informacija. Anot jo, KGB buvo svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų sutepta, paženklinta neigiamu spaudu. „Tiems, kurie važiuodavo į užsienį, pakišdavo pasirašyti popierėlį. Kartais ir be žmogaus žinios įformindavo. Jei žmogus informacijos neteikdavo, po kurio laiko jį išbraukdavo. Todėl daugelis žmonių, galiu sakyti iš komisijos praktikos, neteikdavo jokių žinių ir būdavo išbraukiami“, – pasakojo A. Urmonas."

Ar kas nors galvoja, kad reikia skaitmeninti Lietuvos ūkį?

 Ne. Atsimenate, Kubilius siūlė visai Lietuvai gaminti daugiau lazerių, o Uspaskichas siūlė visai Lietuvai gaminti daugiau marinuotų agurkėlių. O be knygų skaitmeninimo nieko kito lietuvių kalba apie skaitmeninimą neaptinkame. Tuo tarpu pasaulio įmonės skubiai skaitmenina jų veiklą.

"Įmonėms dabar yra du pagrindiniai klausimai: kaip to pasekoje keičiasi verslo modelis ir kaip keičiasi verslo procesai? Pirmasis susijęs su rinka, antrasis - su vidaus organizacija. Jei nenorite susidurti su tuo, jūs neturite ateities. Dramatiški tokio nesugebėjimo prisitaikyti pavyzdžiai: enciklopedija iš "Brockhaus" (pakeista internetine enciklopedija Wikipedia), "Kodak" fotoaparatas (pakeistas skaitmeninių fotoaparatų), telefonų gamintoja "Nokia" ( pakeista  kompanijomis "Apple" ir "Samsung"), daugelis mažmenininkų ( kuriuos išstūmė kompanija "Amazon"). Todėl, kas nori išgyventi, turi greičiau skaitmeninti jų veiklą."

Bent jau aptarkime šitą Lietuvoje. Nejaugi išmirsime, kaip dinozaurai, nes turime graikiško riešuto dydžio smegenis ir nieko nesusigaudome šiandieniniame pasaulyje?

Antros pakopos pensijų kaupimo fondai apgaudinėja net pasiturinčius

Tie fondai žada aukso kalnus. 

"Tačiau vienas alytiškis, vardu Rimdaugas, tik sulaukęs pensinio amžiaus sužinojo, kad realybė yra kitokia. Pakankamą stažą sukaupęs ir aukštesnes nei vidutines pajamas ilgus metus gavęs alytiškis iš „Sodros“ gaus ne beveik 500 eurų siekiančią pensiją, o beveik 100 eurų mažesnę. Priežastis? Vyras buvo pasirašęs sutartį su pensijų kaupimo fondu.„Kai kreipiausi į savo pensijų fondą, man paaiškino, kad iš jo, atsižvelgiant į sukauptą sumą, man kas mėnesį gali būti mokama vos 37 eurai. Tačiau būtent dėl šios sutarties mano „Sodros“ pensija sumažėjo beveik 100 eurų. Vadinasi, aš praradau apie 60 eurų kasmėnesinių pajamų“, - savo patirtimi pasidalino Rimgaudas."