Politikai nusipolitikavo, įsileisdami užterštą, nuodingą, bet pigų, Ukrainos maistą: liksime Lietuvoje be ūkininkų ir be duonos

 

 "Ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pareiškė, kad Lenkijos ūkininkai, blokuojantys bendrą šalių sieną, kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos saugumui. Lenkų ūkininkai teigia, kad grūdai iš Ukrainos numušė grūdų kainas Lenkijoje. Kodėl Ukrainos grūdai pasėjo nesantaiką su Lenkijos ūkininkais? Lenkų ūkininkai teigia, kad grūdai iš Ukrainos numušė grūdų kainas Lenkijoje.

 

Anot publicisto, istoriko Jaceko Komaro, Lenkijoje vyksta susiję, bet skirtingi ūkininkų protestai. „Kai eilinį kartą blokuojami blokuojami dideli Lenkijos miestai, tai vyksta dėl Briuselio paskelbto Žaliojo susitarimo. Su importo arba eksporto problema Lenkijos ūkininkai susiduria ir dėl ukrainietiškų grūdų. Iš esmės, turime dvi problemas. Kai prieš du mėnesius prasidėjo Ukrainos sienos blokada, tada buvo protestas dėl karo – anksčiau visi grūdai buvo eksportuojami per Juodąją jūrą, bet dėl karo ukrainiečiai negali siųsti savo produkcijos tuo keliu. Savo produkciją, ne tik grūdus, ukrainiečiai gamina daug pigiau nei Europa

 

 Jie eksportuodavo savo produkciją į Afriką, Pietų Ameriką, Šiaurės Ameriką, bet dabar to daryti nebegali, todėl padarė susitarimą su Europos Sąjunga (ES), kad siųs savo produkciją per Lenkiją, Slovakiją, Rumuniją. Tai – ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių problema. Jei tai būtų tik tranzitas, tai nebūtų jokios problemos, bet kiekvienoje šalyje atsirado verslininkų, kurie tą produkciją bandė parduoti ir sėkmingai pardavinėjo Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. 

 

Ta produkcija yra daugmaž trečdaliu pigesnė, todėl savaime yra noras ją sustabdyti ir parduoti vietoje. Tai reiškia, kad vietiniai gamintojai praranda milžiniškus pinigus, bankrutuoja – nėra kitos išeities“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino J.Komaras. 

 

Dėl tokios situacijos lenkų ūkininkams užsidegė raudonos lemputės – jie sukilo ginti savo ekonominių interesų. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pabrėžė, kad problema – globalesnė.

 

Visos ES ūkininkai pyksta, kad šiuo metu jiems apskritai sunku uždirbti. „Problema ta, kad ūkininkai neuždirba pinigų. Antri metai iš eilės grūdų kainos nesustojamai griūna ir pasiekė tokią ribą, kada ūkininkauti neapsimoka. Yra taip, kad ką tu užaugini, tu parduodi į minusą. Taip yra ūkininkams visoje ES. Kainos kristi pradėjo 2022 metų gegužę, tada kviečių kaina siekė 400 eurų.

 

Šiandien Lietuvos ūkininkas gauna žemiau nei 170 eurų, vadinasi, kainos krito daugiau nei dvigubai.

 

Pinigai, kuriuos ūkininkas įdeda į žemės ūkį, yra dideli, trąšos brangesnės, auga darbo užmokesčiai, infliacija. Jei ne tai, gal Lenkijos ūkininkas nematytų problemų, kurios kyla dėl tranzito, bet kai grūdų auginti nebeapsimoka, jie pirmiausia bando gelbėti savo verslą“, – šnekėjo K.Šimas. Jis pabrėžė: buvo sutarta, jog grūdai iš Ukrainos per Lenkiją bus tik vežami. „Jei tai būtų tik tranzitas, būtų tik maža bėda, kad parduodant į laivą, Ukrainos grūdai pigesni nei lenkiški, konkuruojama pakraunant į laivą.

 

Bet jie mato didesnę bėdą: į Lenkiją įvežami ne tik grūdai, bet ir miltai, aliejai, kiti produktai, kurie nusėda Lenkijoje. Kepyklos pradeda naudotis ukrainietiškais miltais.

 

Taip nebuvo tartasi. Buvo tartasi dėl rapsų, kviečių, miežių, kukurūzų tranzito, tačiau vežamos prekės, dėl kurių nebuvo sutarta. ES – labai griežti tvarumo reglamentavimai. Mūsų produkcija brangesnė dėl to, kad mes saugome gamtą. Ukrainoje gali auginti kaip nori. Teisės nelygios. Dėl to automatiškai Lenkijos ūkininkai pikti, jei ukrainietiški miltai pradeda važiuoti į pasienį“, – sakė K.Šmitas. Jis antrino J.Komarui – didžiulė bėda kyla ir dėl Lenkijos verslininkų, bandančių apeiti reglamentavimą.

 

„Buvo prikurta smulkių verslininkėlių įmonių, apeinant reglamentavimą. Grūdai, kurie buvo vežami pašarui, nusėdo Lenkijoje – nusėsti galėjo apie 300 tūkst. tonų per tam tikras vietines schemas.

 

Dėl to lenkų ūkininkai labai pyksta“, – aiškino K.Šmitas. Kad tokių dalykų nebūtų, sužiūrėti sunku ir pačiai Lenkijos valdžiai. „Vienas iš žemės ūkio viceministrų yra žmogus, kuris pats organizavo protestus. Jis bandė įtikinti, kad vyriausybė viską sutvarkys. Bet čia nėra taip paprasta, nes čia yra keletas lygių: Briuselis, Varšuva, Prancūzija, Italija. Dėl to pigaus eksporto nei lenkai, nei prancūzai normaliai negali eksportuoti į Ameriką, Afriką savo produkcijos, nes Briuselis priėmė aukšto lygio reikalavimus Europos valstybėms, tai reiškia, kad ta produkcija tampa brangesnė.

 

Mes Europoje suprantame, žinome, norime gero maisto, kuris beveik ekologiškas, bet tai kainuoja.

 

O žmonės, kurie badauja Afrikoje, Pietų Amerikoje, nori pirkti kuo pigiau, jiems visiškai nesvarbu, kaip grūdai užauginti – jiems svarbu, kad būtų pigu“, – sakė J.Komaras. Dėl to konkurencija tampa visiškai nelygiavertė – europiečiai praranda konkurencijos pranašumą. „Europa galėjo su tuo sutikti, nes norėjo padėti Ukrainai. Bet atsitiko taip, kad atsirado verslininkų, kurie pajautė, kad galima šiek tiek daugiau užsidirbti, o žmonėms Europoje tai nebus svarbu“, – pridūrė publicistas. Anot K.Šmito, Lenkijos valdžia galėtų priimti bent laikinų sprendimų. „Tai yra konfliktas ir nesvarbu, kad ir Ukraina, ir ES yra vienoje pusėje. Konfliktas kyla dėl skirtingų reglamentavimų – negali toje pačioje rinkoje vieni laikytis reglamento, o kiti – ne. Yra laikinų sprendimų. Lenkijos ūkininkai reikalauja subsidijų. Tačiau ūkininkai iš esmės mato neteisybę dėl schemų, dėl kurių valdžia nereaguoja ar nesugeba jų pamatyti. Neteisybė atsiranda ir dėl to, kad ne visi produktai apriboti“, – teigė pašnekovas."

 

Izraelio kolonijinio genocido bandymų Gazoje kaina: laivas, į kurį pataikė husiai, vis dar plūduriuoja, bet skęsta, sako laivo operatorius

Dauguma žmonių supranta, kad Izraelis užsiima genocidu. 

 

  „Laivas, vadinamas Rubymar, bus nutemptas į Jemeno uostamiestį po to, kas atrodė, kaip iki šiol žalingiausia husių išpuolis.

 

     Krovininis laivas, kurį šią savaitę Raudonojoje jūroje smogė Houthi raketa, iš dalies panardintas, bet vis dar plūduriuoja, penktadienį pranešė jo operatorius, išgyvenęs, kaip atrodė, iki šiol didžiausią žalą padariusią husių ataką.

 

     „Rubymar“ bandoma nutempti į Džibutį arba Adeną, Jemeno uostamiestį, kur jo likęs krovinys būtų perkeltas į kitą laivą ir išsiųstas į Bulgariją, sakė laivo operatoriaus „Blue Fleet Group“ vadovas Roy Khoury. Jo mašinų skyrius ir vienas iš jo laikymo skyrių yra po vandeniu, pridūrė jis.

 

     Dauguma husių raketų ir bepiločių atakų prieš laivus Raudonojoje jūroje nuo tada, kai prasidėjo konfliktas Izraelyje, rimtos žalos nepadarė, tačiau iki šiol ataka prieš Rubymarą buvo viena rimtesnių husių atakų. Pirmadienio vakarą į laivą pataikė mažiausiai viena raketa, paleista iš husių kovotojų kontroliuojamos Jemeno dalies, pranešė JAV kariuomenė.

 

     Husiai, Irano remiama grupuotė, kuri taikėsi į laivus, kaip jie vadina, kampanijoje, kuria siekiama spausti Izraelį sustabdyti karą Gazoje, vėliau pareiškė, kad jie nuskandino laivą. Tačiau palydovinės nuotraukos ir laivo operatorius patvirtino, kad husiai to dar nepadarė.

 

     Po to, kai pirmadienio vakarą buvo nukentėjęs „Rubymar“, jo įgula paskelbė nelaimės skambutį ir paliko laivą, sakoma JAV kariuomenės Centrinės vadovybės pranešime. Koalicijos karo laivas sureagavo į nelaimės iškvietimą, o įgula buvo nugabenta į uostą rajone esančiu prekybos laivu, sakoma pranešime.

 

     Pasak J. Khoury, įgulos nariai buvo nugabenti į Džibutį laivu, kurį eksploatavo Prancūzijos laivybos kompanija, ir nuo to laiko jie parskrido namo. Džibučio uosto pareigūnai pranešė, kad laive buvo 24 įgulos nariai: 11 sirų, šeši egiptiečiai, trys indai ir keturi filipiniečiai.

 

     Uosto pareigūnai taip pat sakė, kad „Rubymar“ gabeno beveik 22 metrines tonas – daugiau, nei 48 000 svarų – trąšų, kurias Tarptautinė jūrų organizacija, JT institucija, reguliuojanti pasaulinę laivybą, priskyrė „didelių pasekmių pavojingoms prekėms“ dėl degumo rizikos. „Blue Fleet Group“ apie laivo krovinį nekomentavo.

 

     Su Belizo vėliava plaukiojantis birių krovinių laivas „Rubymar“ priklauso Maršalo salose registruotai bendrovei „Golden Adventure Shipping“, sakė J. Khoury. „Blue Fleet Group“ yra įsikūrusi Atėnų mieste.

 

     Nuo tada, kai husiai pradėjo atakuoti laivus Raudonojoje jūroje, šalių koalicija, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, atnešė karines jūrų pajėgas, kad apgintų laivus ir imtųsi atsakomųjų veiksmų. Tačiau išpuoliai tęsėsi prieš laivus, plaukiojančius su įvairiomis vėliavomis.

 

     JAV vadovaujama koalicija ne kartą smogė raketoms ir paleidimo priemonėms Jemene bei perėmė bepiločius orlaivius ir raketas, tačiau iki šiol jai nepavyko sustabdyti husių atakų.

 

     Ketvirtadienį JAV centrinė vadovybė pranešė surengusi „savigynos smūgius“ prieš keturis Irano remiamų husių bepiločius orlaivius  ir dvi raketas, kurios buvo parengtos paleisti iš husių kontroliuojamų Jemeno dalių. Penktadienį kariuomenė pranešė numušusi dar tris husių bepiločius orlaivius prie „kelių Raudonojoje jūroje plaukiojančių komercinių laivų“, ir pridūrė, kad tie laivai nebuvo pažeisti." [1]

1. Vessel Struck by Houthis Is Still Afloat but Sinking, Says Ship’s Operator. Gupta, Gaya; et al.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 23, 2024.

Cost of Israeli Attempts at Colonial Genocide in Gaza: Vessel Struck by Houthis Is Still Afloat but Sinking, Says Ship’s Operator

Majority of the humans consider Israel actions genocidal.

"The ship, called the Rubymar, will be towed to a port city in Yemen after what appeared to be the Houthis’ most damaging attack yet.

A cargo ship struck by a Houthi missile in the Red Sea this week is partly submerged but still afloat, its operator said on Friday, having survived what appeared to be the Houthis’ most damaging attack yet.

The  Rubymar, will soon be towed to Djibouti or Aden, a port city in Yemen, where its remaining cargo will be transferred onto another ship and sent to Bulgaria, said Roy Khoury, the head of the ship’s operator, Blue Fleet Group. Its engine room and one of its holding compartments is underwater, he added.

Most of the Houthi missile and drone attacks on ships in the Red Sea since the conflict in Israel started have not inflicted serious damage, but the attack on the Rubymar appeared to be one of the Houthis’ more serious to date. At least one missile struck the ship on Monday night, fired from a part of Yemen controlled by Houthi militants, the U.S. military said.

The Houthis, an Iran-backed group that has been targeting ships in what they call a campaign to pressure Israel to stop the war in Gaza, later claimed that they had sunk the ship. But satellite imagery and the ship’s operator confirmed that the Houthis had not.

After the Rubymar was hit on Monday night, its crew issued a distress call and then abandoned ship, the U.S. military's Central Command said in a statement. A coalition warship responded to the distress call, and the crew was taken to port by a merchant vessel in the area, the statement said.

The crew members were taken to Djibouti by a vessel operated by a French shipping company and have since flown home, according to Mr. Khoury. Djibouti port officials said 24 crew members were on board: 11 Syrians, six Egyptians, three Indians and four Filipinos.

The port officials also said that the Rubymar was carrying nearly 22 metric tons — more than 48,000 pounds — of fertilizer that is classified as “high consequence dangerous goods” for its combustibility risk by the International Maritime Organization, the U.N. body that regulates global shipping. The Blue Fleet Group did not comment about the ship’s cargo.

The Rubymar, a bulk carrier sailing with a Belize flag, is owned by Golden Adventure Shipping, a company registered in the Marshall Islands, Mr. Khoury said. The Blue Fleet Group is based out of Athens.

Since the Houthis began attacking ships in the Red Sea, a coalition of countries, including the United States and Britain, have brought naval forces to bear to defend vessels and retaliate. But the attacks have persisted against ships flying a range of flags.

The U.S.-led coalition has repeatedly struck missiles and launchers in Yemen and intercepted drones and missiles, but so far it has failed to halt the Houthi attacks.

On Thursday, the U.S. Central Command said that it conducted “self-defense strikes” against four Iranian-backed Houthi drones and two missiles that were prepared to launch from Houthi-controlled parts of Yemen. On Friday, the military said it shot down three more Houthi drones near “several commercial ships operating in the Red Sea,” adding that there was no damage to the ships." [1]

1. Vessel Struck by Houthis Is Still Afloat but Sinking, Says Ship’s Operator. Gupta, Gaya; et al.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 23, 2024.
 

Baterijos, kuriose kaupiama šiluminė energija, pramoniniuose procesuose gali pakeisti iškastinį kurą

  "Pramonės įmonės ieško būdų, kaip pagaminti plieną, cementą ir chemikalus, nedeginant iškastinio kuro. Kai kurie didžiausi pasaulio investuotojai lažinasi, kad, greitai besivystantis, akumuliatorius, kuris kaupia šilumą, gali išspręsti problemą.

 

     „BlackRock“, „Saudi Aramco“ ir „Rio Tinto“ vadovauja grupei finansininkų, kurie išleidžia šimtus milijonų dolerių startuoliams, gaminantiems šilumos baterijas. Taip pat vadinamos šiluminėmis baterijomis, jos naudoja atsinaujinančią energiją blokams, akmenims ar išlydytai druskai šildyti. Ši šiluma pagal poreikį išleidžiama pramoniniams procesams.

 

     Elektros naudojimas šilumai gaminti nėra naujiena. Skirtumas tas, kad šie skrudintuvai yra maždaug gabenimo konteinerių dydžio ir išskiria net 2750 laipsnių pagal Farenheitą karštus garus, ty daugiau, nei ketvirtadalį, saulės paviršiaus temperatūros. Triukas yra išlaikyti baterijas karštas, kol prireiks šilumos.

 

     Pramoninei šilumai tenka maždaug penktadalis viso pasaulio energijos suvartojimo ir maždaug 10 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Šimtai pramoninių procesų, įskaitant plieno gamybą, degina iškastinį kurą, kad pagamintų reikiamą šilumą.

 

     Stambūs gamintojai ieško visko – nuo žaliojo vandenilio iki branduolių sintezės, kad pakeistų iškastinį kurą ir sumažintų emisijas. Žinodami, kaip tai gali būti sunku, jie taip pat siekia pašalinti anglies dioksidą tiesiai iš atmosferos, kad kompensuotų išmetamų teršalų kiekį, kurio neįmanoma pašalinti.

 

     Naujausias statymas dėl šilumos baterijų yra 150 mln. dolerių investicijų į Kalifornijos startuolį „Antora Energy“ iš rėmėjų, įskaitant „BlackRock“, atsinaujinančios energijos milžinę „NextEra Energy“ ir Billo Gateso „Breakthrough Energy Ventures“.

 

     Antora naudoja anglies blokus, kurie kaitinami švyti raudonai, kaip skrudintuvo ritė ar elektrinė viryklė. „Antoros“ akumuliatoriai neįprasti, nes šiluma perduodama, naudojant karštų blokelių šviesą, todėl energijai perduoti nereikia oro ar skysčio, o gaminys yra atpigintas.

 

     „Čia nevyksta kažkokia beprotiška stebuklinga technologija“, – interviu sakė „Antoros“ generalinis direktorius Andrew Ponecas. "Tai kažkas, kas labai intuityvu."

 

     Tradicinės baterijos kaupia ir išleidžia atsinaujinančią energiją, perkeldamos ličio jonus per skystį nuo katodo iki anodo ir atgal. Jos puikios, kai vietos yra labai mažai, kaip ir elektromobiliuose. Tačiau perkaitę jos gali sprogti arba užsidegti. Jos taip pat yra gana brangioss ir paprastai gali iškrauti energiją tik kelias valandas, o tai riboja jų naudojimą sunkiojoje pramonėje.

 

     Šilumos akumuliatorių pradedančios įmonės teigia, kad gali pigiai kaupti kelias dienas atsinaujinančios energijos, taikydami kitokį požiūrį. Kad būtų galima įkrauti, „Antoros“ baterijos maitina atsinaujinančią elektrą per elementą, panašų į skrudintuvo ritę, kad sušildytų blokus. Bendrovė apsistojo ties anglies blokais, nes jie gali ilgą laiką kaupti šilumą ir iš tikrųjų geriau kaupia energiją, kai jie įkaista. Tai leidžia jiems ilgą laiką išlaikyti aukštą temperatūrą, kai reikia naudoti šilumą arba garus.

 

     Kiti startuoliai pateikia panašius teiginius, pirmą kartą pritraukdami didelį finansavimą pramonei. Analitikai teigia, kad dėl pigios vėjo ir saulės energijos šilumos baterijų kaina yra konkurencinga, palyginti su šiluma, gaunama deginant iškastinį kurą, pvz., gamtines dujas. Mokesčių kreditai pagal 2022 m. įstatymą, žinomą, kaip Infliacijos mažinimo įstatymas, spartėja.

 

     Daugelis pramonės įmonių planavo šilumai gaminti naudoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančios energijos, tačiau dėl didelių gamybos sąnaudų ir projektų vėlavimo tai tampa mažiau patrauklu. Tai paskatino įmones ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, šilumos baterijų.

 

     Šilumos baterijos gali būti pasirengusios peršokti į vandenilį daugeliui pramonės reikmių. Investuotojai teigia, kad per ateinančius kelerius metus jos gali būti naudojamos dideliu mastu ir sumažins sąnaudas, naudojant daug žaliavų. Tai viena iš kelių technologijų, kurias atrakino per pastarąjį dešimtmetį sumažėjusios atsinaujinančios elektros energijos kainos.

 

     „Antora reprezentuoja kitą vėjo ir saulės erą“, – sakė Meghan Sharp, pasaulinė „BlackRock“ ir Singapūro „Temasek Holdings“ įmonės, investuojančios į švarią energiją naudojančias įmones, „Decarbonization Partners“ vadovė ir vadovaujanti „Antoros“ investicijų ratui. „Jie į pramonę atneša atsinaujinančius energijos šaltinius“.

 

     2018 m. įkurta „Antora“ rugsėjį netoli Fresno, Kalifornijoje, klientui įjungė pirmąjį akumuliatorių, o pernai atidarė pirmąją gamyklą San Chosė mieste, Kalifornijoje. Bendrovė tikisi panaudoti naują finansavimą, kad įdiegtų didesnius projektus klientams Vidurio vakaruose, paspartintų baterijų gamybą ir padidintų darbo vietų skaičių." [1]

1.  Heat Is the New Hot Climate Play --- Batteries that store thermal energy can replace fossil fuels in industrial processes. Ramkumar, Amrith; Patterson, Scott.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 23 Feb 2024: B.1.