Pradėti galima
įsigyjant „žalią“ telefoną, nors už jį pakloti teks gerokai daugiau, nei jis
vertas.
„Lietuvos maisto pramonės“
asociacijos surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Tvarumas – neatskiriama įmonės
DNR dalis“ Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas
Egidijus Rimkus kėlė klausimą, ar klimato kaita iš tiesų yra sustabdoma, o gal mūsų
pastangos tėra Sizifo darbas?
Šiemet pasirodė naujausia klimato
kaitos ataskaita, kurioje buvo apibendrinti naujausi duomenys apie klimato
pokyčius. Remiantis ja, nuo 1880 m. iki 2021 m. vidutinė globali temperatūra
padidėjo net 1,1 °C. Tikėtina, kad pastarasis dešimtmetis buvo pats šilčiausias
per pastaruosius 125 000 metų.
Vilniaus universiteto klimatologas
prof. E. Rimkus atkreipia dėmesį, kad pastarieji 5-6 metai globaliu mastu buvo
itin šilti: „Globalusis atšilimas realiai prasidėjo XX a. 8 dešimtmečio
pabaigoje, kai pajutome signalą, kad klimatas pradeda keistis. Dabar su
pagreičiu šauname į viršų.“
Publikai pateikiama klaidinga
informacija
E. Rimkus pabrėžia, kad šioje
planetoje galime egzistuoti šiltnamio efekto dėka. Jei jo nebūtų, vidutinė
temperatūra žemėje būtų -18 °C. Dėka šiltnamio efekto šiuo metu turime vidutinę
13,6 °C temperatūrą. Šis skirtumas susidaro dėl to, kad atmosferoje yra dujos,
kurios daro poveikį visai klimato sistemai.
„Bėda ne ta, kad šiltnamio efektas
egzistuoja, o ta, kad mes jį stipriname. Turime nuolat augančią anglies
dvideginio koncentraciją atmosferoje, o jis yra viena pagrindinių šiltnamio
efektą sukeliančių dujų“, – sako klimatologas.
Kasmet į atmosferą išmetame apie 9
gigatonas (9 mlrd. tonų) anglies, sako E. Rimkus. Dalį fotosintezės proceso
metu gali sugerti augalai (apie 3 gigatonas), dar apie 2 gigatonas – vandenynas
(dėl to jis rūgštėja, susiduriama su koralų nykimu ir kitomis problemomis), o 4
gigatonos lieka atmosferoje.
Prognozuojama, kad per šimtą metų
oro temperatūros kaita padidės nuo 1,4 iki 4,4 °C. Nors ši plati skalė sulaukia
priekaištų dėl didelio neapibrėžtumo, profesorius sako, kad jis susidaro dėl
socioekonominių veiksnių: „Nežinome, kiek XXI a. pabaigoje bus gyventojų, kokį
kurą jie naudos, kokie bus energetiniai poreikiai. Daug ko apie amžiaus pabaigą
nežinome, taip pat, kaip XX a. gyventojai neįsivaizdavo, kokia bus XX a.
pabaiga. Dėl to atsiranda didelis prognozių spektras.“
Pasak E. Rimkaus, aišku viena – 1,5
°C riba bus pasiekta per artimiausius 10 metų. Tuo neabejojama ir apie tai mokslininkai
net nesvarsto, bet klaidinga informacija, kad tai galima sustabdyti, kartais
pateikiama publikai.
Į parako skardinę metame sprogmenį
Blogiausias scenarijus yra
temperatūros pakilimas 4,4 °C. Klausiantiems, ar tai yra daug, klimatologas
atsako: „Prieš 24 tūkstančius metų, kai buvo paskutinis apledėjimas, vidutinė
globali temperatūra buvo 9 °C. XIX a. pabaigoje dėl natūralių svyravimų
turėjome 4,7 laipsniais šiltesnę temperatūrą. Tai buvo visiškai kitokia
planeta, nei paskutinio apledėjimo metu. Bet tai įvyko per daugiau nei 20
tūkstančių metų. Tuo tarpu per pastaruosius 100 metų temperatūra pašiltėjo dar
1,1 laipsnio ir prognozuojama, kad iki 2100 m. papildomai sušils dar 0,3–3,3
°C.“
Profesorius E. Rimkus visų
klimatologų vardu nori pasiųsti žinutę: jeigu įvyks blogasis scenarijus, t.y.
temperatūra pakils viso 4,4 °C, reiškia, kad per 200 metų nueisime tokį patį
kelią, kokį nuėjome nuo paskutinio apledėjimo: „Tai gresia išbalansuota klimato
sistema, išbalansuotomis ekosistemomis ir socialinėmis sistemomis.“
Pasak Vilniaus universiteto
profesoriaus, socialinėse sistemose įtampos kyla dėl etninių konfliktų,
turtinės nelygybės, gyventojų pertekliaus, maisto trūkumo, religinio
nepakantumo ir t.t. Tuo tarpu žmonija sukuria dar vieną problemą – klimato kaitą. „Tai tarsi į parako skardinę
įmetamas sprogmuo“, – palygina E. Rimkus.
Klimato kaita – nacionalinio saugumo
klausimas
Klimatas keičiasi dėl to, kad žmonių
planetoje yra vis daugiau, gyvename vis geriau, o globalus gerbūvis didžiąja
dalimi yra pagrįstas nafta, dujomis ir anglimi, sako klimatologas: „Kuo daugiau
deginame, tuo labiau keičiame oro sudėtį ir tuo labiau šyla klimatas.“
Pasak VU profesoriaus, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2050 m. Žemėje
bus apie 10 mlrd. gyventojų. Europoje gyventojų skaičius nepasikeis, Lietuvoje
– sumažės beveik dvigubai. Tuo tarpu Afrikoje gyventojų skaičius išaugs 4
kartus. „Esu absoliučiai įsitikinęs, kad jokia tvora mūsų neapsaugos. Kai manęs
klausia, kodėl klimato kaita yra problema Lietuvai, aš atsakau, kad tai yra
nacionalinio saugumo klausimas. Jei dabar šios problemos nespręsime, vėliau
nebebus, kam ją spręsti“, – sako E. Rimkus.
Šalinti priežastis
Miškai šiuo metu dengia apie 31 %
viso sausumos ploto – kiekvienam Žemės gyventojui tenka apie 0,5 ha miško. Anot
E. Rimkaus, pastaruoju metu daugiausia rūpinamasi tropiniais miškais, nes jie
sugeba absorbuoti daugiausia CO2, tačiau būtent šių
miškų kirtimas yra pats intensyviausias: „Jokiose kitose platumose miškai taip
intensyviai nekertami, kaip tropikuose. Per pastaruosius 10 tūkst. metų
globaliu mastu žmonija iškirto trečdalį visų miškų ploto.“
E. Rimkus sako, kad tropiniai miškai
kertami ne dėl medienos, o visų pirma dėl gyvulių ūkių, sojos auginimo, palmių
plantacijų, o medienos pramonė yra paskutinė priežastis.
Norint spręsti klimato kaitos
keliamas problemas, reikia šalinti priežastis, nes su pasekmėmis kuo toliau,
tuo bus sunkiau tvarkytis, sako profesorius. „Jei turime galią išspręsti šią
problemą, tai galime padaryti tik per technologijas ir inovacijas bei CO2
mokestį“, – išskiria E. Rimkus.
Taip pat profesorius pastebi, kad UK
atstovai dažnai giriasi, jog jų valstybės BVP auga, o CO2 emisija mažėja. „Gerai, kai
gamybą perkeliame į kitus pasaulio regionus ir dėl to esame patenkinti“, –
ironizuoja E. Rimkus. Pasak jo, viena sparčiausiai augančių ekonomikų šiuo metu
yra Vietnamas, tačiau šioje valstybėje BVP ir CO2 emisijos didėja
lygiagrečiai.
E. Rimkus atkreipia dėmesį, kad
trečiosiose šalyse, tuo pačiu ir Vietname, žmonės taip pat nori turėti po
automobilį. Kai saviškius Europoje išmesime, pakeisdami į elektromobilius, mūsų
seni automobiliai niekur nedings, o konteineriuose keliaus į Afriką ir
Pietryčių Azijos šalis, sako profesorius.
Siūlo rinktis „žalius“ telefonus
Profesorius pabrėžia, kad klimato
kaitos likimas yra sprendžiamas Valeriepierio rate – čia gyvena pusė pasaulio
gyventojų. „Kas atsitiks su klimato kaita, priklauso nuo šito regiono“, –
akcentuoja VU klimatologas.
Nepaisant tarptautinių pastangų,
Vietnamas planuoja iki 2030 m. padvigubinti iš anglies gaunamos energijos
gamybą. Jei turite „Samsung“ telefoną – yra 30 % tikimybė, kad jis pagamintas
būtent Vietname, sako profesorius. „Kai renkatės telefonus, prisiminkite, kad
Vietname esančiose „Samsung“ gamyklose žmonės dirba 70 val. tam, kad produktus
galėtų pateikti Europos vartotojams.“, – sako E. Rimkus.
Ieškantiems naujo telefono, VU
profesorius pateikia savo siūlomus variantus. E. Rimkus rekomenduoja „Librem 5“
(tai yra vienintelis telefonas, gaminamas JAV) bei „Fairphone 4“. Pastarasis
telefonas yra olandų gamybos ir apskirtai vienintelis telefonas, konstruojamas
europiečių. „Jis yra absoliučiai „žalias“. Jo kaina dabar yra 580 eur, bet
kokybė – kaip „Xiomi“ už 180 eur. Neblogas. Tačiau kiek iš mūsų yra pasiryžę
mokėti papildomus 400 eur. už tai, kad telefonas būtų „žalias“ ir
perdirbamas?“, – klausia klimatologas.
Atsinaujinanti energija – apsimoka
„Dar vienas klimato kaitos klausimas
– ką darysime su tam tikromis valstybėmis, pavyzdžiui, Kongo Respublika? Ji
beveik 50% BVP gauna iš naftos gavybos ir eksporto. Kas bus tada, kai Europa
pasakys, kad mums naftos nebereikia ir visos kompanijos sustabdys savo verslus?
Ką darysime su Venesuela, Kongo Respublika?“, – klausimą kelia E. Rimkus.
Profesorius sako, kad kuo toliau,
tuo daugiau naftos yra išgaunama. Jei gavybos tempai išliks tokie pat, turimų
naftos atsargų užtektų dar 50 metų. „Anksčiau geografijos vadovėliuose rašė,
kad nafta baigsis 2020 metais. Nesibaigė. Jos yra daugiau, bet ne dėl to, kad
daugiau atsirado, o dėl to, kad galime daugiau pasiimti“, – pastebi
klimatologas.
Naujiena yra tokia, kad krinta
atsinaujinančios energijos gamybos kainos, dėmesį atkreipia E. Rimkus. Pasak
jo, saulės kolektoriaus išgaunamos energijos kainos per 10 metų krito maždaug
10 kartų, todėl atsinaujinanti energija apsimoka jau dabar. Tačiau susiduriama
su kita problema – kas bus, jeigu nustos pūsti vėjas, kaip atsitiko šių metų
vasarą? Kiek mums reikia dujų? „Reikia sisteminio požiūrio į šią problemą.
Negalime visko „pakabinti“ ant saulės ir vėjo, bet toks jausmas, kad ten
Europoje mažai mąstančių žmonių“, – sako E. Rimkus.
Ekologiškos cigaretės ir kiti melai
Diskusijoje E. Rimkus iškelia naują
šių laikų problemą – „žaliąjį smegenų plovimą“ (ang. greenwashing). Dažnai
žavimės, pamatę ekologišką prekę ir perkame net negalvodami ar atidžiau
nepaskaitę, kas parašyta ant etiketės. Pasak profesoriaus, tai yra rinkodaros
veiksmas – norima įtikinti visuomenę, kad produktas yra ekologiškas, nors tam
ne visada yra įrodymų. Profesorius pateikia pavyzdį – kai kurių parduotuvių
lentynose galima išvysti ekologiškas cigaretes. „Matyt jas galima surūkyti
antrą kartą, nes tai atsinaujinantis šaltinis“, – juokiasi E. Rimkus.
Svarbu neapsigauti ir ant etiketės
pamačius ekologiją žymintį ženklą įsitikinti, kad ženklas turi realią prasmę.
Pasak profesoriaus, kai kurios etiketės gaunamos už tai, kad produktą
platinanti įmonė yra parėmusi aplinkosauginę organizaciją, tačiau su pačio
produkto ekologiškumu tai neturi nieko bendro.
Taip pat kai kurie ant etikečių
skelbiami teiginiai siekia įtikinti vartotoją, kad produktas yra „žalesnis“,
nei yra iš tiesų. E. Rimkus atkreipia dėmesį, kad nereikėtų tikėti ant pakuotės
pamačius užrašą, kad butelis yra 100% pagamintas iš vandenyno plastiko.
„Vandenyne nors kurį laiką pabuvęs plastikas yra neperdirbamas. Jis gali būti sudeginamas,
bet neperdirbamas. Esmė tame, kad iš Malaizijos ar Indonezijos pakrančių yra
surenkamas šiukšlynų plastikas, kuris iš principo galėtų patekti į jūrą, bet
dar nepateko“, – sako VU profesorius.
„Tikrieji žalieji produktai yra tie,
kurie yra pagaminti tvariai, be toksiškų ar ozono sluoksnį ardančių medžiagų,
jie gali būti perdirbami arba yra pagaminti iš perdirbtų arba atsinaujinančių
medžiagų (pvz. bambuko), nanaudoja pernelyg didelės pakuotės, pagaminti taip,
kad būtų pataisomi, o ne vienkartiniai“, – paaiškina klimatologas.
Klimato kaita – teisinga bausmė
žmonijai
Į klausimą, kaip reikia įgyvendinti
Paryžiaus susitarimo tikslus, profesorius atsako: „Manau, kad pasaulyje einame
ne visai ta kryptimi. Visų prima, valstybė turi aiškiai suvokti, kad tai yra
grėsmė, ne dėl to, kad jiems liepė kažkokios tarptautinės organizacijos. Antra,
patys svarbiausi dalykai yra tarpvalstybiniai susitarimai, todėl, pavyzdžiui,
sutarimas tarp JAV ir Kinijos šiuo klausimu yra svarbesnis nei Paryžiaus ar
Glazgo susitarimai. Pagrindinės pasaulio jėgos turi aiškiai pareikšti, ką jie
nori padaryti.“
Prof. E. Rimkus žmonijos pastangas
sustabdyti klimato kaitą prilyginą Sizifo darbui. Profesorius primena, kad
Sizifas visų pirma buvo nusikaltėlis, žudęs keliautojus ir nuteistas už
nusikaltimus žmonėms bei dievams. „Dažnai jo gailima, bet jis buvo
nusikaltėlis. Todėl man kyla klausimas – gal klimato kaita yra teisinga bausmė
žmonijai?“, – pasvarstyti kviečia E. Rimkus."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą