"LNK vidurdienio žinioms kreditų
valdymo įmonių asociacijos ir „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis
pasakojo apie atliktą tyrimą, kurio tikslas buvo suprasti darbuotojų, kurie
negauna darbo užmokesčio elgesį. Pasak jo, tokį tyrimą atlikti paskatino
pamatyta statistika.
„Praeitais metais besikreipiančių
asmenų į darbo ginčų komisiją buvo apie 10 tūkstančių, o šių metų pirmą pusmetį
mes jau turime asmenų, kurie kreipėsi į komisiją, jau 6 tūkstančius. Tai,
lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, tai jau yra 20 procentų
daugiau. Iš esmės, matome tendenciją, kad tų besikreipiančių asmenų daugėja ir
tai mus paskatino atlikti tyrimą, kad suprasti jų elgesį“, – teigė M. Šlepetis.
Pašnekovas atskleidė ir atlikto
tyrimo rezultatus.
„Yra keletas krypčių, kurias tyrime,
o pagrindinė ta žinutė, dėl ko verta būtų sunerimti, tai, kad 26 procentai
apklaustųjų, negavę darbo užmokesčio, yra linkę nieko nedaryti, nespręsti
problemos.
Mažoji dauguma kreipiasi į darbo
ginčų komisiją, kita mažoji dauguma kreipiasi į išieškojimo įmones ar
advokatus, tai pasiskirsto tie atsakymai, bet tie 26 procentai asmenų linkę
išvis nieko nedaryti. Dėl jų labai ir liūdna“, – dalijosi jis.
Pasak M. Šlepečio, statistika rodo,
kad pagrindiniai sektoriai, kuriuose galima pastebėti tokias ir panašias
problemas, tai būtent statybų, logistikos ir saugos bendrovės, o šiais metais
situacija stipriai suaštrėjo ir pramonės sektoriuje.
„Dėl įvairių ekonominių priežasčių
ir dėl palūkanų, dėl žaliavų pabrangusių, dėl bendrai Europoje lėtėjančios
nekilnojamo turto rinkos mažėja užsakymų, tad dabar pramonės sektoriuje matome
tam tikras tokias negatyvias indikacijas“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, visas tokias įmones
galima pamatyti darbo ginčų komisijos tinklapyje.
„Jos yra labiau tokių mažų kompanijų
profilio, iki 10-15 darbuotojų, veikla iki 5 metų ir panašiai. Yra pasitaikę
praktikoje ir didesnių bendrovių atvejų, kai buvo bankrotas ir nebuvo išmokėtas
darbuotojams atlygis, bet dominuoja mažesnės ir vidutinės įmonės“, – pasakojo
jis.
Kaip turėtų elgtis darbuotojas?
Rekomenduojame
M. Šlepečio teigimu, bet kokiu
atveju svarbu nepamiršti, jog komunikuoti su darbdaviu – labai svarbu, tačiau,
į nesusipratimus dėl algos patenkantys darbuotojai, turi žinoti ir keletą kitų dalykų.
„Reikia žinoti darbdavio poziciją ir
žinoti, kas vyksta, kokie pažadai dalinami, bet, visų pirma, reikėtų tiesiog
įsivesti į internetą ir patikrinti viešai prieinamą informaciją, pasižiūrėti,
ar nemažėja darbuotojų toje bendrovėje, ar nėra registruotų viešai kažkokių
įsiskolinimų kitoms bendrovėms ar tiekėjams. Iš to jau gali suprasti tą bendrą
įmonės paveikslą ir ar kažkas negero darosi“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, jeigu galima
pažiūrėti ir dar giliau, vertėtų apžvelgti įmonės finansines ataskaitas.
„Po pirmo mėnesio gal ir nereikėtų
skubėti su išvadomis, bet po dviejų mėnesių – jau net ir teisiškai galima
nutraukti darbo sutartį, jeigu du mėnesius iš eilės negauni atlyginimo.
Sakyčiau, kad du mėnesiai jau yra labai ryškus ženklas, kad įmonė yra su
sisteminėmis problemomis“, – teigė M. Šlepetis.
Anot jo, tenka pastebėti, jog
dažniausiai pagalbos dėl tokių problemų darbuotojai kreipiasi po 3-4 mėnesių,
tačiau pasitaiko ir ilgesnių atvejų.
„Šiuo metu konsultuojame asmenis,
kurie dirba dar iki šiol bendrovėje, kurioje ir 6 mėnesius nėra gavęs
atlyginimo, ir toliau minta darbdavio pažadais, kad bus atsiskaityta ir
panašiai. Jie klausia: ką man daryti? Darbo santykius nutraukti ir morališkai,
ir psichologiškai sunku, nesvarbu, kad tu net negauni atlyginimo už savo
darbą“, – teigė kreditų valdymo įmonių asociacijos ir „Legal Balance“ vadovas.
Patarimai gyventojams
Pasak M. Šlepečio, darbuotojų teisės
Lietuvoje yra saugomos pakankamai operatyviai ir gerai, tad pagalba
nukentėjusiems darbuotojams suteikiama nedelsiant.
„Jeigu nėra mokamas atlyginimas,
tai, visų pirma, reikia pabendrauti su darbdaviu, bendrai suprasti situaciją.
Jeigu nebendrauja, tai tada pasitikrinti, kad yra visi reikiami įrodymai:
algalapis, darbo sutartis, visa kita komunikacija, kuri reikalinga.
Tada su tais dokumentais, banko
išrašu, kad negautas atlyginimas – galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ten
labai paprasta formą reikia užpildyti, nieko nekainuoja ir komisija padeda
apginti teises, duoda vykdomąjį raštą ir galima pradėti išieškojimo procesą“, –
teigė pašnekovas.
Tiesa, išieškojimai gali baigtis
įvairiai, tačiau išeitis – visada yra.
„Esant įmonės bankrotui, įsijungia
garantinis fondas ir valstybė sugrąžina žmogui bent jau dalį uždirbtų pinigų“,
– teigė M. Šlepetis."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą