"Šis žingsnis yra dalis pastangų, kad programa būtų panašesnė į "WhatsApp" ir "iMessage". Teisėsaugos institucijos teigia, kad dėl privatumo sunkiau sekti nusikaltėlius.
„Meta“ trečiadienį pranešė, kad planuoja paversti „Messenger“, savo pasaulinę pokalbių ir balso pranešimų programą, visiškai užšifruota paslauga, o tai turėtų paskatinti diskusijas apie privatumą ir ryšių saugumą.
Silicio slėnio bendrovė, kuriai taip pat priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, teigė, kad pakeitimas buvo dalis pertvarkos, kurios tikslas – padaryti „Messenger“ panašesnę į kitas pranešimų siuntimo programas, tokias, kaip „Apple“ „iMessage“ ir kita „Meta“ pranešimų siuntimo paslauga „WhatsApp“.
Šifravimas nuo galo iki galo yra būdas išlaikyti tekstų, nuotraukų, vaizdo įrašų ir telefono skambučių info privačia, kad trečiosios šalys negalėtų pasiekti turinio. Ši technologija sušifruoja pranešimus taip, kad juos iššifruoti galėtų tik siuntėjas ir numatytas gavėjas.
„Papildomas saugumo lygis, kurį suteikia visiškas šifravimas, reiškia, kad jūsų žinučių ir skambučių su draugais ir šeimos nariais turinys yra apsaugotas nuo to momento, kai jie palieka jūsų įrenginį, iki to momento, kai pasiekia gavėjo įrenginį“, – sakė Loredana Crisan. „Messenger“ viceprezidentas, rašoma pranešime. „Tai reiškia, kad niekas, įskaitant Metą, negali matyti, kas išsiųsta ar pasakyta, nebent pasirinksite pranešti mums apie pranešimą."
Teisėsaugos institucijos ir technologai dešimtmečius ginčijosi dėl šifravimo kontrolės. Viena vertus, privatumo gynėjai ir technologijų vadovai mano, kad žmonės turėtų turėti galimybę bendrauti internetu be šnipinėjimo. Kita vertus, teisėsaugos ir kitos institucijos mano, kad dėl griežto šifravimo neįmanoma atsekti vaikus engiančių plėšrūnų, teroristų ir kitų nusikaltėlių.
Markas Zuckerbergas, „Meta“ generalinis direktorius, ilgą laiką laiko save privatumo čempionu. 2019 m. jis paskelbė apie planą sujungti ir užšifruoti visas savo įmonės susirašinėjimo programėles, o tai užtruko ilgus metus trukusio techninės infrastruktūros darbo. Tuo metu jis pripažino pavojų, kurį tai kelia „tikrai baisiems dalykams, tokiems, kaip vaikų išnaudojimas“.
„Meta“ žinučių siuntimo paslaugos pastaruoju metu buvo itin intensyviai tikrinamos Europoje, kur bendrovė buvo nubausta milijardais eurų už duomenų privatumo įstatymų pažeidimus. Įstatymų leidėjai taip pat kritikavo „Meta“ už tai, kad ji neleidžia savo žinučių siuntimo paslaugoms lengvai dirbti su kitomis paslaugomis, tokiomis, kaip „iMessage“ ir „Telegram“, ir įsakė bendrovei leisti siųsti pranešimą iš „Meta“ programų konkuruojančioms programoms.
„Meta“ taip pat neseniai sumažino pasitikėjimo ir saugos darbuotojų, dirbančių su tokiomis problemomis, kaip dezinformacijos mažinimas ir vaikus engiančių plėšrūnų gaudymas, išnaudojamos medžiagos tiekėjų arba narkotikų ir ginklų prekeivių, skaičių. M. Zuckerbergas teigė, kad nėra patenkinamo sprendimo, kaip atsijoti didžiulį kiekį neteisėtos medžiagos, patenkančios per bendrovės paslaugas, kuriomis naudojasi daugiau, nei trys milijardai, žmonių.
„Mes susiduriame su įgimtu kompromisu, nes niekada nerasime visos galimos žalos, kurią šiandien darome, kai mūsų apsaugos sistemos gali matyti pačios žinutes“, – sakė jis 2019 m. „Facebook“ įraše.
Remiantis Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro duomenimis, 2022 m. „Meta“ pranešė apie daugiau, nei 20 milijonų incidentų, kai žmonės per „Facebook“ ir „Messenger“ dalijasi vaizdais ir vaizdo įrašais apie seksualinę prievartą prieš nepilnamečius. Pareiškime centro pareigūnai teigė, kad Metos sprendimas užšifruoti „Messenger“ buvo „pražūtingas smūgis vaikų apsaugai“, ir paragino įmonę sustabdyti diegimą.
2013 m. visapusiškas šifravimas įgavo daugiau populiarumo po to, kai buvusio Nacionalinės saugumo agentūros rangovo Edwardo J. Snowdeno nutekinti duomenys rodo, kiek N.S.A. ir kitos žvalgybos ir teisėsaugos institucijos be vartotojų žinios gaudavo prieigą prie vartotojų ryšių per tokias, įmones, kaip „Yahoo“, „Microsoft“, „Google“ ir „Facebook“.
Šifruotos pranešimų siuntimo programos, tokios, kaip „Signal“, išpopuliarėjo, o technologijų milžinai, tokie, kaip „Apple“, pradėjo šifruoti naudotojo duomenis nuo galo iki galo. 2016 m. „WhatsApp“ savo paslaugoms pristatė visišką šifravimą.
Jungtinių Valstijų reguliavimo institucijos teigė, kad platesnis šifravimo naudojimas pranešimų siuntimo programose palengvino nusikalstamą elgesį ir vaikų išnaudojimą, nes pranešimai buvo nepasiekiami teisėsaugai.
Balandžio mėn. paskelbtame pareiškime Virtualioji pasaulinė darbo grupė, 15 teisėsaugos institucijų, įskaitant Interpolą ir Federalinį tyrimų biurą, grupė teigė, kad „Meta“ sprendimas užšifruoti savo pranešimų siuntimo paslaugas „yra kryptingo dizaino pasirinkimo pavyzdys, pabloginantis saugos sistemas ir susilpnina galimybę užtikrinti vaikų naudotojų saugumą“.
Didžiojoje Britanijoje pareigūnai taip pat bandė peržengti ribą tarp asmenų teisės į privatumą apsaugos ir piktnaudžiavimo šifravimu mažinimo.
„Ši vyriausybė palaiko tvirtą šifravimą, bet tai negali būti visuomenės saugumo kaina, ypač mūsų vaikų saugumo“, – sakė Didžiosios Britanijos vidaus reikalų departamento valstybės sekretorius Jamesas Cleverly. „Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su Meta, kad vaikai būtų saugūs internete, tačiau turime būti sąžiningi, kad, mūsų nuomone, tai yra reikšmingas žingsnis atgal“.
Kartu su visišku šifravimu „Messenger“ planuoja ir kitas naujas funkcijas, įskaitant pranešimą, leidžiantį žinoti, ar kas nors atidarė ir perskaitė jūsų pranešimą, ir galimybę siųsti balso atmintines, panaikinti pranešimus po 24 valandų ir redaguoti išsiųstus pranešimus. „Messenger“ naudotojai programėlėje per dieną išsiunčia daugiau, nei 1,3 milijardo, nuotraukų ir vaizdo įrašų.“ [1]
1. Meta Plans Add Encryption to Its Voice Messaging App, Rekindling a Debate Over Privacy: [Business/Financial Desk]. Isaac, Mike; Keller, Michael H. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 08 Dec 2023: B.5.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą