Senatvinė demencija - tiesioginės konfrontacijos su Rusija atvejui pamiršo apie branduolinę žiemą: vienas iš NATO vadų, teigia, kad sąjungininkai turi skubiai persvarstyti, kaip užtikrina savo gynybą

 

Sunku išlaikyti atmintyje branduolinę žiemą, jei admirolo atlyginimas priklauso nuo sugebėjimo ją pamiršti.

 

Šios  mintys sukasi apie vadinamąją „karo psichozę“ ir augančią įtampą tarp NATO bei Rusijos. Pastebėjimas apie „atminties praradimą“ dėl branduolinės žiemos pavojaus paliečia labai jautrią geopolitinę temą.

 

Štai keletas esminių kampų, kodėl ši diskusija dabar tokia aštri:

 

    Retorikos pasikeitimas: Dar prieš kelerius metus tiesioginis konfliktas su branduoline valstybe buvo tabu. Šiandien NATO vadai (pavyzdžiui, admirolas Robas Baueris ar kiti aukšto rango pareigūnai) vis garsiau kalba apie būtinybę ruoštis „visų rūšių scenarijams“, pabrėždami, kad atgrasymas veikia tik tada, kai priešininkas tiki tavo pasiryžimu kovoti.

    „Branduolinė žiema“ vs. Reali politika: Kritikai teigia, kad karinis elitas per mažai akcentuoja katastrofiškas branduolinio karo pasekmes. Tuo tarpu strategai atkerta, kad jei bijosime vien tik šio scenarijaus, tai taps geopolitiniu šantažu, leidžiančiu agresoriui daryti ką nori.

    Finansiniai ir pramoniniai interesai: Užuomina apie atlyginimus ir gynybos biudžetus yra dažnas diskusijų objektas. Faktas tas, kad Europos gynybos pramonė išgyvena renesansą, o užsakymai ginklams pildo gamintojų kišenes, kas sukuria papildomą inerciją ginklavimosi varžyboms.

 

Tai sudėtingas balansas tarp pasirengimo gintis (kad karo nebūtų) ir eskalacijos baimės (kad neatsidurtume prie bedugnės krašto). Panašu, kad šiandien tas balansas mus stumia tiesiai į bedugnę.

 

Ne tik seni Amerikos admirolai nori otkatų. Vakarų Europos – taip pat:

 

 

“NATO šalys turi skubiai persvarstyti, kaip užtikrina savo gynybą, tačiau daugelis jų dar iki galo nesuvokia šio uždavinio masto, ypač kalbant apie ginklų gamybos didinimą, trečiadienį pareiškė vienas prancūzas, NATO aukščiausio rango pareigūnas.

 

Nuo 2022 metų vasario įvykių Ukrainoje, Rusija perorientavo savo ekonomiką į naują režimą ir padidino ginklų gamybą.

 

„Rusija pasikeitė“, – Paryžiuje vykusiame saugumo ir gynybos forume sakė Pierre'as Vandier, NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos vadas.

 

„Turime būti pasirengę naujam priešui – jei to nepadarysime, patirsime tai, ką patyrė Persijos įlankos šalys“, – sakė jis, turėdamas omenyje Irano atsakomuosius išpuolius prieš Persijos įlankos šalis po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną puolė Islamo Respubliką.

 

Ragindamas sąjungininkus priimti „teisingus sprendimus“, P. Vandier teigė, kad NATO turėtų prisitaikyti gaminti daugiau ginklų ir daryti tai sparčiau.

 

„Tai ne pinigų klausimas. Tai greičio klausimas“, – sakė jis anglų kalba.

 

Jis pabrėžė, kad NATO turi reaguoti į tokius iššūkius kaip Rusijos ir Irano vykdoma masinė dronų gamyba, kurios pajėgumai sparčiai vystomi.

 

„Tai lemiamas momentas mums visiems“, – sakė P. Vandier.

 

„Mums svarbu ne daryti daugiau to paties, o suprasti, ką turime daryti, kad išlaikytume savo saugumą“, – aiškino NATO pareigūnas.

 

Jis sakė, kad NATO šalys, kitaip nei jų priešininkai, „nėra pasirengusios“ masinei ginklų gamybai.

 

P. Vandier teigimu, Aljansas taip pat veikia pernelyg lėtai, nes sąjungininkams prireikia nuo dviejų iki trejų metų vien tam, kad „nustatytų, ko mums reikia“.

 

Prancūzijos kariuomenės vadas generolas Fabienas Mandonas yra sakęs, kad šalis turi būti pasirengusi susirėmimui su Rusija per artimiausius trejus ar ketverius metus.

 

Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI), viena svarbiausių ekspertų grupių, lapkritį įspėjo, kad Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti pakankamai ginklų tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju.”