Kaip šiandieną dirba JAV antimonopolinės tarnybos

"JAV Federalinė prekybos komisija (F.T.C.) antradienį pareiškė, kad ji įpareigojo „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Microsoft“ perduoti informaciją apie ankstesnius įsigijimus, praplečiant savo apžvalgą apie didžiųjų technologijų kompanijų galią.

Nagrinėdamas mažesnius sandorius, F.T.C. signalizavo, kad konkrečiai žvelgia į technologijų pramonės praktiką, vadinamą „žudikišku įsigijimu“, kuris, mažesnių konkurentų teigimu, buvo naudojamas, siekiant užgniaužti konkurenciją. Pagal šią strategiją didžiosios technologijų kompanijos perka besikuriantį konkurentą, kad apsaugotų savo dominavimą ir užkirstų kelią mažesnei įmonei išaugti į didesnę grėsmę.

'' Nerimą kelia tai, kad didelės bendrovės, tokios kaip „Facebook“, atliko šimtus įsigijimų, kurie buvo skirti sunaikinti augimo pumpurą įmonėms, kurios galėjo būti svarbios konkurentės ir novatorės, kurios galėjo pakeisti paradigmą “, - sakė A. Douglasas Melamedas, Stanfordo teisės mokyklos profesorius ir buvęs antimonopolinis pareigūnas Teisingumo departamente." [1]

1.Kang, Cecilia, and David McCabe. "F.T.C. Aims To Take Look Down Gullet Of Big Tech." New York Times, 12 Feb. 2020, p. B1(L).

Mokėjimas už pirkinius kortele ar telefono pagalba gali padidinti mūsų skolas

Bankai, parazituojantys Lietuvoje, nori, kad mes atsisakytume grynųjų pinigų visai. Tada visą darbą daro kompiuteriai, bankų pajamos tampa grynas pelnas. Bet, atsisakius grynųjų, mums žymiai sunkiau kontroliuoti mūsų išlaidas. Kai kuriems net neįmanoma. Kas suvaldys tų bankų plėšikavimą?

Kaip išgaudyti visus konservatorių ir liberalų kyšininkus?

I. Šimonytė keikiasi va taip:

„Va taip atrodo kai lyg ir visai padoriu laikytas žmogus,  L. Kukuraitis ,  nutaria sukarbauskėti ir mėtytis niekšelio vertais postringavimais. Tokiam nėra prasmės priminti, kad nei konservatoriai, nei kas kitas jokių algų nei pensijų sumažinimo krizės metu sau į kišenę neįsidėjo."

Taip, konservatoriai atimtas krizes metu algas ir pensijas  sau į kišenę neįsidėjo. Jie tik Lietuvos vardu brangiai pasiskolino iš bankų, todėl suvarė  tas algas ir pensijas į bankų savininkų skandinavų kišenes. O ką tie bankai davė konservatoriams ir liberalams, paklauskite liberalą Eligijų Masiulį, dabar teisiamą už kyšių ėmimą iš verslo. Su tuo E. Masiuliu reikia padaryti, ką amerikonai su tokiais daro. Atleisti nuo visų teismų ir bausmių, jei jis papasakos, iš ko dar ėmė kyšius, ir tas pasakojimas pasitvirtins teisme.

Kiek mes suvalgėme salmoneliozės sukelėjų? Daug...

"Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos direktorė Vilma Drulienė sako, kad Lietuvos pirkėjai įsigijo 11 tonų mėsos, kuriose buvo fiksuota mikrobiologinė tarša salmonelioze."

Marinti badumi mūsų pensininkus yra tik naikinimo pradžia

Tariamas Lietuvos elitas bando naujas idejas, kaip  galutinai sunaikinti Lietuvos pensininkus. Tokios idejos jau aptariamos Lietuvos aukštojo mokslo istaigose. Vienas toks aptarimas net bandymui paleistas visiems prieinamoje spaudoje, kurioje niekas nepasirodo, kas nėra naudinga  tariamam Lietuvos elitui. Taip zonduojama neoliberalizmu nuolat apkrečiamos mūsų visuomenės nuomonė.

"Antradienį žurnalistė Rita Miliūtė savo socialinio tinklalapio paskyroje pasidalijo garso įrašu, kuris, kaip teigiama, darytas Kauno kolegijoje paskaitos metu. Jame dėstytoja atviru tekstu studentams pasakoja apie tai, kad ateityje mirtinai sergantys ir senukai bus eutanazuojami, nes ekonomikai jie yra nenaudingi:" 

Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams. Ta prasme, kad gyventi neleis, nes ekonomikai tai yra nenaudingi žmonės“, – girdima įraše. Tęsdama pasakojimą dėstytoja įvardija kelis šaltinius žiniasklaidoje, kuriuos rekomenduoja paskaityti, taip pat pasidomėti ir knygose aprašoma informacija"."

Primenu, kad eutanazija yra žmogžudystė, panaudojant tam mediku pagalbą. Taip palaipsniui Lietuvos neoliberalai naikina moralinius mūsų tautos pagrindus.

Kodėl skurdžioje Lietuvoje, kurioje autobusu keliauti daugumai yra brangu, nyksta banko skyriai?

Todėl, kad turtingi skandinavų bankų savininkai nori praturtėti dar labiau mūsų, lietuvių, skurdžių sąskaita.

"„To priežasčių toli ieškoti nereikia – spėju, kad tai yra pelno didinimo strategijos dalis. Deja, bet matome skirtingų standartų taikymą vadinamosiose namų ir užjūrio rinkose. Švedijoje, namų rinkoje, tarkime, „Swedbank“ turi 43 skyrius milijonui klientų, o Baltijos šalyse šis rodiklis yra penktadaliu blogesnis“, – sako Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas.

Jo vertinimu, darbuotojų Lietuvos bankuose mažėja dėl akcininkų noro pasiekti kuo didesnį vieno darbuotojo darbo efektyvumą dėl didesnio pelno apatinėje balanso eilutėje."

 

Kaip planuojama atgaivinti Amerikos pramonę

"Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, kaip vieną iš savo pagrindinių tikslų yra įvardijęs pramonės darbų gražinimą į JAV. Tam pasiekti buvo skatinama automatizacija, leidžianti vietos gamykloms konkuruoti su pigesne darbo jėga Kinijoje."

Tuo tarpu Lietuvoje patyliukais skatinamas rusų ir kitų atvežimas iš Ukrainos. Sniečkus neleido, neoliberalai leidžia. Tie rusai ir kiti sutinka dirbti už minimumą. Todėl robotu pirkti nereikia. Todėl Lietuva lieka užstrigusi vidutinių pajamų spastuose ir nebevysto šiuolaikinės pramonės, galinčios konkuruoti su Kinija, Vietnamu ir kitais pigios darbo jėgos kraštais.

Kiek pinigų Amerikoje darbdaviai skiria dirbantiesiems?

"Davidas Kostinas iš „Goldman Sachs“ 
apskaičiuoja, kad vidutinės kompanijos,  esančios
Amerikos akcijų rinkos medianoje, darbo sąnaudos (įskaitant
viska, pradedant atlyginimais ir baigiant akcijų opcionais bei sveikatos draudimu) yra stabilios maždaug 13% kompanijos pajamų lygyje, nepaisant rekordiškai žemo lygio
nedarbo. Bendras darbo užmokesčio augimas JAV kurį laiką įstrigo apie 3% per metus." [1]

"Buhalterinėje apskaitoje pajamos yra pinigai, kuriiuos verslas gauna iš savo įprastos verslo veiklos, paprastai iš prekių ir paslaugų pardavimo klientams."

1.  The Economist February 8th 2020, p. 57. 

Kodėl mus, lietuvius, niekina mūsų pačių verslininkai?

„Europoje visus praeitus metus kainos kilo dėl kiaulių maro Kinijoje, kai Kinija tapo kiaulienos importuotoja ir pagrindinės šalys augintojos puolė aprūpinti šią rinką. Koronovirusas „sugadino" kinų Naujuosius metus ir suvartojimo kiekius, bei tas maistas, kuris atėjo, dabar yra labai lėtai iškraudinėjamas - dalis Kinijos įmonių uždarytos, arba dirba nepilnu pajėgumu. Susikaupė perteklinis kiekis kiaulienos, kuris bus realizuojamas ES viduje. Ko gero, tai buvo iki kritinės ribos pastovėjusi daniška ar prancūziška kiauliena, kuri atvyko gabaliniam fasavimui“, – tarptautinės prekybos niuansus aiškina Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ analitikas ir sako, kad dabar mūsų prekybininkai tiesiog planuoja didžiules akcijas."

  Susikaupė perteklinis kiekis bet kokiu maistu apsimetančių nuodų iš visos Europos - kaip mat atsiranda lietuviškoje Maximoje. Jai dirbate valstybei ir verslininkams beveik nemokamai, tai ir nuodus už tikro maisto kainą suvalgysite. Durnių ir bažnyčioj muša.

Lietuvos biotechnologija

 "Šiandien Lietuvoje veikia gyvybės mokslų mokslinių tyrimų branduolys – Gyvybės mokslų centras, pasaulinio garso šios srities įmonės tokios, kaip Termo Fisher, Teva [1], dešimtys mažesnių biotechnologijų įmonių. Turime per keletą tūkstančių šioje srityje dirbančių žmonių, kuriančių beveik 2 proc. šalies BVP. Tuo neturėtume apsiriboti. Mano akimis, turėtume strategiškai vystyti gyvybės mokslus bei kurti Lietuvos, kaip pasaulinio biotechnologijų centro, prekinį ženklą. Strateginis srities vystymas – tai šiai sričiai sistemingai skiriamos reikšmingos valstybės lėšos, skirtos talentų rengimui, tiksliniam stambių investuotojų pritraukimui, infrastruktūros kūrimui, rizikos kapitalo fondų bei akseleratorių įsteigimui. Turime išsikelti tikslą, kad gyvybės mokslų dalis per ateinantį dešimtmetį pasiektų ne mažesnę kaip 10 proc. nuo BVP dalį, o Lietuvoje veiktų ne mažiau kaip 10 pasaulinio lygio gyvybės mokslų srities įmonių."

2 procentai Lietuvos BVP, tenkantys biotechnologijai, yra nulis. Teva užsiima seniai žinomų tablečių ir kitų panašių vaistų gamyba, inovacijos čia yra, bet jų skaičius gana ribotas.

"1. Būdami pasaulyje pirmaujanti generinių vaistų tiekėja, „Teva“ vaistai pacientams ir vartotojams padeda tokiu būdu, kokį tik gali kelios kitos įmonės. „Teva“ per metus pagamina 120 milijardų tablečių ir kapsulių 70-yje farmacijos ir API priemonių visame pasaulyje. „Teva“ užima lyderio pozicijas (3 geriausių) 25 pasaulio rinkose."

 

.

Lietuvos verslo pagrindas kartu yra ir Lietuvos verslo naikintojas

Kalbame apie migrantus, atvažiuojančius dirbti į Lietuvą.

"Lietuviams mūsų siūlomas atlyginimas – per mažas, o tas atlygis, už kurį dirba kirgizas, tarkime, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), jam yra didelis. Kitas dalykas, nepamirškime, kad yra visokios išmokos, individuali veikla, todėl lietuvių nelabai vilioja ir padidėjęs MMA“, – kalbėjo  darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas."

Darbuotojai iš trečiųjų šalių mūsų ūkį sunaikins, nes jie trukdo sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kadangi pigiu darbu konkuruoja su aukštosiomis technologijomis.

Airijos rinkimai ir mes

"Airijos rinkėjai atidavė daugiau balsų kairiosioms partijoms, nei jie atiduodavo bent kada pastaraisiais dešimtmečiais, perorientuodami sunkiai keičiamą politinę sistemą pagal klasinę ir ideologinę linijas.

Ir rinkėjai pranešė elitui naujieną, kad, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po 2008-ųjų finansinio kracho, to įvykio padariniai Airijoje vis dar buvo jaučiami, todėl rinkėjai nubaudė Airijos didžiasias partijas už griežtą taupymo ir be atodairos verslui palankią politiką.

„Tai keičia Airijos politikos turinį ir formą“, - sekmadienį Dublino konferencijų centre žurnalistams sakė „Sinn Fein“ vadovė Mary Lou McDonald. '' Tai nėra trumpalaikis dalykas - tai tik ilgalaikio proceso pradžia. ''

Balsavimo rezultatai buvo preliminarūs. Galutinių rezultatų tikimasi pirmadienį arba antradienį." [1]

Priminkime, kad 2008-ųjų finansinio kracho   metu Lietuvą valdė konservatoriu ir liberalu koalicija, taip pat kovojusi  už griežtą taupymo ir be atodairos verslui palankią politiką. Jie taip pat yra išmesti iš valdžios Lietuvoje, bet galutinai nesutriuškinti ir vis dar drumsčia vandenį, trukdo valdyti Lietuva. Laikas ir mums, Lietuvos rinkėjams, atsilyginti šiai koalicijai už visas jos nuodėmes.

1. Mueller, Benjamin. "Irish Elections Put Party Tied to the Troubles on the Verge of Power." New York Times, 10 Feb. 2020, p. A10(L)

Kam ir kaip saugoti komercinę paslaptį?

"Komercinės paslapties požymiai yra trys: vertė, slaptumas ir protingos savininko pastangos apsaugoti tą informaciją. Jei tenkinamos visos trys sąlygos, konfidenciali informacija laikoma komercine paslaptimi.

Ši informacijos apsaugos rūšis svarbi ir tuo, kad ji nėra ribota laiko požiūriu, kaip, pavyzdžiui, patentas, – informacija turi komercinės paslapties statusą tol, kol tenkinami formalieji požymiai. Taigi teoriškai ji gali būti saugoma kaip komercinė paslaptis neribotai. Vertingą informaciją saugoti kaip komercinę paslaptį gali būti pigiau, lyginant su kitomis pramoninės nuosavybės rūšimis. Tai ypač svarbu startuoliams, smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Darbdavys turėtų atlikti tam tikrą inventorizavimą. Jis turėtų pasitikrinti, kokia jo verslo informacija yra vertingiausia, kokia atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Darbuotojams turi būti suprantamai paaiškinama, kokia informacija įmonėje yra komercinė paslaptis. Tam nereikia atskleisti pačios informacijos turinio, tik nurodyti, kokios informacijos negalima atskleisti. Dažnai įmonėse būna komercinių paslapčių sąrašai. Juose nurodama, kas įmonėje laikoma komercine paslaptimi.

Darbdavys turėtų imtis organizacinių, techninių ir teisinių priemonių, kad tą informaciją apsaugotų ir išlaikytų slapta. Įmonei greičiausiai nepavyks prisiteisti nuostolių atlyginimo, jeigu ceche prie staklių mėtosi slaptas brėžinys arba ant vadybininko stalo guli klientų sąrašas su per daug metų sukauptomis pastabomis ir bet kuris atsitiktinai užėjęs žmogus gali su tokia informacija susipažinti, – teismas greičiausiai nuspręs, kad savininkas pats nesaugojo informacijos. Turėtų būti sukurta informacijos apsaugos sistema. Pavyzdžiui, duomenų bazė saugoma slaptažodžiu, apribota galimybė kopijuoti tam tikrus duomenis, su tam tikrais dokumentais susipažįstama pasirašytinai ir kt. Darbdavys turi sudaryti sąlygas su informacija susipažinti tik tiems, kam to reikia pagal atliekamas pareigas ir funkcijas."

Nepaisant retorikos, Lietuvoje tyrimai ir inovacijos nėra vertinama. Todėl pinigų inovatoriams Lietuvoje dažnai trūksta. Todėl komercinės paslapties išsaugojimo pigumas yra mums svarbiausia savybė.

 

Kodėl amerikiečiai svarsto galimybę nupirkti europietiškas 5G kompanijas Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“

"Prezidentas Trumpas labai aiškiai pasakė, kad jam nerimą kelia pagrindinis „Huawei“ vaidmuo kuriant 5G belaidę technologiją. Dabar jo generalinis prokuroras Billas Barras pasiūlė radikalų sprendimą: įpareigoti JAV investuoti į Europos bendroves.

Vakar JAV kalboje JAV ponas Barras pažymėjo, kad JAV nėra stiprių konkurentų „Huawei“. Vieninteliai perspektyvūs konkurentai yra Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“.

„Rizikoje yra mūsų ekonominė ateitis“, - sakė p. Barras. „Rizika prarasti 5G kovą su Kinija turėtų iš esmės viršyti kitus sumetimus“.

Taigi jis turi idėją: „Kai kurie siūlo, kad šias problemas galėtų išspręsti Jungtinės Valstijos, suderindamos savo veiklą su „Nokia “ir (arba) „Ericsson “per Amerikos valstybės kontrolinį akcijų paketą tiesiogiai arba per privačių Amerikos ir giminingų kompanijų konsorciumą. Padėję mūsų didelę rinką ir mūsų finansinius raumenis vienos ar abiejų šių firmų naudai, padarytų jas rimtesniomis konkurentėmi ir pašalintų susirūpinimą dėl jų išliekamosios galios“, - priduria p. Barras. „Mes ir artimiausi sąjungininkai tikrai turime aktyviai svarstyti šį požiūrį“."

Sunkumai, laukiantys Lietuvos medikų, su koronavirusu

"Penktadienį pranešime leidinyje JAMA, autoriai teigė, kad jų duomenys rodo, kad jų atveju koronavirusas greitai pasklido tarp žmonių. Iš dalies dėl to, kad kai kurie pacientai, pavyzdžiui,  paguldyti į chirurgijos skyrių, nes jų simptomai suklaidino gydytojus, įtariant kitas ligas ir nesiimant atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią virusui plisti, kol dar nebuvo per vėlu.

Maždaug 10 procentų pacientų iš pradžių neturėjo įprastų simptomų, kosulio ir karščiavimo, o pirmiausia iš pradžių viduriavo ir juos pykino. Kiti nedažni simptomai buvo galvos skausmas, galvos svaigimas ir pilvo skausmas.

Kita susirūpinimo priežastis buvo tai, kad kai kurie pacientai, kurie iš pradžių atrodė nesunkiai ar vidutiniškai sergantys, paskui kelias dienas ar net savaitę pasijuto blogiau. Vidutinis laikas nuo pirmųjų simptomų iki dusulio atsiradimo buvo penkios dienos; iki kreipimosi į ligoninę, septynias dienos; ir aštuonios paros iki sunkaus kvėpavimo sutrikimo. Ekspertai sako, kad modeliai reiškia, kad pacientai turi būti atidžiai stebimi, ir nėra saugu manyti, kad tas, kuriam atrodo, kad jam gerai sekasi anksti, yra sveikstantis.

Liga paveikia plaučius, širdį, kepenis, inkstus ir sistemas, kontroliuojančias kraujo krešėjimą.Uždegiminis atsakas yra sunkios virusinės ligos požymis. Pastaraisiais metais tapo akivaizdu, kad padidėjęs uždegimas dėl tokių ligų, kaip gripas, gali išlikti maždaug mėnesį po ūminės ligos pabaigos ir gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių širdies priepuolių ir insultų rizika."

Yra Europos Sąjungoje rimtų politikų

"Prancūzijos prezidentas E. Macronas sakė, kad branduolinių ginklų apribojimo, vadinamoji „Naujojo starto“, sutartis turėtų būti atnaujinta, todėl europiečiai Vašingtone turėtų už ją kovoti. Priešingu atveju Europa susidurtų su griūvančios saugumo architektūros padariniais. „Mes turime apibrėžti Europos saugumo interesus“, - sakė jis. Pasitikėjimas Maskva turėtų būti palaipsniui atkuriamas, siekiant pagerinti kolektyvinį saugumą. „Europa turi atlikti istorinį vaidmenį“, - sakė E. Macronas."

Taip kad Landsbergiai jų žygius Rusijos klausimu daro prieš vėją. Rezultatą nesunku atspėti.

Patartina išlaikyti mažiausiai nuo vieno iki dviejų metrų atstumą, jei kas nors kosėja, čiaudėja ar kitaip „įtariamas“

"Koronavirusas yra ypač pavojingas žmonėms, kurie iki užsikrėtimo juo jau sunkiai serga. Maždaug 17 procentų užsikrėtusiųjų sunkiai suserga, aštuoniems procentams reikia dirbtinio kvėpavimo aparato. Tačiau 
daugeliu atvejų virusas sukelia tik silpnesnius simptomus arba jų visai nėra.

Kodėl įtariami atvejai turi likti atskirti arba karantine, net jei testas neigiamas?

Šiuo metu turimais tyrimais nustatomi genetinės medžiagos gabalėliai iš koronaviruso tepinėlių ar kvėpavimo takų skysčių. Įtariamais atvejais, kai nėra simptomų, virusų skaičius šiam aptikimui vis dar gali būti per mažas. Šie asmenys nors namuose turi būti izoliuoti arba karantine, kol praeis dviejų savaičių inkubacijos laikotarpis ir nebus aptikta jokia liga.

Roberto Kocho institutas (RKI) Vokietijoje rekomenduoja mažiausiai nuo vieno iki dviejų metrų atstumą, jei kas nors kosėja, čiaudėja ar kitaip „įtariamas“. „Tačiau atsižvelgiant į gripą, šios priemonės patartinos visur ir bet kada“, - rašoma RKI tinklalapyje. Taip pat patariama laikyti rankas toliau nuo veido. Tai užkerta kelią virusams, kurie buvo paimti ant durų rankenėlių ar kitų paviršių, patekti į jūsų akis, nosį ar burną. Tai yra pagrindiniai tokio tipo virusų patekimo į žmogaus organizmą taškai."

Lietuviška mediana

"Ekonomistas Vaidas Navickas DELFI tikina manantis, kad skaičiuojant atlyginimus Lietuvoje reikėtų vadovautis ne tik vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), tačiau atlyginimų mediana. Ji, pasak ekonomisto, Lietuvoje šiandien siekia tik 655,7 Eur į rankas, o tai reiškia, kad net pusė Lietuvos gyventojų kas mėnesį uždirba mažiau nei ši suma."

Esant Lietuvoje europietiškoms maisto kainoms, toks uždarbis reiškia, kad dauguma lietuvių Lietuvoje badauja. Nenuostabu, kad daugelis mūsų yra tokie pikti. Kaip tie verslininkai ir Eligijus Masiulis mūsų nebijo?

Trys kruviniausi turtingosios Europos Sąjungos miestai yra Lietuvoje

"„Fox News“ straipsnyje skelbiamas dešimtukas kruviniausių Europos Sąjungos miestų, teigiama, kad remiamasi Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro šiemet paskelbta ataskaita apie žmogžudysčių reitingus. Straipsnyje rašoma, kad trečiąją vietą Europos Sąjungoje, pagal žmogžudystes, tenkančias 100 tūkst. gyventojų, užima Klaipėda. Antroje vietoje – Vilnius, o viršūnėje – Kaunas."

Lietuvos valdžia siūlo policijai sustiprinti melagingą propagandą Jungtinių Tautų biuruose ir kitur. Mes juk nieko kito ir nemokame, tik daryti tai, ką tvartelis daro.

 "Todėl policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje paneigė šią portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją. E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška."

Neetiška, išvertus į lietuvių kalbą yra nemoralu. Taip mus pripratino Landsbergiai. Jei informacija yra Landsbergiams naudinga - tai yra gera informacija ir moralės viršūnė. O jei bloga Landsbergiams informacija - tai ji yra nemorali.

Rytietiška moralė Japonijoje ir Lietuvoje

"Japonijos prokurorai skiria pernelyg daug reiksmės prisipažinimui. Prokurorų galia ilgą laiką kalinti be kaltinimų padidina galimybę, kad tie prisipažinimai nėra nei savanoriški, nei tikslūs. Nuteisimo procentas siekia 99 procentus, tikrai per didelis, kad nebūtų dažnai nuteisiami nekalti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiai dažnai grindžiami tik prisipažinimais.

Japonams patinka maskuoti galia, paslėptą po storu kuklių manierų sluoksniu, konsultacijomis su kolegomis, nepermatomis komandų grandinėmis ir išsklaidytais atsakomybės centrais. Dažnai labai sunku žinoti, kas iš tikrųjų vadovauja Japonijos įmonėms ar vyriausybei. Net 1940 m. Japonijos kvazifašistiniame militarizme nebuvo nė vieno lyderio, kuris elgtųsi kaip diktatorius - net ir ministras pirmininkas Hideki Tojo, kurį amerikiečiams patiko vaizduoti gana klaidingai, kaip Japonijos Hitlerį, ir tikrai ne imperatorius Hirohito.

Galingi Japonijos korporacijos ar politikos veikėjai gali įsitraukti į blogą korupciją, bet diskretiškai už uždarų durų. Pelningos pareigos ir kitos finansinės "dovanos keičiamos į politiskai palankius sprendimus, tačiau tokie sandoriai vyksta tyliai tarp beveidžių vyrų su tamsiais kostiumais toli nuo visuomenės žvilgsnio."

Mes, lietuviai, tokiu manieru prisigraibėme, tikriausiai, ilga laika veikdami Rytuose. Kalinti ilgai be kaltinimu, sprendimus priimti slaptai medžioklių metu - viskas labai lietuviška, nors japonams irgi patiktų.

Koronaviruso sukeltos ligos gydymas

"Kinijos teigimu, ŽIV ir gripo vaistai yra perspektyvūs koronaviruso sukeltos ligos gydyme.

Kinijos mokslininkai praneša apie preliminarią koronaviruso gydymo metodikos sėkmę: antivirusinis vaistas, vartojamas gripui gydyti, ir anti-ŽIV vaistas.

Tyrėjai išsiaiškino, kad Arbidol, antivirusinis vaistas, vartojamas Rusijoje ir Kinijoje gripui gydyti, gali būti derinamas su darunaviru, anti-ŽIV. vaistu, skiriant pacientams gydyti nuo koronaviruso, praneša „ChangJiang News“, valstybės remiamas laikraštis Uhane, protrūkio epicentre.

Tyrėjai nepasakė, kiek pacientų jie gydė tokiu kombinuotu gydymu. Gali būti per anksti įvertinti jo veiksmingumą. Nepriklausom\i ekspertai neperžiūrėjo šias išvadas." [1]

1. "Coronavirus Live Updates: Deaths in China Rise, While a Treatment Shows Promise." New York Times, 5 Feb. 2020.

Vėžio mutacijos

"Iš viso mokslininkų komanda ką tik išaiškino 705 mutacijas, kurios pakartotinai pasireiškė vėžio auglių genuose, ir tai rodo, kad šios mutacijos yra svarbios naviko augimui. Iš jų apie 100 nepatenka į baltymus koduojančias genomo sritis, tačiau daugiau tokių mutacijų gali būti atskleista, patobulinus  metodus nekoduojančių sričių analizei. Apskritai šie autoriai nustatė, kad vėžio genomai turi vidutiniškai nuo keturių iki penkių mutacijų, kurios skatina naviko augimą. Tačiau 5% atvejų tokių mutacijų nerasta." [1]

1. Nature, 578, 7–8 (2020 m.)

Tam tikrų skrandžio bakterijų sunaikinimas sumažina riziką susirgti viena labiausiai mirtinų vėžio formų

"Sunaikinant opą sukeliančią bakteriją Helicobacter pylori, gydytojai galėtų užkirsti kelią skrandžio vėžiui žmonėms, kuriems tokia liga yra buvusi šeimoje.

H. pylori turi daugiau nei pusė visų žmonių ir buvo susijusi su pepsinėmis opomis bei skrandžio vėžiu, kuris visame pasaulyje nužudo daugiau žmonių nei visi kiti, išskyrus dvi vėžio rūšis. Il Ju Choi Nacionaliniame vėžio centre Goyange (Pietų Korėja) su kolegomis ištyrė 1666 žmones, sergančius H. pylori infekcija ir turėjusius artimą giminaitį, sergantį skrandžio vėžiu. Pusė dalyvių gavo placebą. Kita pusė gavo kokteilį antibiotikų, kurie išnaikino H. pylori daugumai, bet ne visiems dalyviams, vartojusiems antibiotikus.

Maždaug po 9 metų 1,2 proc. dalyvių, gydytų antibiotiku kokteiliu, išsivystė skrandžio vėžys, palyginti su 2,7 proc. pacientų, gavusių placebą. Skrandžio vėžys pasireiškė tik 0,8% asmenų, kurių H. pylori populiacija buvo išnaikinta, palyginti su 2,9% tų, kurie liko užsikrėtę." [1]

1. N. Engl. J. Med. (2020 m.)

Pergalingas auksinių šaukštų karaliavimas Lietuvoje tęsiasi

" Kiek lietuviškos valdžios ponuliai suplojo už erzelį keliančius trikojus greičio matuoklius "PoliScan FM1". Labai daug. 37 komplektai tų matuoklių biudžetui kainavo 1,3 mln. eurų. Skurdžiai valstybei, kuri 90 tūkst. pensininkų moka po 200 eurų per mėnesį, tai yra itin "būtinos" išlaidos. Klausimas STT ir FNTT: ar 30 tūkst. eurų už vieną matuoklį – ne per daug? O gal čia į sumą įskaičiuoti kai kam gėrį ir grožį atnešę ingredientai? Kodėl vokiški greičio matuokliai buvo perkami iš estų, o ne tiesiai iš gamintojo – Vokietijos kompanijos "Vitronic"? O ir pats pirkimas kažkodėl vykdytas dar ir per įgaliotą fizinį asmenį. Išeitų, kad matuokliai įgyti per du tarpininkus, kurie, matyt, irgi dirba ne už dyką.

Beje, "Vitronic" interneto svetainėje viešai nurodomi šios kompanijos pardavimų vadovo kontaktai, pačioje svetainėje galima įsijungti net ir rusų kalbą, taigi gauti pasiūlymą tiesiai iš "Vitronic" tikrai nebūtų buvę jokio vargo. Tačiau mūsiškis Policijos departamentas prie VRM mieliau "trikojus" įsigijo iš akcinės bendrovės Taline. Kodėl? Kokia čia ir kam nauda iš to?"

Kubilius yra tik žiedeliai...

Visi konservatoriai seka mums pasakas apie mūsų, lietuvių, skrydžius į Mėnuli. Štai net mergaičių prievartautojas  Mykolas Majauskas  skiedžia:

"Jei tokia ambicija atrodo per maža, galime siekti turėti bent du pasaulinio lygio universitetus, savąjį Oksfordą su Kembridžu."

Kokia Lietuvos valstybės misija?

Ministras L.Linkevičius atvežė baltarusiams didelį kiekį lietuviškų dujų (pagamintų lietuviškų lašinių pagrindu). Tikimasi, kad tinkamai pasirinkus vėjo kryptį, šiais dujas vėjas nuneš iki Rusijos ir sugadins rusams nuotaiką. Tai vienintelis tikslas, dėl kurio egzistuoja Lietuvos valstybė: sugadinti orą ir nuotaiką rusams. Visa kita yra nerealios svajonės: sukurti Lietuvoje konkurentus Oksfordui ir Kembridžui (konservatorių naujausia fantazija), sukurti Lietuvoje gerovės valstybę ir iš jos išvyti Lietuvos lenkus (Prezidento G.Nausėdos naujausia svajonė).

Ką mums davė įvažiavimas į rusų miškus?

Nieko gero.

"Rusijos ir Vakarų nuomonių išsiskyrimo esmė yra dėl Krymo ir Ukrainos dalių, kurias kontroliuoja rusai. Kaip ir 1945 m., Vakarų lyderiai žino, kad neturi kitokių, labiau perspektyvių, variantų, tik moralinį spaudimą  rusams. Stalinas kartą pasakė: „Jei bijai vilkų, neik į mišką.“ Įvažiavimas į rusų miškus atrodo ne mažiau problemiškas."

Kam mums, Lietuvai, reikalingi papildomi milijardai eurų iš ES?

"Mes kalbame apie naujus prioritetus – gynybą, saugumą, klimato kaitą. Bandoma tą patį „sutalpinti“ beveik į tokį patį biudžetą“, – tikino Finansų viceministrė Miglė Tuskienė."

Tą patį „sutalpinti“ beveik į tokį patį - čia būtų lengva. Realiai, kalbant apie gynybą, saugumą, turime omeny papildomus auksinius šaukštus kariuomenei ir didesnius pelnus Landsbergių organizacijai Nota bene. Kalbant apie  klimato kaitą, turime omeny klimato pakaitinimą dujomis iš Lietuvos perkamo dujų terminalo. O kaipgi kitaip? Mes čia su išvystytu kritiniu mąstymu, gerai pučiame miglą Briuseliui į akis...

Vokietijos valdžia spaudžia prekybos tinklus

"Vokietijos Federalinė žemės ūkio ministrė Julia Klöckner (krikščionė-demokratė, CDU) dažnai galvoja apie vištos kojeles. Neseniai ji svarstė, kiek pinigų gaunama iš prekybos jomis. Kartais tai yra 26 centai už 100 gramų, kartais tik 20 centų, net už 15 centų didelis prekybos centrų tinklas jau reklamuoja šlauneles. Klöckner tai laiko „nepadorumu". Todėl pirmadienį Berlyne vyksta neįprastas susitikimas: kanclerė Merkel prašo keturių pagrindinių mažmeninės prekybos tinklų viršininkų ir su jais susijusių asociacijų pranešimo. Be Klöckner, jame taip pat dalyvaus federalinis ekonomikos ministras Peteris Altmaier (irgi CDU).

Susitikimas yra reakcija į pastarųjų mėnesių valstiečių protestus. Be daugiau pinigų, politikai taip pat nori, kad ūkininkus „labiau vertintų“, kaip jie sako vėl ir vėl. „Davidas, palyginti su Goliatu, būtent taip jaučiasi gamintojai, jiems derantis su mažmenininkais“, - kritikuoja Klöckner. „Nėra vienodo lygio.“ Tai gerai priimama tarp ūkininkų. „Maistas neturi būti parduodamas už mažiausias kainas“, - sakė ūkininkų prezidentas Joachimas Rukwiedis. Prekyba turi parodyti klientui, kad aukštesni standartai tvarte ar lauke reikalauja didesnių kainų. Reklama žemomis kainomis daro atvirkščiai."

Lietuvos valdžia irgi turėtų tai aptarti su mūsų Maximomis ir kitais tinklais.Valdžios svarbiausias vaidmuo yra užtikrinti, kad nė viena svarbi tautos dalis neliktų nuskriausta, net ir ūkininkai, auginantys daržoves, ar vištas su jų kojelėmis.

Koronavirusas jau gali tapti pandemija su daug mirčių, ypač Lietuvoje

"Nepaisant ypatingų kelionių apribojimų ir karantinų, kuriuos dabar nustato Kinija ir kitos šalys, įskaitant JAV, pandemija - vykstanti epidemija dviejuose ar daugiau žemynų - gali turėti pasaulinių padarinių.


Tačiau mokslininkai dar nežino, kiek mirtinas yra naujasis koronavirusas, todėl nežinoma, kokią žalą gali sukelti tokia pandemija. Tačiau vis labiau sutariama, kad patogenas lengvai perduodamas tarp žmonių.

Mokslininkai nustatė, kad Wuhan koronavirusas plinta labiau, kaip gripas, kuris yra labai lengvai perduodamas, nei kaip lėtai judantys jo virusiniai pusbroliai SARS ir MERS.

„Tai labai, labai lengvai perduodamsa ir beveik neabejotinai taps pandemija“, - sakė Dr. Anthony S. Fauci, Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius. „Bet ar tai bus katastrofiška? Nežinau."

Ekspertai teigė, kad didžiausias netikrumas yra tai, kiek žmonių mirs visame pasaulyje. SARS nužudė apie 10 procentų jį gavusiųjų, o MERS dabar žudo maždaug vieną iš trijų.

1918 m. „Ispanijos gripas“ nusinešė tik apie 2,5 proc. aukų, tačiau jo, kadangi jis užkrėtė tiek daug žmonių, o medicininė priežiūra buvo daug silpnesnė, mirė nuo 20 iki 50 mln.

Priešingai, 2009 m. labai užkrečiama H1N1 „kiaulių gripo“ pandemija nusinešė apie 285 000 žmonių, mažiau nei įprastas sezoninis gripas, ir jo mirtingumas buvo santykinai žemas, įvertintas 0,2 procento.

Mirtingumas žinomų Wuhan koronaviruso atvejų atvejais buvo apie 2 procentus, nors tikėtina, kad sumažės, nes bus atlikta daugiau tyrimų ir nustatyta lengvesnių atvejų.

Anekdotinės Kinijos ataskaitos ir vienas paskelbtas tyrimas iš Vokietijos rodo, kad kai kurie žmonės, užsikrėtę Uhano koronavirusu, gali jį perduoti, kol nepasireiškia simptomai. Tai gali apsunkinti sienų perėjimo patikrinimą, sako mokslininkai.

Epidemiologinis modeliavimas, kurį penktadienį paskelbė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, apskaičiavo, kad 75 procentai užkrėstų žmonių, pasiekusių Europą iš Kinijos, vis dar bus inkubaciniuose perioduose atvykus, todėl jų negalima aptikti, atliekant oro uostų apžiūrą, kuri ieško karščiavimo, kosulio ir kvėpavimo sunkumų.

Vienose šalyse pandemijos padariniai tikriausiai bus žiauresni, nei kitose. Nors JAV ir kitos turtingos šalys gali aptikti pirmuosius viruso platintojus ir juos karantinuoti, šalys, turinčios trapią sveikatos priežiūros sistemą, to nepadarys. Virusas jau pasiekė Kambodžą, Indiją, Malaiziją, Nepalą, Filipinus ir Rusijos kaimus."

Lietuva yra kaip ir kitos šalys, turinčios trapią sveikatos priežiūros sistemą. Rusijos sukurtą  sveikatos priežiūros sistemą, skirtą išlaikyti didelius apkrovimus karų ir epidemijų metu, mes sunaikinome, nes ji mums yra pernelyg brangi. Mes čia nenorime ir negalime tiek daug dirbti, kad tokius reikalus sutvarkyti. Jei bus daug ligonių, kuriems reikės karantinavimo, geros priežiūros ir deguonies, tai jie mirs namuose, platindami virusą.

Kaip gauti iš žmonių tai, ko jums reikia?

"Pradėkite draugiškai ir žaismingai. Idėja yra pasakyti: Man Jūs patinkate ir aš noriu, kad Jums patiktų šis mūsų bendravimas“. Tai pasigirs jūsų balse ir turės jiems teigiamą poveikį, dar prieš jums baigiant pirmą sakinį. Posakis yra toks: Niekada neužgauk to, kuris gali tave įskaudinti, nieko nedarydamas. Jūs nuginkluojate jų rūpesčius empatija. Galite pasakyti: „Aš esu savanaudis, nuspėjamas keliautojas, reikalaujantis viso pasaulio.“ Jūs tikrai leidžiate jiems žinoti, kad matote, kaip atrodo jų gyvenimas. Tuomet užduodate uždarojo tipo klausimą, kuriuo norite leisti jiems pasakyti „ne“. Orientuotas į atsakymą "taip" klausimas būtų: „Prašau, ar galiu vėliau išvykti iš viešbučio?“. Tai nėra tinkamas šiuo atveju klausimas. Vietoj to mes klausiame „Ar tai būtų juokinga idėja, jei paprašyčiau leisti man vėliau išvykti iš viešbučio?“ Žmonės jaučiasi saugesni sakydami žodį „ ne.

“Ką daryti, jei naujienos yra blogos ir nėra automobilių nuomai, nors jūs turite rezervaciją? Pasakykite „O, atsiprašau“, nes jie tikisi, kad jūs iš pykčio rėksite. Tinkamas ir laiku atsiprašymas atitraukia žmones nuo savisaugos ir leidžia jiems jaustis kontroliuojančiais situaciją. Pasakykite „atsiprašau, kad pavėlavau“. Aš esu savanaudid keliautojas, kuris mano, kad visas pasaulis sukasi aplink mane “."

ES Komisijos duomenų strategijos projektas

"Spauda jau turi ES Komisijos duomenų strategijos projektą. Jis bus pristatytas visuomenei vasario viduryje. Siekdama pasivyti JAV ir Kiniją, ES turi tapti neribota duomenų rinka. Vos už dvejų metų turėtų būti įmanoma lengvai perkelti elektroninius receptus ir diagnozes į užsienį.

Be to, Komisija nori užtikrinti, kad vyriausybinės agentūros teiktų verslui daugiau duomenų. Tai taip pat skatina bendroves keistis informacija. Kuo didesnis tarpvalstybinis duomenų kaupimas, tuo jis naudingesnis, kuriant naujus produktus ar mokant savarankiško mokymosi mašinas.  Siekdama panaikinti Amerikos debesų paslaugų teikėjų dominavimą, Komisija nori, kad mažesnieji Europos konkurentai geriau dirbtų kartu ir rengtų bendrus pasiūlymus. Briuselis parengs tam standartus ir pavyzdinius egzempliorius. Ši iniciatyva panaši į projektą „Gaia-X“, kurį Vokietijos federalinė vyriausybė ir Prancūzija pristatė rudenį. Tuo pačiu metu iki 2022 m. turi būti įsteigta debesų rinka, į kurią bus leidžiami tik griežtus reikalavimus atitinkantys paslaugų teikėjai."

Europiečių svajonė tapti aukšto lygio pasauliniais akumuliatorių gamintojais

"Šis bandomasis projektas čia, Prancūzijoje, atsiranda tik todėl, kad politikai taip stengiasi, teigdami, kad iniciatyvai turi būti išleista penki milijardai eurų. Kodėl akumuliatorius yra tokia svarbi būsimo automobilio dalis? Akumuliatorius taip pat lemia elektromobilio praeinamą distanciją be papildomo pakrovimo. Tokia automobilio dalis, sverianti šimtus kilogramų ir susidedanti iš šimtų ląstelių, kainuoja iki dešimties tūkstančių eurų. Todėl akumuliatorius kartais yra vertingesnis nei šiandieninis vidaus degimo variklis. Politikai neklysta kalbėdami apie pagrindinį būsimos automobilių pramonės komponentą. Tačiau taip pat galioja ši nuostata: nors tokia vertinga dalis, kaip elektromobilio akumuliatorius, bet maždaug 80 procentų jo vertės sudaryta iš žaliavos vertės. Nėra ko čia daug užsidirbti. Europos gamintojai jau tiekia pasauliniams akumuliatorių gamintojams pagrindines medžiagas, tokias, kaip elektrolitai, anodo ir katodo folijos ar aliuminis.

Europiečiai taip pat tirs optimalų šių medžiagų ir kitų cheminių medžiagų naudojimą „Nersac“ firmos ateityje. Deklaruojamas tikslas - per kelerius metus padaryti čia technologinį proveržį, kad e. automobilius nebebūtų poreikio aprūpinti ličio jonų akumuliatoriais, o jie būtų aprūpinami kietojo kūno akumuliatoriais, kurių paskirtis - padaryti Europą konkurencingą su azijiečiais. Arba net aplenkti. Lygiai taip pat, kaip „Airbus“ aplenkė jo JAV konkurentą „Boing“."

Deguonis mėnulyje

"Deguonis, oksido pavidalu, yra gausiai aptinkamas mėnulio regolito elementas, sudarantis 40–45% jo masės. Tai, kad elementą galima išgauti iš regolito, praėjusiais metais sėkmingai pademonstravo Dr. Lomax ir grupė kolegų, dirbančių su Didžiosios Britanijos bendrovės „Metalysis“, įsikūrusios netoli Rotherham. „Metalysis“ turi išsivysčiusį elektrolizės procesa, kuris iš miltelių pavidalo metalų oksidų, sumaišytų su ištirpinta druska, vonioje gali išgauti metalus, pvz. tantalį (naudojamas elektroniniuose kondensatoriuose) ir niobį (naudojamas ypač stipriems lydiniams gaminti). Nors procesas veikia maždaug 900 ° C temperatūroje, jis nereikalauja oksidų lydymosi, nes oksidams lydyti reiktų aukštesnės temperatūros. Naudodami anglies elektrodą, iš oksido išskiria anglies dioksidą ir anglies monoksidą. Tirdami šį procesą, Dr. Lomax ir jos komanda sugebėjo sukurti išlydytos druskos elektrolizės formą, kuri tiesiogiai gamina deguonį." [1]

1. Breathing moondust. Anonymous.The Economist; London Vol. 434, Iss. 9178,  (Jan 25, 2020): 73-74.

Brexit

By loading up the United Kingdom (UK) with a lot of cheap and easy-to-exploit labor from the new EU countries, including Lithuania, we have created unfair competition for jobs for UK residents, who have therefore voted for Brexit. This shows that the citizens of each country have political power in their hands and are able to resist those who take away their jobs.

The ruthless exploitation of migrants must come to an end if the elite want to retain power of elite  in the European Union. A mobility package is a good start, but it needs to be done much more, and quickly.

Brexitas

Užversdami Jungtinę Karalystę (JK) pigia ir lengvai išnaudojama darbo jėga iš naujųjų ES šalių, įskaitant Lietuvą, mes sukurėme nesąžiningą konkurenciją dėl darbo vietų vietiniams JK gyventojams, kurie todėl nubalsavo už Brexitą. Tai rodo, kad kiekvienos šalies piliečiai turi politinę valdžią jų rankose ir sugeba pasipriešinti tiems, kurie atiminėja jų darbo vietas.

Migrantų negailestingas išnaudojimas turi baigtis, jei elitas nori išsaugoti elito valdžia Europos Sąjungoje. Mobilumo paketas yra gera pradžia, tačiau reikia daryti žymiai daugiau ir greitai.

Kodėl radarų detektoriai padeda išvengti baudų?

"Kaip akcentuoja Radarų detektorių prekinio ženklo „Neoline” atstovas Ž. Malinauskas, Lietuvoje naudojami „trikojai“, pagal techninę specifikaciją, pradeda „sekti“ automobilį ir matuoti jo greitį jau 500 metrų atstumu, taigi radaro detektorius tuomet jau gali aptikti lazerio šaltinį ir apie tai informuoti vairuotoją. 

„Radaras pamatuoti greitį gali gana dideliu atstumu, tačiau tam, kad užfiksuotų pažeidėjo duomenis, prietaisas turi įskaitomai nufotografuoti automobilio numerį, o pagal techninę specifikaciją jis tai gali padaryti vos iš 50 metrų. Taigi tokiu atveju vairuotojai turi kažkiek laiko šiek tiek sulėtinti greitį. Nurodyti radaro fiksavimo atstumai yra idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip oro sąlygos, vietovės reljefo ir pan. Todėl kiekvieną kartą aptikimo atstumas gali būti kitoks“, – aiškina jis."

Kaip verslas šiais laikais valdomas turtingose bendruomenėse?

"Nėra vieno atsakymo į klausimą, kokia kapitalo paskirstymo ir įmonių valdymo forma yra geriausia. Paprastai Jungtinės Valstijos rėmėsi vertybinių popierių ir obligacijų rinkomis, kad nustatytų, kurios bendrovės gauna pinigų investuoti, ir nepriklausomomis direktorių valdybomis, kurios valdo įmones. 

Vakarų Europa labiau priklausė nuo bankų. 

Japonija ir Pietų Korėja rėmėsi konglomeratais, kuriuose bendrovių šeimos padeda finansuoti ir valdyti viena kitą.

Paskutinėje kartoje JAV patyrė revoliuciją, kaip veikia ši įmonių kontrolė. Devintajame dešimtmetyje atsiradusi pirmoji svertinio išpirkimo (svertinio, nes daromo ne tik nuosavais pinigais, bet ir net iki 90 proc. - kitų investuotojų lėšomis) karalių karta - sritis, dabar žinoma, kaip privatus kapitalas, - nustatė problemas su Amerikos korporacijomis. Daugelis šių korporacijų buvo prastai valdomos, joms vadovavo savimi patenkintos direktorių valdybos ir vykdomosios komandos, nenorinčios sukrėsti dalykų. Išpirkimo firmos siekė šias įmones įsigyti, sutvarkyti tai, kas jas sulaikė nuo gerų rezultatų, ir gauti pelno, padarydamos jas vertingesnėmis ir vėl jas išparduodamos. Dešimtajame dešimtmetyje ir 2000-ųjų pradžioje ši permaina pavertė milijardieriaiss privataus kapitalo firmų įkūrėjus ir iš investuotojų pritraukė trilijonus dolerių. Privataus kapitalo poveikis ekonomikai yra milžiniškas: privataus kapitalo įmonėms priklausančios įmonės 2018 metais JAV sukūrė 8,8 milijono darbo vietų, ir pagamino 5 procentus nuo G.D.P.

 Tarkime, kad naujas savininkas ėmėsi agresyvių veiksmų, siekdamas nedelsiant gauti finansinę grąžą. Kaip jis tai daro? Jis gali išmokėti grynuosius pinigus balanse, kaip dividendus, o ne leisti pinigams sėdėti lietingai dienai. Jis gali labiau pasikliauti pasiskolintais pinigais. Jis gali staiga padidinti kainas, sumažinti darbo užmokestį arba pabandyti iš naujo derėtis dėl sandorių su pastatų savininkais ir tiekėjais. Taip veikia svertinio išpirkimo firmos."

Kinija ir virusas

"Pirmieji žinomi koronavirusinė infekcijos Kinijos Uhano mieste simptomai pasireiškė gruodžio 1 d., o gruodžio pabaigoje Uhano medicinos bendruomeneje kilo pavojaus signalas. Tai būtų buvęs momentas valdžios institucijoms ryžtingai veikti.

Ir ji veike ryžtingai - tik ne prieš virusą, o prieš informatorius, kurie bandė atkreipti dėmesį į viruso grėsmę visuomenės sveikatai. Gydytojas, papasakojęs „WeChat“ grupei apie virusą, buvo drausminamas Komunistų partijos ir priverstas pripažinti neteisėtus veiksmus. Policija pranešė teikianti '' išsilavinimą '' ir '' kritiką '' aštuoniems tiesioginiams gydytojams, kad jie „kelia panika“ apie epidemiją; užuot nubaudęs šiuos gydytojus, Kinijos diktatorius Xi turėjo juos išklausyti.

Kinija informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie virusą gruodžio 31 d., tačiau savo piliečius laikė tamsoje; kadangi kitos šalys pranešė apie infekcijas, net kai Kinija apsimetė apsiribojusi Wuhano liga, kinai niūriai juokavo apie „patriotinį“ virusą, kuris smogė tik užsieniečiams.

Uhano meras teigė, kad jam nebuvo leista diskutuoti apie virusą iki gruodžio pabaigos. Tuo metu žmonės keliavo į Uhaną ir iš jo, nesiimdami atsargumo priemonių.

Vyriausybė pagaliau įsakė sausio 23 d., kad Uhano gyventojai būtų karantine. Tačiau iki to laiko, pasak mero, iš miesto jau pabėgo penki milijonai žmonių." [1]

1. Kristof, Nicholas. "Virus Spreads As World Pays For Dictator Xi." New York Times, 30 Jan. 2020, p. A31(L).

Kaip kuriamos geriausios naujovės?

 "1957 m. spalio mėn. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį kosminį palydovą, kuris nustebino Amerikos elitą. „Netrukus jie išmes ant mūsų iš kosmoso  bombas, kaip vaikai, numesdami akmenis į automobilius nuo greitkelio viadukų“, - apgailestavo Lyndonas Johnsonas, tuometinis Demokratinio senato vadovas. Nuspręsdamas daugiau niekada nesistebėti Sovietų pasiekimais, prezidentas Eisenhoweris įsteigė Pažangiųjų tyrimų projektų agentūrą (Arpa). Pirmaisiais metais jis jai skyrė 5 mlrd. JAV doleriu biudžetą, tačiau joje nebuvo biuro, laboratorijų ir nuolatinio personalo. Jos užduotis buvo „numatyti neįsivaizduojamus ateities ginklus“.

 Kaip tai reikėjo padaryti, neaišku. Agentūra galiausiai suformavo šiuolaikinį pasaulį, padėjo sukurti priešraketinės gynybos ir slaptas technologijas, taip pat internetą, asmeninį kompiuterį, lazerį ir GPS. Tai ji padarė atmesdama įprastas procedūras. Projektų vadovams buvo suteikta didžiulė laisvė leisti pinigus tam, kas, jų manymu, buvo perspektyviausia technologija, kuriant nuostabių tyrėjų bendruomenes, kurias vienija bendra vizija. Kaip Sharon Weinberger pažymi „Imagineers of War“, agentūros istorijoje, Arpa (kuri vėliau tapo Darpa, o D reiškia Defence (gynyba, angl.) sprendė nacionalinio saugumo problemas, „būdama neapkrauta biurokratinės priežiūros ir netrukdoma mokslinės apžvalgos suvaržymais. Pranešama, kad susitikimas, po kurio buvo patvirtinta interneto pirmtakė Arpanet, užtruko mažiau, nei pusvalandį.

Dabar Didžiosios Britanijos vyriausybė bando tai atkurti Didžiojoje Britanijoje." [1]

Gal galime nustoti švaistyti milijardą eurų per metus niekam nereikalingams kvailiems šauktiniams, kurie tik luošina vieni kitus, ir greitai rūdyjančioms karinio transporto priemonėms ir tapti treti su lietuviška Darpa?

1. How to invent the future. Anonymous.The Economist; London Vol. 434, Iss. 9178,  (Jan 25, 2020): 21-22

Kinijos komunistai yra didžiausias pavojus mums

"JAV  valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ketvirtadienį paskelbė Kinijos komunistų partiją „pagrindine mūsų laikų grėsme“, net kai Londonas siekė prabilti apie JAV prekybos susitarimo su Britanija perspektyvas, atremdamas Amerikos spaudimą uždrausti Kinijos kompaniją. Taip skambanti Kinijos vyriausybės kritika buvo pati griežčiausia pono Pompeo vartojama kalba, kai D.Trumpo administracija siekia įtikinti Amerikos sąjungininkus apie riziką, kylančią naudojant Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ įrangą."

Lietuvos kovotojai su rusais turėtų pribusti.  Pagrindinis mūsų priešas yra ne ten, kur Lietuvos kovotojai spokso.

Kaip naujoves kuriančiam verslui apsiginti nuo konkurentų?

Aišku, kad pasiūlyti kažką unikalaus arba nors žymiai geresnę kokybę už žymiai mažesmę kainą. Svarbi ir intelektinės nuosavybės apsauga.

"„Visų pirma – tai, kas atskleista viešai, negali būti patentuojama, nes tai jau yra viešai žinoma informacija. Prieš demonstruojant savo technologijas, būtina pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Gal kiek sudėtingiau su dizaino sprendimais – juos lengviau registruoti, tačiau lengviau ir nukopijuoti, registruoti panašius.

Pasak pašnekovo, inovacijos gali būti inovatyvūs verslo modeliai, prieiga prie vartotojų bazės, programinės įrangos sprendimai ir pan. Kalbant apie medicinos technologijas, inovacijos dažnai yra technologiniai sprendimai, kuriuos vertinga patentuoti. „Jų neužpatentavus, nėra ką pasiūlyti tarptautinėms korporacijoms. Jei jų niekas nestabdo (pvz., patentas), tai su savo didžiuliais resursais jos gali būti labai stiprūs konkurentai ir tiesiog pasinaudoti idėjomis“, – sako E. Satkauskas.

Tikintis gauti investicijų į naujų technologijų kūrimą, įmonės arba turi veikti labai greitai (būdinga IT sektoriui), arba saugoti savo intelektinę nuosavybę patentais (būdinga medicinos technologijų sektoriui)“, – aiškina E. Satkauskas.

Siekis apsaugoti jau sukurtą produktą reikalauja nemažai biurokratinių procedūrų, tačiau apsaugoti jo konceptą/dizainą yra kur kas paprasčiau ir patogiau, o tai garantuoja teisė į neregistruoto dizaino apsaugą. „Dizainų registracija, mano nuomone, yra paprastesnė, greitesnė ir pigesnė procedūra. Prekės ženklą ir jo dizainą tikrai reikia registruoti ir saugoti – nesena „Audimo“ prekės ženklo istorija parodo, su kokiomis problemomis susiduria net ir ilgą istoriją turinčios įmonės“, – sako E. Satkauskas. Nuolat kuriantiems autoriams yra kur kas paprasčiau, nes jų teisės į pramoninio dizaino kūrinius 3 metus yra saugomos ir be registracijos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje. „. Manau, kad tai yra ypač aktualu tokioms sritims, kuriose gaminio dizainas yra nepastovus ir jo galiojimo trukmė nėra tokia svarbi. Neregistruoto dizaino apsaugai praktiškai nereikia jokių biurokratinių procedūrų, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog dizainas privalo atitikti kriterijus, kurie yra taikomi ir registruotam dizainui – naujumas ir individualios savybės“, – teigia E. Satkauskas."

Kur esmė?

"Baltųjų darbininkų klasės ekonominis skandinimas ir kultūrinė kriminalizacija. Kodėl? Nes baltieji darbininkai turėjo didžiausią poveikį valdžios struktūroms Vakaruose gana ilgą laiką.

Tai ekonominės galios konsolidavimas po 1970 m. „vadybininkų“ aukštesnės klasės rankose. Jo sąskaitoje Billo Clintono ir Baracko Obamos liberalizmas yra tirpiklis, silpninantis bet kurią instituciją - nuo bažnyčių ir šeimų iki profsąjunginių organizacijų ir vietos pramonės -, kuri gali suteikti realią galią grupėms už  paauksuoto vadybininkų miesto  ribų, už Silicio slėnio burbulo, už elitinių „Ivy League“ universitetų vartų. Šis liberalizmo politinis pasirinkimas - ekonominis ir socialinis visko leistinumas, veiksmingai sujungtas kartu su šių  nusikaltimų dešiniuoju partneriu Reagano-Thatcher libertarizmu - sukūrė naują klasių takoskyrą tarp klestinčių meritokratinių centrų ir nykstančių bei demoralizuotų likusių Vakarų gyventojų."

Religinis dalyvavimas ir laimė

"Tyrimais nustatyta, kad religinis dalyvavimas, nesvarbu, kokia įsitikinimų ortodoksija, reiškia didesnį įsitraukimą į pilietinį ir labdaringą darbą, aukštesnį laimės laipsnį, be to, tai taip pat sukuria socialinį kapitalą, kurį galima panaudoti politiniam aktyvizmui."

Skandinavų bankai žiūri į Lietuvos verslus, kaip į regiono konkurentus skandinavų ekonomikai ir Lietuvos verslus skandina

Kaip skandina, - naudoja monopolinę padėtį Lietuvoje ir užgniaužia kreditavimą, kuris augančiam verslui reikalingas, kaip žmogui oras.

"„2018 ir 2019 m. pradžioje Lietuvos banko atliktos apklausos parodė, kad Lietuvoje reikšmingai padažnėjo atvejų, kai verslo paraiškos gauti kreditą atmetamos. Tarkime, 2017 m. bankai atsisakydavo tenkinti 16% verslo paraiškų, o dabar atmestų paraiškų dalis padvigubėjo ir priartėjo prie 30%. Mažųjų įmonių kategorijoje ši dalis dar didesnė“, – konferencijoje lapkričio pabaigoje sakė Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas."

Reikia kurti nepriklausomus nuo skandinavų bankų verslo kreditavimo šaltinius. Tam reikia mums, rinkėjams, pašalinti skandinavų bankų nupirktus politikus iš valdžios Lietuvoje.

Kodėl mes mokame daug mokesčių, o Numavičius moka mažai?

"Paaiškinimas yra „Lafferio kreivė“, pavadinta Arthuro Lafferio, vėliau tapusio Ronaldo Reagano patarėju ekonomikos klausimais, vardu. Bowmakeris aiškiai pasidžiaugė galimybe patikrinti Lafferį, kuris, kaip pranešama, idėją pateikė ant servetėlės per 1974 m. per pietus su dviem tuometiniais  Baltųjų rūmų pareigūnais: Donaldu Rumsfeldu ir Dicku Cheney. Jei vyriausybės padidins mokesčius nedidelių pajamų žmonėms ir sumažins mokesčius turtingiesiems, teigė Lafferis, jos gali padidinti valstybines pajamas ir paskatinti ekonomikos augimą. Pirmasis teiginys teisingas, nes mažesnes pajamas gaunantys asmenys skaitlingesni už turtingus, taigi padidina jų bendrą mokesčių įmoką; sekantis teiginys teisingas, nes turtingi verslo savininkai greičiausiai panaudos iš mokesčių sumažinimo sutaupytas lėšas, kad investuotų į naujus produktus, daugiau darbo vietų ar įrangos, taip paspartindami augimą.

Nėra sutarimo dėl to, ar Lafferio kreivė yra tiksli - netgi kai kurie pagrindiniai konservatorių ekonomistai, tokie kaip Gregory Mankiwas, yra kritiški. Vis dėlto tai tapo mokesčių mažinimo pagrindu, pradedant Reagano sprendimu sumažinti per devintojo dešimtmečio vidurį aukščiausią pajamų mokesčio tarifą nuo 70% iki 28%. Bowmakeris nustatė, kad Lafferis vis dar tiki. „Tai mano kūdikis ir aš jį tiesiog mylėjau“, - sakė Lafferis. „Tai buvo geriausias mokesčių dokumentas JAV istorijoje.“ Trumpas jį apdovanojo Prezidento laisvės medaliu 2019 m.

Idėjoms, kurioms atstovavo Lafferis ir kiti, dabar daromas didelis spaudimas, net iš centrinių dešiniųjų partijų aukštas pajamas gaunančiose tautose, kurios iš pradžių jas rėmė. Dešimtmečiai mažėjančių ar plokščių valstybės išlaidų, neribota laisvoji prekyba, palyginti lengvi finansų įstaigų nuostatai ir maži mokesčiai įmonėms bei daugiausiai uždirbantiems žmonėms dar nepasirodė gerove. Tai ypač pastebima JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dabar yra nelygiausios savo bendraamžių grupėje. 2016 m. šeši iš dešimties skurdžiausių šiaurės Europos regionų, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam asmeniui, buvo Jungtinėje Karalystėje." [1]

Politiškai tokie maži mokesčiai turtingiausiems paskatino populizmą, patriotizmą ir Brexitą bei stabdo globalizaciją.


1. The dangers of fringe economics in government. Three books warn of the perils of basing policy on untested ideas. Ehsan Masood, Nature, BOOK REVIEW  13 JANUARY 2020

Be anglies dvideginio muitų nieko nebus

"Jei rimtai žiūrime į anglies dvideginio pašalinimą, turime laikytis visa apimančio požiūrio ne tik į šalies išmetamų teršalų kiekį, bet ir į prekybą daug angliavandenilių reikalaujančiomis prekėmis. Jei darbo jėgos išlaidos ir darbuotojai migrantai buvo XX amžiaus prekybos politikos klausimai, anglies dvideginio muitai yra XXI prekybos politikos aštriausias klausimas.

Pagrindinės prekybos jėgos turi derėtis dėl pastangų dekarbonizuoti didžiuosius pasaulinės pramonės gamybos centrus.

 Kadangi mes, europiečiai, ir kinai dabar daugiausia kalbame apie kaistančią Žemę, tai  mums, europiečiams, ir kinams teks surasti būdą formuoti naują prekybos aplinkos politiką."

Taip kad dejonės Lietuvos verslo sluoksniuose, kad anglies dvideginio muitai neįmanomi jokiu būdu, kad neduok Dieve, juos įvesti, yra naivumas. Be anglies dvideginio muitų nieko nebus.

Kodėl konservatoriai politikoje užsiima moralės problemomis, o valstiečiai - ne?

Nes Lietuvos valstiečiai atstovauja paprastus žmones, o Lietuvos konservatoriai atstovauja slapta vagiantį, kyšininkaujantį ir teršisntį Lietuvos marias Lietuvos elitą. Kaip tai susieta su morale?
"Klasių santykių žinovai patvirtino, kad paprasti žmonės laikosi labiau tradicinių požiūrių, nei elitas, įskaitant „šeimos vertybes“. Štai kodėl kultūros karai išreiškia klasių konfliktą: elitas priima politines problemas, susijusias su jų jaučiama teise į savęs tobulinimą (tokias, kaip teisė išreikšti save seksualiai per LGBTQ ir abortų teises). Paprasti žmonė labiau vertina savidiscipliną ir pagarbą tradicinėms institucijoms, kurios puoselėja savidiscipliną - religiją ir šeimos vertybes - formuodamos politiką, kuri artima anksčiau taip vadinamiems vertybių rinkėjams.


 
Ar visa tai tebegalioja prezidento Trumpo amžiuje? Žinoma, kad taip. Maždaug 80 procentų evangelikų balsavo už p. Trumpą, nes jie tikėjosi, kad jis sustiprins jų atstovavimą Aukščiausiąjame Teisme, ir jis tai padarė. Ar evangelikai nėra pasipiktinę dėl Trumpo elgesio? Ne iš tikrųjų, nes jie mato politiką, kaip areną, kurioje kompromisai su žmonėmis, priešingai galvojantiems, negu jie patys, yra daromi mainais į pergalę svarbiausiais jų tapatybės klausimais. Jie remiasi bažnyčia, o ne politika, kai formuoja savęs, kaip  doro žmogaus, jausmą.


 
Elitas jau nebetiki į Dievą, todėl neturi bažnyčios, todėl perkėlė dorybės demostravimą į politiką."
Taip kad Lietuvos konservatoriai realiai nebetiki į Dievą, todėl moralę varo per politiką.

Tam tikrais būdais Kinijos sistema yra stiprybės šaltinis.

"Partijos viršininkai nustato prioritetus, tada apdovanoja institucijas ir pareigūnus, kurie juos geriausiai vykdo.

Nuo Mao Zedongo dienų Kinija veikė pagal sistemą, vadinamą fragmentišku autoritarizmu, kurioje net patys vietiniai lyderiai turi beveik absoliučius įgaliojimus savo kompetencijos srityje.

Tai paskatino kultūrą, kurią Harvardo universiteto mokslininkė Elizabeth J. Perry pavadino „partizaniniu valdymu“, kurioje rezultatai turi viršenybę prieš procedūrą ar atskaitomybę ir kurioje visi vadovai yra patys sau.

Šis požiūris laikomas lemiamu dalyku, nes tai leido Kinijai išgelbėti šimtus milijonų piliečių iš skurdo ir paversti save iš tylaus užutekio į pasaulinio lygio galybę."

Mes Lietuvoje nukentėjome nuo tokio komunistų autoritarizmo, todėl nenorėtume atsidurti vėl tokiose sąlygose.

„Facebook“ pažymi, kad jos „numatymo tarnyba“ sukuria „daugiau nei 6 milijonus prognozių per sekundę“. Bet kokiu tikslu?

"Savo ataskaitoje ši bendrovė aiškiai nurodo, kad šios nepaprastos galimybės yra skirtos patenkinti „pagrindinius verslo iššūkius“ verslo klientams, atliekant procedūras, susiejančias numatymą, mikro-nutaikymą, intervenciją ir elgesio modifikavimą. Pvz., „Facebook“ paslauga, vadinama „lojalumo prognozavimu“, išskiriama už jos sugebėjimą panaudoti slaptai surinktą ir slaptai laikomą žinių apie vartotojų  elgesį perteklių, kad būtų galima numatyti asmenis, kuriems „gresia pavojus“ pakeisti savo prekės ženklo ištikimybę. „Facebook“ to pasekoje gali perspėti reklamuotojus nedelsiant įsikišti tikslinėmis žinutėmis, kuriomis siekiama stabilizuoti lojalumą, kad laiku pakeisti ateities įvykių eigą.

Jaunas vyras, vardu Christopheris Wylie, tapo informatoriumi apie savo buvusį darbdavį - politinę konsultaciją, žinomą kaip „Cambridge Analytica“. „Mes išnaudojome„ Facebook “, kad surinktume milijonus žmonių profilių, - prisipažino Wylie, -„ sukūrėme modelius, kad išnaudotume tai, ką mes apie juos žinojome, ir nukreiptume jų vidinius demonus. “Ponas Wylie apibūdino šias metodikas kaip„ informacinį karą “, teisingai įvertindamas, kad tokie šešėliniai karai yra grindžiami žinių ir jų suteikiamos galios asimetrija. Ne tokia aiški visuomenei ar įstatymų leidėjams tiesa buvo tai, kad politinės firmos „Cambridge Analytica“ slaptos invazijos ir užkariavimo strategijos sudarė įprastas kapitalizmo stebėjimo  operacijas, kuriomis kasdien atakuojami milijardai nekaltų „vartotojų“. Ponas Wylie aprašė šį veidrodinį procesą, kai jis vedė taku, kuris jau buvo „Facebook“ prakirstas ir pažymėtas. Tikroji „Cambridge Analytica“ naujovė buvo perkelti visą įmonės potencialą nuo komercinių prie politinių tikslų."